97be5467-1f85-4e4f-ac0a-1a35c4d3fc90 · Å iaulių apygardos teismas

                                      Civilinė byla Nr. Nr. e2A-498-368/2018                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-70-08096-2017-5                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.            (S)                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.              Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Palangos vandenys“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 2349,43 Eur nuostolių už savavaliÅ¡kai iÅ¡leistų nuotekų tvarkymÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, 53,00 Eur žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Nurodė, kad yra vieÅ¡oji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau neturi pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tvarkytojos statuso. 2017-01-31 dienÄ patikrinimo metu ieÅ¡kovės darbuotojas adresu (duomenys neskelbtini), nustatė savavaliÅ¡kÄ pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimÄ prie ieÅ¡kovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, surašė patikrinimo aktÄ bei atliko fotofiksacijÄ . SavavaliÅ¡kai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ neteisėtai Å¡alintos pavirÅ¡inės nuotekos, surenkamos nuo statinio (duomenys neskelbtini), stogo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui dėl ko ieÅ¡kovė patyrė 2349,43 Eur nuostolį.

Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 51 punkte pateikta formule, atsižvelgiant į savavaliÅ¡kai prijungto vamzdžio 110 mm (0,11 m) diametrÄ ir kitus kriterijus, laikant, jog pažeidimo laikotarpis truko 10 parų. Atsakovas R. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-06-02 UAB „Palangos vandenys“ iÅ¡davė technines vandentiekio ir buitinių tinklų pasijungimo sÄ lygas.

Tad 2013-05-14 ieÅ¡kovei su atsakovu sudarius sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra preziumuojama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. pagal ieÅ¡kovės iÅ¡duotas technines sÄ lygas. Jokie kiti vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami. Iki atsakovui prisijungiant prie ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, nuotekas susidarančias tiek buityje, tiek pavirÅ¡ines (lietaus) tvarkė individualiai, jas iÅ¡leisdamas į individualius jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius.

Atliekant atsijungimo darbus nuo individualių valymo įrenginių ir prisijungiant prie ieÅ¡kovės nuotekų valymo infrastruktÅ«ros, pavirÅ¡inių nuotekų tinklai buvo atjungti. IeÅ¡kovės traktuojamas savavaliÅ¡kas prisijungimas galėjo įvykti tik dėl įdėtos galimai nesandarios sklendės, ko pasėkoje 2017-01-31 patikrinimo metu einantys dÅ«mai buvo pastebėti per du lietvamzdžius, t. y. tik nuo dalies vasarnamio stogo, kas patvirtina, kad sklendė galėjo praleisti dÅ«mus, tačiau nepatvirtina, kad nuotekos į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ nuotekų surinkimo sistemÄ aplamai pateko.

Pažymėjo, kad nuotekų kiekis turėtų bÅ«ti apskaitomas vadovaujantis 2007-04-02 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktu ir remiantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 52, o ne 51 punktu. Teigė, jog nustačius nuotekų kiekį, įkainis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas remiantis ne pavirÅ¡inių nuotekų, o buitinių nuotekų kaina. Konkrečiu atveju nustatant, koks nuotekų kiekis galėjo patekti į ieÅ¡kovės nuotekų infrastruktÅ«rÄ , mano, jog bÅ«tina atsižvelgti ne į vamzdžio diametrÄ , bet į pavirÅ¡iaus plotÄ , nuo kurio buvo surenkamos pavirÅ¡inės nuotekos, iÅ¡kritusių kritulių kiekį bei į kitus elementus.

Kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybÄ prie aplinkos ministerijos, dėl Palangos mieste iÅ¡kritusių kritulių kiekio per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nes bÅ«tent teisės aktuose (Taisyklių 52 p.) yra nustatytas maksimalus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, už kurį gali bÅ«ti apskaitytas nuotekų kiekis per savavaliÅ¡kai atliktÄ pasijungimÄ . Mano, jog ieÅ¡kovė turėjo pateikti tik 29,31 Eur sÄ skaitÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ naudai iÅ¡ atsakovo R. J. 1174,00 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 631,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė paskirta vieÅ¡Ä ja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje, tačiau ieÅ¡kovė nėra paskirta lietaus nuotekų tvarkytoja ir Å¡ia veikla neužsiima.

IeÅ¡kovė atsakovui 2009 m. iÅ¡davė technines sÄ lygas vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti į vasarnamį adresu (duomenys neskelbtini), o 2013-05-14 Å¡alys sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovo lietaus nuotekoms tvarkyti ieÅ¡kovės tinklais techninės sÄ lygos nebuvo iÅ¡duotos, sutartis dėl jų tvarkymo nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovė atlikdama patikrinimÄ 2017-01-31 nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklas savavaliÅ¡kai prijungtas prie ieÅ¡kovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros.

Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (keitėsi nekilnojamojo turto adresų numeracija). SavavaliÅ¡ko lietaus nuotekų prijungimo į ieÅ¡kovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais – pasijungdamas savavaliÅ¡kai prie ieÅ¡kovės nuotekų sistemos ir Å¡alindamas pavirÅ¡ines (lietaus) nuotekas padarė ieÅ¡kovei nuostolius. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas pažymėjo, jog juos aplamai nustatyti sudėtinga, galbÅ«t neįmanoma, nes nėra aiÅ¡ki pažeidimo trukmė ir lietaus kritulių, patekusių į ieÅ¡kovės nuotekų sistemÄ kiekis.

Taip pat pabrėžė, jog teisinis reglamentavimas, nustatytas tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 ir 52 punktuose yra dviprasmiÅ¡kas, turi spragų, todėl laikė, jog įstatymo trÅ«kumai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami prievolės turėtojui, Å¡iuo atveju atsakovui nenaudinga prasme. Svarstydamas dėl Taisyklių 52 punkto taikymo ieÅ¡kovės nuostolių apskaičiavimui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pastaroji 29,31 Eur suma yra aiÅ¡kiai per maža, kad atgrasytų nesÄ Å¾iningus vartotojus nuo neteisėto pavirÅ¡inių nuotekų įrenginių prisijungimo prie bendrų nuotekų tinklų.

Teismas laikė, kad Taisyklių 51 punkte nustatyta nuostolių dydžio apskaičiavimo metodika yra tinkamesnė, todėl bÅ«tent ja ir rėmėsi apskaičiuodamas ieÅ¡kovės nuostolius. Tuo pačiu atsižvelgdamas ir į papildomus kriterijus, teismas taikė CK 6.249 str. 1 d. nustatytÄ taisyklę, bei siekdamas iÅ¡laikyti Å¡alių interesų proporcijÄ , apskaičiavo nuotekų kiekį už 5 paras, iÅ¡ atsakovo priteisiant 1174 Eur sumÄ nuostolių ieÅ¡kovei. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės nurodomos teismų praktikos, teismas pažymėjo, jog ja vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovautis negalima, kadangi ginčo situacijos nėra identiÅ¡kos, bylų faktinės aplinkybės skiriasi, teismų sprendimuose nebuvo iÅ¡samiau analizuotos nuostolių apskaičiavimo metodikos bei nevertinta, kad kituose miestuose nuostoliai gali bÅ«ti apskaičiuojami kita tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1.Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nėra teisinio reguliavimo tiksliai apskaičiuoti žalos dydį, neatsižvelgė ir nevertino to, kad Å¡iuo atveju, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas pagal pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, kuris galimai pateko į ieÅ¡kovo valdomus buitinių nuotekų tinklus.

Å iam kriterijui nustatyti reikalingi du pagrindiniai faktoriai: toje teritorijoje iÅ¡kritusių kritulių kiekis bei teritorijos plotas nuo kurios pavirÅ¡inės nuotekos surenkamos. Nustačius pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, turi bÅ«ti nustatytas mokestis už nuotekų tvarkymÄ . Mokestis už nuotekų valymÄ skaičiuojamas tokio dydžio, priklausomai nuo to, kaip nuotekos buvo valomos, t. y. ar kaip pavirÅ¡inės nuotekos, kurios praktiÅ¡kai nevalomos iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ ar kaip buitinės nuotekos, kurių valymas yra daug sudėtingesnis bei brangesnis lyginant su pavirÅ¡inių nuotekų valymu.

Todėl teismas, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , privalėjo objektyviai nustatyti žalos dydį, o ne remtis prielaidomis. 7.2. Teismas nesiaiÅ¡kino kada galėjo bÅ«ti atliktas pasijungimas, akte tai nenurodyta, aktas suraÅ¡ytas su esminiais trÅ«kumais, tačiau teismas to nevertino. BÅ«tent akte ieÅ¡kovė privalėjo nurodyti nuo kokio ploto apelianto pavirÅ¡inės nuotekos patenka į ieÅ¡kovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo atliktas pasijungimas, ar suraÅ¡ant aktÄ dalyvavo apeliantas.

IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovei tinkamai nesuraÅ¡ius akto, visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės pereina apeliantei. 7.3. Nors akte nenustatyta pasijungimo data, tačiau Taisyklių 52 punkte aiÅ¡kiai yra apibrėžtas terminas, už kurį nenustačius pavirÅ¡inių nuotekų savavaliÅ¡ko pasijungimo datos, (o Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pajungtos pavirÅ¡inės nuotekos) gali bÅ«ti skaičiuojama bauda. Maksimalus terminas žalai nustatyti 6 mėnesiai. Už tokį terminÄ teismui yra pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodytas iÅ¡kritusių kritulių kiekis per 6 mėnesius, toje teritorijoje, kurioje stovi apelianto pastatas nuo kurio stogo dalies pavirÅ¡inės nuotekos pateko į buitinių nuotekų tinklus.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį dėl deliktinės teisės pažeidimo, tai CK 1.125 yra nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, iÅ¡ to seka, kad žalos dydžiui nustatyti negali bÅ«ti imamas ilgesnis kaip 3 metų laikotarpis. Tad, teismui nustačius, kad žalos dydis, kuris paskaičiuotas už 6 mėnesių terminÄ yra per mažas (neva jis neatgraso nuo neteisėtų veiksmų) ir priėmus sprendimÄ skaičiuoti apelianto iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekį už trejus metus, Å¡is kiekis nevirÅ¡ytų 150 m3.

AnalogiÅ¡kas, Taisyklių 52 punktui nuotekų paskaičiavimo principas yra įtvirtintas ir kitose teisės aktuose. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, o turi bÅ«ti įrodytas įprastine tvarka. IeÅ¡kovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turėtų nuostolių dydį nepateikė. 7.4. Teismas visiÅ¡kai nevertindamas ar pagal atsakovo pateiktÄ skaičiavimo tvarkÄ , t. y. Taisyklių 52 punktÄ , bÅ«tų pilnai atlyginti ieÅ¡kovės patirti nuostoliai tiesiog atmetė Å¡iÄ skaičiavimo tvarkÄ tik todėl, kad nuostolių dydis turi apimti ne tik ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , bet ir turėti auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. atgrasyti nesÄ Å¾iningus vartotojus.

Už savavaliÅ¡kÄ pasijungimÄ R. J. jau buvo nubaustas administracine tvarka. Å ioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydžio nustatymo, o ne auklėjimo priemonių taikymo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Palangos vandenys“ praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1.Apelianto pozicija dėl Taisyklių 52 punkto taikymo nustatant nuotekų kiekį ir kainÄ , nepagrįsta, nes bylos ginčo teisiniai santykiai nėra iÅ¡imtinai privataus pobÅ«džio - jiems taikomas imperatyvus teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad Taisyklių 52 punktas taikomas tuomet, kai pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginiai savavaliÅ¡kai prijungiami prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o Å¡ios bylos atveju - apelianto įrenginiai buvo neteisėtai prijungti prie ieÅ¡kovo buitinių nuotekų tinklų.

Å is skirtumas yra reikÅ¡mingas, kadangi buitinės nuotekos turi bÅ«ti tvarkomos atskirai nuo pavirÅ¡inių nuotekų. PavirÅ¡inėms nuotekoms padidinus bendrÄ vandens kiekį, patenkantį į nuotekų valyklÄ , sutrinka nuotekų valymo procesas, dėl to buitinės nuotekos nebeiÅ¡teka iÅ¡ gyventojų namų, pradeda kauptis ir tvindyti patalpas arba žemiau esančias teritorijas. Visa tai patvirtina didelį apelianto atliktų neteisėtų veiksmų (apelianto pavirÅ¡inių nuotekų įrenginių prijungimas prie ieÅ¡kovo buitinių nuotekų tinklų) pavojingumo laipsnį.

Tai reiÅ¡kia, kad prieÅ¡ingai apelianto įsitikinimui, Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas Taisyklių 52 punktas. 8.2. Esant teismų konstatuotam Taisyklių 23, 23.2 punktų nuostatų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktÄ , t. y. administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad apeliantas savavaliÅ¡kai prisijungė ne prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o prie vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o Å¡iuo atveju pagal Taisyklių 28 punktÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡leistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 51 punkte nurodytu bÅ«du.

Pagal teismų praktikÄ svarbu, ne kokias nuotekas ir kiek jų faktiÅ¡kai pažeidėjas iÅ¡leido, o prie kokios infrastruktÅ«ros pažeidėjas savavaliÅ¡kai prisijungė. 8.3.Pagal Taisyklių 51 punkte pateiktÄ formulę ieÅ¡kinyje nuotekų kiekis buvo apskaičiuotas tik už deÅ¡imt parų (kas yra tik trečdalis Taisyklių 51 p. nustatyto preziumuojamo pažeidimo laikotarpio). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, dar perpus sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Skundžiamu teismo sprendimu apelianto interesai buvo užtikrinti net daugiau nei bÅ«tų galima tikėtis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apelianto neteisėti veiksmai truko žymiai ilgiau nei penkias paras (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31, t. y. 3 metus 8 mėnesius ir 17 dienų). 8.4.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė privalėjo teismui pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų žalos dydį, nes ignoruoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žalÄ apskaičiuoti labai sunku.

Tokiais atvejais taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, tai jų dydį nustato teismas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant ir į kitus kriterijus.              Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Apelianto R. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteisti nuostoliai padaryti neteisėtai prisijungus prie ieškovės nuotekų sistemos, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės ginčas kilo dėl pačių nuostolių dydžio ir jų apskaičiavimo metodikos taikymo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, rėmėsi LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau - Įstatymas), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu (patvirtintu LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, aktualia redakcija) (toliau – Reglamentas), LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis (patvirtintomis LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, aktualia redakcija (toliau - Taisyklės), CK 6.247, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir kitomis teisės normomis.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pritaikytų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normų vertinimu, apeliantas savo pozicijÄ grindžia tuo, kad pirma, nesant teisinio reglamentavimo kaip apskaičiuojamas žalos dydis kuomet savavaliÅ¡kai pavirÅ¡inės nuotekos yra pajungtos į buitinių nuotekų tinklus, teismas, nevertino galimybės taikyti ne Taisyklių 51, o 52 punktÄ . Antra, teismas neatsižvelgė, kad žalos dydį tokiu atveju galima nustatyti atsižvelgiant į pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, kuris galimai pateko į ieÅ¡kovės valdomus buitinių nuotekų tinklus (tai yra imant du kriterijus: toje teritorijoje iÅ¡kritusių kritulių kiekį bei teritorijos plotÄ nuo kurio pavirÅ¡inės nuotekos surenkamos).

Nustačius pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, turi bÅ«ti nustatytas mokestis už nuotekų tvarkymÄ . Mokestis už nuotekų valymÄ skaičiuojamas tokio dydžio, priklausomai nuo to, kaip nuotekos buvo valomos, t. y. ar kaip pavirÅ¡inės nuotekos, kurios praktiÅ¡kai nevalomos iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ ar kaip buitinės nuotekos, kurių valymas yra daug sudėtingesnis bei brangesnis lyginant su pavirÅ¡inių nuotekų valymu. Trečia, byloje nėra jokių nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų.

Dėl ginčo esmės. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra vieÅ¡oji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje (b. l. 10), tam turi licencijÄ (b. l. 15). 2017-03-01 aktu ieÅ¡kovė dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų tinklo konstatavo padarytos žalos dydį (b. l. 11-14, 16-17, 56). Atsakovui siÅ«lyta geruoju sumokėti žalÄ (b. l. 18, 20-21, 35). Apie pažeidimÄ praneÅ¡ta savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriui (b. l. 19). Atsakovas nesutiko su pretenzija (b. l. 22-23, 25-26, 58-59, 61, 63-64).

Pateiktos atsakovo prisijungimo prie nuotakyno techninės sÄ lygos (b. l. 24, 54). Pateikta Å¡alių sutartis dėl nuotekų tvarkymo (b. l. 32-34). Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (b. l. 37-43). Atsakovas pateikė LR Aplinkos ministerijos nuomonę ginčo klausimu (b. l. 65-66). Atsakovas pateikė pažymÄ apie iÅ¡kritusius kritulius Palangos mieste (b. l. 67). Ä®siteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis administracinių nusižengimų bylose nustatyta, kad atsakovas neteisėtai pasijungė prie ieÅ¡kovės buitinių nuotekų sistemos (b. l. 82-87, 107-117).

Byloje pateikti dokumentai dėl pasijungimų tikrinimo tvarkos (120-124 b. l.). Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieÅ¡kovės nuotekų tinklų. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, todėl konstatavo, kad atsakovo kaltė dėl neteisėto prisijungimo prie ieÅ¡kovo nuotekų tinklų yra.

IeÅ¡kovė teigia, ji dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 2349,43 Eur žalÄ . Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovės nurodytas žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.), kuriuos ieÅ¡kovė apskaičiavo vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka.

Esminis apeliacinio skundo argumentas susijęs su tuo, kad ieÅ¡kovė jai padarytų nuostolių dydį apskaičiavo tik teoriÅ¡kai, remdamasi nustatyta poįstatyminiame teisės akte metodika, o teismas tokiam apskaičiavimui iÅ¡ esmės pritarė, nesant byloje jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė realiai nuostolius patyrė. Be to, atsakovas mano, kad ieÅ¡kovės nuostoliai gali bÅ«ti skaičiuojami ir pagal kitokiÄ metodikÄ . IeÅ¡kovė su tuo nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad esant teismų konstatuotam Taisyklių 23, 23.2 punktų nuostatų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktÄ ir savo pozicijÄ grindžia tuo, kad svarbu, ne kokias nuotekas ir kiek jų faktiÅ¡kai pažeidėjas iÅ¡leido, o prie kokios infrastruktÅ«ros pažeidėjas savavaliÅ¡kai prisijungė.

Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu. Atitinkamai Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka.

Taisyklių 34 punkte apibrėžtas savavaliÅ¡kas prisijungimas bÅ«tent prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo tinklų bei į juos iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekio apskaičiavimas. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros metu nustačius, kad asmuo savavaliÅ¡kai prijungė savo nuotekų Å¡alinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, asmens paÅ¡alintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdeÅ¡imt penkių Å¡imtųjų) metro per sekundę greičiu dvideÅ¡imt keturias valandas per parÄ , esant 0,65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių Å¡imtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavaliÅ¡ko prijungimo dienos iki savavaliÅ¡ko prijungimo paÅ¡alinimo dienos, pagal nurodytÄ formulę.

Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Taisyklių 52 punkte nustatyta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nurodytuose dviejuose 51 ir 52 Taisyklių punktuose nustatyta kardinaliai skirtinga savavaliÅ¡kai paÅ¡alintų nuotekų kiekio nustatymo tvarka – tiek jų kiekio apskaičiavimo bÅ«das, tiek laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, trukmė. Be to, pagal Ä®statymo 3 straipsnio 18 dalį į bendrÄ nuotekų sÄ vokos turinį įtrauktas ir kritulių vanduo, kas sukelia dviprasmybę, kadangi pavirÅ¡inėms nuotekoms apibÅ«dinti įstatyme įtvirtinti du terminai.

Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai pripažįsta, kad tai gali būti laikoma įstatymo trūkumu, kuris pasireiškia per galimybę dviprasmiškai aiškinti Taisyklių 51 ir 52 punktus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje reikšminga tai, kad LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas atribodamas paviršines nuotekos nuo buitinių, ūkio ar gamybinės veiklos nuotekų (3 straipsnio 18 dalis, 25 dalis), ir įtvirtindamas taisyklę, jog abiejų nuotekų rūšys turi būti tvarkomos atskirai (Reglamento 5 punktas), nenumato atvejo kai buitinės, ūkinės, gamybinės nuotekos prijungiamos prie paviršinių nuotekų tinklų, o paviršinės nuotekos – prie buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklų.

Tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas, nurodantis, jog teisinio reglamentavimo kaip apskaičiuoti nuostolių dydį kuomet paviršinės nuotekos pajungiamos į buitinius nuotekų tinklus, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir viešai prieinamos informacijos, skirtingose Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose, detalesnės paviršinių (lietaus) nuotekų sistemų ir įrenginių naudojimo taisyklės, kuriose būtų nurodyta nuostolių apskaičiavimo tvarka išleidžiant paviršines nuotekas į buitinių nuotekų tinklus išvis miestų ir rajonų savivaldybių tarybų nėra patvirtintos.

Kaip antai, Vilniaus ir Kauno miestuose dėl pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tvarkymo Å¡iuo metu rengiami pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo ir valymo sistemų plėtros planai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-251 (pakeista 2015-01-01) nustatyta tik pavirÅ¡inių nuotekų kaina iÅ¡leidžiama į pavirÅ¡inių nuotekų nuotakynÄ â€“ 0,12 Eur/m3. Kitose savivaldybėse, esant pažeidimams ar neteisėtiems pavirÅ¡inių nuotekų sistemų prisijungimams prie buitinių nuotekų sistemų, nuostolių dydžiai skaičiuojami bÅ«tent remiantis Taisyklių 52 punktu (Å iaulių miesto savivaldybė – pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tai nurodė UAB „Šiaulių vandenys“ atstovė, RokiÅ¡kio rajono savivaldybė (RokiÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2004-12-23 sprendimas Nr. 212 ir su juo susiję dokumentai bei vieÅ¡ai prieinama informacija tinklapyje http://www.rokvandenys.lt/node/20), Alytaus miesto savivaldybė (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2002-04-25 sprendimas Nr. 49 ir su juo susiję dokumentai), Raseinių miesto savivaldybė (Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2003-09-25 sprendimas Nr. 181 ir su juo susiję dokumentai).

Apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nuotekas turėjo skaičiuoti pagal metodikÄ Ä¯tvirtintÄ Taisyklių 52 punkte. AnalogiÅ¡kas paskaičiavimo principas įtvirtintas ir 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 patvirtintų „Dėl vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių“ 9.24 punkte, kuriame nurodyta, kad „kur nėra lietaus nuotekų tinklo, pavirÅ¡inio vandens, galinčio patekti į buitinių nuotekų tinklÄ , kiekis skaičiuojamas pagal formulę:

W=10xMxcpxFxK (kub. m per metus) čia: M - vidutinis daugiametis metinis kritulių kiekis, mm; pavirÅ¡inio nuotėkio koeficientas (priimama vidutinė reikÅ¡mė 0,4); F - baseino plotas, ha; K - koeficiento pataisa, jei sniegas iÅ¡vežamas, K = 0,87. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodo, kad svarbu, ne kokias nuotekas ir kiek jų faktiÅ¡kai pažeidėjas iÅ¡leido, o prie kokios infrastruktÅ«ros pažeidėjas savavaliÅ¡kai prisijungė. Atsakant į šį ieÅ¡kovės argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant teisinio reglamentavimo spragoms, (galimybei poįstatyminį aktÄ (Taisykles) traktuoti dviprasmiÅ¡kai), tokios teisės spragos neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prievolės turėtojui (vartotojui) nenaudinga prasme.

Taip pat pabrėžtina, jog negali bÅ«ti toleruojama situacija, kai toje pačioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų sistemų neteisėtam prisijungimui prie buitinių nuotekų sistemų nuostolių dydžiai skirtingose savivaldybėse apskaičiuojami skirtingai, remiantis skirtingais tų pačių Taisyklių punktais pasirinktinai, taip sukeliant prievolės turėtojui (Å¡iuo atveju atsakovui) neadekvačias neigiamas ir nepagrįstas jokiais įrodymais finansines pasekmes, o ieÅ¡kovei galimai sudarant sÄ lygas nepagrįstai praturtėti.

Akcentuotina, kad apeliantas iÅ¡leido pavirÅ¡ines (lietaus) nuotekas, kurios savo sudėtimi gali bÅ«ti iÅ¡leidžiamos be jokio papildomo valymo į gamtinę aplinkÄ , už kÄ buvo nubaustas administracine tvarka. Todėl, nuostolių dydis, apeliacinio teismo nuomone, Å¡iuo atveju, negali bÅ«ti apskaičiuojamas abstrakčiai, remiantis prielaidomis ir patogesniu ieÅ¡kovei Taisyklių punktu, siekiant pakartotinės auklėjamosios funkcijos, o įrodinėjamas bendra tvarka, pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį arba apskaičiuojamas pagal metodikÄ palankesnę prievolės turėtojui (vartotojui).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovo pavirÅ¡inės nuotekos (krituliai, lietaus vanduo) į ieÅ¡kovės buitinių nuotekų sistemÄ pateko nuo pastato stogo. IÅ¡ teismui ieÅ¡kovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ne nuo viso stogo, o tik nuo dalies, nes dÅ«mai, kurių pagalba buvo nustatomas savavalinis prisijungimas, ėjo tik pro du lietvamzdžius, pro kitus du lietvamzdžius dÅ«mai nėjo, t. y. nuo pusės stogo, pavirÅ¡inės nuotekos galėjo patekti į ieÅ¡kovui priklausančius buitinių nuotekų tinklus.

Visas pastato stogo plotas, kaip teigia apeliantas sudaro 120 m2, pusė stogo, nuo kurio gailimai pavirÅ¡inės nuotekos pateko j buitinių nuotekų tinklus sudaro 60 m2. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo bÅ«ti taikomi du Å¡ių Taisyklių punktai, t. y. pavirÅ¡inių nuotekų kiekiui nustatyti Taisyklių 52 punktas, o nustatant 1 m3 nuotekų tvarkymo kainÄ , reikia atsižvelgti į buitinių (brangesnę kainÄ ) nuotekų tvarkymo kainÄ , o ne į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo kainÄ .

Toks paskaičiavimas atitinka ne tik realias ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas tvarkant apelianto iÅ¡leistas pavirÅ¡ines nuotekas nuo dalies pastato stogo į ieÅ¡kovo valdomus buitinių nuotekų tinklus, bet ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei kitose savivaldybėse taikomÄ nuostolių apskaičiavimo esant analogiÅ¡koms situacijoms, metodikÄ , įtvirtintÄ Taisyklių 52 punkte. IeÅ¡kovė, suraÅ¡ydama savavaliÅ¡ko prisijungimo aktÄ , privalėjo nurodyti nuo kokio ploto apelianto pavirÅ¡inės nuotekos patenka į ieÅ¡kovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo atliktas pasijungimas.

IeÅ¡kovė akto tinkamai nesurašė. Nors atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė teigia, kad bÅ«tent Taisyklių 51 punkto ir jame nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodikos taikymo Å¡ios bylos ginčo santykiams pagrįstumÄ patvirtina teismų praktika, tačiau atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ minimų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, nagrinėtos bylos susijusios iÅ¡imtinai tik su „UAB „Palangos vandenys“, bylos nenagrinėtos kasacine tvarka, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovautis ieÅ¡kovės nurodoma teismų praktika, nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikÅ¡minga tai, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad bendrÄ ja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo bÅ«tinųjų sÄ lygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o tuo atveju, kai Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.

Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018). Byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas galimÄ nuostolių buvimo faktÄ nustatinėjo remdamasis liudytojų paaiÅ¡kinimais, kad lyjant, dėl neteisėto prijungimo stipriai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo, tačiau įrodymų, konkrečia pinigine iÅ¡raiÅ¡ka kiek daugiau ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų iÅ¡laidų, nepateikė. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant byloje įrodymų apie patirtus nuostolius ir tinkamai suraÅ¡yto neteisėto prisijungimo akto, kuriuo remiantis bÅ«tų įmanoma apskaičiuoti žalos dydį pagal Taisyklių 52 punktÄ , laikytina, jog ieÅ¡kovė nuostolių dydžio neįrodė. Dėl bylos procesinės baigties. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, netinkamai vertino teisės normas, nurodytas Å¡ios nutarties 13 punkte, kas sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , yra perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas patyrė 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur už apeliacinio skundo padavimÄ , viso 800 Eur (89, 182 b. l.). Apeliacinį skundÄ tenkinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai eurų 00 ct) atsakovo turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

             Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 00 ct) atsakovui R. J. teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teisėjas                                                                                                                               Egidijus Mockevičius                                                                                                            Â