97ae5835-e6d4-4262-bbce-6ef7c3f36a4f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas APranešėjas G. Dzedulionis                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-365/2015Teisėja N. Žimkienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00391-2014-1                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6                                                                                                                                                        (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui, gynėjai adv.

S.PelÅ¡,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžio, kuriuo A. J. F. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str., ir nuteistas laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. J. F. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, žinodamas jog pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ privalo mokėti A. K. (ankstesnė pavardė – L.) lėšas savo nepilnamečio vaiko – N. F., gim. 2000-10-16, iÅ¡laikymui nuo 2006-06-30 iki dukros pilnametystės kiekvienÄ mėnesį mokant po 600 litų, nuo 2009-09-23 iki 2014-10-31 nevykdė Å¡io teismo sprendimo, t. y. laikotarpiais nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, 2011 m. gegužės mėnesį, nuo 2012 m. kovo mėnesio pradžios iki 2012 m. birželio mėnesio pabaigos, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, nuo 2012 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2013 m. kovo mėnesio pabaigos, nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos, 2014 m. liepos mėnesį visiÅ¡kai nemokėjo priteistų alimentų, o laikotarpiais nuo 2010 m. spalio mėnesio pradžios iki 2011 m. balandžio mėnesio pabaigos, nuo 2011 m. birželio mėnesio pradžios iki 2012 m. vasario mėnesio pabaigos, 2012 m. liepos mėnesį, 2012 m. spalio mėnesį, nuo 2013 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2013 m. liepos mėnesio pabaigos, 2014 m. birželio mėnesį, nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2014 m. spalio 31 d., mokėjo tik dalį alimentų priteistos sumos, t. y. ne tiek, kiek nustatė teismas, ir taip tyčia vengė pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ N. F., dėl ko per laikotarpį nuo 2009-09-23 iki 2014-10-31 susidarė 6792,18 Eur (23452,90 Lt) įsiskolinimas.

             Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo apygardos teismui argumentų, nuteistasis A. J. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendį. Nurodo, kad sirgo, nežinojo, kÄ daro. Tai patvirtinančius įrodymus pateiks teisme. Taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartimi, kuria tenkintas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas ir nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. J. F. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 254,76 Eur.

Apelianto teigimu, jis nebÅ«tų sutikęs, kad jam bÅ«tų paskirtas gynėjas, jeigu bÅ«tų žinojęs, kad teismas iÅ¡ jo priteis antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o teismo leistis jam rÅ«pintis dukra N. F.. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir logikos dėsniais, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, ko pasėkoje padaromos pagrįstos iÅ¡vados.Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo A.

J. F. veiksmus pagal BK 164 str. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ vengimÄ , mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti ar teikti bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ vaikui. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia tiesioginį kaltininko atsisakymÄ mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ ), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Å is BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimÄ , bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligÄ , slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės bÅ«du vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ .IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-09-23 sprendimu iÅ¡ A.

J. F. priteista jo nepilnamečio vaiko – N. F., gim. 2000-10-16, iÅ¡laikymui nuo 2006-06-30 iki dukros pilnametystės kiekvienÄ mėnesį mokant po 600 litų. IÅ¡ antstolės I. K. pateiktos informacijos matyti, kad A. J. F. įsiskolinimas nepilnametei dukrai nuo 2009-06-23 iki 2014-10-31 yra 6792,18 Eur (23452,90 Lt). Apelianto nurodytas iÅ¡laikymo nemokėjimo priežastis kolegija laiko nesvarbiomis ir negalinčiomis pateisinti apelianto pareigos teikti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ nevykdymo. Baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad A.

J. F. nuo 2010-03-06 iki 2010-05-16 buvo registruotas darbo biržoje, taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atitinkamais laikotarpiais A. J. F. buvo įdarbintas, tačiau ir tuo laikotarpiu, kai dirbo, pilno iÅ¡laikymo dukrai neteikė, savo nuožiÅ«ra yra sumokėjęs tik nedideles sumas vaikui iÅ¡laikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali bÅ«ti pateisinamu pagrindu nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad jis sirgo ar nežinojo, kÄ daro, todėl negalėjo teikti periodinių lėšų vaiko iÅ¡laikymui.

Žinodamas, kad iÅ¡ jo priteistos konkrečios periodinės iÅ¡mokos vaiko iÅ¡laikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, nuteistasis turėjo imtis visų priemonių, kad jos bÅ«tų mokamos tiek ir susirandant tinkamÄ darbÄ , tiek dirbant darbo biržoje pasiÅ«lytÄ darbÄ , tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iÅ¡ kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais bÅ«dais. Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieÅ¡kojo, vengė teikti teismo nustatytas lėšas vaikui iÅ¡laikyti, nors kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iÅ¡ UAB „A.“ A.

J. F. gauna pastovias pajamas – apie 434,43 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį (įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9332-101/2015). Kolegija konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis A. J. F. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimÄ mokėti iÅ¡laikymÄ pagal teismo sprendimÄ savo nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 164 str. Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pateikė  piniginį pervedimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kuris liudija, kad A.

L. 2012-10-13 buvo pervestas 221 JAV doleris. Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad 2012 metų spalio mėnesį buvo sumokėta tik dalis priteistos sumos. Kaip minėta, teismo sprendimu A.J. F. privalo mokėti po 600 litų kiekvienÄ mėnesį vaiko iÅ¡laikymui, o 221 JAV doleris sudaro tik dalį reikalingos mokėti sumos. Todėl pateikta pažyma nepaneigia ir neprieÅ¡tarauja skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę ir paskyrė antrÄ pagal griežtumÄ bausmę, numatytÄ minėto straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimÄ , nustatydamas jos trukmę, mažesnę už sankcijoje numatytÄ Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkį.

Kolegijos nuomone, paskirta bausmė savo rÅ«Å¡imi ir trukme nėra per griežta.Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, t.y. teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) yra numatyta galimybė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama į tai, kad, teismas svarstydamas klausimÄ dėl procesų iÅ¡laidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad A. J. F. yra užsienio valstybės pilietis, turi pastovų pragyvenimo Å¡altinį, o gynėjas jam paskirtas tyrėjos 2014-08-26 nutarimu, vadovaujantis BPK 51 str. 2 d., iÅ¡ jo pagrįstai priteistos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 254,76 Eur.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo skyrimo nuteistajam A. J. F.. Paskyrus gynėjÄ , Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 d., teismo valstybės naudai priteisti 34,74 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas.          Nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nesudaro pagrindo Å¡velninti ar pakeisti jam paskirtÄ bausmę.  Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r ė : Nuteistojo A. J. F. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Gintaras Dzedulionis Teisėjai                                                                                                          Daiva Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                         Jolanta Čepukėnienė