2023-03-15 Nr. AB-5762-3-61-3-02119-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-319-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02119-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ ir G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ ir G. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo efektas“ (toliau – ir Administratorius) ir G. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr.V4-105 „Dėl nurodymų ir poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Verslo efektas“ ir G. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Tarnybos direktorius Įsakymu paskyrė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas poveikio priemones – įspėjimus, ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus nurodymus. Poveikio priemonės ir nurodymai pareiškėjų atžvilgiu buvo taikyti atsakovui nusprendus, kad pareiškėjai padarė šiuos pažeidimus ir pažeidė šias įstatymų nuostatas: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 3 dalį, nes UAB „Verslo efektas" pirmajam kreditorių susirinkimui (2014 m. vasario 28 d.) teiktą tvirtinti administruojamos įmonės BUAB „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir Įmonė) administravimo išlaidų sąmatą neįtraukė išlaidų, susijusių su Įmonės atliekų sutvarkymu, laikymu ir kt. (toliau - ir Pirmas pažeidimas); 2) JANĮ 75 straipsnio 5 dalį, nes Įmonei patyrus išlaidas už atliekų sutvarkymą (2020 m. lapkričio 4 d.), kurios nebuvo įtrauktos į pirmajame kreditorių susirinkime (2014 m. vasario 28 d.) patvirtintą Įmonės administravimo išlaidų sąmatą ir šią sąmatą viršijo, Administratorius nesušaukė Įmonės kreditorių susirinkimo dėl Įmonės administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (toliau – ir Antras pažeidimas); 3) JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, nes Administratorius į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas, į Įmonės patirtas sąnaudas įtraukė 2017 m. kovo 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 20170317 (nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros), o taip pat sumą, už 2017 m. atliktus darbus, už kuriuos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2020 m. (toliau – ir Trečias pažeidimas).

2.2. Pirmas pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, kadangi Įsakymo priėmimo metu ĮBĮ negaliojo. Tai yra visiškai aišku iš JANĮ 153 straipsnio, pagal kurį ĮBĮ neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.. Be to, JANĮ neįtvirtina jokių nuostatų, pagal kurias ĮBĮ nuostatos galiotų poveikio priemones skiriant tuomet, kai ĮBĮ negalioja, o galioja JANĮ. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjant minėtą pažeidimą Tarnyba privalėjo vadovautis ir ĮBĮ galiojimo metu taikomais poįstatyminiais aktais, įskaitant Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 23 punktu. Pareiškėjas nurodė JANĮ 136 straipsnį ir pažymėjo, kad JANĮ neįtvirtina, kad JANĮ gali būti taikomas atgal. Priešingai, pagal JANĮ 152 ir 155 straipsnius, šis įstatymas galioja tik į priekį ir tik santykiams, atsiradusiems po jo įsigaliojimo. Pirmas pažeidimas yra datuojamas 2014 m. nuo jo praėjo daugiau kaip 7 metai. Tai reiškia, kad atsakovas neturėjo teisės konstatuoti Pirmo pažeidimo ir jo pagrindu skirti poveikio priemones ir nurodymus. Be to, Administratoriui pradėjus administruoti įmonę, Administratorius ir patys kreditoriai laikė, kad vėliau atliekomis pripažintas Įmonės turtas yra atsargos, kurios gali būti realizuotos tokiu būdu gaunant iš jų realizavimo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina Įmonės pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas. Pirmas pažeidimas yra siejamas su administravimo sąmatos atliekų sutvarkymui neįtraukimu į pirmąjį kreditorių susirinkimą. Pirmasis kreditorių susirinkimas gali įvykti tik vieną kartą, todėl sąmatos šiam konkrečiam pirmajam susirinkimui nenumatymas yra vienkartinis veiksmas ir dėl to negali būti traktuojamas kaip tęstinis pažeidimas.

2.3. Pareiškėjai dėl Antro pažeidimo nurodė, kad Įmonės atliekos buvo sutvarkytos UAB „Žalvaris“ rizika ir UAB „Žalvaris“ nepageidavo, kad kreditorių susirinkimas svarstytų išlaidų įtraukimo į administravimo išlaidų sąrašą, todėl laikėsi pozicijos, kad JANĮ 75 straipsnio 5 dalis nebuvo pažeista. Atsakovas įsikišo į Įmonės kreditorių interesus ir viršijo savo kompetenciją, kadangi UAB „Žalvaris" net du kartus yra informavęs Administratorių apie tai, kad UAB „Žalvaris" atliekas sutvarkė savo rizika ir kad nepageidauja, jog sąskaitos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą.

2.4. Trečias pažeidimas gali būti laikytinas atliktu tik 2017 m. Tuo metu galiojo ĮBĮ nuostatos, kas reiškia, kad, pirma, atsakomybe už tokį pažeidimą galėjo būti konstatuojama tik ĮBĮ pagrindu, ir, antra, tik per 1 metų laikotarpį. Įsakymo priėmimo metu ĮBĮ negaliojo, o JANĮ nesuteikia teisės atsakovui konstatuoti pažeidimų, kurie buvo atlikti iki JANĮ įsigaliojimo. Be to, nuo tariamo pažeidimo padarymo iki Įsakymo priėmimo neabejotinai buvo praėjęs 1 metų terminas. Tai reiškia, kad Trečias pažeidimas negalėjo būti konstatuotas. 2017 m. esą atliktas pažeidimas nėra niekaip susijęs su 2020 m., kuomet buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Išlaidų įtraukimas į Įmonės 2017 m. finansinius dokumentus ir faktas, kad UAB „Žalvaris“ 2020 m. išrašė PVM sąskaita-faktūrą, tarpusavyje niekaip nėra susiję sprendžiant, kad išlaidų įtraukimas į 2017 metus yra neteisėtas veiksmas, esą atliktas 2020 m. Iš Išvados turinio yra matyti, kad atsakovas tiksliai ir aiškiai pažeidimą kvalifikuojančių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė ką ir pagal kokius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus bei kokiais terminais pareiškėjai privalėjo atlikti, tačiau neatliko - nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodytas nė vienas teisės aktas, kurio nuostatomis savo poziciją grindžia atsakovas. Todėl nepakankamai aiškiai ir tiksliai nurodžius tyrimo ribas ir apimtį, nesusiejus pareiškėjų veiksmų (neveikimo) su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis jų taikymo metu, nėra aišku, ar pareiškėjams pagrįstai konstatuotas pažeidimas bei ar jis buvo trunkamojo pobūdžio, t. y. truko 2017 - 2020 metais.

2.5. Įsakymu atsakovas nekonstatavo, kad administratorius padarė akivaizdų ir šiurkštų drausminės atsakomybės pažeidimą ir visiškai nepagrindė pažeidimo esant akivaizdžiu ir šiurkščiu, todėl Įsakymas yra pripažintinas kaip iš esmės neteisėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų prasme. Pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2016 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1753-602/2018).

2.6. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas negalėjo skirti tiek įspėjimų, tiek nurodymų. Poveikio priemonės gali būti skiriamos tik tada, jeigu nėra tinkamai įvykdomi nurodymai, įtvirtinti JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1118-281/2021.

2.7. Ginčo atveju Administratoriaus veiksmuose nėra drausminės atsakomybės sudėties.

2.8. G. M. poveikio priemonės buvo skirtos už visus tris pažeidimus. 2014 m. (Pirmo pažeidimo laikas) ir 2017 m. (Trečio pažeidimo laikas) galiojusios ĮBĮ 117 straipsnio nuostatos nenumatė, kad drausminė atsakomybė gali kilti juridinio bankroto administratoriaus darbuotojui. Priešingai, tokios nuostatos įsigaliojo tik 2018 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjai rėmėsi LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2021.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Visi pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų materialines teisės normas, t. y. ĮBĮ. Kadangi neplaninis pareiškėjų veiklos patikrinimas buvo pradėtas ir Įsakymas priimtas jau galiojant JANĮ (kuris galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.), atitinkamai buvo taikomos ir neplaninio patikrinimo atlikimo metu galiojusios Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Tarnyba pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas kvalifikuodama pažeidimą, o patį neplaninį veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi JANĮ nuostatomis ir Taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu.

3.2. Pasisakydama apie ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies pažeidimus, Tarnyba pažymėjo, kad šioje situacijoje pareiškėjams buvo žinomas iki bankroto bylos Įmonei iškėlimo vykdytos veiklos pobūdis, t. y. pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, jų tvarkymas bei šalinimas. Pareiškėjams buvo žinoma, kad Įmonei priklauso didelis kiekis atliekų, kuris turės būti sutvarkytas Įmonės bankroto proceso metu, tačiau pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktame sąmatos projekte, kuris buvo patvirtintas, su atliekomis susijusiems veiksmams atlikti jokių išlaidų numatyta nebuvo. Net darant prielaidą, kad Įmonės bankroto proceso pradžioje susikaupusios atliekos buvo vertinamos kaip turtas, o vėliau pasikeitus situacijai vėl buvo laikomos atliekomis, Tarnyba nenustatė, kad ir vėliau vykusiuose Įmonės kreditorių susirinkimuose būtų spręstas klausimas dėl 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimo (tikslinimo) patvirtinimo, šia sąmata Įmonės bankroto procese buvo vadovaujamasi ir Įsakymo surašymo dieną. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Tarnyba, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, šį pareiškėjų pažeidimą įvertino kaip trunkamojo pobūdžio, kadangi Įmonės administravimo sąmatos tikslinimo klausimas taip ir nebuvo sprendžiamas nuo 2014 m. vasario 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo, todėl laikė, kad paskirta nuobauda pareiškėjų atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai Tarnyba vertino, kad konstatuoti nustatytų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies pažeidimų senatį taip pat nebuvo pagrindo.

3.3. Tarnyba atlikdama pareiškėjų veiklos patikrinimą nustatė, kad tarp Įmonės ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. vasario 13 d. buvo sudaryta sutartis „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01. Pagal minėtą sutartį UAB „Žalvaris“ įsipareigojo sutvarkyti Įmonės atliekas. UAB „Žalvaris“ 2017 m. kovo 17 d. išrašė Įmonei išankstinę mokėjimo sąskaitą 171 154,50 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą 41 140 Eur sumai už 2017 m. vasario 15 d. atliktus darbus (pateiktas atliekų važtaraštis, atliekų lydraštis ir kt. dokumentai, patvirtinantys atliekų tvarkymo vykdymą). Patirtos išlaidos pagal savo prigimtį ir esmę gali būti traktuojamos tik kaip administravimo išlaidos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino UAB „Žalvaris“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Įmonės bankroto byloje. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad UAB „Žalvaris“ paslaugas Įmonei suteikė 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. po bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo, dėl ko šios išlaidos negali būti priskiriamos Įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administravimo išlaidomis bei dengiamos iš Įmonės administravimo išlaidoms skirtinų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai nesiėmė būtinųjų bankroto proceso darbų net ir po to, kai teismas nutartimi (2021 m. vasario 1 d.) konstatavo aplinkybę, jog patirtos išlaidos už Įmonės atliekų sutvarkymą turėtų būti pripažįstamos Įmonės administravimo išlaidomis, kurias tvirtina bei keičia kreditorių susirinkimas.

3.4. Dar atliekant ankstesnį Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą 2020 m. kovo 4 d. Išvadoje Nr. D4-370 buvo konstatuota, kad Administratorius nesudarinėjo ir neteikė Įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti 2014-2018 metų Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pareiškėjams Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. Įsakymu Nr. V4-68 buvo skirtas nurodymas pavesti ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir iki 2020 m. gegužės 1 d. užtikrinti Įmonės 2014-2018 metų metinių, likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, kurį Administratorius įvykdė. Pareiga sudaryti 2017 m. finansines ataskaitas Administratoriui buvo atsiradusi jau 2018 metais, tačiau minėtą pažeidimą jis ištaisė tik 2020 metais, taigi šiuo atveju Tarnyba minėtą pažeidimą taip pat vertino kaip trunkamojo pobūdžio.

3.5. Tarnyba pagrįstai nustatė, kad toks pareiškėjų veikimas bankroto procese negali būti laikomas tinkamu, kadangi netinkamas Įmonės apskaitos vedimas daro neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui, mažina pasitikėjimą nemokumo administratoriaus profesija, o taip pat klaidina Įmonės kreditorius, kurie finansinių ataskaitų pagrindu priima atitinkamus sprendimus Įmonės bankroto byloje.

3.6. Nemokumą reglamentuojantys teisės aktai suteikia Tarnybos direktoriui diskrecijos teisę pasirinkti kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju. Atsakovo vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniname Administratoriaus veiklos patikrinime.

3.7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų Tarnybos nustatytas faktines ir teisės taikymo aplinkybes, o tik jas interpretuoja ir vertina taip kaip būtų patogu ir naudinga patiems pareiškėjams, todėl tokie deklaratyvus pareiškėjų teiginiai teismo turėtų būti vertinami kritiškai.

3.8. Pareiškėjų teiginius dėl poveikio priemonės skyrimo G. M. už administravimo sąmatos netikslinimą nuo 2014 metų bei dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės patirtas sąnaudas 2017 m. finansinių ataskaitose atsakovas laikė nepagrįstais. G. M. neveikimas pasireiškė ne tik iki ĮBĮ pakeitimų (2018 m. gruodžio 1 d.), kuriais buvo praplėstas subjektų ratas asmenų, kuriems taikoma atsakomybė, bet ir po minėtų pakeitimų. G. M. neveikimas ir toliau vyko po ĮBĮ 2018 m. gruodžio 1 d. pakeitimų. Iki pat Įsakymo priėmimo dienos Tarnyba taip ir negavo duomenų iš pareiškėjų apie administravimo sąmatos tikslinimą (keitimą), kurie leistų kitaip įvertinti pareiškėjų veiksmus. Pasisakydama apie pažeidimus 2017 Įmonės finansinėje ataskaitoje Tarnyba nurodė, kad finansinė ataskaita apskritai buvo sudaryta tik 2020 metais ir tik tada, kai ankstesnio Administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo metu buvo Administratoriui buvo skirtas nurodymas ją sudaryti, todėl pareiškėjų teiginiai ir šio pažeidimo atžvilgiu yra nepagrįsti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. UAB „Verslo efektas“ vykdo UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus funkcijas (bankroto byla iškelta 2013 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2017 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismas UAB „Verslo efektas“ bankrotą pripažino tyčiniu). Pareiškėjas G. M. yra UAB „Verslo efektas vadovas.

5.2. 2021 m. sausio 11 d. Tarnyboje buvo gautas UAB „Euromisa“ 2021 m. sausio 8 d. skundas „Dėl BUAB „Lithuanian glass Recycling“ nemokumo administratoriaus padarytų pažeidimų“. Skunde buvo prašoma įvertinti aplinkybes dėl neteisėtų duomenų į BUAB „Lithuanian glass Recycling“ apskaitą įtraukimo, nepagrįsto sąnaudų (prievolių) BUAB „Lithuanian glass Recycling“ vardu prisiėmimo, informacijos kreditorei UAB „Euromisa“ neteikimo. Prašoma skirti BUAB „Lithuanian glass Recycling“ bankroto administratoriui UAB „Verslo efektas“ poveikio priemonę.

5.3. Administratorius pateikė tarnybai 2021 m. vasario 5 d. paaiškinimus dėl UAB „Euromisa“ skundo, nurodydamas, kad skundas yra klaidingas.

5.4. 2021 m. gegužės 20 d. buvo surašyta Tarnybos išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-1186 (toliau – Išvada), kuria pasiūlyta Administratoriui, kaip subjektui atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę - įspėjimą; JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nurodymą - pavesti Administratoriui ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo Administratoriui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba Administratoriaus numatomų atlikti konkrečių Įmonės nemokumo administravimo veiksmų, susijusių su Įmonės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu, į kurią būtų įtrauktos išlaidos Įmonės atliekų sutvarkymui, laikymui ir kt., su preliminariais operatyviais terminais veiksmų planą ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai. G. M., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui (fiziniam nemokumo administratoriui), faktiškai atlikusiam Įmonės bankroto administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti: JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą; JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymą – pavesti Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui G. M. (fiziniam nemokumo administratoriui) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d., temomis, susijusiomis su juridinių asmenų nemokumo proceso vykdymu, pagrindiniais principais, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

5.5. Tarnybos 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V4-105 Administratoriui, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą, buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonė – įspėjimas ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nurodymas – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo Administratoriui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba Administratoriaus numatomų atlikti konkrečių Įmonės nemokumo administravimo veiksmų, susijusių su Įmonės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu, į kurią būtų įtrauktos išlaidos Įmonės atliekų sutvarkymui, laikymui ir kt., su preliminariais operatyviais terminais veiksmų planą ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai. G. M., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui faktiškai atlikusiam Įmonės bankroto administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonė – įspėjimas ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymas – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d., temomis, susijusiomis su juridinių asmenų nemokumo proceso vykdymu, pagrindiniais principais, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

5.6. Skundžiamu Įsakymu konstatuota, kad Administratorius pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 3 dalį, nes Administratorius į pirmajam kreditorių susirinkimui (2014 m. vasario 28 d.) teiktą tvirtinti Įmonės administravimo išlaidų sąmatą neįtraukė išlaidų, susijusių su Įmonės atliekų sutvarkymu, laikymu ir kt.; 2) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 75 straipsnio 5 dalį, nes Įmonei patyrus išlaidas už atliekų sutvarkymą (2020 m. lapkričio 4 d.), kurios nebuvo įtrauktos į pirmajame kreditorių susirinkime (2014 m. vasario 28 d.) patvirtintą Įmonės administravimo išlaidų sąmatą ir šią sąmatą viršijo, Administratorius nesušaukė Įmonės kreditorių susirinkimo dėl Įmonės administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, nes Administratorius į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas, į Įmonės patirtas sąnaudas įtraukė 2017 m. kovo 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 20170317 (nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros), o taip pat sumą, už 2017 m. atliktus darbus, už kuriuos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2020 m.

6. Teismas išanalizavo 132 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus veiksmai (neveikimas) Įmonės bankroto procese vertintini atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atitinkamai Administratoriaus veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo (neveikimo) metu galiojusio (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ĮBĮ normas bei JANĮ normas, o poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus JANĮ, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus (155 straipsnio 1 dalis), skirtinos vadovaujantis JANĮ reglamentavimu.

8. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjų skundo argumentus, kad Tarnybos nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies pažeidimas negalėjo būti konstatuotas ir pritaikyta atsakomybė. Pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų materialiosios teisės normas, t. y. ĮBĮ ir JANĮ, tai patvirtina tiek Įsakymas, tiek jo sudedamoji dalis – Išvada. Nurodytuose aktuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir 36 straipsnio 3 dalį, taip pat JANĮ 75 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 5 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų veiklos neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir Įsakymas priimtas jau galiojant JANĮ, todėl buvo taikomos ir neplaninio patikrinimo atlikimo metu galiojusios Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Taisyklės), o ne pareiškėjų skunde nurodytos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės galiojusios ĮBĮ galiojimo metu. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas kvalifikuodama pažeidimą, o patį neplaninį veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi JANĮ nuostatomis ir Taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu.

9. Teismas išanalizavo ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį, 36 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 2 dalį, 73 straipsnio 2 dalį, 75 straipsnio 4 dalį.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl Pirmo pažeidimo, pažymėjo, kad Tarnyba tyrimo metu nustatė, kad vėliau vykusiuose Įmonės kreditorių susirinkimuose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimo (tikslinimo) patvirtinimo, kurioje iš esmės nebuvo numatytos tam skirtos administravimo išlaidos. 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta sąmata Įmonės bankroto procese buvo vadovaujamasi ir Įsakymo priėmimo dieną. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai tokį Administratoriaus neveikimą traktavo kaip trunkamąjį pažeidimą. Teisės doktrinoje trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu. Atsižvelgęs į tai, kad Įmonės administravimo sąmatos tikslinimo klausimas nebuvo sprendžiamas nuo 2014 m. vasario 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo, teismas konstatavo, kad paskirta nuobauda pareiškėjų atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta. Teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad ginčo atveju nustatytiems ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies pažeidimams nėra pagrindo taikyti senatį, kadangi kaip jau nurodyta aukščiau tai yra trunkamasis pažeidimas, kuris egzistavo ir Įsakymo priėmimo momentu.

11. Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (jos keitimas) yra bankroto procedūra, kurios pradžia sietina su šio klausimo svarstymu kreditorių susirinkime (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Bankroto administravimo išlaidų sąmata nereiškia, jog patvirtintoji lėšų išlaidoms suma turi būti panaudota bankroto procese. Administravimo išlaidų sąmata leidžia tiek kreditoriams, tiek administratoriui susitarti dėl jų dydžių ir abi pusės turi teisėtus lūkesčius tikėtis, kad būtent tokia išlaidų riba yra reikalinga konkrečios įmonės bankroto administravimui.

12. Teismas, pasisakydamas apie Įmonės patirtas išlaidas dėl atliekų sutvarkymo, nurodė, kad Tarnyba atlikdama pareiškėjų veiklos patikrinimą nustatė, kad tarp Įmonės ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. vasario 13 d. buvo sudaryta sutartis „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01. Pagal minėtą sutartį UAB „Žalvaris“ įsipareigojo sutvarkyti Įmonės atliekas. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Žalvaris“ 2017 m. kovo 17 d. išrašė Įmonei išankstinę mokėjimo sąskaitą 171 154,50 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą 41 140 Eur sumai už 2017 m. vasario 15 d. atliktus darbus (pateiktas atliekų važtaraštis, atliekų lydraštis ir kt. dokumentai, patvirtinantys atliekų tvarkymo vykdymą). Įvertinus minėtas faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad patirtos išlaidos pagal savo prigimtį ir esmę gali būti traktuojamos tik kaip administravimo išlaidos, tačiau, kaip nurodyta, bankroto administratorius nesiėmė veiksmų, kad minėtos išlaidos būtų patvirtintos kreditorių susirinkime, kaip to reikalauja ĮBĮ.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad UAB „Žalvaris“ atliekas sutvarkė savo rizika ir nepageidauja, jog sąskaitos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą. Teismas nurodė, kad Administratoriaus ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. vasario 13 d. sudaryta sutartis „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01 yra atlygintinė sutartis. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad minėta sutartis būtų buvusi pakeista, ta linkme, kad UAB „Žalvaris“ teikia nemokamas atliekų sutvarkymo paslaugas. Tai, kad paslaugos teikiamos atlygintinai patvirtina ir UAB „Žalvaris“ išrašytos sąskaitos faktūros už atliekų sutvarkymą. Šiame kontekste paminėtina Viliaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis, kuria UAB „Žalvaris“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Įmonės bankroto byloje netenkintas. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad UAB „Žalvaris“ paslaugas Įmonei suteikė 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. po bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo, dėl ko šios išlaidos negali būti priskiriamos Įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administravimo išlaidomis bei dengiamos iš Įmonės administravimo išlaidoms skirtinų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis).

14. Pareiškėjai nesiėmė būtinųjų bankroto proceso darbų net ir po to, kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi (2021 m. vasario 1 d.) konstatavo aplinkybę, jog patirtos išlaidos už Įmonės atliekų sutvarkymą turėtų būti pripažįstamos Įmonės administravimo išlaidomis, kurias tvirtina bei keičia kreditorių susirinkimas.

15. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, laikė nepagrįstu skundo argumentus, kad atsakomybė dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės apskaitą galėjo būti konstatuojama tik vadovaujantis ĮBĮ ir tik per 1 metų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad netinkamas pareiškėjų veikimas pasireiškė Įmonės finansinių ataskaitų rengime. Finansinių ataskaitų, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tikslas – patenkinti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų poreikius gauti tikrą ir teisingą informaciją apie juridinio asmens turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, taip pat ir pinigų srautus, jei juridinis asmuo sudaro pinigų srautų ataskaitą. Šis tikslas išlieka svarbus ir sudarant finansines ataskaitas bankroto proceso metu, kadangi ataskaitose pateikti duomenys padeda kreditoriams ir kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims suprasti, kodėl ir kiek įmonėje pasikeičia likusio turto sudėtis, kreditorių reikalavimų sumos, kokią įtaką kreditorių reikalavimams tenkinti daro įmonės turto perkainojimo, pardavimo, likvidavimo ir su ūkine komercine veikla susiję įmonės veiklos rezultatai. Tam tikrų įmonės patirtų sąnaudų sumų į finansines ataskaitas įtraukimas priklauso nuo išrašyto patvirtinančio dokumento, t. y. PVM sąskaitos-faktūros, o ne nuo atliktų darbų (paslaugų) atlikimo fakto dienos. Pareiškėjams, kaip savo veiklos profesionalams, turi būti žinoma, jog išankstinio apmokėjimo sąskaita negali būti įtraukiama į Įmonės jau patirtas sąnaudas. Tarnyba pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų veikimas, kai į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas į Įmonės patirtas sąnaudas buvo įtraukta UAB „Žalvario“ 2017 m. kovo 17 d. išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 20170317, nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, o taip pat įtraukimas sumos už 2017 metais atliktus darbus, nors už šiuos darbus PVM sąskaita- faktūra buvo išrašyta tik 2020 metais, bankroto procese negali būti laikomas tinkamu, kadangi netinkamas Įmonės apskaitos vedimas daro neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui, mažina pasitikėjimą nemokumo administratoriaus profesija, o taip pat klaidina Įmonės kreditorius, kurie finansinių ataskaitų pagrindu priima atitinkamus sprendimus Įmonės bankroto byloje.

16. Teismas, atsižvelgęs į JANĮ 136 straipsnio 6 dalį, atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad poveikio priemonės pareiškėjams paskirtos pasibaigus jų paskyrimo terminui. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai pareiškėjų padarytus pažeidimus laikė trunkamaisiais, kadangi iki Įsakymo priėmimo momento nėra išspręstas klausimas dėl administravimo sąmatos pakeitimo pateikimo tvirtinti kreditorių susirinkimui.

17. Teismas išanalizavo JANĮ 136 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Teismas laikė nepagrįstais skundo argumentus, kad Tarnyba poveikio priemones gali skirti tik tada, kai nėra tinkamai vykdomi nurodymai įtvirtinti JANĮ 136 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad JANĮ nenustato poveikio priemonių taikymo eiliškumo, tai patvirtina ir JANĮ 136 straipsnio 1 dalies nuostata. JANĮ suteikia Tarnybos direktoriui diskrecijos teisę pasirinkti kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju.

18. Ginčo atveju Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadą bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, paskyrė pareiškėjams švelniausią JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytą poveikio priemonę – įspėjimą bei atitinkamai Administratoriui nurodymą – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, o G. M. nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją.

19. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Administratoriaus veiklos patikrinime. Vertinant Išvadą, kurį yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu.

20. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme ir jo sudedamojoje dalyje Išvadoje yra aiškiai nurodytos faktinės ir teisės taikymo aplinkybės, apibrėžtas padarytų pažeidimų reikšmingumas bei trukmė, todėl teismas skundo argumentus laikė deklaratyviais, siekiant paneigti pažeidimo reikšmingumą. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo turi atsižvelgti į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 straipsnio 1 dalis). Ginčo atveju Tarnyba skirdama poveikio priemones į tai ir atsižvelgė. Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams, nes pasirinkta pati švelniausia poveikio priemonė.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba nenurodė kokią žalą ar neigiamas pasekmes sukėlė jų veiksmai, sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjų padaryti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.

22. Teismas atmetė skundo argumentą, kad poveikio priemonės skyrimas G. M. už administravimo sąmatos netikslinimą nuo 2014 metų bei dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės patirtas sąnaudas 2017 m. finansinių ataskaitose, nepagrįstas, kadangi tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė asmens atsakingo už bankroto administravimą atsakomybės. Teismas nurodė, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, kodėl pažeidimai laikytini trunkamaisiais. G. M. neveikimas pasireiškė ne tik iki ĮBĮ pakeitimų (2018 m. gruodžio 1 d.), kuriais buvo praplėstas subjektų ratas asmenų, kuriems taikoma atsakomybė, bet ir po minėtų pakeitimų. G. M. neveikimas ir toliau vyko po ĮBĮ 2018 m. gruodžio 1 d. pakeitimų. Iki Įsakymo priėmimo dienos Tarnybai nebuvo pateikta duomenų apie administravimo sąmatos tikslinimą (keitimą), kurie būtų leidę kitaip įvertinti pareiškėjų veiksmus.

III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Tarnybos Įsakymą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Pareiškėjai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

24.2. Teismo pateiktas JANĮ bei ĮBĮ nuostatų aiškinimas tiesiogiai prieštarauja teisės doktrinoje bei teismų praktikoje vyraujančiam lex retro non agit (įstatymo galios į priekį) principui, kadangi suteikia JANĮ nuostatų grįžtamąja galią santykiams, kurie buvo reguliuojami išskirtinai ĮBĮ. Pareiškėjai akcentuoja JANĮ 155 straipsnio 1 dalį. Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 23 punkte numatytas vienerių metų senaties terminas prašymui (skundui) dėl neplaninio nemokumo administratoriaus veiksmų patikrinimo buvo suėjęs, todėl neplaninis Administratoriaus patikrinimas dėl 2014 m. vasario 28 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo ir jo metu nepateikto tariamai viso Įmonės administravimo išlaidų sąmato tvirtinimo negalėjo būti atliekamas. JANĮ įtvirtintų poveikio priemonių taikymas už pažeidimus, nustatytus pagal ĮBĮ nuostatas, bei Naujųjų taisyklių taikymas skundų (prašymų) dėl tokių pažeidimų pateikimo terminams, reikštų atsakomybės griežtinimą Administratoriaus atžvilgiu, kadangi yra pateisinamas JANĮ bei Taisyklių taikymas iki JANĮ įsigaliojimo atliktų veiksmų patikrinimui bei, jeigu yra nustatomas pažeidimas, sankcionavimui.

24.3. Pirmasis kreditorių susirinkimas gali įvykti tik vieną kartą. Todėl sąmatos šiam konkrečiam pirmajam susirinkimui nenumatymas yra vienkartinis veiksmas ir dėl to negali būti traktuojamas kaip tęstinis pažeidimas.

24.4. Dėl Antro pažeidimo pareiškėjai nurodo, kad UAB „Žalvaris“ net du kartus yra informavęs Administratorių apie tai, kad UAB „Žalvaris“ atliekas sutvarkė savo rizika ir kad nepageidauja, jog sąskaitos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis, kuria UAB „Žalvaris“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Įmonės bankroto byloje netenkintas, o UAB „Žalvaris“ suteiktos paslaugos pripažintos administravimo išlaidomis, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui.

24.5. Trečias pažeidimas gali būti laikytinas atliktu tik 2017 m. Tuo metu galiojo ĮBĮ nuostatos, kas reiškia, kad atsakomybė už tokį pažeidimą galėjo būti konstatuojama tik ĮBĮ pagrindu tik per 1 metų laikotarpį. Iš Išvados turinio yra matyti, kad atsakovas tiksliai ir aiškiai pažeidimą kvalifikuojančių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė ką ir pagal kokius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus bei kokiais terminais pareiškėjai privalėjo atlikti, tačiau neatliko - nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodytas nė vienas teisės aktas, kurio nuostatomis savo poziciją grindžia atsakovas. Atitinkamai sprendime teismas taip pat nepateikė nė vieno teisės akto nuostatų, kurios patvirtintų, jog nemokumo administratoriui ar kitiems už bendrovės finansinių ataskaitų sudarymą atsakingiems asmenims būtų draudžiama į bendrovės finansines ataskaitas (apskaitą) įtraukti išankstinio apmokėjimo sąskaitas.

24.6. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo Įsakymu nustatytus pažeidimus kaip akivaizdžius ir šiurkščius. Nei JANĮ, nei ĮBĮ neįtvirtina (-no) šiurkštaus drausminio teisės pažeidimo, kurį gali atlikti bankroto (nemokumo) administratoriai, sąvokos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad bankroto administratoriaus drausminės atsakomybės taikymas kiekvienu atveju yra susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai. Teismas apskritai nevertino esminiu drausminės atsakomybės sudėties elementų.

24.7. Poveikio priemonės gali būti skiriamos tik tada, jeigu nėra tinkamai įvykdomi nurodymai, įtvirtinti JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas nepagrįstai atsakovo įspėjimų paskyrimą priskyrė atsakovo diskrecijos teisės įgyvendinimui.

24.8. Pareiškėjai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2021 ir teigia, kad G. M. negalėjo būti skirta poveikio priemonė už Pirmą ir Trečią pažeidimus.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

26.1. Visi pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų materialines teisės normas, t. y. ĮBĮ ir JANĮ, tai patvirtina tiek skundžiamo sprendimo, tiek jo sudedamosios dalies – Išvados, turinys.

26.2. Pareiškėjams buvo žinomas iki bankroto bylos Įmonei iškėlimo vykdytos veiklos pobūdis, t. y. pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, jų tvarkymas bei šalinimas. Taigi, Pareiškėjams buvo žinoma, kad Įmonei priklauso didelis kiekis atliekų, kuris turės būti sutvarkytas Įmonės bankroto proceso metu, tačiau pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktame sąmatos projekte, kuris buvo patvirtintas, su atliekomis susijusiems veiksmams atlikti jokių išlaidų numatyta nebuvo. Net darant prielaidą, kad Įmonės bankroto proceso pradžioje susikaupusios atliekos buvo vertinamos kaip turtas, o vėliau pasikeitus situacijai vėl buvo laikomos atliekomis, Tarnyba nenustatė, kad ir vėliau vykusiuose Įmonės kreditorių susirinkimuose būtų spręstas klausimas dėl 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimo (tikslinimo) patvirtinimo, šia sąmata Įmonės bankroto procese buvo vadovaujamasi ir skundžiamo sprendimo surašymo dieną.

26.3. Dėl Antro pažeidimo atsakovas pažymi, kad pareiškėjų teiginiai apeliaciniame skunde prieštarauja faktiniams veiksmams, kurie buvo atlikti Įmonės bankroto procese. Įmonei buvo suteiktos atlygintinos paslaugos pagal savo prigimtį ir esmę gali būti traktuojamos tik kaip administravimo išlaidos, ką ir patvirtino Viliaus apygardos teismas savo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi.

26.4. Dar atliekant ankstesnį Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą 2020 m. kovo 4 d. Išvadoje Nr. D4-370 buvo konstatuota, kad Administratorius nesudarinėjo ir neteikė Įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti 2014-2018 metų Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pareiškėjams Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. Įsakymu Nr. V4-68 buvo skirtas nurodymas pavesti ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir iki 2020 m. gegužės 1 d. užtikrinti Įmonės 2014-2018 metų metinių, likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, kurį Administratorius įvykdė. Pareiga sudaryti 2017 m. finansines ataskaitas Administratoriui buvo atsiradusi jau 2018 metais, tačiau minėtą pažeidimą jis ištaisė tik 2020 metais, taigi šiuo atveju Tarnyba minėtą pažeidimą taip pat vertino kaip trunkamojo pobūdžio.

26.5. Atsakovas nurodo JANĮ 136 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad teisės aktai nenustato poveikio priemonių taikymo eiliškumo.

26.6. Išvados dalyje „Nustatytų pažeidimų reikšmingumas ir trukmė“ (11-12 psl.) yra aprašytos aplinkybės, kodėl pareiškėjams yra skiriamos poveikio priemonės nurodytos skundžiamame sprendime (JANĮ 137 straipsnis).

26.7. Dėl poveikio priemonės skyrimo G. M. už administravimo sąmatos netikslinimą nuo 2014 metų bei dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės patirtas sąnaudas 2017 m. finansinių ataskaitose, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. neveikimas ir toliau vyko po ĮBĮ 2018 m. gruodžio 1 d. pakeitimų. Iki pat skundžiamo sprendimo priėmimo dienos Tarnyba taip ir negavo duomenų iš pareiškėjų apie administravimo sąmatos tikslinimą (keitimą), kurie leistų kitaip įvertinti pareiškėjų veiksmus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. gegužės 21 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjai UAB „Verslo efektas“ ir G. M. pripažinti pažeidusiais ĮBĮ ir JANĮ nuostatas bei jiems skirti nurodymai ir poveikio priemonė – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai pažeidė ĮBĮ ir JANĮ reikalavimus, sprendė, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams, nes pasirinkta pati švelniausia poveikio priemonė. Teismas taip pat laikė, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ir pažymėjo, kad Įsakyme ir jo sudedamojoje dalyje Išvadoje yra aiškiai nurodytos faktinės ir teisės taikymo aplinkybės, apibrėžtas padarytų pažeidimų reikšmingumas bei trukmė.

29. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai aiškino ĮBĮ ir JANĮ nuostatas, Tarnyba nepagrįstai pripažino Pirmą ir Trečią pažeidimus trunkamaisiais, be to, Tarnyba negalėjo skirti G. M. poveikio priemonės už Pirmą ir Trečią pažeidimus.

30. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Tarnyba, gavusi UAB „Euromisa“ 2021 m. sausio 8 d. skundą, atliko neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ veiklos patikrinimą. Atlikus patikrinimą, Tarnyboje patvirtinta 2021 m. gegužės 20 d. Išvada, kuri yra sudedamoji Įsakymo dalis.

34. Išvadoje nurodyta, kad Administratorius, administruodamas Įmonės nemokumo procesą pažeidė:

34.1. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 3 dalį, nes Administratorius į pirmajam kreditorių susirinkimui (2014 m. vasario 28 d.) teiktą tvirtinti Įmonės administravimo išlaidų sąmatą neįtraukė išlaidų, susijusių su Įmonės atliekų sutvarkymu, laikymu ir kt.

34.2. JANĮ 75 straipsnio 5 dalį, nes Įmonei patyrus išlaidas už atliekų sutvarkymą (2020 m. lapkričio 4 d.), kurios nebuvo įtrauktos į pirmajame kreditorių susirinkime (2014 m. vasario 28 d.) patvirtintą Įmonės administravimo išlaidų sąmatą ir šią sąmatą viršijus, Administratorius nesušaukė Įmonės kreditorių susirinkimo dėl Įmonės administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.

34.3. JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, nes Administratorius į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas, į Įmonės patirtas sąnaudas įtraukė 2017 m. kovo 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 20170317 (nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros), o taip pat sumą, už 2017 m. atliktus darbus, už kuriuos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2020 m.

35. Tarnybos 2021 m. gegužės 21 d. Įsakymu:

35.1. Administratoriui, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą, buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonė – įspėjimas ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nurodymas – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo Administratoriui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba Administratoriaus numatomų atlikti konkrečių Įmonės nemokumo administravimo veiksmų, susijusių su Įmonės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu, į kurią būtų įtrauktos išlaidos Įmonės atliekų sutvarkymui, laikymui ir kt., su preliminariais operatyviais terminais veiksmų planą ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai.

35.2. G. M., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui faktiškai atlikusiam Įmonės bankroto administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonė – įspėjimas ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymas – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d., temomis, susijusiomis su juridinių asmenų nemokumo proceso vykdymu, pagrindiniais principais, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

36. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą funkcijos, tarpe kurių ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

37. JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau - bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą) (1 punktas); su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje (2 punktas); juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos (3 punktas); turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos (4 punktas); turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos (5 punktas); juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos (6 punktas); bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos (7 punktas); restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos (8 punktas); pašto, ryšių, organizacinės išlaidos (9 punktas); kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti (10 punktas).

38. JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Minėto straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos.

39. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, jog Tarnyba ir teismas netinkamai taikė ir aiškino JANĮ ir ĮBĮ nuostatas, kaip nepagrįstus. Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Pagal JANĮ 155 straipsnio 2 dalį 155 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė, kad Pirmo pažeidimo pradžia yra 2014 m. vasario 28 d., taip pat ir tai, jog Pirmas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl pagrįstai pareiškėjų veiksmai buvo vertinami tiek pagal ĮBĮ (t. y. ar pareiškėjų veiksmai atitiko pažeidimo pradžios metu galiojusias teisės aktų reikalavimus), tiek pagal JANĮ nuostatas.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Pirmo pažeidimo, atkreipia dėmesį į Įmonės 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą. kuris patvirtina, kad tiek Administratoriui, tiek kreditoriams buvo žinoma apie Įmonės turimas atliekas. Įmonės 2014 m. vasario 28 d. protokolo antro klausimo dalies pastabose nurodyta, jog kreditorius A. J. pateikė tokias pastabas: „atsižvelgiant į tai, kad Įmonė neturi turto, tačiau yra paliktas didelis kiekis atliekų, kurių utilizavimui ir išvežimui yra reikalingos didelės vertės lėšos, kurių pagal ataskaitoje pateiktus duomenis, įmonėje nėra, taip pat atsižvelgiant į kitus buvusio vadovo ir/arba akcininkų veiksmus, ir kaip vienas didžiausių BUAB „Lithuanian glass recykling“ prašau bankroto administratorių tirti ar šioje įmonėje nėra tyčinio bankroto požymių, bei nustačius tokius požymius, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu <...>“. Pažymėtina ir tai, kad šio susirinkimo sekretoriumi buvo pareiškėjas G. M.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginiai, kad Administratorius ir patys kreditoriai laikė, kad vėliau atliekomis pripažintas Įmonės turtas yra atsargos, kurios gali būti realizuotos tokiu būdu gaunant iš jų realizavimo pajamas, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgusi į tai, jog nėra duomenų apie tai, kad vėliau vykusiuose Įmonės kreditorių susirinkimuose būtų spręstas klausimas dėl 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimo (tikslinimo) patvirtinimo ir atliekų sutvarkymo išlaidų įtraukimo, teisėjų kolegija pritaria Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjai padarė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nustatytiems ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies pažeidimams nėra pagrindo taikyti senatį, kadangi tai yra trunkamasis pažeidimas, kuris egzistavo ir Įsakymo priėmimo momentu.

41. Vertindama pareiškėjų teiginius dėl Antro pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp Įmonės ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. vasario 13 d. buvo sudaryta sutartis „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01. Pagal minėtą sutartį UAB „Žalvaris“ įsipareigojo sutvarkyti Įmonės atliekas. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Žalvaris“ 2017-03-17 išrašė Įmonei išankstinę mokėjimo sąskaitą 171 154,50 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą 41 140 Eur sumai už 2017 m. vasario 15 d. atliktus darbus (pateiktas atliekų važtaraštis, atliekų lydraštis ir kt. dokumentai, patvirtinantys atliekų tvarkymo vykdymą). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad patirtos atliekų tvarkymo išlaidos pagal savo prigimtį ir esmę gali būti traktuojamos kaip administravimo išlaidos, tačiau bankroto administratorius nesiėmė veiksmų, kad minėtos išlaidos būtų patvirtintos kreditorių susirinkime, kaip to reikalauja ĮBĮ.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „Žalvaris“ atliekas sutvarkė savo rizika ir nepageidauja, jog sąskaitos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą, paneigia bylos medžiaga. Administratoriaus ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. vasario 13 d. sudaryta sutartis „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01 yra atlygintinė sutartis. Tai, kad paslaugos teikiamos atlygintinai patvirtina UAB „Žalvaris“ išrašytos sąskaitos faktūros už atliekų sutvarkymą bei UAB „Žalvaris“ kreipimasis į teismą, kad UAB „Žalvaris“ būtų įtrauktas į Įmonės kreditorių sąrašą su 41 140 Eur kreditoriniu reikalavimu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis).

43. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, jog net ir po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties pareiškėjai nesiėmė būtinųjų bankroto proceso darbų – nesušaukė Įmonės kreditorių susirinkimo dėl Įmonės administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, pagrįstai buvo nustatytas JANĮ 75 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

44. Tarnybos Išvadoje nustatytas Trečias pažeidimas iš esmės susijęs su finansinių ataskaitų rengimu, kai į 2017 m. finansinės ataskaitos sąnaudas buvo įtraukta UAB „Žalvaris“ 2017 m. pateikta išankstinė mokėjimo sąskaita. Pareiškėjų teigimu, Trečias pažeidimas nėra trunkamasis ir laikytinas atliktu tik 2017 m., todėl šiam pažeidimu turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Trečio pažeidimo, atkreipia dėmesį, kad iš Įmonės 2017 m. finansinių ataskaitų matyti, kad jos buvo parengtos 2020 m. (Įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo data nurodyta – 2020 m. birželio 23 d. Nr. B-2017, Įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo data nurodyta – 2020 m. birželio 23 d. P-2017). Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarytos Įmonės 2014-2019 metų finansinės ataskaitos buvo išsiųstos el. paštu kreditoriams tik 2020 m. rugsėjo 29 d. (pareiškėjo G. M. 2020 m. rugsėjo 29 d. el. laiškas kreditoriams). Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2017 m. finansinės ataskaitos buvo parengtos tik 2020 m. birželio 23 d., todėl pareiškėjų argumentai, kad Trečias pažeidimas atliktas 2017 m. ir už šį pažeidimą yra suėjęs senaties terminas, atmestini kaip nepagrįsti.

46. JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą (136 str. 2 d. 2 p.). Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti poveikio priemonę, be kita ko, įspėjimą (136 str. 3 d. 1 p.).

47. Pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių - 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, (JANĮ 136 straipsnio 3 dalis).

48. Įvertinusi JANĮ 136 straipsnio 1-3 dalis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad JANĮ nenustato poveikio priemonių taikymo eiliškumo, todėl Tarnyba turėjo teisę pareiškėjams skirti poveikio priemones, numatytas JANĮ 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

49. Be to, kaip matyti iš JANĮ 136 straipsnio formuluotės, atsakovas, nustatęs JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš atsakovo Išvados, Tarnyba, skirdama poveikio priemones, įvertino visas reikšmingas ir JANĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus dėl to, kad atsakovas turėjo pagrįsti pažeidimus esant akivaizdžiais ir šiurkščiais bei įvertinti kaltę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai nei teigia apeliaciniame skunde pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas sprendime nepripažino atsakovo Įsakymu nustatytų pažeidimų kaip akivaizdžius ir šiurkščius.

50. Pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, jog Tarnyba negalėjo skirti poveikio priemonės G. M., teisėjų kolegija pažymi, kad pagal JANĮ 136 straipsnio 4 dalį priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą. Anksčiau galiojusio ĮBĮ 2018 m. spalio 25 d. pakeitimo įstatymu buvo išplėstas subjektų ratas, kuriems gali būti taikomas Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės. ĮBĮ 2018 m. spalio 25 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1593 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po įstatymo įsigaliojimo (nuo 2018 m. gruodžio 1 d.).

51. Bylos medžiaga patvirtina, kad poveikio priemonės pareiškėjui G. M. buvo paskirtos už tris pažeidimus šiais laikotarpiais: 1) Pirmas pažeidimas truko nuo 2014 m. vasario 28 d. iki Išvados patvirtinimo (2021 m. gegužės 20 d.), 2) Antras pažeidimas buvo padarytas 2020 m. lapkričio 4 d. gavus UAB „Žalvaris“ PVM sąskaitą faktūrą, 3) Trečias pažeidimas buvo atliktas 2020 m. birželio 23 d., kai buvo sudaryta 2017 m. finansinė ataskaita, į kurią nepagrįstai buvo įtraukta UAB „Žalvaris“ 2017 m. išankstinio mokėjimo sąskaita. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybos nustatyti pažeidimai buvo padaryti po 2018 m. gruodžio 1 d. arba prasidėjo anksčiau ir tęsėsi po 2018 m. gruodžio 1 d.

52. Dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2021 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2021) teisėjų kolegija pažymi, kad skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Pareiškėjų nurodytoje administracinėje byloje teismas panaikino Tarnybos įsakymu paskirtą nuobaudą fiziniam asmeniui, atsižvelgęs į tai, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad daromas pažeidimas tęsėsi 2018-2019 m. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nustatyti pažeidimai buvo po 2018 m. gruodžio 1 d. arba prasidėjo anksčiau ir tęsėsi po 2018 m. gruodžio 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti dėl Įsakymo dalies, kuria paskirtos poveikio priemonės pareiškėjui G. M., pagrįstumo ir teisėtumo.

53. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui

54. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

55. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

56. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ ir G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis