Legislator Case Law & Legislation
97aeb048-0fd4-4338-bd79-689807cfc0b2 AI generated

97aeb048-0fd4-4338-bd79-689807cfc0b2 · Kauno miesto apylinkės teismas

Case Number 97aeb048-0fd4-4338-bd79-689807cfc0b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

U., jos atstovei advokatei V. T., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. A., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. U. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo,                 nustatė :             IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuriame reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, esančias Kaune, M. g.21-38, pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, įpareigojant atsakovę sudaryti su juo Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Legislator headnote

AI generated

97aeb048-0fd4-4338-bd79-689807cfc0b2 · Kauno miesto apylinkės teismas: Å¡eimos narys. Ä® orderį įraÅ¡ytas 1980 m.gruodžio 25d. (b.l.13-14, 20-21). Buvęs ginčo buto nuomininkas ieÅ¡kovo tėvas A. K. mirė 2003 m. rugpjūčio 29 dienÄ , motina M. S. P. mirė 2009 m. kovo aÅ¡tuonioliktÄ dienÄ ( b.l. 8,9). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. spalio 15d. įsakymu Nr.A-2591 nuomos sutartis pakeista ieÅ¡kovo vardu ( b.l.15-19 ). Valstybės įmonės registrų centras Kauno filialo duomenimis J. U. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo ( b.l. 26).

Keywords

AI generated
private bank private criminal prosecution private investor test right to privacy private property private school
AI generated
6695bc4a-aea9-4990-a574-f085389013e9
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012-06-28, Marijampolė             Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Å vetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant : ieÅ¡kovei I. S., jos atstovei advokatei S. S., atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui J. P., tretiesiems asmenims UAB „Marijampolės butų Å«kis“ atstovui R. P., K. S., A. S. ir S. S..          VieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.
f61f3c2a-8474-4518-bc9a-e1628c700a1e
R., dalyvaujant ieškovui I.
14be35ac-d1a5-4d70-900b-6f179cef8b7a
B., jo atstovei advokatei V.
0b885e30-b6f7-4788-8966-b6916824a4e1
ar ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.);
092598c3-54e7-4528-9e25-8bc44df6437c
Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-258-587/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18199-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.3.1; 3.2.3.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d. Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovei adv. pad. Martinai Blėkaitienei,atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Laimai Pušinskienei, trečiajam asmeniui G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-2657-774/2011Procesinio sprendimo kategorija 116.1;30.6;50.11.2.(S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 19 d.                                                               Kaunas             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant ieškovui J.

U., jos atstovei advokatei V. T., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. A., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. U. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo,                 nustatė :             IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuriame reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, esančias Kaune, M. g.21-38, pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, įpareigojant atsakovę sudaryti su juo Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį.

             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.              IeÅ¡kovo atstovė palaikė savo atstovaujamojo ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys teisėtas, pagrįstas ir įrodytas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra buto, esančio M. g. 21-38, Kaune, nuomininkas. Ankstesnis Å¡io buto nuomininkas buvo jo tėvas A. K., kuris mirė, o po jo mirties nuomos sutartis buvo perraÅ¡yta ieÅ¡kovo vardu. Pažymėjo, kad buvęs ginčo buto nuomininkas, ieÅ¡kovo tėvas laiku, tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui 1992 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas privatizuoti ginčo butÄ .

PareiÅ¡kimÄ pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ padavė tuometiniam inventorizacijos biurui, kur pareiÅ¡kimas buvo priimtas ir jam suteiktas registracijos numeris P-29887, buvo parengta inventorinė byla, todėl privatizavimo procedÅ«ros turėjo bÅ«ti tęsiamos. PraÅ¡o nesiremti atsakovo struktÅ«rinio padalinio iÅ¡duotu raÅ¡tu, kad Privatizavimo skyriuje nėra ginčo buto Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto praÅ¡ymo ir kitų dokumentų, kadangi nurodytas raÅ¡tas iÅ¡duotas atsakovės, kuri byloje turi teisinį interesÄ .

Teisiniai santykiai dėl ieÅ¡kovo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nes Å¡io įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovo tėvas iÅ¡reiÅ¡kė atsakovui savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo. Tai patvirtina ieÅ¡kovo pateiktas pareiÅ¡kimo nuoraÅ¡as, Registrų centro raÅ¡tas, kad buvo paruoÅ¡ta buto inventorinė byla buto privatizavimui. Atsakovė neįrodė, kad ginčo buto inventorinė byla buvo parengta kitam tikslui. Nesutinka, kad paduotame pareiÅ¡kime Å¡eimos narių paraÅ¡ai nepatvirtinti notariÅ¡kai, kadangi 1991-10-23 Vyriausybės potvarkis leido paraÅ¡us tvirtinti butų Å«kio tarnyboms, kas ir buvo padaryta. IeÅ¡kovo tėvas įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau negalėjo įgyvendinti Å¡ios teisės dėl užtrukusios procedÅ«ros.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ Å¾inojo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. IeÅ¡kovo tėvas nuo pat praÅ¡ymo privatizuoti butÄ pateikimo nuolat domėjosi savo reikalais, tačiau atsakovo darbuotojai nuolat jam aiÅ¡kino, kad dokumentai buto privatizavimui dar neparuoÅ¡ti, nurodė laukti praneÅ¡imo. Tik tuomet, kai buto nuomos sutartis buvo perraÅ¡yta ieÅ¡kovo vardu, jam 2006m. rugpjūčio mėnesį nuvykus į savivaldybę, ieÅ¡kovas sužinojo, kad butas nebus privatizuotas ir paaiÅ¡kino kreiptis į teismÄ , todėl ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo 2006m. rugpjūčio mėnesio.

RaÅ¡ytinio įrodymo ieÅ¡kovas pateikti negali dėl savo teisinio neiÅ¡prusimo. Butų privatizavimo klausimus sprendė skirtingos atsakovės tarnybos, perduodant ne visi dokumentai iÅ¡likdavo. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina savalaikiai pradėtÄ ginčo buto privatizavimo procedÅ«rÄ ir ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . IeÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo tėvas pateikė visus buto privatizavimui reikiamus dokumentus.

Su ieÅ¡kiniu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo tėvas norėjo ir stengėsi privatizuoti nuomojamÄ butÄ , byloje nepateikti įrodymai, kad jis tinkamai kreipėsi dėl buvo privatizavimo nustatytais terminais, o privatizavimo procedÅ«ra buvo nebaigta dėl savivaldybės kaltės. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo tėvas tinkamai rÅ«pinosi savo subjektinių teisių įgyvendinimu. Nepripažįsta, kad praÅ¡ymas privatizuoti butÄ buvo pateiktas tinkamai, nes dokumentai turėjo bÅ«ti perduoti Kauno miesto savivaldybei ir ten saugomi.

Ar visų, anksčiau vykdžiusių privatizavimo procedÅ«ras savivaldybės tarnybų dokumentai buvo perduoti dabartinei Privatizavimo tarnybai, kada, kokiu pagrindu ir kaip tai įforminta, paaiÅ¡kinti negalėjo. Ar piliečiams, pateikusiems praÅ¡ymus buvo praneÅ¡ama apie privatizavimo eigÄ , nežino. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.L. V. R. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu pažįstamas kaip buvęs jo kaimynas. Jam yra žinoma, kad tėvai ėjo kartu tvarkyti dokumentus dėl buto privatizavimo 1992 metais žiemos metu, kartu su ieÅ¡kovo tėvais.

Ėjo į butų Å«kio tarnybÄ Vytauto prospekte, po to į inventorizacijos biurÄ OžeÅ¡kienės gatvėje. Jo buto privatizavimo dokumentus pavyko susitvarkyti greičiau, butas buvo privatizuotas 1995metų gegužės mėnesį. IeÅ¡kovo klausė kaip su jo buto privatizavimu, sužinojo, kad iÅ¡eis privatizuoti. 2007 per ieÅ¡kovo gimtadienį klausė dėl jo buto privatizavimo, nuo to laiko pradėjo ieÅ¡kovas sakyti, kad neiÅ¡eis privatizuoti, yra galimybė tik teismo bÅ«du. Žino, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į savivaldybę, kur gavo atsakymÄ , kad reikia laukti, apie kÄ savivaldybė praneÅ¡ raÅ¡tu.

Žino, kad K.s lankėsi savivaldybėje, jis su juo važiavo į savivaldybę, į namų valdybÄ , iÅ¡ jo žinojo, kad reikia laukti. 1994-1995 į savivaldybę vyko su ieÅ¡kovu ir jo tėvu, jis pats pavežė ieÅ¡kovÄ su tėvu į savivaldybę į Laisvės alėjÄ , matė kaip dokumentus nešė, priduodant dokumentus pats nedalyvavo. Dar vėliau kartu su ieÅ¡kovo motina buvo savivaldybėje gal po metų, 1995- siais, pats kartu nėjo, jo prašė padėti pavežti ieÅ¡kovo Å¡eimÄ . pavežiau.

Savivaldybėje liepė laukti, sakė atsiųs laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovui.IeÅ¡kinys tenkintinas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra 52,04 kv. m bendro ploto buto, esančio M.  g. 21-38, Kaune, susidedančio iÅ¡ 2-jų kambarių – 16,28 kv.m ir 20,20 kv.m bendro ploto, atskiros 6,82 kv. m virtuvės ir pagalbinių patalpų, nuomininkas. Butas priklauso Kauno miesto savivaldybei ( b.l.15-19,37). J. U. (ankstesnė pavardė – K.-b.l.11) ginčo bute nuolatinai registruotas nuo 1991 metų, kaip buvusio pagrindinio buto nuomininko, tėvo A.

K. Å¡eimos narys. Ä® orderį įraÅ¡ytas 1980 m.gruodžio 25d. (b.l.13-14, 20-21). Buvęs ginčo buto nuomininkas ieÅ¡kovo tėvas A. K. mirė 2003 m. rugpjūčio 29 dienÄ , motina M. S. P. mirė 2009 m. kovo aÅ¡tuonioliktÄ dienÄ ( b.l. 8,9). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. spalio 15d. įsakymu Nr.A-2591 nuomos sutartis pakeista ieÅ¡kovo vardu ( b.l.15-19 ). Valstybės įmonės registrų centras Kauno filialo duomenimis J. U. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo ( b.l. 26).

Duomenų, kad ieškovas pasinaudojo LR Butų privatizavimo įstatymu, byloje nėra.Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011-01-12 rašte Nr. 66-3-19 nurodyta, kad Privatizavimo skyriuje A. K., M. S. P., J. K. ( U.) Butų privatizavimo įstatymo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų M. g. 21-38, Kaune, nėra ( b.l. 35 ). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenimis, A. K. pareiškimas dėl nuomojamo buto, esančio M. g. 21-38, Kaune, užregistruotas pareiškimų registravimo žurnale Nr. P-29887, buto techninės apskaitos byla buvo paruošta.

Privatizavimas neužbaigtas. Dokumentai neišlikę, nes jų ilgalaikis saugojimas nenumatytas, dokumentai turėjo būti perduoti Kauno miesto savivaldybei ( b.l. 22). Šiuos duomenis patvirtina ir ieškovo pateiktas pareiškimo nuorašas, kuriame nurodytos tapačios aplinkybės ( b.l. 45 ). Duomenų, kad ieškovo tėvo A. K. 1992m. sausio 6d. prašymas Nr. P-29887 Kauno miesto savivaldybei iš viso buvo nepaduotas, kaip teigia atsakovė, byloje nėra. Nurodytų aplinkybių atsakovės atstovė nepaneigė ir nenuginčijo.

Darytina iÅ¡vada, kad buvo ketinama ginčo butÄ privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka, tai yra perleisti ieÅ¡kovo tėvo A. K. nuosavybėn, tačiau kokia to praÅ¡ymo nagrinėjimo eiga, kas buvo daroma su jo pateiktais dokumentais toliau ir kokie pateikto praÅ¡ymo nagrinėjimo rezultatai, atsakovės atstovė paaiÅ¡kinti negalėjo. Nėra paneigti ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimai kad dėl funkcijų, susijusių su butų privatizavimu pavedimo spręsti kitoms savivaldybės tarnyboms, pateikti dokumentai neiÅ¡liko.

Dėl to ieÅ¡kovo tėvas negalėjo savalaikiai pasinaudoti buto privatizavimo teise. Pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį, butÄ turėjo teisę privatizuoti asmenys, kurie buvo perkamo buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iÄ teisę turėjo ir ieÅ¡kovo tėvas, kuria jis  pasinaudojo nuo praÅ¡ymo padavimo atsakovei momento, 1992m. sausio 6 dienos. Tai neginčijamai patvirtina Registrų centro Kauno filialo  raÅ¡tas dėl buto privatizavimo(b.l.22), iÅ¡ kurio matyti, kad privatizavimo procedÅ«ra dėl buto M. g. 21-38 privatizavimo pradėta 1992-01-06.

Å iÄ aplinkybę patvirtina bylos raÅ¡ytiniai rodymai ieÅ¡kovo ir jo atstovės paaiÅ¡kinimai, liudytojo V. R. parodymai. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių visi piliečių pateikti savivaldybei butų privatizavimo dokumentai neiÅ¡liko ir kas kaltas dėl ieÅ¡kovo nuomojamo buto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo. Atsakovės atstovė tai pat negalėjo paaiÅ¡kinti ar vykdant butų privatizavimÄ buvo laikomasi Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos, ar visų, anksčiau vykdžiusių privatizavimo procedÅ«ras savivaldybės tarnybų dokumentai buvo perduoti dabartinei Privatizavimo tarnybai, kada, kokiu pagrindu ir kaip tai buvo įforminta.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimas dėl ginčo buto privatizavimo paduotas 1992-01-06, ieÅ¡kovo buto privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta tinkamai jo tėvo, buvusio buto pagrindinio nuomininko A. K.. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galiojo iki 1998-07-01. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad Privatizavimo skyriuje nei praÅ¡ymo nei kitų dokumentų dėl buto M. g. 21-38, Kaune, privatizavimo nėra, kadangi tai prieÅ¡tarauja bylos raÅ¡ytiniuose įrodymuose patvirtintoms aplinkybėms ( b.l.22).

IeÅ¡kovas kreipėsi dėl buto privatizavimo 1992 01 06 (b.l.22-24, 45). Nors ieÅ¡kovo pateikti 1992 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kimo, Å¡eimos narių susitarimo nuoraÅ¡ai nėra patvirtinti CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka, juose nėra atsakovo nurodomų antspaudų, darbuotojų parašų, tačiau 1992 m. sausio 6d. pareiÅ¡kime yra nurodytas pareiÅ¡kimo priėmimo numeris P-29887. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Kauno filialo informacijos matyti, kad 1992-01-06 paduotas praÅ¡ymas dėl buto privatizavimo, kuris buvo užregistruotas numeriu P-29887 (b. l.22) Å ie įraÅ¡ai neginčijamai patvirtina, jog ieÅ¡kovo tėvas buvo pateikęs VÄ® Registrų centro Kauno filialui reikiamus dokumentus, tai byloje patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Įvertinant pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus laikytina, kad tai nėra ieÅ¡kovo kaltės, kad jis savalaikiai neprivatizavo nuomojamo buto, prieÅ¡ingai, tai yra atsakovo darbuotojų kaltė dėl ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų neįvertinimo buto privatizavimo procedÅ«rai užbaigti, nes atsakovė neįrodė prieÅ¡ingai. (LR CPK 185str.,177str.,178str.). Atsakovė byloje ginčija ieÅ¡kovo pateikto pareiÅ¡kimo kopijÄ , nurodydama, jog jis nėra patvirtintas, jame nėra atžymų, spaudų patvirtinančių, jog jis buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei ir atitinkamai priimtas.

LR AT savo 2009 10 06 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009, analogiÅ¡koje situacijoje, konstatavo, jog teismas suteikdamas raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo nuoraÅ¡ui įrodomÄ jÄ galiÄ jį vertina kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ( CPK 202 str.). PareiÅ¡kimo Kauno miesto valdybai dėl ginčo buto privatizavimo registracijos numeris yra tapatus VÄ® Registrų centro Kauno filialo raÅ¡te nurodytam ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo priėmimo numeriui (Nr. P-29887). Teismas laiko neginčijamai nustatytu, jog visiÅ¡kai analogiÅ¡kos aplinkybės nustatytos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog pateikta praÅ¡ymo kopija nelaikyti raÅ¡ytiniu įrodymu.Atsakovė yra valstybinės valdžios vykdomoji institucija, kuri privalo laikytis įstatymų ir poįstatyminių aktų, vykdyti jai valstybės deleguotas funkcijas, tame tarpe ir dėl valstybinio butų fondo privatizavimo.

Priimant ieÅ¡kovo tėvo praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo 1992-01-06, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m.spalio 23d. potvarkis Nr.759p, kuriuo buvo pavesta miestų(rajonų) valdyboms, įmonėms ir organizacijoms pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ ir kitus su tuo susijusius dokumentus forminti pagal pridedamas formas. TrÅ«kstamus duomenis įraÅ¡yti sudarant namo, namo dalies, buto pirkimo- pardavimo sutartį. Nurodyto potvarkio 2 punktas įpareigojo miestų(rajonų) valdybas, įmones ir organizacijas, taikant Valstybino butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m.liepos 31 d. nutarimu Nr.309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, 19 punktÄ , vadovautis nuostata, kad gyventojas(pirkėjas) buto pirkimo reikalais į Butų privatizavimo tarnybÄ paprastai kreipiasi ne daugiau kaip tris kartus:

įteikdamas pareiÅ¡kimÄ (kartu, jeigu reikia, susitarimÄ ); susipažindamas( pasiraÅ¡ydamas) su įkainojimo aktu ir gaudamas mokestinį praneÅ¡imÄ ; sudarydamas (pasiraÅ¡ydamas) pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovas nepateikė susitarimo dėl buto privatizavimo bei kitų reikalingų dokumentų, kadangi vadovaujantis aukščiau nurodyto Vyriausybės potvarkio nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kimas be nustatytų formų dokumentų pateikimo negalėjo bÅ«ti priimamas ir registruojamas tuometiniame Inventorizacijos biure registracijos numeriu P-29887 ir parengta buto techninės apskaitos byla (b.l.22).

Atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovo teiginio, kad tuo metu buvęs Inventorizacijos biuras priiminėjo ir registravo pareiÅ¡kimus dėl nuomojamų butų privatizavimo, sudarinėjo techninės apskaitos bylas. Tai, kad kiti ieÅ¡kovo tėvo pateikti dokumentai neiÅ¡likę, ieÅ¡kovo kaltės nėra. Priėmus ieÅ¡kovo tėvo pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo, atsakovė įsipareigojo atlikti visus kitus veiksmus raÅ¡tu - suraÅ¡yti buto įkainojimo aktÄ , pateikti ieÅ¡kovei mokėjimo praneÅ¡imÄ , parengti buto inventorinę bylÄ bei pirkimo- pardavimo sutartį.

Kodėl jai įstatymu pavestų funkcijų atsakovė, Kauno miesto savivaldybė, savalaikiai neįvykdė, atsakovės atstovė paaiÅ¡kinti negalėjo. Teismas atmeta atsakovės atstovės argumentus apie tai, kad ieÅ¡kovė kaip sandorio Å¡alis neatliko visų veiksmų sandoriui sudaryti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovo tėvas A. K. laiku pateikė savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl buto M. g. 21-38, Kaune, privatizavimo ir visus su juo susijusius dokumentus. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iÅ¡ valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytÄ konstitucinį imperatyvÄ , turi tikslÄ sudaryti vienodas sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. IeÅ¡kovas, kaip silpnesnioji sandorio Å¡alis, viena pati savo iniciatyva niekaip negalėjo inicijuoti numojamo buto pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, kadangi valstybinio buto fondo privatizavimo funkcijos LR Butų privatizavimo įstatymu pavestos savivaldybei, bet ne buto nuomininkui.

Todėl rengti buto privatizavimo dokumentus ieÅ¡kovas ir jo tėvas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo (LR Vyriausybės 1991m. liepos 31d. nutarimo Nr.309 19 p.). Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių ir nenuginčijo liudytojo parodymų bei ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų. Tokiu bÅ«du atsakovė neįvykdė pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje. Todėl teismas bylos įrodymus vertina vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

LR Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007ir kt.).Ä®rodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendintos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2009m. spalio6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381, 2009m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2010m. kovo 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose praktikÄ , sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos konteksto matyti, kad ieÅ¡kovo tėvui, buvusiam buto nuomininkui, LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992-01-06 pateikus tinkamÄ praÅ¡ymÄ privatizuoti jo nuomojamÄ butÄ , esantį M. g. 21-38, Kaune, buvo visos sÄ lygos, reikalingos butui privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ . IeÅ¡kovo nuomojama valstybiniam butų fondui priklausanti gyvenamoji patalpa galėjo bÅ«ti privatizavimo objektas, ieÅ¡kovas buvo tinkamas subjektas, bute kartu su savo Å¡eimos nariais gyveno nuo 1980-12-25.

Po buto nuomininko, pareiÅ¡kusio privatizuoti butÄ A. K. mirties, ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieÅ¡kovo J. U. vardu (b.l.15).Pažymėtina, kÄ neginčijamai patvirtina bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, kad buvęs buto, esančio M.  g. 21-38, Kaune nuomininkas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti jam suteikta privatizavimo teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti – 1992-01-06 pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ , o tuometinis Inventorizavimo biuras jį priėmė ir užregistravo pareiÅ¡kimų registravimo žurnale numeriu P-29887, parengė buto techninės apskaitos bylÄ (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai, b.l. 22-24).

             Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai, jog ieÅ¡kovo tėvo 1992-01-06 pateiktas praÅ¡ymas Nr. P-29887 privatizuoti jo nuomojamÄ butÄ bei kartu su juo pateikti dokumentai dingo, įrodo, kad atsakovė, kaip valstybinės valdžios institucija, nebuvo pakankamai atidi bei rÅ«pestinga. Nėra paneigti ir ieÅ¡kovo, jo atstovės ir liudytojo paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovo tėvas A. K., o jam mirus ir pats ieÅ¡kovas ne kartÄ domėjosi buto privatizavimu, žodžiu gaudavo atsakymus kad reikia palaukti dokumentų sutvarkymo, apie kÄ jai bus praneÅ¡ta raÅ¡tu.

Be to, nustačius pareiÅ¡kimo dėl buto privatizavimo dingimÄ , akivaizdu, kad neiÅ¡likus dokumentams butas negalėjo bÅ«ti privatizuotas ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. PareiÅ¡kimui bei dokumentams dingus, atsakovė turėjo apie tai informuoti praÅ¡ymÄ padavusį asmenį bei jo Å¡eimos narius apie tai, kad nebÅ«tų pažeistos jų teisės spręsti pateiktų dokumentų atstatymo bei buto privatizavimo klausimÄ . Å ių pareigų atsakovei neatlikus, ieÅ¡kovo teisės dėl buto privatizavimo buvo pažeistos, net nėra aiÅ¡ku kada dingo pateikti dokumentai, atsakovė to paaiÅ¡kinti negalėjo, todėl akivaizdu, kad jie neiÅ¡liko dėl atsakovės darbuotojų kaltės. PraÅ¡ymas ir kiti bÅ«tini dokumentai buvo pateikti laiku, galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui.

Teismas laiko, kad atsakovė, turėdama A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo, turėjo į jį atsakyti iki įstatymo nustatyto termino privatizuoti butus( duoti teigiamÄ arba neigiamÄ atsakymÄ Â arba praneÅ¡ti pareiÅ¡kimo nagrinėjimo rezultatus), kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. spalio 16 d. nutarimu Nr.774 patvirtinta tuo metu galiojusios Gyventojų pareiÅ¡kimų, skundų ir pasiÅ«lymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse įstaigose bei organizacijose tvarkos 8-12 punktai.

Tokio atsakymo nesant, ieškovas neteko galimybės apskųsti atsakovės sprendimo, kitaip ginti savo teisių, nes dėl jo šeimos nario priimto pareiškimo jokio sprendimo nebuvo priimta ir nebuvo duotas joks atsakymas, kas teismo nuomone, privalomai turėjo būti padaryta. Tai, jog gyventojams raštu nebuvo atsakinėjama, nesuteikia atsakovei teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų reikalavimų, o atsakovė laikius, kad į visus prašymus raštu atsakyti neįmanoma, ji turėjo atsakyti bent tiems asmenims, kuriems dėl dokumentų trūkumų ar kitų priežasčių nuomojamas butas negalėjo būti privatizuojamas ir nurodyti kaip tos trūkumus pašalinti.

Tai yra miesto savivaldybė turėjo duoti galutinį atsakymÄ , kurį pilietis galėtų įstatymo nustatyta tvarka skųsti, ginčyti ir taip ginti savo teises, tačiau atsakovė to nepadarė. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jo atstovės, liudytojų paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai yra įrodymais byloje ( CPK 177 str. ), kurie nėra paneigti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovo nuomojamas butas, laiku kreipusis dėl jo privatizavimo ir pradėjus privatizavimo procedÅ«rÄ , liko neprivatizuotas.

Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 4 punktÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienÄ ( 1991 m. birželio 30 d. ) buvo perkamo gyvenamojo namo, buto, nuomininkai ar jų Å¡eimos nariai arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatytÄ ja tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. I. J. U. yra buvusio buto nuomininko A. K. Å¡eimos narys, todėl savo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas pradėjo realizuoti per savo tėvÄ , pastarajam 1992-01-06 pareiÅ¡kus valiÄ ir pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo ( b.l. 10,11, 13,14, 20-24 ).

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal LR privatizavimo 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374 neturi ir neturėjo ( b.l. 26 ). Dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ( CPK 197 str. 2 d. ).

Teismui nekelia abejonių ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių atsakovė neginčijo( CPK 202 str.). RaÅ¡ytiniai įrodymai apie 1992-01-06 pradėtÄ buto, esančio M. g.21-38, Kaune, privatizavimo procedÅ«rÄ ( b.l.22-24 ), patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, dėl ko ginčo butas liko neprivatizuotas.              Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡ymas atmestinas. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad apie savo teisės pažeidimÄ jis sužinojo tik 2006m. rugpjūčio mėnesį, kada kreipėsi į savivaldybės aprÅ«pinimu bÅ«stu skyrių dėl nuomojamo buto privatizavimo. Iki tol nei jis, nei ankstesnis nuomininkas nėra gavęs nei raÅ¡to, nei jiems buvo praneÅ¡ta dėl buto privatizavimo. Jis tik tada realiai suvokė, kad jos teisė privatizuoti butÄ yra pažeista.

Å ioms savo aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovas jokių įrodymų nepateikia, tai aiÅ¡kina savo teisiniu neiÅ¡prusimu. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo nurodoma data apie savo teisės pažeidimÄ . Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. spalio 15d. įsakymu Nr.A-2591 nuomos sutartis pakeista ieÅ¡kovo vardu ( b.l.15-19 ). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas apie savo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas sužinojo ar turėjo sužinoti nuo nuomos sutarties perraÅ¡ymo jo vardu momento.

Atsakovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad bÅ«tų praneÅ¡usi, dėl kokių priežasčių nesprendžia ieÅ¡kovės tėvo 1992-01-06 praÅ¡ymo, užregistruoto numeriu P-29887 privatizuoti nuomojamÄ butÄ , t.y. kodėl neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos turi atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ ( CPK 1.127 straipsnio 5 dalis ).

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo tik 2004m. spalio 15 dienÄ , ieÅ¡kinį teismui pateikė 2010-12-22 dienÄ , ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido ir jo pažeista teisė turi bÅ«ti ginama.              Civiliniame procese galiojant rungimosi principui Å¡alys privalo pačios įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). IeÅ¡kovas savo įrodinėjimo pareigÄ Ä¯vykdė, atsakovė savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį neįrodė.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas laiko, kad iÅ¡vardintos priežastys, dėl ko buvo neprivatizuotas nuomojamas ginčo butas, yra svarbios, todėl terminas, per kurį ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai galėjo įsigyti butÄ nuosavybėn pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ , praleistas ne dėl jų kaltės. LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ar daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo12 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę, asmeniui, teismo sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ , tačiau neriboja aplinkybių, kurias nurodant ieÅ¡kovas dėl Å¡ios teisės pripažinimo gali kreiptis į teismÄ .

Teismas laiko, kad ieÅ¡kovas J. U. kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios teisės pripažinimo, motyvuodami svarbiomis priežastimis. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieÅ¡kovas savo buto, esančio M.  g. 21-38, Kaune, neprivatizavo dėl svarbių priežasčių, ieÅ¡kovui pripažintina teisė privatizuoti savivaldybės numojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias M.  g. 21-38, Kaune, pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ ( LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

             Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259 , 263 , 265 , 270 str. ,              nusprendė :              IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti teisę J. U., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. M. g. 21-38, Kaune, privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias M. g. 21-38, Kaune, pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti Å¡io buto pirkimo – pardavimo sutartį.

             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .      TeisėjaValdonė RačiÅ«nienė