2024-09-24 Nr. AB-13503-3-62-3-00903-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-456-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00903-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarčių panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. D., P. M. S., M. S., A. S., sodininkų bendrija „Pašiliai“, L. Č., G. M., G. M., V. Š.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 1994 m. liepos 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P46/94-0023, reg. Nr. 5529, pirkėjas – L. Č., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 1994 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2652, pirkėjas – G. M., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti 1994 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2650, pirkėjas – G. M., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti 1994 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2623, pirkėjas – V. Š., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti 1994 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2651, pirkėjas – S. J., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys).

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. S. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, ir grąžino pareiškėjai 2024 m. gegužės 21 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (Mokėjimo nurodymas Nr. 68).

Teismas nustatė, kad skunde pareiškėja nurodė, jog 1994 m. valstybinės žemės pardavėjas Jonavos rajono žemėtvarkos tarnyba (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) be teisėto pagrindo apribojo pareiškėjos teises nuosavybės teisėmis valdyti sodybą (namų valdą), neteisėtai ir nepagrįstai, pareiškėjai nežinant, išdalijo sodybai priklausančią žemę į žemės sklypus ir sudarė penkias valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Valstybinės žemės pardavėjas šiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė sodų sklypus, kuriuos valstybė niekada nebuvo skyrusi sodininkų bendrijai „Pašiliai“ pagal sodo išplanavimo projektą.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, kurioje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2018 ir jose nurodytą praktiką).

Teismas akcentavo, kad šiuo atveju yra kalbama apie atitinkamų valstybinės žemės sklypų pardavimą, t. y. kuomet atitinkamos viešojo administravimo institucijos veikia ne administracinių teisinių, bet civilinių teisinių santykių pagrindu, nes iš esmės įgyvendina parduodamos žemės savininko teises. Todėl pareiškėja, siekdama panaikinti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, turėtų kreiptis į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja I. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas neatsižvelgė į skundo pagrindus, kurie kyla išimtinai iš administracinių, o ne civilinių teisinių santykių. Valstybinės žemės pardavėjas pardavė ginčijamomis sutartimis to, ko negalėjo parduoti: šių sutarčių pardavimo objektai (žemės sklypai) buvo suformuoti pažeidžiant administracines procedūras, kylančias iš administracinių teisinių santykių, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką skiriant žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei. Žemės sklype, kuris įstatymų nustatyta tvarka valstybės buvo paliktas pareiškėjai, buvo neteisėtai ir nepagrįstai suformuoti penki sodų sklypai. Pareiškėjos atveju nėra vykdomas iki šiol galiojantis LTSR Ministrų Tarybos 1980 m. sausio 22 d. potvarkis 32p ir jo priedėlis Nr. 2 „Dėl žemės suteikimo Jonavos rajone“, kuriuo buvo patvirtintas 1981 metų kolektyvinio sodo planas. Pagal valstybės aktą ir juo patvirtintą 1981 metų kolektyvinio sodo planą, pareiškėjos sodybai, esančiai (duomenys neskelbtini), buvo palikta daugiau nei 0,50 ha (apie 0,60 ha) be jokių papildomų sąlygų (žymėjimas plane – „esami vienkiemiai“). Pagal tą patį aktą ir juo patvirtintą 1981 metų kolektyvinio sodo planą LSU Kauno A. S. Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyviniam sodui (teisių perėmėja – sodininkų bendrija „Pašiliai“) žemė kolektyvinei sodininkystei naudoti buvo skirta su imperatyvia sąlyga, nustatyta minėto akto priedėlio 1 punkto (a) punkte: kolektyviniam sodui steigti skiriamame sklype gyvenančioms šeimoms būtų paliekami įstatymo nustatyto dydžio sodybiniai sklypai. LSU Kauno A. S. Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinis sodas, jo teisių perėmėja – sodininkų bendrija „Pašiliai“, valstybė privalėjo ir privalo vykdyti šią imperatyvią sąlygą: užtikrinti, kad pareiškėjos sodybai būtų paliktas 0,50 ha dydžio sodybinis sklypas, kuris jai yra paliktas 1981 metų kolektyvinio sodo išplanavimo projektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nekilnojamojo daikto nuomos ir pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, todėl tai yra civilinės teisės institutai. Civilinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą nurodė, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2013, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60-2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtais Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais ir priėjo prie išvados, jog ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ginčo esmės nagrinėjamu atveju nevertintini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas pagal pareiškėjos skundą teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir atsisakė jį priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė