97af9d78-2162-4b6a-8a4c-fe8d9906e2ff · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-174-891/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02715-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. įgaliotos atstovės advokatės Evelinos Bakienės (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 90 € bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d., 23.30 val., Olandų g., Vilniuje, trukdė dirbti policijos pareigūnams, bendravimo metu pertraukdavo pokalbį, trukdė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, į teisėtus policijos pareigūno reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti dirbti nereagavo, priešinosi sulaikymo metu, nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, netraukė kojų, kad policijos pareigūnas galėtų uždaryti tarnybinio automobilio duris. D. P. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu D. P. įgaliota atstovė advokatė E. Bakienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarimÄ (toliau ir – skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. P. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

3. Nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyti įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ dėl D. P. neteisėtų veiksmų (policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymas ir prieÅ¡inimasis sulaikant), nėra patikimi, yra prieÅ¡taringi ir keliantys abejones, todėl skundžiamas nutarimas nėra teisingas ir negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4. Tvirtina, kad iÅ¡ byloje esančių vaizdo ir garso įrašų nesimato, jog D. P. prieÅ¡inosi pareigÅ«nams ar nevykdė jų reikalavimų. Anot apeliantės, skundžiamu nutarimu nustatyta, kad nuo policijos pareigÅ«nų atvykimo į autoįvykio vietÄ iki D. P. sulaikymo praėjo tik 4 minutės, iÅ¡ kurių apie 2 min. 30 s. matosi byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e, tačiau jame fiksuoti D. P. veiksmai neatitinka skundžiamame nutarime konstatuotų, neva, neteisėtų jo veiksmų. Byloje nėra vaizdo medžiagos, kurioje buvo fiksuota tik pusantros minutės, per kuriÄ D. P. atliko, neva, neteisėtus veiksmus, tačiau vertinant D. P. veiksmus laiko atžvilgiu, D. P. apie minutę laiko nebuvo Å¡alia policijos pareigÅ«nų (baigęs bendrÄ autoįvykio dalyvių ir pareigÅ«nų pokalbį nuėjo į kitÄ gatvės pusę, kur stovėjo kitas atvykęs taksi automobilis, kuriuo jis nuvyko iki leistinos apsisukti vietos, apsisuko ir grįžo, kad galėtų tęsti kelionę su M. K. ir R. K.), todėl ir jos metu negalėjo atlikti skundžiamu nutarimu nustatytus neva neteisėtus veiksmus. Taigi, pasak apeliantės, lieka tik apie pusė minutės, per kuriÄ D. P. turėjo galimybę atlikti neva neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad nors D. P. ir policijos pareigÅ«no R. O. nurodytos aplinkybės apie D. P. sulaikymÄ skiriasi, tačiau tiek iÅ¡ vienos, tiek iÅ¡ kitos versijos matosi, kad D. P. sulaikymo veiksmai, objektyviai vertinant, turėjo trukti ne mažiau negu pusę laiko, apie kurį nėra fiksuota objektyvių duomenų. Taigi, įvertinus aplinkybes matosi, kad D. P. nereaguoti ir nevykdyti teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų turėjo tik apie 15 sekundžių, tačiau policijos pareigÅ«no nurodyta D. P. veiksmų gausa (jo 3-4 kartus neva buvo papraÅ¡yta pasitraukti saugiu atstumu, bet jis vis tiek lindo tarp jų, kiÅ¡osi, stojosi veidu prieÅ¡ veidÄ , aiÅ¡kino teisiniais terminais, po to dar keletÄ sykių jam buvo paaiÅ¡kinta pasitraukti į Å¡onÄ ) logiÅ¡kai nėra įmanoma, turint omenyje, jog visa tai truko apie 15 sekundžių.

5. Taip pat teigia, kad iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad vienas pareigÅ«nas klaidingai surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame aprašė kito asmens (R. K.) veiksmus, o kitas pareigÅ«nas tik perrašė klaidingas įvykio aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad minėti tarnybiniai praneÅ¡imai yra patikimi įrodymai, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matosi, jog juose yra fakto klaidų, abiejose tarnybiniuose praneÅ¡imuose apraÅ¡omos įvykio aplinkybės tik vieno iÅ¡ pareigÅ«nų suvokimu. Taigi policijos pareigÅ«nų R. O. ir A. B.-S. 2018-11-10 tarnybiniai praneÅ¡imai nėra patikimi, teisingi ir objektyvÅ«s įrodymai konstatuojant D. P. galimai neteisėtus veiksmus.

6. Pažymi, kad liudytoja A. B.-S. teismo posėdyje tik abstrakčiais teiginiais nurodė, kad D. P. neva nepakluso teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, o konkrečiai nurodė tik vienÄ minėtų pareigÅ«nų teisėtÄ reikalavimÄ , kurio nevykdė D. P., t. y. nevykdė R. O. reikalavimo važiuoti namo. Anot apeliantės, minėtas pareigÅ«no nurodymas važiuoti namo nėra susijęs su nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų atskleidimu, todėl nėra teisėtas, prieÅ¡ingai, netgi virÅ¡ijantis pareigÅ«no įgaliojimus. Taip pat pažymi, kad byloje esantys vaizdo ir garso įraÅ¡ai paneigia pareigÅ«no R. O. liudijimÄ , kad D. P. neteisėtai elgėsi tarnybinio automobilio viduje. Å i aplinkybė rodo, kad pareigÅ«no R. O. liudijimas nėra patikimas, kaip ir tai, kad tarnybiniame praneÅ¡ime jis nurodė, jog D. P. kalbėjo teisiniais terminais (Å¡iuo aspektu painioja D. P. su R. K., kuris tikrai turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ). Teigia, kad liudytojais teismo posėdyje apklausti J. G. ir A. A. patikimai nepaliudijo, kad D. P. prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams. Liudytojais teismo posėdyje apklausti M. K. ir R. K. parodė, kad negirdėjo jokių policijos pareigÅ«nų reikalavimų, skirtų D. P. ir nepastebėjo, jog D. P. prieÅ¡intųsi policijos pareigÅ«nams. Byloje esančiuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose nesimato, kad D. P. bÅ«tų atlikęs pareigÅ«nų nurodytus veiksmus – prieÅ¡ingai, viso įvykio metu jis elgiasi tvarkingai, mandagiai bendravo su pareigÅ«nais, vykdė pareigÅ«nų nurodymus (pvz., prisisegė saugos dirÅ¾Ä ). Tai, kÄ pareigÅ«nai tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir liudijimais teisme nurodė pasiprieÅ¡inimu jiems, tebuvo D. P. fiziniu negebėjimu greitai iÅ¡traukti įstrigusios kojos tarp automobilio slenksčio ir Å¡aligatvio.

7. Apeliantė taip pat tvirtina, kad yra pagrindo manyti, jog pareigÅ«nas R. O. dėl nežinomų priežasčių panaudojęs kovinius veiksmus prieÅ¡ D. P., po kurių jam buvo sumuÅ¡ta galva, virÅ¡ijo tarnybinius įgaliojimus, o siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, kuri galėtų bÅ«ti taikoma dėl neadekvačių jo veiksmų, nurodė netikras nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kurias abstrakčiai patvirtino ir pareigÅ«nė A. B.-S., kuri yra R. O. porininkė, todėl turi interesÄ nepasakoti pareigÅ«nui R. O. nepalankių nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus virÅ¡ininkas R. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutinka. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisingÄ bei objektyvų nutarimÄ Ä¯vertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad D. P. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ .

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės skundu, atsiliepimu į skundÄ , patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nors D. P. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 506 straipsnio 4 dalyje, neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

11. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , iÅ¡skyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tam, kad bÅ«tų Å¡io administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytÄ valdymo tvarkÄ . Be to, tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi bÅ«ti teisėti, tai yra turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte. Nagrinėjamu atveju, D. P. nubaustas už tai, kad trukdė dirbti policijos pareigÅ«nams, bendravimo metu nekartÄ Ä¯siterpė į pokalbį, trukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, nereagavo į teisėtus policijos pareigÅ«no reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti dirbti, prieÅ¡inosi sulaikymo metu, nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rėmėsi į tarnybinį automobilį, netraukė kojų, kad policijos pareigÅ«nas galėtų uždaryti tarnybinio automobilio duris.

12. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė D. P. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, konstatuodamas, kad D. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ar priešinosi sulaikomas, rėmėsi tik nepatikimais, prieštaringais ir abejotinais įrodymais, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi D. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pirmiausia pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. P. neigė padaręs jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , paaiÅ¡kindamas, jog jis policijos pareigÅ«nams netrukdė aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių, su jais bendravo mandagiai, pareigÅ«nai jo neprašė pasitraukti, pasiÅ¡alinti, policijos pareigÅ«nas R. O. jį be jokios priežasties stÅ«mė į tarnybinį automobilį, nereikalavo į jo sėstis, pareigÅ«nui neįkeldamas kojų į tarnybinį automobilį nesiprieÅ¡ino, jis tiesiog prarado pusiausvyrÄ ir negalėjo įkelti užstrigusių kojų.

Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iÅ¡kelta versija pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai atmesta. Nors apeliantė teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas D. P. kaltu dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, rėmėsi tik nepatikimais, prieÅ¡taringais ir abejotinais įrodymais, kurie nepagrindžia D. P. neteisėtų veiksmų, tačiau su tokia apeliantės pozicija nesutiktina. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad D.

P. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , rėmėsi ne tik nuosekliais ir detaliais liudytojų policijos pareigÅ«nų R. O., A. B.-S. parodymais, kuriais jie patvirtinto savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes, tačiau ir liudytojų J. G. ir A. A. parodymais, kuriais jie iÅ¡ esmės patvirtino policijos pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes, taip pat vaizdo ir garso įraÅ¡ais, kurie iÅ¡ esmės taip pat patvirtina minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, tai yra duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, ir tik iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ (sugretinęs byloje esančius parodymus tarpusavyje), padarė iÅ¡vadas dėl D.

P. kaltės. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Dėl visų surinktų įrodymų skundžiamame nutarime yra motyvuotai pasisakyta, nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl D.

P. kaltės.

14. Apeliantė, bandydama pagrįsti liudytojų R. O. ir A. B.-S. parodymų nepatikimumÄ , teigia, kad policijos pareigÅ«nų R. O. ir A. B.-S. tarnybiniai praneÅ¡imai yra identiÅ¡ki, kas rodo, kad tik vienas iÅ¡ pareigÅ«nų surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , o kitas tik perrašė kolegos tarnybinį praneÅ¡imÄ kitu asmeniu, taip pat, kad minėti tarnybiniai praneÅ¡imai yra klaidingi, nes juose apraÅ¡yti kito asmens (R. K.) veiksmai (juose nurodyta, kad D. P. nepagarbiai kreipėsi į pareigÅ«nus vartodamas frazes:

„tu“, „baik Å¡itas nesÄ mones“, „esu teisininkas, turėsit problemų“, kurias, kaip matosi ir girdisi iÅ¡ vaizdo ir garso įraÅ¡o, vartojo R. K.), taip pat teigia, kad liudytoja A. B.-S. teismo posėdyje tik abstrakčiais teiginiais nurodė, jog D. P., neva, nepakluso teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams ir konkrečiai nurodė tik vienÄ jų teisėtÄ reikalavimÄ , kurio nevykdė D. P., tai yra nevykdė R. O. reikalavimo važiuoti namo, kuris, anot apeliantės, nėra teisėtas, o liudytojas R.

O. parodė, kad D. P. neteisėti veiksmai buvo atliekami ir lauke, ir tarnybinio automobilio viduje, kÄ , anot apeliantės, paneigia byloje esantys vaizdo ir garso įraÅ¡ai, be to, kaip ir tarnybiniame praneÅ¡ime, R. O. nurodė, kad D. P. kalbėjo teisiniais terminais, kas, pasak apeliantės, rodo, kad pareigÅ«nas R. O. painioja D. P. su R. K., kuris tikrai turi teisinį iÅ¡silavinimÄ . Å ie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tiek liudytojas R. O., tiek liudytoja A. B.-S. teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog jiems aiÅ¡kinantis eismo įvykio aplinkybes bÅ«tent D.

P., o ne kitas asmuo, jiems trukdė jas aiÅ¡kintis ir dirbti lįsdamas, kiÅ¡damasis į pokalbį, į reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti nereagavo, toliau kiÅ¡osi, o sulaikomas prieÅ¡inosi, nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, rankomis laikėsi už tarnybinio automobilio, nekėlė kojų. Tai, kad policijos pareigÅ«nas R. O. nurodė, jog D. P. jiems teisiniais terminais aiÅ¡kino, kad jie kažkÄ ne taip daro, jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad jis sumaišė D.

P. su R. K., kadangi tokius terminus galėjo vartoti ir D. P.. Kita vertus, ta aplinkybė, kad D. P. kalbėjo teisiniais terminais, jam nėra inkriminuojama, todėl nustatinėti, ar D. P. iš tikrųjų bendraudamas su policijos pareigūnais vartojo teisinius terminus, nagrinėjamu atveju nereikia. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų identiškumas šiuo atveju nereiškia, kad juose nurodytos klaidingos įvykio aplinkybės, kadangi juose nurodytas aplinkybes policijos pareigūnai R. O. ir A. B.-S. iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Taip pat pažymėtina, kad liudytoja A. B.-S. apklausiama teismo posėdžio metu pakankamai detaliai ir konkrečiai nurodė ne vienÄ policijos pareigÅ«no reikalavimÄ , kurio nevykdė D. P. (neklausė nurodymų pasitraukti ir netrukdyti, lipti į tarnybinį automobilį ir kt.), todėl teigti, kad ji tik abstrakčiai papasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes negalima. Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojos A. B.-S. parodymų, reikalavimas (liepimas) važiuoti namo nebuvo atskiras reikalavimas, o iÅ¡vestinis iÅ¡ pareigÅ«no R.

O. reikalavimų netrukdyti aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojų R. O. ir A. B.-S. parodymai yra nuoseklÅ«s, esminėse detalėse nesikeitė viso proceso metu, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes jie nurodė savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose, byloje duomenų, kad Å¡ie liudytojai turėtų suinteresuotumÄ apkalbėti D. P. ir duoti jam nepalankius parodymus, nėra, todėl pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu teismas nenustatė. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų J.

G. ir A. A. parodymai bei vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys.

15. Nors apeliantė bando sumenkinti liudytojų J. G. ir A. A. parodymus teigdama, kad jie turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes liudytoja J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad daugumos įvykio detalių neatsimena, kad D. P. ir R. K. atrodė panaÅ¡Å«s, dėl ko, anot apeliantės, ji galėjo maiÅ¡yti Å¡iuos asmenis, o liudytojas A. A. nurodė, kad vienintelis pareigÅ«nų reikalavimas D. P. buvo stovėti ant Å¡aligatvio, o ne važiuojamojoje dalyje, tačiau apie tokio reikalavimo nevykdymÄ byloje nėra duomenų, tačiau tokie apeliantės teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Liudytoja J. G., nors ir teigė tam tikrų detalių neatsimenanti, tačiau aiÅ¡kiai nurodė, kad bÅ«tent D. P. kiÅ¡osi į pokalbius ir neklausė pareigÅ«nų nurodymų nesikiÅ¡ti, taip pat, jog bÅ«tent jis prieÅ¡inosi sodinamas į tarnybinį automobilį, o liudytojas A. A., prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nurodė ne vienintelį policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ D. P. (reikalavo stovėti atokiau ir nesikiÅ¡ti į pokalbį, tačiau D. P. į tai nereagavo, taip pat nepakluso pareigÅ«no reikalavimui sėstis į tarnybinį automobilį, įkelti kojas). Be to, reikalavimas stovėti ant Å¡aligatvio, nors tiesiogiai ir nėra nurodytas D. P. suformuluotame kaltinime, tačiau Å¡iuo atveju jis atitinka bendrÄ reikalavimÄ pasitraukti ir netrukdyti dirbti, kuris ir buvo inkriminuotas D. P.. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, liudytojų J. G. ir A. A. parodymai sutampa su liudytojų policijos pareigÅ«nų R. O. ir A. B.-S. parodymais tais aspektais, kad D. P. trukdė policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybes ir į jų reikalavimus netrukdyti nereagavo, taip pat, kad D. P. prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nui sulaikomas, nevykdė pareigÅ«no reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, kol nebuvo panaudota fizinė jėga, kas leidžia spręsti apie Å¡ių liudytojų duotų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ . Be to, pažymėtina, kad nei liudytoja J. G., nei A. A. niekaip nėra suinteresuoti duoti D. P. nepalankius parodymus, kadangi D. P. prieÅ¡ juos jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

16. Apeliantė taip pat tvirtina, kad byloje esančiuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose nesimato, kad D. P. bÅ«tų atlikęs pareigÅ«nų nurodytus veiksmus – prieÅ¡ingai, viso įvykio metu jis elgėsi tvarkingai, mandagiai bendravo su pareigÅ«nais, vykdė pareigÅ«nų nurodymus (pvz. prisisegė saugos dirÅ¾Ä ). Nors tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo įraÅ¡ymo priemonėmis užfiksuotuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose, atsispindi tik dalis įvykio aplinkybių (maždaug pusė laiko iÅ¡ 4 minučių, kurios, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įrašų, praėjo nuo policijos pareigÅ«nų atvykimo iki D. P. sulaikymo ir pasodinimo į tarnybinį automobilį), tačiau su aukščiau minėtais apeliantės teiginiais sutikti negalima. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų duomenų, kÄ pažymėjo ir apylinkės teismas, vos tik policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ D. P. buvo itin aktyvus, iÅ¡ karto priėjo prie pareigÅ«nų ir juos užkalbino, vėliau iÅ¡ esmės visÄ laikÄ kalbino vyriausiÄ jÄ patrulę A. B.-S.. Nors, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Å¡ios įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės dar negali bÅ«ti laikomos trukdymu pareigÅ«nams atlikti savo pareigas, tačiau vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota informacija leidžia spręsti apie liudytojų R. O., A. B.-S., J. G. ir A. A. parodymų teisingumÄ ir patikimumÄ , tai yra, jog bÅ«tent D. P. buvo itin aktyvus ir nuo pat pirmų minučių ėmėsi bendravimo su policijos pareigÅ«nais iniciatyvos, kas galiausiai peraugo į trukdymÄ pareigÅ«nams vykdyti savo pareigas ir iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Be to, kitas vaizdo ir garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas D. P. sulaikymas ir sodinimas į tarnybinį automobilį, tiesiogiai patvirtina, kad D. P. iÅ¡ tikrųjų nesielgė tvarkingai ir nevykdė policijos pareigÅ«no reikalavimo sėstis į tarnybinį automobilį, muistėsi, nekėlė kojų į maÅ¡inÄ , net ir pareigÅ«nui R. O. pareikalavus kelis kartus. O ta aplinkybė, kad D. P. jau įsodintas į tarnybinį automobilį prisisegė saugos dirÅ¾Ä , jokių bÅ«du nepatvirtina, kad iki tol jis elgėsi tvarkingai ir vykdė visus policijos pareigÅ«nų teisėtus reikalavimus.

17. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra aiÅ¡ku, kodėl policijos pareigÅ«nas R. O. panaudojo kovinius veiksmus prieÅ¡ D. P., po kurių D. P. buvo sumuÅ¡ta galva, kas leidžia manyti, kad panaudojęs kovinius veiksmus pareigÅ«nas virÅ¡ijo tarnybinius įgaliojimus, o siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, kuri galėtų bÅ«ti taikoma dėl jo neadekvačių veiksmų, nurodė netikras nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kurias abstrakčiai patvirtino ir pareigÅ«nė A. B.-S., kuri yra R. O. porininkė, todėl turi interesÄ nepasakoti pareigÅ«nui R.

O. nepalankių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos principus, policijos uždavinius, funkcijas ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (toliau ir – Policijos įstatymas). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas.

O minėto įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame pareigÅ«no įgaliojimus, nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar prieÅ¡inasi, panaudoti prievartÄ . PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, <...>. Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

IÅ¡ Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto matyti, kad fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga ir fizinę prievartÄ pareigÅ«nas turi teisę panaudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi). Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje įgyvendino policijai priskirtÄ uždavinį atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, nes į įvykio vietÄ atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ dėl kilusio eismo įvykio, t. y. administracinio nusižengimo, susijusio su transportu ir kelių Å«kiu, kurio metu buvo galimai padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai.

Tokiu bÅ«du, kaip tai numato Policijos įstatymo 21 straipsnis, tiek policijos pareigÅ«nas R. O., tiek ir pareigÅ«nė A. B.-S., tirdami administracinį nusižengimÄ ar ir galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėjo teisę duoti sau nepavaldiems asmenims – Å¡iuo atveju D. P., kuris buvo eismo įvykio dalyvis ir kuris, kaip nustatyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, įsiterpdamas į pokalbį, kiÅ¡damasis trukdė policijos pareigÅ«nams dirbti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, teisėtus nurodymus ar reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis taip pat nustatyta, kad D. P. nereagavo į vyriausiojo patrulio R. O. reikalavimus pasitraukti ir netrukdyti, lipti į tarnybinį automobilį, tai yra vengė vykdyti pareigÅ«no reikalavimus ir nurodymus, todėl, siekdamas priversti D. P. paklusti, policijos pareigÅ«nas R. O. turėjo teisę panaudoti prieÅ¡ jį prievartÄ , kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta (įsodindamas D. P. į policijos tarnybinį automobilį pareigÅ«nas R.

O. panaudojo kovinių imtynių veiksmus). Pažymėtina, kad prievartos veiksmai prieÅ¡ D. P. buvo panaudoti tik tada, kai jis buvo sulaikomas ir sodinamas į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį po to, kai jis nepakluso teisėtam pareigÅ«no reikalavimui sėstis į tarnybinį automobilį, tai yra po to, kai D. P. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . O tai, kad D. P. šį nusižengimÄ padarė, patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, prievartos panaudojimo pagrindas Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kus ir pagrįstas.

Duomenų, kad policijos pareigÅ«nas R. O., naudodamas prieÅ¡ D. P. prievartÄ bÅ«tų virÅ¡ijęs savo tarnybinius įgaliojimus, byloje nėra. To nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad po prievartos panaudojimo D. P. galimai buvo padaryti sužalojimai (sužeista ausis). Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , D. P. policijos pareigÅ«nams pastabų neturėjo, taip pat po sulaikymo jis greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kviesti neprašė, kas rodo, kad jo sveikata nebuvo sutrikdyta.

18. Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skirtos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes bei apeliantÄ charakterizuojančius duomenis bei jam paskyrė sankcijoje numatytÄ minimalų baudos dydį. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama iÅ¡imtinių pagrindų, bÅ«tinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. įgaliotos atstovės advokatės Evelinos Bakienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Arūnas Budrys