2020-04-01 Nr. AB-6578-3-62-3-00311-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-222-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00311-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. vasario 12 d. jis buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus. Iš karantino patalpų jis buvo perkeltas į 7 būrį, po to – į 17 būrį, tuomet pervestas į 4 būrį. Pareiškėjui teko per mažai gyvenamojo bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpų ploto, patalpos buvo perpildytos, beveik visa patalpa užstatyta baldais. Lauke nuteistiesiems teko mažiau nei 1 kv. m kiemelio ploto, todėl pasivaikščioti nebuvo galimybės. Tualetai buvo atskirti vienas nuo kito tik 1,5 m aukščio sienele, kas neužtikrino tualetu besinaudojančių asmenų privatumo, be to, nuolat reikėjo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo – penkiasdešimčiai ir daugiau nuteistųjų buvo įrengti tik trys klozetai ir trys pisuarai. Baudos izoliatoriuje buvo drėgna ir tamsu. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė daug nepatogumų, emocinę depresiją, dvasinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, išsivystė nervinis dirglumas, pasikeitė vidinių vertybių sistema, pradėjo neigiamai žiūrėti į įstatymus ir valstybę. Nurodė, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintų draudimų turinį, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgą laiką negalėjo suprasti, kad jo teisės buvo pažeistos. Be to, Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino pateikiant skundus dėl žalos atlyginimo.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pritaikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas žinojo apie savo tariamai pažeidžiamas teises, priešingų įrodymų jis nepateikė. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sąlygas, neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinio senaties klausimus, taip pat Lietuvos teismų praktika yra viešai skelbiami lietuvių kalba, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą ir įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

5. Nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Marijampolės PN 2009 m. sausio 22 d. ir buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai 2011 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės PN nuo 2012 m. birželio 7 d. Pareiškėjo teiginys dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ir pasivaikščiojimo kiemelių ploto yra niekuo nepagrįstas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto ar jų ploto, kuris turi tekti vienam nuteistajam. Tualetas baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose) yra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos dalies. Tuo tarpu dėl bendrabučio tipo patalpų nurodė, jog viename aukšte yra trys būriai, kurie naudojasi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose yra po 3 klozetus ir 3 pisuarus. Nuteistieji laisvai juda po visą Marijampolės PN sekciją, lanko užsiėmimus ir kt., kurių patalpose taip pat yra sanitariniai mazgai, kuriais nuteistieji gali netrukdomai naudotis. Be to, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpų, esančių ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, yra įrengiami atskiroje patalpoje. Marijampolės PN veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, nes sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip ir numatyta – klozetai įrengti kabinose, kurių pertvaros yra ne žemesnės nei 1,5 m. Pareiškėjo skundas dėl per mažo sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičiaus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. yra nepagristas, nes tuo metu teisės aktai nebenumatė privalomo sanitarinių įrenginių skaičiaus, turinčio tekti tam tikram asmenų skaičiui.

6. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 608 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, tenkindamas atsakovo atstovo prašymą, pritaikė pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl šį pareiškėjo reikalavimą už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. vasario 13 d. atmetė kaip nepagrįstą, o toliau vertino pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygas, buvusias laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 12 d.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo pažeisto privatumo naudojantis tualetu, nustatė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra įtvirtintų reikalavimų pataisos namų tualeto patalpų, esančių ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Atsakovo atstovas nurodė, kad baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) tualetas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos dalies, todėl pareiškėjo niekas negalėjo matyti, taip pat nurodė, jog bendrabučio tipo patalpose klozetai atskirti 1,5 m pertvara. Tačiau teismas iš pateiktos schemos nustatė, kad tualetai daugumoje baudos izoliatoriaus kamerų yra atskirti tik sienelėmis. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tualetai buvo atskirose patalpose. Be to, vertinant, ar buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, yra aktualus ne tik sienelių aukštis. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas įrengiant duris ar kitu būdu. Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad įrengti sanitariniai mazgai neužtikrino juose esančio asmens privatumo. Atsakovo atstovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ir pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu aspektu.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus, dėl per mažo pasivaiščiojimų kiemelių ploto, dėl drėgmės ir tamsos baudos izoliatoriaus kamerose.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą. Atsakovo atstovas pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 12 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą nesikreipė. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (beveik trejus metus pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu). Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija atlyginti pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei teismų praktiką, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 608 Eur suma.

III. 12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas iš dalies buvo tenkintas ir pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu kamerų tipo patalpose buvo pažeista. Teismas turėjo pareikalauti iš atsakovo atstovo papildomų duomenų apie tai, ar sanitariniai mazgai minėtose kamerose buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis. Atsakovo atstovas pateikė atitinkamų kamerų nuotraukas, kuriose užfiksuotas tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas. Tai reiškia, kad atsakovo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeistas. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl jos atlyginimo priteisimas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, teismas nepagrindė, kodėl pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nelaikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, buvo vertinamos pareiškėjo kalinimo sąlygos, buvusios laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 12 d.) neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 608 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu apie trejus metus nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.

16. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista; pažymi, kad kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Atsakovo atstovas prie apeliacinio skundo yra pridėjęs fotonuotraukas (b. l. 55–75), kurios parodo sanitarinių įrenginių dislokaciją kamerų tipo patalpose. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pripažintina, kad šių nuotraukų pateikimo būtinybė atsakovo atstovui kilo, jam susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prijungia prie bylos medžiagos su apeliaciniu skundu pateiktas nuotraukas ir šiuos įrodymus tirs nagrinėjamoje byloje.

19. Kaip jau buvo minėta prieš tai, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu naudojantis tualetu Marijampolės PN buvo pažeistas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (pritaikius ieškinio senaties terminą) beveik trejus metus (be dviejų parų) buvo laikomas Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, išskyrus atskirus laikotarpius (iš viso 392 paras), kai jis buvo nubaustas perkeliant jį į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas (b. l. 15–25). Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 4) matyti, kad jis skundėsi tuo, jog tualetai būdavo atitverti tik 1,5 m aukščio sienele, nebuvo jokio privatumo. Iš skundo konteksto matyti, jog pareiškėjas dėl privatumo naudojantis tualetu trūkumo skundėsi kalbėdamas apie jo laikymo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose sąlygas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12) patvirtino, kad sanitariniai įrenginiai, priskirti naudotis bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims, yra atitverti 1,5 m aukščio pertvaromis.

20. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne gyvenamojoje patalpoje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2019 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1686-756/2019, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-210-556/2020 ). Kaip jau buvo iš dalies minėta prieš tai, nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčas tarp šalių dėl šių aplinkybių nekyla, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, gyvendamas Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, naudojosi sanitariniais įrenginiais, kurie yra įrengti atskiroje patalpoje, tualetai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, konstatuotina, jog atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu, kai jis buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pažeidimą, yra pagrįsti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu be pagrindo nustatė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

21. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu kamerų tipo patalpose (baudos izoliatoriaus kamerose) neužtikrinimo, nustatė, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, jog prieš tai paminėta jo teisė buvo pažeista, t. y. tuo konkrečiai nesiskundė. Tuo tarpu atsakovo atstovas savo atsiliepime į pareiškėjo skundą vienareikšmiškai patvirtino, jog sanitariniai mazgai minėtose patalpose yra visiškai atskirti nuo gyvenamosios paskirties patalpų. Atsakovo atstovas su apeliaciniu skundu pateikė nuotraukas (b. l. 55–75), iš kurių matyti, jog sanitariniai įrenginiai yra atskirose patalpose nei gyvenamosios paskirties patalpos, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu negalėjo būti pažeistas, kuo pareiškėjas, kaip jau buvo minėta prieš tai, iš esmės ir nesiskundė. Taigi, sutiktina su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu pažeidimo, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose (baudos izoliatoriaus kamerose).

22. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo jokių kitų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo (dėl to pareiškėjas apeliacinio skundo neteikė), o prieš tai paminėti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo naudojantis tualetu buvo nustatyti nepagrįstai, konstatuotina, jog nesant nustatytų jokių pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą) pažeidimo, pareiškėjui nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius