2024-07-31 Nr. AB-11258-3-62-3-00640-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-403-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00640-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. rugpjūčio 7 d. statinio faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 04-7-283 (toliau – ir Aktas) bei priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas skundžia Administracijos Aktą, kurio tikslas atlikti 2023 m. balandžio 17 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 04-7-83 (toliau – ir Patikrinimo aktas) reikalavimų įgyvendinimo kontrolę. Aktu patikrinta pareiškėjui priklausančio statinio (pastato) – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), techninė būklė ir kaip įgyvendinti Patikrinimo aktu nustatyti reikalavimai. Aktu nutarta Pastatą įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto preliminarų sąrašą.

Teismas vadovavosi Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis ir pažymėjo, kad atitinkamos seniūnijos sprendimas turtą įrašyti (įtraukti) į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto preliminarų sąrašą yra tik tarpinis veiksmas administracinėje procedūroje, kuris vėliau, apibendrinus preliminarų sąrašą, Administracijos skyriui leidžia parengti tarybos sprendimo projektą dėl sąrašo (pagrindinio) patvirtinimo; minėtą sąrašą patvirtina taryba sprendimu. Teismas akcentavo, kad būtent šis tarybos sprendimas ir yra galutinis (baigiamasis) dokumentas administracinėje procedūroje, kuris atitinkamiems asmenims sukelia tam tikras teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas teismui.

Kadangi pareiškėjo skundžiamas Aktas, kuriuo Administracija nutarė pareiškėjui priklausantį turtą įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto preliminarų sąrašą, yra tik tarpinis dokumentas administracinėje procedūroje, teismas sprendė, jog jis realiai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui skundžiant baigiamąjį (galutinį) dokumentą administracinėje procedūroje, teismas įvertina ir tarpinių sprendimų, kurie yra sudėtinė baigiamojo dokumento dalis, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra išvestinis iš pirmojo pareiškėjo reikalavimo, kurį atsisakyta priimti. Todėl teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir grąžinti nepriimtą skundą išnagrinėti į Regionų administracinį teismą.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje, kai pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. prašymas papildyti skundą buvo atmestas neskundžiama nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su savarankišku skundu.

2. Skundžiama teismo nutartis neatitinka ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatos „Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą)“. Teismas nenurodė jokių šalintinų aplinkybių, tik formaliai nurodė apie galimybę skųsti aukštesniam teismui.

3. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktui, nes teismas nagrinėjo kaip Aktas sąveikauja su kitos administracinės bylos Nr. I3-4216-414/2024 dokumentais. Tačiau pareiškėjas skundė Akto neatitiktį keliamiems reikalavimams, jame esančių duomenų neteisingumą, negaliojantį Administracijos darbuotojos, surašiusios Ypatingo statinio techninės būklės, kaip keliančios pavojų aplinkai, aktą atestatą, pažeistą pareiškėjo teisę žinoti apie viešojo administravimo institucijos veiksmus dėl pareiškėjo nuosavybės patikrinimo, prašė išreikalauti dokumentus, tačiau teismas šių argumentų nevertino, nepasisakė dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

4. Nepagrįsta teismo išvada, jog skundžiamas Aktas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo skundas buvo ne dėl tolimesnio administracinės bylos Nr. I3-4216-414/2024 nagrinėjimo, teismas neturėjo prognozuoti kitos bylos eigos, todėl viršijo savo kompetenciją, nustatęs kokią reikšmę Aktas turės kitoje byloje. Teismas būsimuoju laiku tiria priežastinį ryšį tarp Akto ir faktinių aplinkybių kito teismo dispozicijoje esančioje byloje. Pareiškėjo skundo dalykas yra Akto neatitiktis Aprašui, tačiau to teismas nenagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Aktas, kuriuo Administracija nutarė pareiškėjui priklausantį turtą įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto preliminarų sąrašą, yra tarpinis dokumentas administracinėje procedūroje, realiai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, dėl to atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, pripažinęs jį išvestiniu iš pirmojo pareiškėjo reikalavimo.

Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės nesutikdamas su teismo išvada, jog Aktas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) nesukelia suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-284-442/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Aktą, kuriuo patikrinta pareiškėjui priklausančio Pastato techninė būklė ir kaip įgyvendinti Patikrinimo aktu nustatyti reikalavimai. Aktu nutarta Pastatą įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto preliminarų sąrašą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra tik tarpinis dokumentas administracinėje procedūroje, kuris realiai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl Aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Akto pagrindu priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuris yra galutinis (baigiamasis) dokumentas administracinėje procedūroje ir kuris gali būti skundžiamas teismui. Tokią išvadą leidžia daryti Aprašo, kuriuo teismas pagrįstai vadovavosi, nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-4216-414/2024 dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-405, kuriuo patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2023 m. sąrašas, dalį (eil. Nr. 27).

Teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi, nes jie nesusiję su šio atskirojo skundo dalyku.

Pastebėtina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu (pvz., kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (2024 m. balandžio 15 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 163). Pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui grąžintinas jo už skundą sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Kadangi pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už procesinį dokumentą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, jam grąžintina 15 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tačiau konstatavus, kad pareiškėjas turi teisę į žyminio mokesčio grąžinimą, skundžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartis keistina, grąžinant pareiškėjui žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio pakeisti ir grąžinti pareiškėjui G. B. 2024 m. balandžio 15 d. sumokėtą 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį už skundą administracinėje byloje Nr. I3-9115-860/2024.

Grąžinti pareiškėjui G. B. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė