97bcdc30-dd05-49e6-bb52-dc3aef90b4e0 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAÅ ASNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-14-876/2014Teisminio proceso Nr. 1-91-9-00313-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1. (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 11 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajai A. P., jos gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, civilinio ieÅ¡kovo atstovei JÅ«ratei Å neideraitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvė, Lietuvos Respublikos pielietė, netekėjusi, 11 klasių išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamoj kodekso 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d. n u s t a t ė: A. P. 2013 m. liepos 13 d. apie 20.50 val., Nemuno g. 64, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone esančiame penkių butų Šakių rajono savivaldybei priklausančiame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, D.

K. nuomojamo buto palėpėje, tyčia, degtukais, padegė suvyniotÄ kilimÄ , buvusį ant žemės, kuriam užsiliepsnojus gaisras iÅ¡plito po visÄ butÄ , dėl ko sudegė įvairÅ«s D. K. priklausantys buities daiktai, baldai, dėl to nukentėjusiajam D. K. padaryta 1455 litų turtinė žala, taip pat gaisro metu buvo sugadintas butas (palėpė), priklausantis Å akių rajono savivaldybės administracijai, dėl to įstaigai padaryta 23408,26 litų turtinė žala. Be to, A. P. 2013 m. liepos 13 d. apie 21.45 val.

Nemuno g. 64, Kidulių kaime, Kidulių seniÅ«nijoje, Å akių rajone esančiame penkių butų Å akių rajono savivaldybei priklausančiame name, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, K. K. priklausančiame bute, jai bÅ«nant lauke tyčia degtukais padegė kambaryje ant lovos buvusios antklodės kraÅ¡tÄ , ko pasekoje kilo gaisras bute ir gaisro metu buvo sunaikinta patalynė 400 Litų vertės, lova 250 Lt vertės, užuolaidos 60 Lt vertės, rÅ«bai 100 Lt vertės, kilimas 200 Lt vertės, bei apgadintos buto sienos, lubos bei grindys, kurių remontas kainavo 400 Lt, taip nukentėjusiajai K.

K. iÅ¡ viso padaryta 1410 Lt turtinė žala. Be to, A. P. 2013 m. rugpjūčio 6 d. apie 00.15 val., Nemuno g. 60c, Kidulių kaime, Kidulių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, esančiame daugiabutyje name, bÅ«damas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, degtukais padegė R. K. priklausančio buto lango rėmÄ , dėl ko apdegė lango rėmas, iÅ¡dužo lango stiklas, vėliau pastebėjus ugnį gaisras buvo užgesintas ir ugnis neiÅ¡plito, tai yra A. P. sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – padegdama.

Å iuose A. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d. Kaltinamoji A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio padegė K. priklausantį pastatÄ , paskui padegė K. name, K. bute padegė lango rėmÄ . Padegti mintis kilo tada, kai iÅ¡gėrė. Ji norėjo pakenkti K., buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir norėjo pažiÅ«rėti, kaip dega kilimas. AntrÄ butÄ padegė padegdama antklodę.

Noras padegti jai atsirado tada, kai užgesino pirmÄ gaisrÄ . Å iuo metu dirba ir atlygins žalÄ . Dabar jau nekyla noras kÄ nors padegti, visiÅ¡kai jokio noro nėra. Žino, kokio dydžio civiliniai ieÅ¡kiniai, sutinka atlyginti. Žino, kad žala labai didelė. K. duos po 300 Lt kiekvienÄ mėnesį, taip pat ir K. duos po 300 Lt kiekvienÄ mėnesį. K. atsiprašė, o pas K. gėda nueiti. R. K. nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio. Savivaldybės civilinį ieÅ¡kinį taip pat stengsis atlyginti. Tame name gyvena trys Å¡eimos.

Ji nemanė, kad taip greitai gaisras įsiliepsnos. Kai padegė, labai išsigando. Tuo metu nesimokė ir nedirbo niekur. Ji gyvena su tėvais kartu. Blogai vertina savo elgesį ir dabar labai gailisi, tuo metu buvo nesubrendusi.Kadangi po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.             Pažymėtina, kad A. P. kaltę taip pat patvirtina byloje esantys įvykio vietos apžiūros protokolai su fotokortelėmis, kuriuose užfiksuotos nusikaltimo vietos (t. 1, b.l. 9-23 69-73);

Marijampolės apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å akių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas dėl kilusio gisaro, kuriame nurodoma, kokie daiktai buvo apgadinti gaisro metu (t. 1, b.l. 9, 65). Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad A. P. įvykdė jai inkriminuotus nusikaltimus. Jos veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetino turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako asmuo nuo 14 metų amžiaus. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. Å ios nusikalstamos veikos motyvai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s: kerÅ¡tas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems D. k.i, K. K., civiliniam ieÅ¡kovui Å akių rajono savivaldybei priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, namų apyvokos daiktai) buvo sudeginti arba apdegę.

Dalis jų nebegali bÅ«ti apskritai naudojami, dalis – privalo bÅ«t remontuojami. Tai patvirtina, jog teisiamosios veiksmuose yra jai inkriminuojamo nusikaltimo požymiai. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai sunaikintas turtas. Kadangi teisiamosios sukelti padegimai sunaikino arba apgadino turtÄ , jos įvykdyti nusikaltimai laikytini baigtais. Nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad butus padegė tyčia, todėl darytina iÅ¡vada, kad ji nusikaltimÄ Ä¯vykdė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad tokiu bÅ«du bus sunaikintas turtas ir to siekė.

BK 187 str. 2 d. numatytas kvalifikuojantis požymis, kad nusikaltimas padaromas visuotinai pavojingu bÅ«du. Visuotinai pavojingas bÅ«das yra toks, kai kaltininkas Å¡iÄ veikÄ padaro panaudodamas didelę griaunamÄ jÄ jėgÄ , sukelia visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Å is bÅ«das labai padidina veikos pavojingumÄ jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių. Teisiamoji turtÄ naikino jį padegdama ir tai laikytina visuotinai pavojingas bÅ«das, nes padegimas yra nekontroliuojamas degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei.

Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad A. P. įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. Pati teisiamoji padarytas veikas visiÅ¡kai pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o nuoÅ¡irdus gailėjimÄ sis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. P. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, tačiau teismas laiko, jog tai netrukdo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Pirmiausia teismas vertina, tai kaltinamoji viso proceso teisme metu neneigė savo kaltės, taip pat sutiko atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , kas parodo, jog kaltinamoji suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarytų veiksmų.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Å iÄ aplinkybę teisiamoji pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymÄ Ä¯takojo apsvaigimas nuo alkoholio. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teisiamosios veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamajame akte taip pat nurodomo, jog atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra – veika padaryta visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, tačiau teismas tai nelaiko atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nes kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo sudėties kvalifikuojantis požymis bÅ«tent ir yra – veika padaryta visuotinai pavojingu bÅ«du, todėl dar kartÄ tai pripažinti aplinkybes sunkinančia atsakomybė negalima.

Teismo posėdžio metu A. P. taip pat nurodė, jog kiekvienÄ nusikalstamas veikas ji darė vienÄ po kitos, tačiau tikslas jas įvykdyti kildavo spontaniÅ¡kai, neplanuotai. Ji nurodė, jog noras padegti dar kartÄ kilo po to, kai buvo užgesintas ankstesnis gaisras. Tai parodo, jog Å¡ios veikos negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip tęstinės ir teisingai inkriminuoti kaip atskiri pavieniai nusikaltimai. Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog A. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d.

Dėl bausmės dydžio              Teismo posėdžio kaltinamosios gynėjas ir prokuroras teigė, jog yra pagrindas taikyti BK 81 str. 2 d. Å iame straipsnyje nustatyta, kad Å¡io BK 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvideÅ¡imt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ , nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Å¡io kodekso 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį.Teismas, spręsdama A.

P. socialinės brandos klausimÄ , atkreipia dėmesį į Å¡ias aplinkybes. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda nuo 14 metų amžiaus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. P. padarė kelias nusikalstamas veikas, kurios laikomos pavienėmis, jos buvo baigtos 2013 m. rugpjūčio 6 d., kai teisimajai neseniai buvo suėję 18 metų, t. y. 2013 m. kovo 10 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. P. baigė 11 klasių, Å¡iuo metu dirba ir nesimoko. Bylos duomenys patvirtina, kad A.

P. jokių psichikos sutrikimų neturi, nusikalstamų veikų padarymo metu jokia psichine liga nesirgo, suvokė veikos pavojingumÄ ir savo veiksmus galėjo valdyti, nėra ribotai pakaltinama.(t. 1, b.l. 126). A. P. įvykdė kelias nusikalstamas veika, padaryti nusikaltimai priskiriamai apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė sÄ moningai. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, A. P. nusikalstamos veikos buvo tyčinės, ji suprato savo neteisėtų veiksmų motyvus ir tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teisiamajai bÅ«dingi silpnesni samprotavimo gebėjimai ar asmenybės nebrandumo stoka, kurios rodytų į sulėtintÄ ar sutrikdytÄ teisiamosios protinio iÅ¡sivystymo, socialinio supratingumo lygį ar nesiorientavimÄ socialinėje aplinkoje.

Akivaizdu, kad A. P. negyveno vien uždarame ir siaurame Å¡eimos rate, tačiau mokėsi, suvokė jÄ supančiÄ socialinę aplinkÄ ir mokėjo joje elgtis. IÅ¡ byloje esančių charakteristikų matyti, kad pati A. P. prašė bÅ«ti iÅ¡braukta iÅ¡ moksleivių sÄ rašų, suprato savo netinkama elgesį, buvo užsiregistravusi darbo biržoje. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad A. rÅ«pinasi jos tėvai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji auga visapusiÅ¡koje socialinėje aplinkoje, kas leidžia susiformuoti asmenybės požiÅ«riui ir tinkamam savo poelgių vertinimui.

Teismo nuomone, byloje nėra jokių A. P. asmenybės požymių, kurie leistų jo socialinę brandÄ prilyginti nepilnamečio asmens socialinei brandai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, A. P. atžvilgiu taikyti BK 80 straipsnio ir BK 90-94 straipsnių nuostatas, nėra pagrindo. Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is yra – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. A. P. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, nusikaltimai pripažintini baigtais. Kaip matyti sankcijoje numatytos tik areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas atsižvelgdamas į nusikaltimo pobÅ«dį ir padarytų veikų sistemiÅ¡kumÄ konstatuoja, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę. Padarytų veikų sistemiÅ¡kumas ir neatsakingas teisiamosios elgesys kitų asmenų atžvilgiu, tai yra jog sukeldama gaisrÄ ji neįvertino tų aplinkybių, jog gali sukelti grėsmę daugeliui žmonių gyvybei, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog trumpalaikis laisvės atėmimas nepasieks bausmės tikslų, todėl nors ir teisiama pirmÄ kartÄ , jai skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. suvokė atliekanti neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau jos veiksmai buvo spontaniÅ¡ki ir neapgalvoti. Tad darytina iÅ¡vada, jog padaryta veika yra atsitiktinė ir padaryta dėl tuo metu susiklosčiusios nepalankios situacijos. A. P. Å¡iuo metu yra dirbanti, anksčiau administracine tvarka nebausta. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinanti aplinkybės pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, o atsakomybę lengvinančiÄ pripažintina aplinkybė – kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

             BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau A. P. yra teisiama už tris apysunkius nusikaltimus pagal kvalifikuotÄ nusikaltimo sudėtį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. P. nebausta administracine tvarka, vertinant tai, kad jos veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, teismas konstatuoja, jog bausmė skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į padarytos žalos už nusikaltimÄ Ä¯vykdytÄ 2013 m. liepos 13 d. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už kitas dvi nusikalstamas veikas po 1 metų laisvės atėmimÄ . Kadangi nusikaltimai laikytini pavieniais nusikaltimais jie bendrintini dalinio sudėjimo bÅ«du. Kadangi byla buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64 1 str. ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Dėl BK 75 str. taikymo              BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali virÅ¡yti 4 metų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A.

P. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neteista. Po Å¡io nusikaltimo padarymo pasikeitė A. P. elgesys, ji stengiasi atlyginti žalÄ , susirado darbÄ , daugiau pažeidimų nepadarė, ir tai leidžia teismui manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, o teisiamoji suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Ä®statyme yra aiÅ¡kinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Taigi teismas, derindamas humaniÅ¡kumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga A. P. atidėti bausmės vykdymÄ . Taip pat teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus. Tokiu bÅ«du bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamÄ jÄ , kad Å¡i laikytųsi įstatymų.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumÄ principÄ tikslinga teisiamajai paskirtÄ ir subendrintÄ bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus –dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, bei neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti 70 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Jai paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes teisiamoji Å¡iuo metu dirba, ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei bÅ«tų galimybės suderinti Å¡ių veiklų laikÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis D. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog jam padaryta turtinė žala 1455 Lt. Dėl padarytos turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio dydžio teisiamoji sutiko. Ji pripažino, jog dėl atliktų neteisėtų veiksmų galėjo bÅ«ti padaryta nurodyto dydžio žala, todėl jis tenkintinas pilnai ir priteistina 1455 Lt neatlyginta turtinė žala.

Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieÅ¡kinį dėl 1410 Lt turtinės žalos. Savo pareiÅ¡kime ji nurodė, kokie daiktai buvo sugadinti, jų vertė. Su Å¡io ieÅ¡kinio suma sutiko teisiamoji. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo jau prašė priteisti 3700 Lt turtinę ir 2500 Lt neturtinę žalÄ . (t. 2, b.l. 41). Ä®pareigojus pateikti duomenys, kurie patvirtintų ieÅ¡kinio dydį, jie nebuvo pateikti ir nukentėjusioji nurodė, jog Å¡io ieÅ¡kinio atsisako. (t. 2, b.l. 73).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog byloje nagrinėtinas pirminis civilinis ieÅ¡kinys. Kadangi su jo dydžiu teisiamoji sutiko, nėra teisinio pagrindo jo netenkinti, todėl nukentėjusiajai K. K. priteistinas 1410 Lt dydžio padarytÄ turtinė žala. Civilinis ieÅ¡kovas Å akių rajono savivaldybė pateikė civilinį ieÅ¡kinį 23408,26 Lt turtinei žalai atlyginti. Nors teismo posėdžio metu gynėjas nurodė, jog Å¡is ieÅ¡kinys nėra pagrįstas, teismas atmeta tokius argumentus.

Pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimu yra siekiama kompensuoti turtinius praradimus, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į tokiÄ padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Teismas gali sutikti, kad Å¡iuo atveju dar nebuvo padarytas remontas ir byloje yra pateikta tik sÄ mata, tačiau nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų Å¡ios sÄ matos teisingumÄ . Byloje nustatyta, kad dėl teisiamosios neteisėtų veikų nukentėjo civiliniu ieÅ¡kovui priklausantys butai ir suprantama, kad siekiant juos atstatyti bent į tokiÄ padėtį, jog juos bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį yra bÅ«tina atlikti remontÄ .

Todėl norint sugadintÄ turtÄ grÄ Å¾ini į buvusiÄ padėtį, reikia atlikti remonto darbus ir tam naudojant medžiagas (medį ir kt.). ElementariÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinčiam žmogui yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad buto remonto kaÅ¡tai yra dideli ir jų dydį patvirtina byloje esanti darbų lokalinė sÄ mata. (t. 1, b.l. 38-39). Taip pat suprantama, kad bendra turto vertė neturi jokios reikÅ¡mės atliekamų remonto darbų kainoms, nes atliekant remonto darbus yra perkamos naujos bÅ«tinos prekės. Teismas liko, jog nurodyta suma yra protinga, o kaltinamajai nepateikus šį dydį paneigiančių duomenų, teismas laiko, jog ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 308 str., n u s p r e n d ž i a:              A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (dėl veiksmų atliktų 2013 m. liepos 13 d. 20.50 val.) ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (dėl veiksmų atliktų 2013 m. liepos 13 d. 21.45 val.) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (dėl veiksmų atliktų 2013 m. rugpjūčio 6 d. 00.15 val.) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesness bausmes ir paskirti subendrintÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 641 str. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 1 metų laikotarpiui įpareigojant dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. spalio 3 d. įskaityti į atliktos bausmės laikÄ . KardomÄ jÄ priemonę namų areÅ¡tÄ po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.             Civilinio ieÅ¡kovo D. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. P. priteisti 1455 Lt (tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis Lt) turtinei žalai atlyginti.Civilinės ieÅ¡kovės K. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A.

P. priteisti 1410 Lt (tÅ«kstantį keturis Å¡imtus deÅ¡imt Lt) turtinei žalai atlyginti.Civilinio ieÅ¡kovo Å akių rajono savivaldybės civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. P. priteisti 23408,26 Lt (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuonis Lt 26 ct.) turtinei žalai atlyginti.             Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. NuoraÅ¡as tikras:Teisėjos paraÅ¡as.

Teisėja                                                                                                                                          Judita Sungailaitė