2022-02-02 Nr. AB-2828-3-61-3-02549-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-309-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02549-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2020 m. birželio 22 d. raštą Nr. 1SS-1195-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 48SD-5106-(14.48.136E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. B. turėtą žemės valdą“.

2. Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į Skyrių su pretenzija dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į buvusios savininkės P. B. turėtą žemės valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Skyrius 2020 m. balandžio 14 d. raštu pareiškėjos pretenziją pripažino nepagrįsta (toliau – ir Raštas 1). Pareiškėja, nesutikdama su Raštu 1, jį apskundė Tarnybai, kuri 2020 m. birželio 22 d. raštu pripažino pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. rašto nepagrįstu ir jį atmetė (toliau – ir Raštas 2).

3. Pareiškėjos teigimu, priimti Raštai yra nepagrįsti, juose neatsakyta į esminius pretenzijoje keliamus klausimus bei neteisingai aiškinamas materialinių teisės normų turinys, todėl jie turėtų būti panaikinti. Tvirtino, jog prieštaravimų tarp 2005 m., 2016 m. spalio 24 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2008 m gruodžio 18 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų nėra. 2008 m. gruodžio 18 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto duomenys yra kitokie nei 2005 m., 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 27 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktuose.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog nebuvo patvirtinta jokiais dokumentais, jog žemės sklypas Nr. 5, kuris tariamai pažymėtas kaip P. B. žemės valda, (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtų žemės ribų nustatymo plane ir matomos jos ribos, būtų priskirtas valstybės išperkamajai žemei. Pareiškėjai nesuprantama, kaip valstybės išperkamos žemės sklypas 2020 m. buvo grąžintas asmeniui, kuriam dar 2016 m. nebuvo atkurta nuosavybės teisė į žemės valdą, kuri pareiškėjai tuo metu jau buvo atkurta.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, nuolat besikeičianti Skyriaus pozicija, pirmenybės teikimas žemės sklypo Nr. 2006 pretendentui (neturėjusiam atkurtos nuosavybės teisės), žemės sklypų kartografavimo prieštaravimai parodo institucijų neobjektyvumą ir nenorą pareiškėjai grąžinti žemės sklypą natūra.

6. Pareiškėja nurodė, kad Rašte 2 Tarnyba nepasisakė dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, tačiau skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad tariamai pareiškėja neišreiškė valios gauti žemės sklypą natūra kitoje vietovėje. Pareiškėja teigė, kad šis Tarnybos argumentas yra neteisingas ir klaidinantis, nes prašymą atkurti nuosavybės teises pareiškėja teigia pateikusi 2001 m. lapkričio 29 d. Nurodė, jog prašymo pateikimo metu pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė prašymą patikslinti tuo aspektu, kad pareiškėja galėtų išreikšti tinkamai savo valią atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. Pasak pareiškėjos, Tarnyba jai pasiūlė piniginę kompensaciją jau po termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, pasibaigimo. Todėl buvo apribota ne tik jos teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau ir pretenduoti į lygiavertį žemės sklypą.

7. Atsakovai Tarnyba ir Skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, jog iš Skyriuje saugomų dokumentų nustatė, kad P. B. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės sklypų ribos buvo nustatomos 2005 ir 2008 m. Žemės sklypas, esantis: (duomenys neskelbtini), tiek 2005, tiek 2008 m. kartografuotas skirtingomis ribomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į buvusios savininkės P. B. turėtą žemės valdą, esančią iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) yra išskirstytas į vienkiemius. Žemė, išskirstyta į vienkiemius gražinama natūra, atsižvelgiant į buvusių savininkų turėtos žemės valdos ribas, kurios nustatomos pagal gautus dokumentus, o jų nesant – jos kartografuojamos. Skyrius, įvertinęs turimą planinę medžiagą, padarė išvadą, jog tarp (duomenys neskelbtini) teritorijų iki 1925 m. buvo (duomenys neskelbtini) kaimas, kurio pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), nėra. Skyrius, įvertinęs Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) savininkų turėtos žemės ribų nustatymo plane pažymėtą žemės sklypo Nr. 5 buvimo vietą, nustatė, kad žemės sklypas Nr. 5 yra ne toje vietoje, kur suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2006 ir neatitinka 2005 m., 2016 m. spalio 24 d., 2017 m. sausio 27 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktuose ir planuose nurodomos vietos. Skyrius, įvertinęs žemės sklypo Nr. 5 ribas ir remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad žemės sklypo Nr. 5 vietoje yra privati žemė, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl atkurti nuosavybės teisių į buvusios savininkės P. B.valdytą 6,00 ha žemės plotą natūra nėra galimybių.

9. Nurodė, jog 2020 m. kovo 10 d. gavo pareiškėjos pretenziją, kurioje pareiškėja pakartotinai kelia klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusios savininkės P. B. turėtą žemę natūra (duomenys neskelbtini) teritorijoje toje vietoje, kurioje suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2006, bei turėtos žemės valdos ribų kartografavimu. Atsakydamas į pareiškėjos pretenziją, Skyrius Rašte nurodė, kad pareiškėjai į pretenzijoje keliamus klausimus išsamiai jau buvo atsakyta Skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštu ir paaiškino, kad pakartotinai įvertinus (duomenys neskelbtini) savininkų turėtos žemės ribų nustatymo plane pažymėto žemės sklypo Nr. 5 ribas ir remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad toje vietoje yra privati žemė, todėl atkurti nuosavybės teisių į minėtą žemės plotą natūra nėra galimybių. Tuo pačiu pažymėjo, jog nuosavybės teisės į žemės plotą gali būti atkurtos tik išmokant piniginę kompensaciją. Pareiškėja Skyriaus Raštą apskundė Tarnybai, kuri Raštu 2 pareiškėjai išaiškino, jog jos skundas dėl pretenzijoje keliamų klausimų jau buvo išnagrinėtas 2017 m. lapkričio 20 d. raštu bei pakartotinai atskleidė šio rašto turinį. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja nepateikė jai naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos raštu pateikto atsakymo pagrįstumu ir vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos skunde pakartotinai išdėstytus teiginius dėl nuosavybės teisių atkūrimo paliko nenagrinėtus.

10. Atsakovai laikosi pozicijos, jog skundžiami Raštai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų nuostatomis bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. 2005 m. surašytas sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini), vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. Prie akto pridėtas žemės sklypo planas M 1:10 000, kuriame inžinieriaus geodezininko V. D. nubraižytos sklypo ribos kartografinėje medžiagoje pagal liudininkų parodymus. 2008 m. gruodžio 18 d. surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, o 2010 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2643-(41) „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) UAB „Arlitanus“ parengtas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suformuojant žemės sklypų ribas bei plotus.

12.2. 2016 m. balandžio 7 d. vykusio Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto I eilės pretendentų, pageidaujančių grąžinti šioje kadastro vietovėje žemę natūra, susirinkime pareiškėja nurodė, kad buvusios savininkės P. B. turėtos žemės valdos ribos nubraižytos 2005 m. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte ir buvusios savininkės likęs neatkurtas 6,3388 ha žemės plotas turėtų būti suprojektuotas būtent šioje vietovėje.

12.3. 2016 m. rugsėjo 15 d. įvyko susirinkimas dėl P. B. turėtos žemės valdos ribų nustatymo, kuriame buvo svarstomas 2005 m. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. R4-2607 „Apie nekilnojamąjį turtą“, (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymu, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. liepos 12 d. raštas Nr. R4-913 „Dėl P. B. nuosavybės, (duomenys neskelbtini) plano bei žemės savininkų sąrašų“, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. liepos 12 d. raštas Nr. R4-914 „Dėl nuosavybės“, Vilniaus apskrities archyvo 2016 m. liepos 26 d. raštas Nr. (8.12)V5-1094 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo“. Įvertinus nurodomus dokumentus, Skyriaus 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. 48LS-17-(14.48.65.) ir atsižvelgus į tai, jog nebuvo P. B. turėtos žemės valdos plano bei kitų dokumentų, patvirtinančių P. B. turėtos žemės valdos ribas, ir, kad nustatant minėtos buvusios savininkės turėtos žemės valdos ribas nedalyvavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai ir (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, nutarta kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl minėtos savininkės turėtos žemės valdos plano; kreiptis į geodezininką V. D. dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie 2005 m. atliktą turėtos žemės valdos kartografavimą; įvertinus gautus dokumentus, spręsti klausimą dėl P. B. turėtos žemės valdos ribų nustatymo.

12.4. 2016 m. spalio 24 d. parengtas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad sklypas iki nacionalizavimo nuosavybės teise priklausė P. B. 2017 m. sausio 27 d. parengtas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriame pažymima, kad (duomenys neskelbtini) rajone.

12.5. 2017 m. balandžio 27 d. įvyko susirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 2006 ir nuosavybės teisių atkūrimo G. R. į 6,3388 ha žemės plotą, Skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. protokole Nr. 48LS-2-(14.48.91.) nurodoma, kad 2005 m., 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 27 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktuose ir planuose bei 2008 m. gruodžio 18 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte ir plane skirtingai pažymėtos buvusios savininkės P. B. turėtos žemės valdos ribos, (duomenys neskelbtini) savininkų turėtos žemės ribų nustatymo plane žemės sklypas Nr. 5 pažymėtas ne toje vietoje, kurioje suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 2006, todėl nutarta patikrinti žemės sklypo, projektinis Nr. 2006, kadastro duomenų bylą ir nenustačius trūkumų, tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, informuojant pareiškėją apie nustatytas aplinkybes ir apie tai, kad žemės sklypas Nr. 5 yra privati žemė, ir kad, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjai gali būti nuosavybės teisės į 6,3388 ha žemės plotą atkuriamos tik atlyginant pinigais.

12.6. Skyrius 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 48SD-7972(14.48.104.) pareiškėją, pareiškėjos atstovą bei D. B. informavo apie tai, kad Skyriuje įvyko 2017 m. balandžio 27 d., susirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, projektinis Nr. 2006, ir nuosavybės teisių atkūrimo G. R.i į 6,3388 ha žemės plotą. Rašte nurodoma, kad remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. R4-2607 „Apie nekilnojamąjį turtą“ nustatyta, kad Vilniaus – Trakų apskrities klasifikacinės komisijos prie Vilniaus iždo rūmų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini), žemių savininkų sąraše įrašyta: sklypas Nr. 5 „P. B. 6 hektarai“ ir sklypas Nr. 5a „P. B. 2 hektarai“. (Duomenys neskelbtini) savininkų turėtos žemės ribų nustatymo plane pažymėtos kaip nekilnojamasis turtas, todėl nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Skyrius, įvertinęs pateiktą informaciją ir atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teises į P. B. turėtą 6,3388 ha ploto žemę bei vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi, informavo pareiškėją, jog jai nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

12.7. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Skyriaus raštu kreipėsi į Tarnybos direktorių D. K. su skundu, prašydama pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės ir sustabdyti nesąžiningus Skyriaus veiksmus atkuriant nuosavybės teises į P. B. turėtą žemę. Taip pat prašė netvirtinti parengto žemėtvarkos projekto.

12.8. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1SS-2738-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė jį patenkinti, išsamiai rašte išdėstydama atsisakymo argumentus. Tarnyba pareiškėjai paaiškino priežastis, kuriomis remiantis negali būti atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės P. B. valdytos žemės plotą.

12.9. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos raštu, 2020 m. kovo 10 d. Skyriui pateikė pretenziją, kurioje prašė atsakyti į pretenzijoje keliamus klausimus ir galutinai suformuluoti atsisakymą grąžinti pareiškėjai žemės sklypą, į kurį yra atkurta nuosavybės teisė, kuris yra kartografuotas ir tam tikrais Skyriaus dokumentais net paruoštas grąžinimui natūra.

12.10. Skyrius 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 48SD-5106-(14.48.136E.), atsakydamas į pareiškėjos pretenzijoje keliamus klausimus iš esmės rėmėsi analogiško pobūdžio argumentais, kurie buvo aptarti ankstesniais Skyriaus ir Tarnybos sprendimais (raštais).

12.11. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus raštu kreipėsi į Tarnybą dėl jo apskundimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad Skyriaus raštas yra nepagrįstas, juo neatsakyta į pareiškėjos pretenzijoje keliamus klausimus bei išdėstė analogiško pobūdžio nesutikimo su raštu argumentus, kurie išdėstyti teismui pareiškėjos skunde. Pareiškėja Tarnybos prašė įvertinti priimto Skyriaus rašto teisėtumą bei priimti teisingą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu.

12.12. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 1SS-1195-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ paliko pareiškėjos skundo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) toje vietoje, kurioje suprojektuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 2006, nenagrinėtu, nes šios aplinkybės jau prieš tai buvo nagrinėjamos ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pretenzijoje išdėstytus teiginius ir argumentus ir Skyriaus Rašte išdėstytą atsakymą, nustatė, kad Skyrius iš esmės atsakė į pretenzijoje pateiktus klausimus, išskyrus dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės ribų nustatymo plane M1:10 000 pažymėto žemės sklypo Nr. 5 priskyrimo P. B. valdytos žemės plotui, kadangi Skyriuje nėra buvusių savininkų turėtų žemės valdų, nurodytų šiame plane, sąrašo su žemės sklypų numeriais. Tarnyba pareiškėjos pretenzijos dalį dėl (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės ribų nustatymo plane M 1:10 000 pažymėto žemės sklypo Nr. 5 priskyrimo P. B. valdytos žemės plotui perdavė Skyriui įvertinti pakartotinai.

12.13. Skyrius pakartotinai įvertinęs turimus dokumentus ir kitus dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribų nustatymo minėtame plane pažymėto žemės sklypo Nr. 5 priskyrimo P. B. valdytos žemės plotui pagrįstumą, 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. 48SD-9682-(14.48.104.) „Dėl buvusios savininkės P. B. turėtos žemės valdos ribų nustatymo“ nustatė, kad buvusios savininkės P. B. turėta žemės valda buvo kartografuota ne vieną kartą ir skirtinguose vietose, o planinės medžiagos, kur būtų pavaizduota minėtos savininkės turėta žemės valda, archyvų saugomose fonduose nerasta bei Skyriuje turimų dokumentų priskirti žemės sklypą Nr. 5 P. B. nepakanka, todėl priėmė sprendimą organizuoti pakartotinį buvusios savininkės P. B. turėtos žemės valdos kartografavimą vietoje.

13. Teismas nustatė, kad Skyriuje buvo gauta pareiškėjos pretenzija, kurioje keliami klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusios savininkės P. B. turėtą žemę natūra (duomenys neskelbtini) teritorijoje toje vietoje, kurioje suprojektuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 2006, bei turėtos žemės valdos ribų kartografavimu. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos pretenziją, 2020 m. balandžio 14 d. raštu nurodė, kad pareiškėjai į pretenzijoje keliamus klausimus buvo išsamiai atsakyta Skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštu ir paaiškino, kad pakartotinai įvertinus (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribų nustatymo plane pažymėto žemės sklypo Nr. 5 ribas ir remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, matyti, kad toje vietoje yra privati žemė, t.y., kad minėtos savininkės turėta žemės valda yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl atkurti nuosavybės teisių į buvusios savininkės P. B. valdytą 6,34 ha žemės plotą natūra nėra galimybių. Šiuo raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, jog nuosavybės teisės į minėtą žemės plotą gali būti atkurtos tik atlyginant pinigais. Pareiškėja, nesutikusi su Skyriaus atsakymu kreipėsi į Tarnybą, kuri 2020 m. birželio 22 d. raštu nurodė, jog pareiškėjos didžioji dalis skundo argumentų buvo išnagrinėti 2017 m. lapkričio 20 d. raštu bei pakartotinai atskleidė šio rašto turinį.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir byloje esančia medžiaga, nustatė, kad Tarnyba pareiškėjos pretenzijos dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. B. turėtą žemės valdą pripažino tapačia prieš tai pateiktam pareiškėjos skundui, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjai natūra jos prašomos žemės ploto. Tuo pačiu, Tarnyba pagrįstai nurodė, jog pretendentams į turėtą žemę yra atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendros dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) teritorijoje suprojektuotą žemės sklypą, nes šis žemės sklypas yra kitų asmenų privati nuosavybė. Teismas nenustatęs naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos rašto pateikto atsakymo pagrįstumu, konstatavo, jog Tarnyba pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos pretenzijos dalį.

15. Teismas, pasisakydamas dėl neišnagrinėtos pretenzijos dalies, pažymėjo, jog Tarnybos raštu Skyriui buvo pavesta pakartotinai įvertinti žemės sklypo priskyrimą P. B. valdytos žemės plotui. Tarnybos skundžiamame rašte taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad Skyriuje turimų duomenų nepakanka, turėtų būti organizuojamas pakartotinis ribų kartografavimas vietovėje.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į P. B. iki 1940 m. turėtą žemę pareiškėja pateikė 2001 m. lapkričio 29 d. 2007 m. spalio 18 d. prašymu nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėja nepakeitė, t.y. pageidavo žemę susigrąžinti natūra.

17. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, konstatavo, kad skundžiami Raštai atitinka VAĮ bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Taip pat Raštai pagrįsti objektyviais faktais ir ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo jų panaikinti nėra.

III. 18. Pareiškėja G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jos skundą.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėja tik 2017 m. balandžio 27 d. sužinojo apie tai, kad žemės sklypas Nr. 5 yra privati valda. Teismas taip pat nustatė, kad Skyrius vykdydamas Tarnybos nurodymą, pakartotinai įvertino turimus dokumentus bei 2020 m. liepos 21 d. raštu informavo pareiškėją, jog turimų dokumentų priskirti žemės sklypą Nr. 5 buvusiai savininkei P. B. nepakanka, todėl priėmė sprendimą pakartotinai organizuoti žemės valdos kartografavimą vietoje. Šios teismo sprendime nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisės atkūrimo procedūra tęsėsi beveik iki 2020 m. vidurio, o apie tai, kad pareiškėja gali pretenduoti tik į piniginę kompensaciją, jai buvo išaiškinta tik 2017 m.

19.2. Vilniaus rajono detalusis planas iki šiol nėra patvirtintas, o turimo bendrojo plano duomenimis žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone ir turinčio tokį plotą, yra pakankamai. Todėl vengimas pareiškėjai suteikti kitą lygiavertį žemės sklypą prilyginamas grubiam jos teisių pažeidimui.

20. Atsakovai Tarnyba ir Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Skyrius įvykdė NŽT nurodymą ir pakartotinai įvertino turimus dokumentus bei Raštu Nr. 9682 informavo pareiškėją, jog turimų dokumentų priskirti žemės sklypą Nr. 5 buvusiai savininkei P. B. nepakanka, todėl priėmė sprendimą pakartotinai organizuoti žemės valdos kartografavimą vietoje.

21.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiami raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis, galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

21.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. birželio 22 d. rašto Nr. 1SS-1195-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 48SD-5106-(14.48.136E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. B. turėtą žemės valdą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiami NŽT ir Skyriaus Raštai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjos skundą atmetė.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” Nr. 1057 (toliau – ir Nutarimas) nuostatos.

26. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai turi pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal šio straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: A146-643/2009, A858-2240/2014).

28. Nutarimo 3 punkte įtvirtinta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

29. Aiškindamas Nutarimo 3 punkto nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad ilgai trunkant nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir keičiantis teisiniam reguliavimui, Nutarimo 3 punkte įtvirtinta pareiga raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, nėra savitikslė ar formali. Ja iš esmės siekiama užtikrinti, kad piliečių valia, esant reikalui, bus patikslinta atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2240/2014).

30. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti pareiškėjos galimybes pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Aptariamu aspektu yra aktualios Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdai (Atkūrimo įstatymo 4–8 str.) ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d.) yra tapatūs arba panašūs, tačiau asmens valios pareiškimas dėl jų pasirinkimo yra skirtingi teisiniai santykiai, reglamentuojami skirtingų teisės normų ir sąlygojami skirtingų faktinių aplinkybių (LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartis byloje Nr. eA-509-492/2020).

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė 2001 m. lapkričio 29 d., kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėja 2007 m. spalio 18 d. prašymu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė – ir toliau pageidavo žemę susigrąžinti natūra. Taigi iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja savo nuomonės dėl žemės jai grąžinimo natūra iki Atkūrimo įstatyme numatyto termino nepakeitė. Ir nors atsakovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad pareiškėja valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo privalėjo pakeisti iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.), byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad valstybės institucijos, vykdydamos Nutarimo 3 punkto nuostatas, būtų įvykdžiusios šią pareigą ir iki 2003 m. balandžio 1 d. informavusios pareiškėją, kad atkurti nuosavybės teises jos prašyme nurodytu būdu nėra galimybės ir pranešusios apie teisę pasirinkti kitą Atkūrimo įstatyme įtvirtintą būdą.

32. Atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja tik 2017 m. birželio 23 d. raštu buvo informuota apie tai, kad žemė, į kurią ji pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra, yra privati žemė, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei. Tai reiškia, jog pareiškėja dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pakeisti savo valios iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino. Aplinkybė, kad pareiškėjos valia nebuvo patikslinta iki nustatyto termino, yra susijusi su atsakovų neveikimu, nes NŽT, žinodama, kad nėra galimybių nuosavybės teisių atkurti natūra, turėjo pareigą ir privalėjo raštu kreiptis į pareiškėją dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo pakeitimo, tačiau šios pareigos neįvykdė.

33. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjos teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą: 1) tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, 2) subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei 3) atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir (ar) veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014; 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017).

35. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja savo veiksmais arba neveikimu būtų vilkinusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovus su skundais ir pretenzijomis, prašydama atkurti jai nuosavybės teises prašymuose numatytu būdu – natūra. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė laiku ir pagrįstai tikėjosi, kad jos bus atkurtos prašymuose nurodytu būdu, nes iki teisės aktais nustatyto termino nebuvo jokių duomenų, kad nuosavybės teisės negalės būti atkurtos pareiškėjos pasirinktu būdu, todėl nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paneigus pareiškėjos teisę pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo po to, kai ji sužinojo, kad jos nurodytu būdu nuosavybės teisės negali būti atkurtos, būtų paneigtos jos subjektyvios teisės į teisinį tikrumą, teisinį saugumą bei teisėtų lūkesčių apsaugą.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (arba jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šioje teisės normoje iš esmės yra įtvirtinti du pagrindai, kurie leidžia teismui viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą pripažinti neteisėtu, o būtent, kai nustatoma, kad: 1) sprendimo priėmimo procedūros metu buvo padaryti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu; 2) viešojo administravimo subjektas sprendimo priėmimo procedūros metu nevisapusiškai, nepilnai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, reikalingas atitinkamam sprendimui priimti, dėl ko jo sprendimas yra nepagrįstas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų administracinių aktų turinius nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad priimti aktai yra teisėti ir pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, administraciniai aktai yra nemotyvuoti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl yra neteisėti ir, sutinkamai su ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu turi būti panaikinti. Priimti aktai taip pat nesiderina su teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero administravimo principais, nes nesuteikus galimybės pareiškėjai pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir neinformavus jos apie tokią galimybę, tai pripažintina esminiu skundžiamų administracinių aktų trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad šie aktai priimti pažeidus procedūrines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei priimtų sprendimų pagrįstumą. Susiklostęs faktinis ir teisinis kontekstas sudarė prielaidas pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad ji galės atkurti nuosavybės teises jos prašomu būdu, todėl atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami skundžiamus aktus nepagrįstai nesilaikė aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimų bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero administravimo principų. Šis procedūrinis pažeidimas ir bendrųjų principų nesilaikymas, turėjo esminę reikšmę neteisėtų, nepagrįstų sprendimų priėmimui ir ginčo baigčiai, todėl skundžiami aktai yra neteisėti ne tik dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, bet ir nepaisyta teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principų.

38. Pažymėtina, jog NŽT ir jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami VAĮ nustatyti reikalavimai. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Nagrinėjamu atveju, viešojo administravimo institucijos, priimdamos skundžiamus administracinius aktus, neveikė rūpestingai ir atidžiai, be to, vykdant administracinę procedūrą nesilaikė visų teisės aktų reikalavimų (informavimo pareigos) ir dėl atsakovų neveikimo, buvo paneigta pareiškėjos teisė į teisėtų lūkesčių apsaugą nuosavybės teisių atkūrimo procese. Be to, iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad jie yra dviprasmiški, priimti neįvertinus ginčui reikšmingų aplinkybių, turėjusių įtakos teisėtų ir pagrįstų sprendimų priėmimui. Ir nors skundžiamuose sprendimuose išdėstoma nemažai informacijos, susijusios su nagrinėjamu ginču, tačiau susiklosčiusi ginčo situacija taip ir neatskleista iki galo faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, t. y. neaišku, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju planuojama pareiškėjai nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais ir kodėl nebuvo pareiškėjai siūlomi ir vertinami kiti alternatyvūs nuosavybės teisių atkūrimo būdai, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neišreiškė valios nuosavybės teises atkurti pinigais.

39. Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, priimti nesivadovaujant galiojančiais teisės aktai, nesilaikant procedūrų, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, netinkamai įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bet ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo nepagrįstai patvirtino viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumą. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 22 d. raštą Nr. 1SS-1195-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 48SD-5106-(14.48.136E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. B. turėtą žemės valdą“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė