Legislator Case Law & Legislation
2017-08-23 Nr. AB-15471-3-61-3-04203-2015-0 AI generated

2017-08-23 Nr. AB-15471-3-61-3-04203-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-08-23 Nr. AB-15471-3-61-3-04203-2015-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2017-08-23 Nr. AB-15471-3-61-3-04203-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novus Asset Management“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 241-128 „Dėl UAB „Novus Asset Management“ tikslinio patikrinimo rezultato“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Lietuvos banką apie šio sprendimo panaikinimą paskelbti Lietuvos banko interneto tinklalapyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-708-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04203-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novus Asset Management“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 241-128 „Dėl UAB „Novus Asset Management“ tikslinio patikrinimo rezultato“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Lietuvos banką apie šio sprendimo panaikinimą paskelbti Lietuvos banko interneto tinklalapyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies: pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir pareiškėjui paskirtos baudos dydį sumažino iki 9 000 Eur, o kitą skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria sumažinta pareiškėjui paskirta bauda, pakeitė ir baudos dydį sumažino iki 3 138,80 Eur, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas UAB „Novus Asset Management“ pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo 1 636,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti, nes pareiškėjui skirtos baudos dydis buvo sumažintas teismo prerogatyva, t. y. teismas nenustatė Lietuvos banko veiksmų neteisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo atmetė, o pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsnio 1 dalį išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. tai šaliai, kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016 ir kt.).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo paskirtą baudą pareiškėjui sumažino dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, atsižvelgęs į tai, kad atsakomybę švelninantys teisės aktai turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad šiuo atveju Sprendimo pakeitimą lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas, tačiau byloje nebuvo nustatyti atsakovo Lietuvos banko neteisėti veiksmai priimant skundžiamą aktą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nelaikytinas proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas ABTĮ 40 straipsnio prasme, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

III. Pareiškėjas UAB „Novus Asset Management“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos banko bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos bankas, skirdamas baudą, privalo tinkamai įvertinti visas baudai skirti ir baudos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir paskirti, jeigu tam yra pagrindas, tokią baudą, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjui paskirtos baudos neproporcingumą, kartu pripažino, jog Lietuvos banko veiksmai, skiriant neproporcingai didelę baudą, yra neteisėti. Šiuo atveju pareiškėjui paskirtos baudos dydis nebuvo minimalus įstatyme nustatytas dydis, kai Lietuvos bankas neturėjo teisės skirti mažesnės baudos nei paskirtoji. Tai nebuvo toks atvejis, kai institucija neturi teisės paskirti mažesnės baudos, nes paskirta įstatyme nustatyta minimali bauda, o teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, skiria mažesnę, nei įstatyme nustatyta, piniginę baudą. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis apeliacinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi dar labiau sumažino pareiškėjui paskirtos baudos dydį dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, neturi teisinės reikšmės priteisiant bylinėjimosi išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama bei turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Todėl sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo, reikėtų remtis aplinkybėmis ir motyvais, išdėstytais ne pirmosios instancijos teismo sprendime, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuri nagrinėjamoje byloje yra laikoma teismo baigiamuoju sprendimu ir kuri turi prejudicinę galią.

Atsakovo teigimu, šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją padarius visus Sprendime nurodytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje pasisakė ir dėl Lietuvos banko veiksmų taikant pareiškėjui poveikio priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesirėmė tais motyvais, kuriais savo sprendimą grindė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad poveikio priemonės buvo teisėtos ir pagrįstos, o administracinis aktas, kuriuo buvo nuspręsta paskirti baudą, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, jame buvo nurodyti visi reikšmingi faktai bei aktualios teisės normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusius kolektyvinio investavimo subjektų veiklos teisinio reguliavimo pakeitimus, sumažino pareiškėjui paskirtos baudos dydį. Tai reiškia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visapusiškai įvertino atsakovo veiksmus taikant poveikio priemones pareiškėjui bei pripažino, jog jie buvo teisėti ir pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties dalis, kuria, vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsniu, netenkintas pareiškėjo UAB „Novus Asset Management“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Nustatyta, kad Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs pažeidimus, už kuriuos jam skirta 15 000 Eur bauda, be to, pareiškėjui buvo duoti tam tikri nurodymai. Skunde pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo Sprendimą bei įpareigoti Lietuvos banką apie šio sprendimo panaikinimą paskelbti Lietuvos banko interneto tinklalapyje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, sumažindamas pareiškėjui paskirtos baudos dydį iki 9 000 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria sumažinta pareiškėjui paskirta bauda, pakeitė ir baudos dydį sumažino iki 3 138,80 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad jis turi teisę gauti iš atsakovo savo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, nes jo skundas buvo iš dalies tenkintas ir sumažinta Sprendimu paskirta bauda. Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jame padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, pažymėjo, kad šiuo atveju Sprendimo pakeitimą lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas, tačiau byloje nebuvo nustatyti atsakovo Lietuvos banko neteisėti veiksmai priimant skundžiamą aktą, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo, reikėtų remtis aplinkybėmis ir motyvais, išdėstytais ne pirmosios instancijos teismo sprendime, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Taigi susiklosčiusioje teisinėje situacijoje spręstina, ar dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, o po to ir apeliacinės instancijos teismas sumažino pareiškėjui paskirtą baudą, pareiškėjas įgijo teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-831-261/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta bauda buvo sumažinta iki 9 000 Eur, ją sumažindamas iki 3 138,8 Eur. Dėl priemonių taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nurodė, kad poveikio priemonės buvo teisėtos ir pagrįstos, o administracinis aktas, kuriuo buvo nuspręsta paskirti baudą, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, jame buvo nurodyti visi reikšmingi faktai bei aktualios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui paskirtą baudą sumažino vadovaudamasis principu, kad atsakomybę švelninantys teisės aktai turi grįžtamąją galią, ir atsižvelgęs į nutarties priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 173 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją.

Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis. Atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtame sprendime išdėstytais argumentais, nepagrindžia, kad pareiškėjas laikytinas proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas ABTĮ 40 straipsnio prasme, nes pareiškėjo akcentuojamos pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo išvados dėl pagrindo sumažinti pareiškėjui skirtą baudą neįsigaliojo. Kadangi šiuo atveju Sprendimo pakeitimą (baudos sumažinimą) apeliacinės instancijos teisme lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje nebuvo nustatyti atsakovo Lietuvos banko neteisėti veiksmai baudos skyrimo ar jos dydžio nustatymo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atmetė, nurodydamas, jog jis (pareiškėjas) neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė