2024-12-18 Nr. AB-18605-3-61-3-02597-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2448-1188/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02597-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. (E.) H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. (E.) H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. H. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121562 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu Migracijos departamentas netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024 m. balandžio 10 d. pateiktą išvadą Nr. 5-S-12640 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių ir klastojo dokumentus. Asmeniui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 2 dalyje, BK 222 ir 300 straipsniuose.

2.2. Sprendime nenurodomi jokie duomenys, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir kad ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, jos galimybė objektyviai egzistuoja tikrovėje ir yra grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais ir įtarimais, bet nustatytais faktais. Pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas teikdamas Išvadą Migracijos departamentui, realiai jokio grėsmių vertinimo viešajai tvarkai ir visuomenei pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Policijos departamento Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tikėtina, paremta vieninteliu Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės įrašu, kad pareiškėjui yra įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir skirtos kardomosios priemonės, kas yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta, grubiai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, nekaltumo prezumpciją, kuria ydingą praktiką sprendimų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

2.3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. kovo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. tuo pačiu pagrindu kaip ir 2022 metais, ir jam Migracijos departamentas buvo išdavęs leidimą gyventi Lietuvoje, nors tas pats Išvadoje nurodytas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) jau buvo pradėtas ir pareiškėjui 2022 m. kovo 29 d. pareikšti įtarimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento sprendimas neišduoti laikino leidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas – per pusę metų, neatsirado ir nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, nebuvo surinkta jokių naujų duomenų, išskyrus dėl to paties pradėto ikiteisminio tyrimo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Akivaizdu, kad įstatymo nuostatos turi būti taikomos vienodai, atsakovo priimti sprendimai esant toms pačioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms negali skirtis.

2.4. Pareiškėjas turi tvirtus socialinius, ekonominius ryšius Lietuvoje, su šeima (žmona ir trimis vaikais), gyvena Lietuvoje jau kelerius metus. Vienas iš jo vaikų (duomenys neskelbtini) gimęs Lietuvoje. Pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimos nariams, kaip ir buvo anksčiau, 2024 metais yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje: sutuoktinei Ukrainos Respublikos pilietei A. H. leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o nepilnamečiams vaikams Ukrainos Respublikos piliečiams – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

2.5. Pareiškėjo vaikai ugdomi Vilniuje esančiose ugdymo įstaigose, pareiškėjo dukra dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Nors pareiškėjui taikytos kardomosios priemonės, ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras duoda leidimus pareiškėjui su šeima išvykti į konkursus, vykstančius Latvijoje, atostogauti užsienyje, kas patvirtina, kad pareiškėjas laikosi baudžiamajame procese nustatytų reikalavimų. Jei pareiškėjas keltų grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, jam nebūtų taikyta švelniausioji kardomoji priemonė ir prokuroras pareiškėjui neleistų išvykti iš Lietuvos.

2.6. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje nuo 2019 metų, turi legalius pragyvenimo šaltinius (jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geramark“ direktorius. Pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, t. y. jam nesant šeima nepragyventų. Šeima yra nukentėjusi nuo karo. Nesant pareiškėjo, UAB „Geramark“ negalės vykdyti veiklos, mokėti privalomų mokesčių valstybei, darbuotojai neteks darbo, bendrovė bus sužlugdyta neatsakingų valstybės institucijos veiksmų.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atveju asmenims pareikšti pirminiai įtarimai vėliau būna tikslinami gautų tyrime išvadų, duomenų pagrindu, mažinama jų apimtis, sunkumas, nustatytos žalos, arba jie visai nepasitvirtina. Ikiteisminis tyrimas atliekamas jau keturi metai, o policija išvadas pateikia, vadovaudamasi tik vieninteliu įrašu duomenų bazėse, kad FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pagal pareikštus įtarimus nėra baigtas, kaltinamasis aktas nesurašytas ir tik prokuroras organizuojantis ir vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui galėtų pateikti informaciją Sprendimo priėmėjui (ir teismui) apie asmeniui pareikštų įtarimų pagrįstumą ir apimtis, tyrimo turinį, jo keliamas grėsmes, prognozuoti, kokioje apimtyje asmeniui bus suformuluotas kaltinimas nuo pirminių įtarimų pareiškimo, ar asmeniui apskritai teisėsaugos pareikšti įtarimai pasitvirtins.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad Sprendime nenurodomi jokie duomenys, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir kad ši grėsmė yra reali ir akivaizdi.

3.2. Pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. yra pripažintas įtariamuoju padarius sunkų ir apysunkį nusikaltimą (BK 220 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju padaręs nusikalstamą veiką, kuri pagal BK nuostatas klasifikuojama kaip apysunkis ir (ar) sunkus nusikaltimas, leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3.3. Aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, 2022 metais, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir Sprendimo priėmimo metu nebuvo tokios pačios faktinės aplinkybės.

3.4. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas nėra gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadų, kuriose pareiškėjas būtų pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, nesudaro pagrindo kvestionuoti Policijos departamento išvadą ar teigti, kad ji yra nepagrįsta.

3.5. Nusikaltimai, kurių padarymu pareiškėjas yra įtariamas, rodo jo nepagarbą Lietuvos valstybei, nustatytai mokesčių surinkimo tvarkai, finansiniai nusikaltimai prisideda prie šešėlinės ekonomikos plitimo, daro neigiamą poveikį valstybės mokestinėms pajamoms, verslo tvarkai, finansų sistemai, dėl savo pobūdžio kelia didelę grėsmę Lietuvos valstybei ir visuomenei. Pareiškėjas Policijos departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra įtariamas, vertintina, kad pareiškėjo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis. Galiausiai, užsieniečio teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė. Sprendimu nėra sprendžiamas nei pareiškėjo, nei jo šeimos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl atmestini jo skundo argumentai dėl grįžimo į kilmės valstybę.

3.6. Nepagrįsti skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, kadangi priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Policijos departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios ir turimos aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Pareiškėjui taikomos priemonės numatytos Įstatyme neprilygsta priemonėms numatytoms BK, o užsieniečio grėsmės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ apima net ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius sprendimus, t. y. grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai ar visuomenei iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė.

3.7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, darbo šalyje laikotarpį ar kitas aplinkybes.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Policijos departamentas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentui pateikta išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.4 papunktyje nustatytu imperatyviu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją. Nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas pareiškėjas rodo nepagarbą Lietuvos Respublikos valstybei, nustatytai mokesčių surinkimo tvarkai, finansiniai nusikaltimai prisideda prie šešėlinės ekonomikos plitimo, daro neigiamą poveikį valstybės mokestinėms pajamoms, verslo tvarkai, finansų sistemai, todėl dėl savo pobūdžio kelia didelę grėsmę Lietuvos Respublikos valstybei ir visuomenei.

4.2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis. Jam Lietuvos Respublikoje buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 17 d, iki 2019 m. kovo 20 d. bei leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 18 d. ir nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 6 d.

6.2. Pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 40 str. 1 d. 8 p.).

6.3. Migracijos departamentui Policijos departamentas 2024 m. balandžio 10 d. pateikė Išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių, ir klastojo dokumentus. Pareiškėjui 2022 m. kovo 30 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d., pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas), o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Išvadoje pažymėta, kad nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai.

6.4. Migracijos departamentas Policijos departamento Išvados pagrindu priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apžvelgė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 71 punkto nuostatas, analizavo Aprašo 12 punkte įvirtintus kriterijus, kada nustatoma, kada užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

8. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsisakymo užsieniečiui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas.

9. Išanalizavęs atsakovui pateiktos Policijos departamento Išvados esmę, t. y. kad 2020 m. balandžio 9 d. FNTT Vilniaus apygardos valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00025-20 pagal BK 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas” 2 dalį, BK 222 straipsnio „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį ir BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį, kad 2022 m. kovo 29 d. pareiškėjas šiame ikiteisminiame tyrime pripažintas įtariamuoju (įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių ir klastojo dokumentus), kad pareiškėjas įtariamas sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog pateikti įtarimai nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus kaip keliančius grėsmę viešajai tvarka.

10. Teismas akcentavo, jog Aprašo 12.4 punkte aiškiai nurodyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Teismo vertinimu, Policijos departamento Išvadoje aiškiai nurodoma dėl kokių priežasčių pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, būtent dėl jam pareikštų įtarimų padarius sunkų ir apysunkius nusikaltimus.

11. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką, kurioje konstatuota, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, kad šiuo atveju nereikalaujama, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad turėtų būti nustatytas Aprašo 13 punkte įtvirtintų aplinkybių visetas, kadangi Aprašo 12 punkte nustatyta, jog nustačius bet kurią šiame punkte egzistuojančią aplinkybę, laikytina, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teismas pripažino, kad būtent tokią Išvadą Policijos departamentas ir pateikė, o Migracijos departamentas neturėjo pagrindo nesivadovauti kompetentingos institucijos Išvada bei priimti kitokį sprendimą.

12. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad bylą kuruojantis prokuroras yra suteikęs leidimus pareiškėjui vykti į užsienį, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad Policijos departamento Išvada yra nepagrįsta. Kaip nustatyta, ji yra pagrįsta objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis.

13. Buvo pažymėta, kad pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnio 2 dalį grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Nors pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas ir neaišku, ar bus priimtas, tai, teismo įsitikinimu, nereiškia, jog vien esant pareikštiems įtarimams dėl sunkaus nusikaltimo padarymo Policijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo pateikti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Kol ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu tebėra vykdomas, jam taikytos kardomosios priemonės, laikytina, kad įtarimai pareiškėjui pareikšti pagrįstai.

14. Vertindamas skundo argumentus, susijusius su nekaltumo prezumpcija, teismas akcentavo, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus yra taikomos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja BK. Teismas priminė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos.

15. Teismas vertino kaip nereikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kartu pažymėdamas, Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas / pakeitimas neatitinka valstybės viešosios tvarkos interesų.

16. Teismas konstatavo, kad Sprendime Migracijos departamentas detaliai išnagrinėjo individualią pareiškėjo situaciją, nustatė jo socialinius bei ekonominius ryšius. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Sprendime padaryta išvada, kad nusikaltimai, kurių padarymu pareiškėjas yra įtariamas, rodo nepagarbą Lietuvos valstybei, nustatytai mokesčių surinkimo tvarkai, finansiniai nusikaltimai prisideda prie šešėlinės ekonomikos plitimo, daro neigiamą poveikį valstybės mokestinėms pajamoms, verslo tvarkai, finansų sistemai, dėl savo pobūdžio kelia didelę grėsmę Lietuvos valstybei ir visuomenei. Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis, o atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.

17. Teismas nurodė, kad Sprendime atsakovas pažymėjo, kad prašyme pareiškėjas nedetalizavo, kokia konkrečiai grėsmė jam kiltų, atsižvelgiant į pareiškėjo gyvenamąją vietą kilmės valstybėje it tai, kad kilmės valstybėje pareiškėjas turėtų teisę gauti viduje persikėlusių asmenų statusą bei naudotis šio statuso suteikiamomis teisėmis.

18. Buvo padaryta išvada, jog Migracijos departamentas, įvertinęs gautą Policijos departamento Išvadą, kuri nėra nuginčyta, yra galiojanti ir teisėta, taip pat įvertinęs pareiškėjo socialinius, šeiminius bei kitus ryšius su Lietuvos Respublika, pagrįstai nusprendė, kad leidimo gyventi neišdavimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti, skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nesprendė pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę klausimo. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai motyvuotas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 19. Pareiškėjas E. H. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teiktame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir akcentuoja, kad:

20.1. Teismas nevertino aplinkybių, kad esant tai pačiai situacijai, pradėtam ikiteisminiam tyrimui, kuriame pareiškėjui pareikšti įtarimai, Migracijos departamentas priėmė skirtingus sprendimus, kelis kartus leidimus išdavė, o Sprendime atsisakė tai padaryti. Taip pat teismas nevertino skunde nurodytų ypatingai svarbių susiklosčiusių aplinkybių dėl pareiškėjo tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, dėl kurių jam laikinas leidimas gyventi Lietuvoje turėtų būti išduotas. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, nekaltumo prezumpciją.

20.2. Akcentuotina, jog atsakovo ir teismo sprendimuose nenurodomi jokie duomenys, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir kad ši grėsmė yra reali ir akivaizdi. Pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmų kaip keliančių grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas neatliko kompleksiško grėsmių vertinimo, o rėmėsi tik faktu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

20.3. Aprašas apibrėžia teikiamos išvados turinį, tačiau Policijos departamento Išvadoje nepateikta duomenų, ar pareiškėjas bausta administracine tvarka, ar jam taikomos prevencinės poveikio priemonės; kt. Pareiškėjui anksčiau kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo FNTT jau buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, pareiškėjui jau buvo pareikšti įtarimai ir leidimas buvo išduotas. Taigi, nepasikeitė jokios aplinkybės dėl pareiškėjo neva keliamos grėsmės, tačiau buvo priimti skirtingi sprendimai. Atsakovo atstovas teisme taip pat negalėjo paaiškinti dėl šių aplinkybių.

20.4. Nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nors ikiteisminis tyrimas FNTT pradėtas 2020 m. balandžio 9 d., tačiau pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, galiojęs nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 18 d., esant tokioms pačioms aplinkybėms buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, galiojęs nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 6 d., todėl galima daryti išvadas, kad jis nekėlė grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

20.5. Detalizuodamas susiklosčiusius socialinius ryšius su Lietuva, tai, kad pareiškėjas su šeima jau kelerius metus gyvena Lietuvoje, jo sutuoktinei ir mažamečiams vaikams yra išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktų pagrindais, pareiškėjas yra veikiančio juridinio asmens vadovas, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino. Pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) vyksta kariniai veiksmai, ten pavojinga gyventi.

20.6. Pabrėžtina, kad teismui buvo pateikti prokuroro suteikti leidimai išvykti iš Lietuvos, kas suponuoja, kad prokuroras, o ne policija įvertino pareiškėjo asmenybę (nepavojingumą). Teismas atmetė prašymą kreiptis į prokurorą dėl realios informacijos gavimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareiškėjui pareikštų įtarimų pagrįstumo, kas nagrinėjamu atveju buvo ypatingai svarbu. Policijos pateiktas išvadas paneigia pareiškėjo ir jo šeimos turimi tvirti socialiniai, ekonominiai ryšiai Lietuvoje, kartu su sutuoktine (ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpiu) įsteigta bendrovė, taip sukuriant ne tik šeimos pragyvenimo šaltinį, bet ir įdarbinant nuo karo nukentėjusių ukrainiečių, užtikrino jiems darbo vietas.

20.7. Akcentuotina ir tai, kad kiekvieno užsieniečio situacija yra unikali. Pareiškėjui dar nėra pareikšti kaltinimai, kas suponuotų, kad yra rimtas pagrindas abejoti dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, todėl manytina, kad atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpciją tik deklaratyvių teiginių pagrindu pripažinęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Migracijos departamento atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Migracijos departamentui buvo pateikta Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių ir klastojo dokumentus. 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

21.2. Pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2019 metais t. y. dar iki FNTT Vilniaus apygardos valdybai pradedant ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veikos. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, 2022 metais, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo tokios pačios faktinės aplinkybės.

21.3. Pareiškėjui pareikšti įtarimai, pritaikytos kardomosios priemonės griežtumas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl kurių pareiškėjui pareikšti įtarimai, pobūdis leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla nukreipta prieš Lietuvoje nustatytą valdymo ir viešąją tvarką bei daro neatitaisomą žalą valstybei. Nusikaltimai, kurių padarymu pareiškėjas yra įtariamas, rodo jo nepagarbą Lietuvos valstybei, nustatytai mokesčių surinkimo tvarkai, finansiniai nusikaltimai prisideda prie šešėlinės ekonomikos plitimo, daro neigiamą poveikį valstybės mokestinėms pajamoms, verslo tvarkai, finansų sistemai, dėl savo pobūdžio kelia didelę grėsmę Lietuvos valstybei ir visuomenei.

21.4. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. yra pripažintas įtariamuoju padarius sunkų ir apysunkį nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atmestini apelianto teiginiai, kad nenustatyta jo keliama grėsmė viešajai tvarkai. Šiuo atveju nėra reikalaujama, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.

21.5. Atsakovas tinkamai įvertino visas aplinkybes – Išvadą, pareiškėjo paaiškinimus ir jo ryšius (ekonominius, šeimyninius) su Lietuva. Be to, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais. Ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas nei pareiškėjo, nei jo šeimos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl atmestini jo skundo argumentai dėl įsteigtos bendrovės veiklos ir jo grįžimo į kilmės valstybę, kaip nepagrįsti.

21.6. Atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas ir administracinių teismų praktiką, vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai, nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi toks vertinimas apima net ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius sprendimus, t. y. grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai ar visuomenei iškyla potencialus pavojus.

21.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Policijos departamentas atsiliepime pabrėžia, kad :

22.1. Policijos departamento parengta Išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais, iš kurių vienas – imperatyvus grėsmės vertinimo kriterijus, ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjas pripažintas įtariamuoju dėl sunkios ir apysunkių nusikalstamų veikų įvykdymo. Jam inkriminuojami nusikaltimai daro reikšmingą žalą tiek valstybei, tiek visuomenei. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas, organizavimas ir mokesčių vengimas yra susiję su neetiška ir neteisėta veikla, kuri mažina valstybės biudžetą, iškraipo ekonominius rodiklius ir didina socialinę nelygybę. Mokesčių vengimas tiesiogiai sumažina valstybės biudžeto pajamas, kurios naudojamos svarbioms viešosioms paslaugoms finansuoti, tai destabilizuoja viešąjį sektorių ir sukelia neigiamą poveikį bendrai ekonomikai.

22.2. Grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimas yra atliekamas pagal Įstatymo nuostatas, tai nėra baudžiamojo proceso įstatymo taikymo sritis. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje apteiktus duomenis ir nustatytų aplinkybių pagrindu padarius pagrįstas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento Išvada, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad asmuo negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, dėl to, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia (gali kelti) grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė Aprašo 12.4 punktu ir tuo, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, kurios pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas, o esant tomis pačiomis aplinkybėms pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nevertini reikšmingi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos bei tai, kad galiojant kardomajai priemonei pareiškėjui leista išvykti iš Lietuvos, kas pagrindžia jo neva keliamos grėsmės nebuvimą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, ir prašo atmesti apeliacinį skundą.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Ukrainos pilietis, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 40 str. 1 d. 8 p.).

28. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

29. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

30. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

31. Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei be kita ko nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Aprašo 12.4 p.). Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (Aprašo 13.2 p.).

32. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant esminę bylos faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas kelia (gali kelti) grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

33. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nesutinka.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-277-629/2022; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024; kt.).

37. Kartu pažymėtina, jog faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017; kt.).

38. Sprendžiant, ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, reikšmingas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas 2015 m birželio 11 d. sprendime byloje C-554/13, kuriame teismas pasisakė, jog valstybė narė privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 7 straipsnio 4 dalies sąvoką „pavojus viešajai tvarkai“ siekdama patikrinti, ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai. Jeigu siekdama konstatuoti tokį pavojų valstybė narė vadovaujasi bendrąja praktika arba kokia nors prezumpcija, tačiau tinkamai neatsižvelgia į asmeninį piliečio elgesį ir į tokio elgesio keliamą pavojų viešajai tvarkai, ji klaidingai suvokia konkretaus nagrinėjamo atvejo patikrinimo ir proporcingumo principo reikalavimus. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba už ją buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, pati savaime negali pateisinti to, kad toks pilietis laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai pagal Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalį (50 p.). Minėtos direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatyta „pavojaus viešajai tvarkai“ sąvoka bet kuriuo atveju reiškia, kad, be socialinės tvarkos sutrikdymo, kurį sukelia bet koks įstatymo pažeidimas, kyla reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (pagal analogiją žr. Sprendimo Gaydarov, C‑430/10, EU:C:2011:749, 33 punktą ir nurodytą teismo praktiką) (60 p.). Tuo atveju, kai valstybės narės teritorijoje neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba buvo už ją nuteistas baudžiamąja tvarka, vertinant, ar toks pilietis kelia pavojų viešajai tvarkai pagal šią nuostatą, gali būti svarbūs kiti veiksniai, kaip antai tokios veikos pobūdis arba sunkumo laipsnis, nuo jos padarymo praėjęs laikas (65 p.).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad išvados teikimas tik formaliai taikant Duomenų apie užsienietį tikrinimo apraše (t. y. Apraše) numatytus informacijos vertinimo kriterijus, t. y. nevertinant ir neatskleidžiant tokio pobūdžio informacijos turinio (pvz., koks konkrečiai ir kada nusikaltimas padarytas, kokie įrodymai tai patvirtina, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar jis yra įsiteisėjęs, ir pan.) Migracijos departamentui galimam sprendimui atsisakyti užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra visiškai tinkamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017; kt.).

41. Iš Migracijos departamentui pateiktos Policijos departamento Išvados matyti, kad joje nustatyta, jog FNTT 2020 m. balandžio 9 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalį, BK 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį, BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį, pacituotos šių BK straipsnių dispozicijos. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. šiame tyrime pripažintas įtariamuoju; įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių ir klastojo dokumentus; pareiškėjui 2022 m. kovo 30 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.), pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai. Atsižvelgiant į tai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

42. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu įtariamas pareiškėjas, kėsinamasi į valstybėje nustatytą valdymo tvarką ir finansų sistemą, jos nesuderinamos su reikšmingais valstybės ir visuomenės interesais ekonominės veiklos skaidrumo ir mokesčių privalomumo srityse. Tačiau bylos duomenys (Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. birželio 14 d. nutarimas pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas, policijos pateiktas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie pareiškėją (I t., b. l. 90–96)) taip pat patvirtina, kad nusikalstamos veikos buvo daromos nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2022 m. kovo mėn., pareiškėjui įtarimai pareikšti 2022 m. kovo 29 d., ikiteisminis tyrimas trunka 4 metus, pareiškėjui dėl įtariamų veikų nepareikšti kaltinimai (nesurašytas kaltinamasis aktas), pareiškėjo, kaip vieno iš bendrininkų, galbūt padarytos nusikalstamos veikos ir veiksmai, kuriais, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, pasireiškė visų inkriminuojamų veikų padarymas, nurodyti apibendrintai, kartu minint ir kitus įtariamus asmenis.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui ir taikant pareiškėjui kardomąsias priemones – įpareigojant pareiškėją periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pareiškėjui leidžiama išvykti už Lietuvos ribų dėl įvairių priežasčių. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas yra baustas už kitus priešingus teisei veiksmus administracine tvarka, sistemingai nesilaiko nustatytų elgesio normų ar taisyklių.

44. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats savaime pareikštų įtarimų faktas ir pobūdis nagrinėjamu atveju nesuponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Svarbu ir tai, kad nuo 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjui yra taikomos kardomosios priemonės ikiteisminiame tyrime, todėl yra visos teisinės prielaidos efektyviai kontroliuoti pareiškėjo gyvenimą (buvimą) Lietuvos Respublikoje.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be to, yra nurodęs, kad situacija, kai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir pareikštų įtarimų užsieniečiui draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau tuo pat metu atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pakankamai paradoksali, todėl, nenustačius pagrindų, dėl kurių šiuo metu toks leidimas užsieniečiui neturėtų būti išduodamas, tai ir turėtų būti padaryta, o vėliau, paaiškėjus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų buvimui, toks leidimas galėtų būti panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; kt.).

46. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su jo šeimos gyvenimu Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010 ir kt.).

47. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva nėra išskirtinai tik ekonominio pobūdžio ir trumpalaikiai. Byloje neginčyta, kad pareiškėjas su sutuoktine (Ukrainos piliete) ir trimis mažamečiais vaikais gyvena Lietuvoje, pareiškėjo vaikai lanko Vilniuje esančias ugdymo įstaigas. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi, byloje nėra. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo šeimos faktinį (realų) gyvenimą Lietuvoje, nėra proporcinga vien ikiteisminio tyrimo fakto pagrindu spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai, ir taip reikšmingai apriboti jo teisę į šeimos gyvenimą.

48. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovo priimtas sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas (ABTĮ 91 str. 2 d. (dėl neteisingo įrodymų įvertinimo ir teisės taikymo)).

49. Apibendrintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. (E.) H. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. (E.) H. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121562.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis