A-662-2595-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2595/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00439-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-596 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo pradėta operatyvine tvarka gautų duomenų, kurie nelaikytini leistina įrodinėjimo priemone tarnybiniam nusižengimui nustatyti, pagrindu. Įslaptinus duomenis, sudariusius pagrindą pradėti tarnybinį patikrinimą ir net pranešimą apie nusižengimą, pareiškėjo teigimu, sąmoningai buvo suvaržytos jo teisės gintis nuo nepagrįstų įtarimų padarius tarnybinius nusižengimus (pateikti išsamų paaiškinimą, teikti prašymus apklausti liudytojus, išreikalauti papildomą medžiagą ir pan.).

Tvirtino, jog įslaptinus iš esmės visą tarnybinio patikrinimo medžiagą bei jos išvadas, buvo ne tik pažeisti Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 16.2 punkto reikalavimai, bet ir itin suvaržytos pareiškėjo teisės. A. L. manymu, dėl nurodytų aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvada turėtų būti vertinama kaip vienpusiška ir neobjektyvi, o materialinės teisės normos kvalifikuojant padarytą pažeidimą pritaikytos netinkamai. Teigė, kad tai sąlygoja, jog tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl nuobaudos skyrimo turi būti vertinamas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nurodė, jog atliekamo tarnybinio patikrinimo metu jam 2011 m. spalio 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie nusižengimą su žyma „Visiškai slaptai“, kuriuo pareiškėjas buvo apkaltintas tuo, kad palaiko netarnybinius ryšius su areštinėje laikomais asmenimis, jų šeimos nariais ir artimaisiais. Atkreipė dėmesį, kad šioje pranešimo apie tarnybinį nusižengimą dalyje net nebuvo įvardinti asmenys, su kuriais jis galimai palaiko netarnybinius ryšius, nenurodyta tokio įvykio ar laikotarpio data, todėl esant tokiam nekonkrečiam pranešimui apie nusižengimą, teigė neturintis galimybės apsiginti nuo nepagrįsto įtarimo.

Tvirtino jokių netarnybinių ryšių su jokiais areštinėje laikomais asmenimis niekada nėra turėjęs. Nurodė, kad minėtame pranešime buvo apkaltintas tuo, jog nuo 2010 m. sausio mėnesio Šilutės areštinėje laikomiems asmenims sudarydavo išskirtines sąlygas gauti siuntinius su draudžiamais daiktais. Tvirtino, kad tokių veiksmų nėra atlikęs, to negalėjo padaryti net teoriškai, nes siuntinių perdavimo areštinėje laikomiems asmenims sąlygas ir tvarką numato areštinių veiklos nuostatai. Už šių nuostatų vykdymą yra atsakingi areštinėje dirbantys pareigūnai, kurie tikrina perduodamus siuntinius.

Pažymėjo, kad pranešime nurodyta, jog pareiškėjas tarnybiniuose kabinetuose sulaikytųjų pasimatymų su artimaisiais metu vartojo alkoholinius gėrimus, leisdavo sulaikytiesiems asmenims apsivilkti policijos pareigūno tarnybinę uniformą, o vėliau fotografuotis. Tvirtino, kad šie kaltinimai neatitinka tikrovės, prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu surinktai medžiagai bei jo ir areštinės veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimams. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra vienintelis vieno iš buvusių sulaikytų asmenų sugyventinės paaiškinimas (parašytas po 1,5 metų) apie tai, kad ši už 2010 m. kovo mėnesį sulaikytajam perduotą siuntinį su pareiškėju atsiskaitė alkoholiniais gėrimais.

Pareiškėjo teigimu, toks pareiškimas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes juo gali būti siekiama atkeršyti už tarnybinių funkcijų atlikimą. Pabrėžė, kad be areštinės atsakingų pareigūnų žinios jis net ir teoriškai negalėjo perduoti areštinėje esančiam sulaikytajam siuntinio, todėl ir negalėjo net pažadėti atlikti tokius veiksmus. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo pareiškime išdėstytų faktų praėjus daugiau kaip 1,5 metų, tokios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu net neturėjo būti tiriamos. Pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas su sulaikytaisiais asmenimis bendradarbiavo atliekant operatyvinius tyrimus areštinėje, o už jų suteiktas paslaugąs šiems asmenims buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.

Nurodė, kad iš tokios pranešimo formuluotės nėra aišku, kam konkrečiai, kokiu laikotarpiu bei kokios išskirtinės sąlygos buvo sudarytos, nes jokių išskirtinių sąlygų be areštinės atsakingų pareigūnų žinios jis negalėjo sudaryti. Pažymėjo, kad pranešime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas nepranešė apie 2011 m. birželio 3 d. areštinėje įvykusį incidentą (įvyko areštinėje sulaikytų asmenų konfliktas, kurio metu sulaikytieji buvo sužaloti), taip nuslėpdamas įvykdytą nusikaltimą. Paaiškino, kad nebuvo šio įvykio liudytoju ir jokia forma nebuvo gavęs pranešimo apie daromą pažeidimą, įvykio metu nebuvo budintis ar atsakingas operatyvinės grupės pareigūnas, todėl apie incidentą areštinėje sužinojo tik praėjus keletui dienų po įvykio.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Nurodė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams. Darė išvadą, kad Policijos generalinio komisaro patvirtintos išvados siūlomosios dalys buvo privalomos Komisariato viršininkui. Paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 6 d. buvo supažindintas su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, jam įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir išaiškintos jo teisės. Darė išvadą, kad jam nebuvo sudarytos kliūtys teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nustatyta tvarka susipažino su tarnybinio patikrinimo išvada ir surinkta medžiaga. Jis apie atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuris gali būti jo padarytas, buvo informuotas praėjus daugiau negu 20 dienų terminui dėl pateisinamos priežasties. Nurodė, kad duomenų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus gauta paaiškėjus, kad jis nesilaiko įslaptintų teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad, nenustačius šių aplinkybių, nebuvo pagrindo pareiškėjo įtarti padarius tarnybinį nusižengimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Komisariato viršininko Įsakymą paliko nepakeistą.

Nurodė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1, 3-6, 8 dalis, 2 straipsnio 6 dalį, vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2, 3, 4.2, 6, 20 punktus ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo priimto įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą ir teisėtumą argumentuodamas iš esmės tuo, jog tarnybinio patikrinimo medžiaga nepatvirtina pareiškėjo veiksmuose esant tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant skyrimo tvarką bei pareiškėjo teisę į gynybą.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-788/2010, pažymėjo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos bei 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) dalis buvo išslaptinta 2011 m. gruodžio 29 dieną. Atlikto tarnybinio patikrinimo neįslaptinti dokumentai pateikti nagrinėjamoje administracinėje byloje, o nevieša bylos medžiaga buvo pateikta teisėjai susipažinti. Nurodė, kad teisėja, susipažinusi su Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo įslaptintais duomenimis, spręsdama ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, 2012 m. kovo 9 d. nutartyje nustatė, kad informacija, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16 punkte bei 2 dalies 20 punkte nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta, ir pripažino ją įrodymu nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teismas pažymėjo, kad, nustatant tarnybinio patikrinimo išvados teisinę reikšmę, būtina vadovautis Tvarkos nuostatomis. Nurodė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės) 1, 2, 19, 21 punktus, Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. (komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininkas) parodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo gauti duomenys apie galimus pažeidimus Šilutės rajono policijos komisariate ir pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuriam atlikti buvo sudaryta komisija. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas palaikė netarnybinius ryšius su sulaikytais asmenimis ir jų artimaisiais, sudarydavo išskirtines sąlygas gauti siuntinius su draudžiamais daiktais, su areštinėje laikomais asmenimis slaptai bendradarbiavo. Pažymėjo, kad, nors pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad su E. B. ir kitais asmenimis slapta nebendradarbiavo, tačiau surinkti duomenys apie iš areštinės išvedamus asmenis patvirtino, jog pareiškėjas šiuos asmenis išvesdavo iš kameros, bet procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Atkreipė dėmesį, kad minėtas liudytojas parodė, jog S. M. paaiškinime nurodė ne kartą bendravusi su pareiškėju, teikė siuntinius, susitikinėjo su sugyventiniu E. B. pareiškėjo tarnybinėse patalpose. Asmenys, kuriuos iš kameros išvedė pareiškėjas, nurodė susitikę su artimaisiais. Išvedamų iš kamerų asmenų pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas iš kamerų 2011 m. sausio-birželio mėnesį buvo išvedęs D. O., E. B., R. Š., E. F. procesinių veiksmų atlikimui, tačiau išanalizavus duomenis nustatyta, kad procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Teismas konstatavo, kad minėtos faktinės aplinkybės patvirtinamos tarnybinio patikrinimo neįslaptinta medžiaga.

Pažymėjo, kad S. M. 2011 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime nurodė, jog jos sugyventinis E. B. už nusikaltimų padarymą buvo sulaikytas ir laikomas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje. 2010 m. galimai vasario mėnesį paskambinęs sugyventinis pasakė, kad skambina iš A. L. mobiliojo telefono. Šio pokalbio metu sugyventinis liepė atnešti daiktų, mobilųjį telefoną, degtinės butelį, kurį reikės perduoti A. L. tam, kad E. B. būtų užtikrintos geresnės sąlygos areštinėje. Liudytoja nurodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, prieš tai pasiskambinusi pareigūnui, nuvyko į Šilutės policijos komisariatą.

A. L. ją nuvedė į areštinę, jos nešamų daiktų niekas netikrino, pasimatymo su sugyventiniu metu atidavė jam atneštus daiktus, jis pasiėmė ir mobilųjį telefoną, degtinės butelį atidavė A. L.. Nurodė, jog po šio pasimatymo su sugyventiniu telefonu bendravo be jokių apribojimų, dažnai važiuodavo į Šilutės policijos komisariatą jį aplankyti ir kiekvieną kartą užnešdavo degtinės butelį A. L.. Kiti pasimatymai su E. B. vyko minėto pareigūno tarnybiniame kabinete, kur ji su sugyventiniu buvo užrakinama ir jie būdavo visiškai nekontroliuojami, kabinete darydavo fotonuotraukas.

Teigė, kad buvo atvejų, kai jai skambindavo A. L. ir pranešdavo apie sugyventinio išvežimus į kitą areštinę. Bendraudama su E. B. suprato, kad areštinėje nuolat girtaujama, su sulaikytais asmenimis alkoholinius gėrimus vartojo ir policijos pareigūnai. Paaiškinime nurodyta, kad tiek jai asmeniškai, tiek jos sugyventiniui pareiškėjas už bendradarbiavimą su policijos pareigūnais žadėjo padėti išvengti laisvės atėmimo vietų, o organizuotų pasimatymų metu E. B. įdėdavo dovanų (buvo perdavęs tris telefono aparatus, muzikos grotuvą).

Teismas nustatė, kad Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 14 d. informacijos Nr. 30-94-S-13158 duomenimis E. B. areštinėje buvo laikomas 2010 m. sausio – 2011 m. birželio mėnesiais, o iš S. M. paaiškinimo darė išvadą, jog susitikimai su sugyventiniu tęsėsi per visą jo buvimo areštinėje laiką. Nurodė, kad S. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl organizuotų pasimatymų, fotonuotraukų darymo patvirtina ir Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančios fotonuotraukos. Atkreipė dėmesį, jog D. U. 2011 m. liepos 19 d. skunde pareiškėją A.

L. nurodė kaip vieną iš asmenų, tenkinusių prašymus dėl pasimatymų, siuntinių perdavimo.

Teismas, vertindamas neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. remdamasis visų įrodymų visuma, darė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik už tuos pažeidimus, kurie buvo įvardinti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Vien to, kad visos tarnybinio nusižengimo aplinkybės nebuvo nurodytos pranešime apie įtariamą tarnybinį nusižengimą, teismas nepripažino esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimu, nes tik tarnybinio patikrinimo metu nustatomos visos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pažeidimų kvalifikacija, kaltės forma bei kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Nurodė, kad, vertinant kitaip, būtų paneigiama pati tarnybinio patikrinimo esmė.

Nurodė Tvarkos 17 punktą, nustatė, kad pareiškėjas prašyme nurodė bei paaiškino teismo posėdyje, jog apie pradėtą jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą informuotas 2011 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. 38-5-S7-457VS 2011 m. spalio 6 d., jam buvo taikyta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Nustatė, kad tarnybinis pranešimas nėra išslaptintas, išslaptintas tik jo fragmentas dėl tarnybinio pranešimo datos bei paaiškinimo pateikimo termino. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo teiginį dėl pranešimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą termino pažeidimo. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 5 d., tačiau pareiškėjui tarnybinis pranešimas surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t. y. pažeidus Tvarkos 17 punkte nurodytą terminą.

Nurodė Tvarkos 16 punktą, numatantį, kad tikrinamasis pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Teismas nenustatė minėtame punkte numatytų pareiškėjo teisių suvaržymo. Atkreipė dėmesį, kad pranešime dėl tarnybinio patikrinimo pareiškėjui nurodyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2011 m. spalio 10 dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu teikė paaiškinimą, todėl darė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo metu pareiškėjui nebuvo suvaržyta teisė turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Nurodė, kad su teisme pareiškėją atstovaujančiu advokatu atstovavimo sutartis sudaryta 2011 m. gruodžio 12 d., t. y. po tarnybinio patikrinimo užbaigimo ir skundžiamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Pažymėjo, kad Tvarka nenustato pareigos tarnybinį patikrinimą atliekančiai institucijai tikrinamą pareigūną privalomai supažindinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Atkreipė dėmesį, kad Tvarkos 16.2 punktas tik garantuoja teisę pareigūnui susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, nekonkretizuodamas termino, per kurį jis tai gali padaryti, o šios teisės įgyvendinimą sąlygoja įvykis – tarnybinio patikrinimo baigimas. Nurodė, kad minėtas punktas numato, jog su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik tikrinami pareigūnai, turintys nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nustatė, kad A. L. su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtino savo parašu.

Nurodė Statuto 26 straipsnio 3 dalį, Tvarkos 30 punktą, nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinį pažeidimą, pasireiškusį Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 19 ir 21 punktų bei Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimu, padarytą 2011 metais, nors tarnybinis patikrinimas apėmė ir 2010 metų laikotarpį. Pažymėjo, kad S. M. paaiškinime teigė apie dažnus pasimatymus su sugyventiniu E. B. pareiškėjo tarnybiniame kabinete per visą sugyventinio buvimo areštinėje laiką. Nurodė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalį, Tvarkos 29 punktą, nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 7 d., todėl darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2011 m. lapkričio 14 dieną nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-26/2012 ir sprendė, kad materialiuoju teisiniu požiūriu skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, darančių paskirtąją nuobaudą neteisėta.

Nurodė Statuto 26 straipsnio 1 dalį, iš pateiktos charakteristikos nustatė, kad A. L. vidaus tarnyboje dirba nuo 1995 metų, per tarnybos laikotarpį baustas 3 kartus ir skatintas 15 kartų, išmano savo darbą, yra taktiškas, drausmingas. Teismas nustatė, jog nuobaudos rūšį sąlygojo tai, kad veiksmai buvo padaryti tyčia, tęsėsi ilgą laiką, buvo atsižvelgta į sukeltus padarinius. Įvertinęs įstatyme įvardintas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, teismas pripažino, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati vertinant įvykdytą tarnybinį nusižengimą ir nėra per griežta.

III. Pareiškėjas A. L. apeliaciniu skundu (b. l. 109-112) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-595. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad teismas nesilaikė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A143-46/2011. Pažymi, kad teismas nesiaiškino, kokiu juridiniu pagrindu buvo įslaptinta dalis tarnybinio patikrinimo medžiagos (buvo įslaptinti bausmę atliekančių asmenų parodymai, nors šių asmenų anketiniai duomenys nebuvo įslaptinti). Teigia, kad teismas nesiaiškino, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pažymi, kad, priešingai nei konstatuota teismo sprendime, pasak byloje apklausto liudytojo G.

P., tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne 2011 m. rugsėjo 9 d., o rugsėjo 5 dieną. Taip pat nesiaiškinta, kas ir kokiu pagrindu pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar asmuo, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, turėjo tam teisinius įgalinimus. Atkreipia dėmesį, kad taip pat nebuvo aiškinamasi, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu iki pradedant tarnybinį patikrinimą prieš kelis mėnesius buvo atliekamas skunduose nurodytų aplinkybių tyrimas. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu pranešimus apie nusižengimus pasirašė ir įteikė S. S., nesantis tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtyje.

Atkreipia dėmesį, kad komisija buvo sudaryta iš skirtingų valdybų ir padalinių, todėl traktuoti, kad tarnybinį patikrinimą atliko vieno padalinio darbuotojai nėra pagrindo. Teigia, kad S. S. turėjo būti pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir tik tuo atveju jis būtų galėjęs dalyvauti šioje procedūroje. Atkreipia dėmesį, kad S. S. vadovaujamas padalinys nebuvo tarnybinius patikrinimus tiriantis padalinys, nes komisija buvo sudaryta iš kelių padalinių atstovų. Nurodo Tvarkos 6 punktą ir pažymi, kad bet koks medžiagos tyrimas iki pradedant tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas.

Daro išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje dalyvavo tam nekompetentingas subjektas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1456/2008, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1094/2007. Paaiškina, kad esant įslaptintiems duomenims neturėjo teisės tarnybinio patikrinimo metu turėti atstovą, kadangi jis negalėtų susipažinti su pranešimu apie nusižengimą ir išvadomis. Mano, kad, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie vėliau nei S. M. paaiškinime nurodytus neteisėtus pareiškėjo veiksmus, praėjus nuo nurodomų įvykių daugiau kaip metams laiko, šie veiksmai tarnybinio patikrinimo metu neturėjo būti vertinami.

Atkreipia dėmesį, kad G. P. nurodė, jog jokie kiti duomenys, išskyrus S. M. paaiškinimą, apie tai, kada ir kur buvo atliekami neteisėti veiksmai su suimtaisiais tikrintojui nebuvo žinoma. Pažymi, kad S. M. paaiškinime nurodomi teiginiai nebuvo tikrinami. Atkreipia dėmesį, kad minėtos liudytojos paaiškinime nurodytas pareiškėjo kabineto numeris neegzistavo. Daro išvadą, kad paaiškinimai buvo sukurti iš keršto. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nesikreipė savalaikiai. Nurodo kad S. M. paaiškinime teigė, jog pareigūnai nepadėjo išvengti jos sugyventiniui laisvės atėmimo vietų, kas, pareiškėjo manymu, rodo galimą apkalbėjimo motyvą.

Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis D. O. ir E. B. skundais, kuriuose jie, skųsdamiesi dėl netinkamų sąlygų Alytaus pataisos namuose, iš G. P. reikalavo būti perkeliami į kitus pataisos namus ar Šiaulių tardymo izoliatorių, priešingu atveju žadėjo paviešinti neteisėtus pareigūnų veiksmus. Pažymi, kad G. P. įvykdė nuteistųjų asmenų neteisėtus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad G. P. savo teiginių, jog kiekvieno bendravimo su suimtuoju ar nuteistuoju asmeniu metu turi būti surašomi procesiniai dokumentai, o neslaptas bendradarbiavimas negali vykti, nepagrindė teisės aktų nuostatomis.

Atkreipia dėmesį, kad S. M. savo paaiškinime nenurodė, jog su sugyventiniu E. B. pareiškėjo tarnybiniame kabinete susitikinėjo visą jos sugyventinio buvimo areštinėje laiką. Pažymi, kad G. P. pripažino, jog neturi duomenų, ar A. L. užfiksuotų 2011 m. vykusių suimtųjų išvedimų iš kamerų metu šie asmenys būtų fotografuojami ar su jais būtų atliekami kokie neteisėti veiksmai. Pažymi, kad teismas rėmėsi medžiaga (D. U. skundas), kuri nebuvo paminėta tarnybinio patikrinimo išvadose. Teigia, kad D. U. skundai yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tačiau juose išdėstyti teiginiai atliekant tarnybinį patikrinimą nepasitvirtino.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118-119) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad 2011 m. spalio 5 d. nepažeidžiant Tvarkos 17 punkto, G. P. pareiškėją pasirašytinai supažindino su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, pateikė duomenis apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, išaiškino jam teises. Nurodo, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pasirašė tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos pirmininko padalinio vadovas pagrįstai ir teisėtai, tačiau jis tyrime nedalyvavo ir jokių sprendimų nepriėmė. Nurodo Tvarkos 16 punktą ir daro išvadą, kad pareiškėjo teisės susipažinti su tyrimo medžiaga nebuvo suvaržytos, nes jis turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad apeliantas nepateikia jokių naujų aplinkybių, kurių teismas nebūtų nagrinėjęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30–TE–595, kuriuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. L. skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas). Atlikus tarnybinį patikrinimą 2011 m. lapkričio 4 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate Nr. 5–IL(S)–20(VS), kuria siūloma pareiškėjui už tarnybos drausmės pažeidimą ir netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas pažeidė Taisyklių 19 ir 21 punktuose nustatytą pasimatymų su giminaičiais arba kitais asmenimis tvarką (suimtajam leido naudotis savo mobiliojo ryšio telefonu, tarnybiniame kabinete suimtajam organizuodavo pasimatymus su sugyventine, neatlikdamas procesinių veiksmų išvedė suimtąjį iš kameros) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (be pagrindo kreipdavosi į teismą dėl nuteistųjų etapavimo į teismą). Atsakovas, remdamasis šioje išvadoje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą Įsakymą ir A. L. už areštinėje laikomų asmenų tvarkos pažeidimą skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5–V–356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles. Šių taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, ir suimtiems asmenims pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama, jei yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, kurio žinioje yra byla, prokuroro raštiškas leidimas, o 21 punkte – nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X–1660 redakcija) 8 straipsnyje reglamentuoti asmenų pristatymo į tardymo izoliatorių pagrindai. Vienas iš tokių pristatymo juridinių pagrindų aptartas minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte – ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkiolikos parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams susipažinimui ir vertinimui buvo pateikta įslaptinta medžiaga. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti tokio pobūdžio padarinių atsiradimą – tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimą. Įvertinęs bylos medžiagą (S. M. 2011 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimą, E. B. 2011 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą, fotonuotraukas, D. U. 2011 m liepos 19 d. skundą, informaciją apie išvedamus iš kameros areštinėje nuo 2011 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio laikomus asmenis) pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad teismas, vertindamas neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. remdamasis įrodymų visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Tai reiškia, kad tiek įslaptintų, tiek neslaptų (aptartų anksčiau) įrodymų visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, sudarė pagrindą konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas surinko visus duomenis, o pirmosios instancijos teismas sprendime juos visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino, kas patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė atitinkančią Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardintus nuobaudos skyrimo kriterijus tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas apeliacinį skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes priešingai nei konstatuota teismo sprendime, anot byloje apklausto liudytojo G. P., jis buvo pradėtas ne 2011 m. rugsėjo 9 d., o rugsėjo 5 d. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 5 d. ... >, kas rodo, kad teismas nustatė tarnybinio patikrinimo pradėjimo terminą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat apeliaciniame skunde A. L. nurodo naują argumentą, kurio neakcentavo skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad pranešimus apie nusižengimus pasirašinėjo ir juos įteikinėjo asmuo, kuris nebuvo tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtyje. Tai, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai nepatartas šis skundo argumentas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šį procedūrinį pažeidimą vertina kaip nereikšminga (nėra esminis), kuris nesudaro pagrindo tarnybinio patikrinimo procedūrą pripažinti neteisėta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756–1456/2008 ir 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8–1094/2007. Pažymėtina, jog nurodytos administracinės bylos ir nagrinėjama byla faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos (abiejose bylose tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nekompetentingo administravimo subjekto, o šioje byloje pranešimą apie tarnybinio nusižengimo padarymą pasirašė ne komisijos narys), todėl vadovautis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija nėra jokio pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai kartojasi, juos išsamiai išanalizavo ir atsakė savo sprendime pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, t. y. objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo šią administracinę bylą. Teismo sprendime visapusiškai išanalizuotos bylos aplinkybės ir išsamiais argumentais paaiškinta, kodėl pareiškėjo reikalavimai šioje byloje yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė