97c10775-c8ee-4b23-a73f-d3b2610a8d4f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3706-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03674-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. V. (P. V.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas P. V. 2015-07-09 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 25 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 137-139).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, be to, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, duÅ¡ai purvini, į juos vedami ir asmenys, sergantys įvairiomis ligomis, tualetas neatitvertas, nėra ventiliacijos, buvo laikomas vienoje kameroje su infekuotais ŽIV, maistas blogos kokybės, naudotis karÅ¡tu duÅ¡u galima tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 min., nėra galimybės skalbtis drabužius, tualetinio popieriaus skiriama per mažai.

Nurodo, kad dėl Å¡ių aplinkybių patyrė neturtinę žalÄ .Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 11-18).PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad visos kameros įrengtos pagal miegamųjų vietų skaičių, o papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų įrengti ne visada įmanoma dėl kameros ploto. Sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant 1,5 m aukščio sienele bei Å¡alto vandens tiekimo sistemos įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas.

Langai pritaikyti vėdinimui, o asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi bėdų dėl pelėsio ar drėgmės. Teisė praustis duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę atitinka higienos normos reikalavimus. Pasivaikščiojimas vienÄ valandÄ gryname ore atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, žalos atsiradimo pagrindų neįrodė, todėl žala nepriteistina. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014-07-07 iki 2015-07-07 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .1996 m. sausio 18 d.

Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,57 kv. m ploto kameroje Nr. 328 (2-4 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 107 (1 asm.), 7,49 kv. m ploto kameroje Nr. 116 (1 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 105 (2 asm.), 6,90 kv. m ploto kameroje Nr. 220 (1 asm.), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 119 (2 asm.), 7,25 kv. m ploto kameroje Nr. 382 (1-2 asm.), 5,33 kv. m ploto kameroje Nr. 224 (1 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 104 (1 asm.), 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 111 (1 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 134 (1-3 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 157 (2-3 asm.), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 117 (1-4 asm.), 7,56 kv. m ploto kameroje Nr. 188 (1-3 asm.), 7,69 kv. m ploto kameroje Nr. 337 (3 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 120 (2 asm.), 7,56 kv. m ploto kameroje Nr. 200 (2-4 asm.), 8,17 kv. m ploto kameroje Nr. 305 (3-4 asm.), 7,23 kv. m ploto kameroje Nr. 374 (1 asm.), 7,78 kv. m ploto kameroje Nr. 300 (2-3 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 197 (3 asm.), 7,86 kv. m ploto kameroje Nr. 189 (1-3 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 153 (1-3 asm.), 7,48 kv. m ploto kameroje Nr. 125 (1 asm.), 7,60 kv. m ploto kameroje Nr. 286 (1-2 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 120 (1-2 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 192 (2-3 asm.), 7,21 kv. m ploto kameroje Nr. 331 (2 asm.), 7,56 kv. m ploto kameroje Nr. 175 (3 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.), 7,95 kv. m ploto kameroje Nr. 295 (3 asm.), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 114 (1 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 156 (1-3 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 191 (1-3 asm.), 7,68 kv. m ploto kameroje Nr. 288 (1-2 asm.), 7,23 kv. m ploto kameroje Nr. 372 (1 asm.), 7,80 kv. m ploto kameroje Nr. 292 (2 asm.), 6,50 kv. m ploto kameroje Nr. 368 (1 asm.), 7,92 kv. m ploto kameroje Nr. 278 (1-2 asm.).

IÅ¡ viso Å¡ioje įstaigoje vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų neatitiko 183 dienas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz., LVAT 2011-01-06 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-122/2010).

PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, tamsu, nėra ventiliacijos, tualetas neatitvertas nuo bendros patalpos, į karÅ¡tÄ duÅ¡Ä praustis vedama tik vienÄ kartÄ per savaitę, kamerose nėra karÅ¡to vandens, negalima iÅ¡siskalbti drabužių, tualetinio popieriaus skiriama per mažai, kartu laikomi infekuotieji ŽIV ar sergantys kitomis ligomis, maistas blogos kokybės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. taip pat nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, o jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos bei įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ . Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Taigi pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu.Lietuvos higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Bylos medžiaga patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Teismo vertinimu, natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas Å¡iuo atveju nenustatytas.                          Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nurodyto reikalavimo nepažeidė. Pagal Lietuvos higienos normos 39.4 p., duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių. Remiantis Lietuvos higienos normos 67 p., lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiais kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tikrintos nebuvo (b. l. 56-125). PareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu galiojo kenkėjų naikinimo paslaugų sutartys (b. l. 126-132). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl Å¡ioje dalyje jam civilinė atsakomybė nekyla.Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 p. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas.

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad maisto kokybė netinkama. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nenustatyta. Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos maisto kokybės atmetami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, nuteistiesiems mėnesiui iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo Å¡iuo aspektu nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo laikomas su infekuotais ŽIV ar sergančiais kitomis ligomis asmenimis.

Suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimus nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., kuriame nereglamentuojamas asmenų skirstymas pagal tai, ar jie infekuoti ŽIV. Remiantis vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 704, kuriuo pakeistas vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, 1 p., atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjÄ laikant kartu su asmeniu, infekuotu ŽIV, nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl kitų asmenų sveikatos bÅ«klės, nesant konkrečių jam dėl to kilusių neigiamų pasekmių, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K tam tikrÄ laikotarpį buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkančiam plotui, ir asmens privatumo neužtikrinimo.

Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikros pasekmės, sudarančios pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pažeidimo trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas pripažįsta, kad 1 000 € dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., 129 str.,                                          n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti P. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 € (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                       Teisėja                                                                                                      Mefodija Povilaitienė