97abf34b-9b64-433c-be8d-4cfc8f51f5c0 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-654/2018 teisminio proceso Nr. 1-97-1-00150-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkriÄio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos LiudvinaviÄienÄs, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), NijolÄs ŽimkienÄs, sekretoriaujant JÅ«ratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui KorotÄenkai, iÅ¡teisintajam V.
Legislator headnote
AI generated97abf34b-9b64-433c-be8d-4cfc8f51f5c0 · Vilniaus apygardos teismas: Anot prokuroro, iÅ¡ byloje esamų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. 2015 m. vasario 24 d. kelio ruožo apžiÅ«ros protokolo bei papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir esamų fotonuotraukų matyti, kad jokių Å¡aligatvyje esanÄių kliÅ«Äių nenustatyta. PÄsÄiųjų takas iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies pusÄs gerai apžvelgiamas, jokių kliÅ«Äių matyti pÄsÄiuosius einanÄius pÄsÄiųjų taku arba įžengusių į važiuojamÄ jį kelio dalį, vairuotojui nÄra. 2.5.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-654/2018 teisminio proceso Nr. 1-97-1-00150-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkriÄio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos LiudvinaviÄienÄs, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), NijolÄs ŽimkienÄs, sekretoriaujant JÅ«ratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui KorotÄenkai, iÅ¡teisintajam V.
K. ir jo gynÄjai advokatei Galinai Kardanovskajai, nukentÄjusiajai T. R., vertÄjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus KorotÄenkos apeliacinį skundÄ dÄl 2018 m. birželio 22 d. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å alÄininkų rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo V. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
NukentÄjusiosios T. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu. TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmÄ 1. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. kovo 5 d., apie 18.50 val., kelyje Nr. 104 Å alÄininkai â DieveniÅ¡kÄs, Å¡io kelio 0,100 km, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), Å alÄininkų m., vairuodamas jam priklausantį automobilį âAUDI 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blaivus, važiuodamas NepriklausomybÄs gatve nuo DieveniÅ¡kių mstl. pusÄs Å¡viesoforo link, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (KET), patvirtintų VyriausybÄs 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2013-01-19 KET redakcija), 133, 134 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgÄ Ä¯ važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, atsiradus kliÅ«Äiai eismo saugumui, galÄdamas tai pastebÄti, privalÄjo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas NepriklausomybÄs gatve nuo DieveniÅ¡kių mstl. pusÄs Å¡viesoforo link apie 50 km/h greiÄiu deÅ¡inÄje eismo juostoje (žiÅ«rint Å¡viesoforo link), pÄsÄiajai Y.
S. įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį ir praÄjus iÅ¡ kairÄs kelio pusÄs į deÅ¡inÄ 5,8 m atstumÄ , nestabdÄ savo vairuojamo automobilio âAUDI 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 5,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to prieÅ¡ daiktų iÅ¡sibarstymo vietÄ automobilio priekinÄs plokÅ¡tumos deÅ¡ine puse (apie 1,2 m. atstumo nuo kairiojo gabarito) partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ , nukentÄjusiÄ jÄ Y. S., kuri iki partrenkimo vietos nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint kryptimi link Å¡viesoforo, įveikÄ apie 5,8 m. atstumÄ , po ko nukentÄjusioji kontaktavo su automobilio bamperiu, užgriuvo ant variklio dangÄio bei priekinio stiklo (deÅ¡inÄje pusÄje), buvo bloÅ¡kiama į priekį bei į deÅ¡inÄ už važiuojamosios dalies, o automobilis âAUDI 100â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) po partrenkimo dar judÄjo į priekį, kol sustojo schemoje užfiksuotoje padÄtyje, dÄl ko nukentÄjusiajai Y. S. eismo įvykio metu buvo padaryti kÅ«no sužalojimai: odos nubrozdinimai, poodinÄs ir intradermalinÄs kraujosruvos kÅ«ne, muÅ¡tinÄ Å¾aizda deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, kaukolÄs skliausto ir pamato linijinis, deÅ¡inio raktikaulio skeveldrinis, abipusiai Å¡onkaulių lūžiai, stuburo krÅ«tininÄs dalies IX-X-o slankstelių skeveldriniai lūžiai su nugaros smegenų plyÅ¡imu, deÅ¡inio plauÄio, aortos krÅ«tininÄs dalies plyÅ¡imais su kraujavimu į krÅ«tinplÄvÄs ertmes, blužnies ir deÅ¡inio antinksÄio sumuÅ¡imas, deÅ¡inio inksto ir žarnų pasaito plyÅ¡imai, deÅ¡inio žastikaulio skeveldrinis, kairio dilbio kaulų linijiniai lūžiai, dubens kaulų skeveldriniai lūžiai su skeveldrų dislokacija į dubens ertmÄ ir dubens ir dubens žiedo suardymu, blauzdikaulių lūžiai, abiejų Å¡eivikaulių skeveldriniai lūžiai, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nuo kurių nukentÄjusioji Y.
S. mirÄ. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å alÄininkų rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo V. K. buvo iÅ¡teisintas dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, V. K. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir, taikant BK 50 straipsnį, paskirti jam 4 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Taikyti BK 75 straipsnį ir atidÄti laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
Taikyti BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį ir paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonÄ â draudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemones. 2.1. NukentÄjusiosios T. R. civilinį ieÅ¡kinį dÄl 2075,36 Eur turtinÄs žalos ir 30000,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisti 2075,36 Eur turtinÄs žalos ir 25000,00 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ iÅ¡teisintojo V. K., bei priteisti 5000,00 Eur iÅ¡ draudimo bendrovÄs ADB âGjensidigeâ.
Laikyti grÄ Å¾intu iÅ¡teisintajam V. K. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu) automobilį âAUDI 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo perduotas pastarajam saugojimui. 2.2. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikÅ¡mindamas atskirus įrodymų Å¡altinius bei pateikdamas neįtikinamus argumentus, kurie iÅ¡ esmÄs pagrįsti prielaidomis.
Teismo iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinanÄių, kad V. K. turÄjo ir galÄjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybÄ, turÄjo realiÄ galimybÄ pastebÄti kliÅ«tį ir iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo, yra padaryta sureikÅ¡minus neesmines bylos aplinkybes, o pateikti argumentai nÄra įtikinantys ir iÅ¡ esmÄs pagrįsti prielaidomis, kad nukentÄjusioji Y. S. neva galÄjo iÅ¡bÄgti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį bei bÄgti per keliÄ didesniu nei 8,3 km/h greiÄiu, kad automobilio vairuotojas V.
K. sustojo apie 33 m. nuo tikÄtinos kliÅ«ties partrenkimo vietos, kad vairuotos transporto priemonÄs stabdymas stresinÄje situacijoje galÄjo bÅ«ti netolygus, kad pÄsÄioji neabejotinai vairuotojo regÄjimo lauke turÄjo bÅ«ti tik perÄjus vienÄ važiuojamosios dalies juostÄ (3,7 m) ir pan. 2.3. Skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybÄmis ir paties V. K. parodymais, jis iki pat susidÅ«rimo nepastebÄjo pÄsÄiosios nei važiuojamosios kelio dalies Å¡aligatvyje, nei važiuojamojoje kelio dalyje, pradÄjo stabdyti automobilį tik tuo metu, kai prieÅ¡ais automobilį pamatÄ Å¾mogaus siluetÄ bei partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ .
Prokuroro manymu, visiÅ¡kas nesureagavimas į kelyje esanÄiÄ kliÅ«tį ir nestabdymas iki partrenkimo neabejotinai smarkiai padidino sunkių padarinių atsiradimo rizikÄ . Nei iÅ¡ karto po eismo įvykio, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. K. nesugebÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl nepastebÄjo pÄsÄiosios. 2.4. Teismas V. K. parodymus, kad eismo įvykio metu buvo itin prastas matomumas, rÅ«kas, vertino kaip gynybinÄ versijÄ , iÅ¡keltÄ ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismo posÄdžio metu apklausti liudytojai I.
K. ir A. B. patvirtino, kad įforminant eismo įvykį matomumas buvo pakankamai geras, didesnis nei 50 m, Å¡iÄ aplinkybÄ taip pat patvirtina ir 2014 m. balandžio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas. Be to, 2014 m. balandžio 17 d. Å alÄininkų seniÅ«nijos raÅ¡tas Nr. S-67, dÄl kurio teismas nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakÄ, patvirtina, kad gatvÄs apÅ¡vietimas ties (duomenys neskelbtini), Å alÄininkuose yra įrengtas ir įvykio metu taip pat buvo įjungtas.
Anot prokuroro, iÅ¡ byloje esamų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. 2015 m. vasario 24 d. kelio ruožo apžiÅ«ros protokolo bei papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir esamų fotonuotraukų matyti, kad jokių Å¡aligatvyje esanÄių kliÅ«Äių nenustatyta. PÄsÄiųjų takas iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies pusÄs gerai apžvelgiamas, jokių kliÅ«Äių matyti pÄsÄiuosius einanÄius pÄsÄiųjų taku arba įžengusių į važiuojamÄ jį kelio dalį, vairuotojui nÄra. 2.5.
Prokuroro manymu, teismas taip pat nepagrįstai neteikÄ detalesnÄs analizÄs atliktiems eksperimentams dÄl kliÅ«ties matomumo. 2018 m. sausio 4 d. vykusio eksperimento metu buvo nustatytos bylai svarbios aplinkybÄs apie kurias teismas, priÄmÄs skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai nepasisakÄ. Pirmojo eksperimento atlikimo metu eksperimento dalyvis A. V. važiavo 50 km/h greiÄiu ir sustabdÄ automobilį 17,40 metrų atstumu nuo kliÅ«ties. Pastarasis paaiÅ¡kino, kad važiuodamas jis visÄ laikÄ Å¾iÅ«rÄjo į spidometrÄ tam, kad iÅ¡vystyti 50 km/h greitį, todÄl į važiuojamÄ jÄ dalį pasižiÅ«rÄjo prieÅ¡ sustabdant automobilį.
Antrojo ir treÄiojo eksperimento atlikimo metu, kuomet eksperimento dalyviai A. V. bei G. M. buvo dÄmesingi važiuojamojo kelio aplinkai, kliÅ«ties matomumo rezultatai buvo 87 m. bei 53,90 m. 2018 m. sausio 4 d. nustatyti rezultatai pilna apimtimi patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento rezultatus. 2.6. Remiantis 2014 m. liepos 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1939(14), sustabdymui reikalingas atstumas pagal buvusias kelio sÄ lygas yra 35 m. Prokuroro įsitikinimu, V. K. turÄjo objektyviÄ galimybÄ iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo ir tai įrodo Å¡ios aplinkybÄs: pats iÅ¡teisintasis V.
K. parodÄ teismui, kad pÄsÄiÄ jÄ pastebÄjo tik paskutinÄ akimirkÄ , iki pÄsÄiosios partrenkimo V. K. vairuojamas automobilis greiÄio nesulÄtino ir važiavo 50 km/h greiÄiu; važiuojamoji kelio atkarpa kurioje įvyko eismo įvykis buvo apÅ¡viesta; liudytojai I. K. ir A. B. patvirtino, kad matomumas buvo ne mažesnis nei 50 metrų, eksperimento metu buvo nustatytas kliÅ«ties matomumas didesniu nei 50 metrų atstumu; byloje neginÄijamai nustatyta, kad nukentÄjusioji Y. S. kelio važiuojamojoje dalyje buvo partrenkta 1 metro atstumu nuo kelkraÅ¡Äio, t. y. praktiÅ¡kai jau perÄjusi visÄ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, o ne staiga įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį.
Byloje yra visiÅ¡kai eliminuota ânetikÄtos kliÅ«tiesâ atsiradimo versija ir tuo paÄiu paneigti V. K. parodymai, kad važiuodamas jis nematÄ/negalÄjo pamatyti kliÅ«ties bei to pasÄkoje neva negalÄjo sulÄtinti greiÄio, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 2.7. Prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad V. K. stabdÄ transporto priemonÄ. Prokuroras mano, kad tokia iÅ¡vada padaryta neįvertinus visų surinktų reikÅ¡mingų įrodymų bei yra akivaizdžiai klaidinga.
Nurodo, kad 2014 m. kovo 5 d. eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole paraÅ¡yta, kad âpadangų pÄdsakųâ ir âstabdymo žymųâ nÄra. Å iÄ aplinkybÄ taip pat patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas I. K.. AnalogiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posÄdžio metu iÅ¡teisintasis V. K. patvirtino, kad pradÄjo stabdyti automobilį tik po to, kai partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ . Anot prokuroro, teismo iÅ¡vada, jog V. K. automobilio stabdymas stresinÄje situacijoje galÄjo bÅ«ti netolygus, pripažintina tik teismo prielaida, kuri net neparemta nei vienu byloje esanÄiu įrodymu.
AnalogiÅ¡kai prokuroras pasisako ir apie teismo motyvus, kad pÄsÄioji vairuotojo regÄjimo lauke turÄjo bÅ«ti tik perÄjus vienÄ važiuojamosios dalies juostÄ ir šį atstumÄ galÄjo įveikti bÄgdama. 2.8. Be to, teismo nurodoma aplinkybÄ, kad automobilis buvo stabdomas tik po to, kai vairuotojas partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ , t. y. automobilis sustojo 33 metrų atstumu nuo tikÄtinos kliÅ«ties partrenkimo vietos, sprendžiant V. K. atsakomybÄs taikymo klausimÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ, nes V.
K. kaltinamas tuo, jog pastebÄdamas/galÄdamas pastebÄti kliÅ«tį ne tik, kad nesulÄtino greiÄio, bet net nesiÄmÄ priemonių visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį tam, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, ko pasekoje partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ ir ant automobilio priekinio dangÄio bei stiklo veÅ¾Ä 33 metrų atstumu kol nubloÅ¡kÄ ant žemÄs. 2.9. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog V. K. pasirinktas važiavimo greitis (50 km/h) buvo saugus, atsižvelgiant į paros laikÄ , meteorologines sÄ lygas, vietovÄs reljefÄ , V.
K. savijautÄ . Nurodo, kad nepaisant to, jog nenustatyta, kad vairuotojas V. K. virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ greitį, jis, atsižvelgÄs į važiavimo sÄ lygas (paros laikÄ - tamsų vakarÄ , meteorologines sÄ lygas - lijo lietus; vietovÄs reljefÄ - įkalnÄ, V. K. turimÄ patirtį važinÄjant Å¡iuo kelio ruožu ir žinant, kad netoliese yra autobusų stotis, kad tai yra miesto centras (kelio ruožo važiuojamoje dalyje (kelkraÅ¡tyje) skersai arba iÅ¡ilgai vaikÅ¡to pÄstieji), privalÄjo pasirinkti saugų greitį, kuris jam leistų prireikus sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios numatomos kliÅ«ties, taÄiau V.
K. nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių neatsižvelgÄ Ä¯ kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ ir nepasirinko saugaus greiÄio, dÄl ko įvyko eismo įvykis. 2.10. Teismo iÅ¡vada, kad negalima nustatyti kas lÄmÄ Ä¯vykį, yra nelogiÅ¡ka, pakankamai nepagrįsta, todÄl atmestina. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota nukentÄjusiosios Y. S. partrenkimo vieta, pažymÄta nukentÄjusiosios kepurÄ, kuri patvirtina, kad bÅ«tent Å¡ioje vietoje buvo pirminis smÅ«gis, po ko nukentÄjusioji buvo užblokÅ¡ta ant automobilio priekinio dangÄio bei numesta ant žemÄs automobiliui sustojus 33 metrų atstumu nuo pirminio kontakto su nukentÄjusiÄ jÄ vietos.
Å ias aplinkybes patvirtina nukentÄjusiosios daiktų bei automobilio detalių iÅ¡sidÄstymas važiuojamojoje kelio dalyje. Be to, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota nukentÄjusiosios partrenkimo vieta visiÅ¡kai sutampa su V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodoma nukentÄjusiosios partrenkimo vieta. Liudytojas R. S. patvirtino, kad nukentÄjusioji Äjo Å¡aligatviu palei keliÄ DieveniÅ¡kÄs-Å alÄininkai (žiÅ«rint link Å¡viesoforo) bei buvo partrenkta jau praktiÅ¡kai bebaigianti pereiti keliÄ .
Nors pÄsÄiosios judÄjimo greitis nenustatytas, taÄiau remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, iÅ¡teisintojo bei liudytojų parodymais, nustatyta, kad pÄsÄioji partrenkta ties pirmosios eismo juostos Å¡aligatviu, t. y. jau perÄjusi kitÄ eismo juostÄ ir bebaigianti pereiti keliÄ , ji partrenkta deÅ¡inÄs pusÄs priekine automobilio dalimi netoli kelio Å¡aligatvio, ta vieta yra pakankamai apÅ¡viesta, jokio stabdymo kelio nÄra. PÄsÄioji kirsdama važiuojamÄ jÄ kelio dalį KET reikalavimų nepažeidÄ, nes nurodytoje kelio atkarpoje nÄra draudimų, todÄl vadovaujantis Kelių eismo taisyklÄmis, pÄstiesiems vaikÅ¡Äioti nedraudžiama. 2.11.
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad nukentÄjusioji Äjo per gatvÄ ne pÄsÄiųjų perÄja, taÄiau Å¡is pažeidimas nebuvo kilusių padarinių priežastis, nes gatvÄ buvo apÅ¡viesta, žuvusioji pradÄjo eiti per gatvÄ, kai automobilis dar buvo pakankamai toli, kadangi partrenkimo metu jau beveik buvo perÄjusi gatvÄ. Akivaizdu, kad, jeigu V. K. vairuojamas automobilis nebÅ«tų partrenkÄs pÄsÄiosios Y. S., Å¡i nebÅ«tų žuvusi. Taigi V. K. veiksmai buvo kilusių padarinių bÅ«tina sÄ lyga.
Prokuroro įsitikinimu, nagrinÄjamu atveju, jeigu V. K. bÅ«tų laikÄsis KET reikalavimų, jis bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, todÄl V. K. veika buvo autoavarijos metu kilusių padarinių pagrindinÄ priežastis.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.
6. Teismo posÄdyje prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentÄjusioji palaikÄ prokuroro apeliacinį skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ProkuratÅ«ros skundas atmetamas.
7. Savo skunde prokuroras ginÄija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo iÅ¡vadas, prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikÅ¡mino atskirų įrodymų Å¡altinius bei pateikÄ neįtikinamus argumentus, kurie iÅ¡ esmÄs pagrįsti prielaidomis. DÄl BPK 20 straipsnio taikymo yra plaÄiai pasisakyta teismų praktikoje, dalis aktualių nutarÄių yra nurodytos prokuroro skunde, o ir be jų yra daug Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarÄių dÄl įrodymų vertinimo taisyklių, kurios tiek kolegijai, tiek proceso dalyviams neabejotinai yra žinomos ir teismas jų nekartoja.
8. Lietuvos Respublikos BPK 1 ir 2 straipsnių, 35 straipsnis, ProkuratÅ«ros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatos reiÅ¡kia, kad prokuroro funkcija baudžiamajame procese yra pateikti teismui pakankamÄ kiekį įtikinamų įrodymų, kad teismas galÄtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl kaltinamojo veiksmų teisinio vertinimo. Prokuroras negali savo pozicijos grįsti abejonÄmis, įrodymų interpretacijomis, tai gali daryti tik gynyba. Kritikuodamas teismÄ dÄl jo neįtikinamos argumentacijos skunde prokuroras pats pateikia niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas, kai kuriais svarbiais klausimais prokuroro pozicija nÄra aiÅ¡ki, dÄl kai kurių klausimų prokuroras pateikia abejones ar interpretacijas, ko neturÄtų daryti.
Taip skundo 5 lape esantis prokuroro teiginys, kad tikÄtina, kad vairuotojas važiuodamas automobiliu nežiÅ«rÄjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, o buvo užsiÄmÄs paÅ¡aliniais dalykais, ko pasekoje nebuvo dÄmesingas kelio aplinkai, dÄl savo nepagrįstumo net neanalizuotinas. Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad iÅ¡teisintasis važiuodamas nežiÅ«rÄjo į keliÄ , buvo užsiÄmÄs konkreÄiais dalykais, taÄiau tokių įrodymų nÄra. Net ir be Å¡io prokuroro teiginio baudžiamoji byla yra pagrįsta netiesioginiais įrodymais, kurie leidžia sprÄsti apie labai mažai inkriminuotos BK 281 straipsnio 5 dalies požymių buvimÄ iÅ¡teisintojo veiksmuose, o tokiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi in dubio pro reo principu. 6.1.
Skunde prokuroras nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas, kad nesurinkta neabejotinų įrodymų, jog V. K. turÄjo ir galÄjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybÄ, turÄjo realiÄ galimybÄ pastebÄti kliÅ«tį ir iÅ¡vengti pÄsÄiosios partrenkimo, padarÄ sureikÅ¡minÄs neesmines bylos aplinkybes, pateikti argumentai nÄra įtikinantys, pagrįsti neva prielaidomis. Kaip prielaidas prokuroras vertina teismo iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusioji galÄjo bÄgti per gatvÄ didesniu nei 8,3 km/h greiÄiu, kad V.
K. sustojo apie 33 metru atstumu nuo tikÄtinos nukentÄjusiosios partrenkimo vietos, kad stabdymas stresinÄje situacijoje galÄjo bÅ«ti netolygus, kad pÄsÄioji vairuotojo regÄjimo lauke turÄjo bÅ«ti perÄjusi tik vienÄ važiuojamosios dalies juostÄ . Kai kurie iÅ¡ Å¡ių pirmosios instancijos teismo pateiktų motyvų iÅ¡ ties yra abejotini. Taip teismo iÅ¡vados dÄl stabdymo netolygumo stresinÄje situacijoje ir pÄsÄiosios atsidÅ«rimo vairuotojo regÄjimo lauke iÅ¡ ties yra įrodymais nepagrįstos, to nepasakÄ net teisme apklaustas iÅ¡teisintasis, o kitų tai patvirtinanÄių įrodymų byloje nÄra.
Nuosprendyje teismas turÄtų vengti tokių įrodymais ir aiÅ¡kiais motyvais nepagrįstų iÅ¡vadų. 6.2. KitÄ vertus teisinga ir pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad V. K. sustojo už 33 metrų nuo partrenkimo vietos. Schemoje prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nurodyta, kad nuo pirmojo kelyje esanÄio daikto (kepurÄs) iki sustojusio automobilio yra 33,2 metrai. Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 172) yra nurodyta, kad 60-70 metų amžiaus moterų ribinÄs judÄjimo reikÅ¡mÄs yra: ramaus Äjimo - 3,5-4,4 km/h, greito Äjimo â 4,5-5,6 km/h.
Kitoje specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 159) nurodyta, kad ramaus bÄgimo ribinÄs reikÅ¡mÄs â 6,2-7,5 km/h, greito bÄgimo ribinÄs reikÅ¡mÄs yra 8,5-11,5 km/h. NukentÄjusiosios susirgimai neturÄjo tiesioginÄs įtakos gebÄjimui judÄti. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad mirusioji važiuojamÄ jÄ dalį juostÄ galÄjo įveikti bÄgdama yra prielaida, kaip ir galimos iÅ¡vados, kad mirusioji ramiai Äjo, greitai Äjo arba ramiai bÄgo. NenustaÄius tikslaus mirusiosios judÄjimo greiÄio ir jam turint reikÅ¡mÄs teismo iÅ¡vadoms dÄl V.
K. kaltÄs, vadovaudamasis in dubio pro reo principu teismas rÄmÄsi iÅ¡teisintajam palankiausia versija. Å ios iÅ¡vados savo skunde neginÄijo ir prokuroras. Nors jame viena skundo dalis yra mirusiosios judÄjimo greiÄiui nustatyti, taÄiau joje nÄra jokių prokuroro iÅ¡vadų dÄl mirusiosios judÄjimo greiÄio. Kritikuodamas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ prokuroras pats nesuformulavo ir nepasiÅ«lÄ jokios iÅ¡vados.
2. Å ioje byloje iÅ¡ viso nÄra ginÄo, kad iÅ¡teisintasis partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ , taip pat patikimai nustatyta, kurioje vietoje ji buvo partrenkta, aiÅ¡ku, kad iÅ¡teisintasis iki pat partrenkimo mirusiosios nematÄ. Abejonių nekelia ir eismo įvykio pasekmÄs â Y. S. mirtis. TaÄiau pagrindinis dÄmesys turÄtų bÅ«ti sutelktas ne į Å¡iuos klausimus, o į tai, ar V. K. pažeidÄ jam inkriminuotus KET punktus, taip pat į priežastinio ryÅ¡io ir kaltÄs analizÄ. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai iÅ¡analizavo iÅ¡teisintajam inkriminuotų KET punktus, kaltÄs klausimÄ ir teisingai pasisakÄ dÄl priežastinio ryÅ¡io, taÄiau pateikÄ nepilnus motyvus.
Prokuroro skunde kaltÄs klausimas iÅ¡ viso neaptariamas (kaip ir kaltinamajame akte nÄra nurodyta, kokia kaltÄs forma ir rūšimi prokuroras manÄ V. K. padarius nusikalstamÄ veikÄ ), o priežastinio ryÅ¡io klausimas aptariamas formaliai, nepateikiant detalių ir svarbių iÅ¡vadai argumentų. 7.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 13 â 15 lapuose teisingai aptarÄ V. K. inkriminuotų Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų turinį, su jų taikymu susijusiÄ teismų praktikÄ , nustatytas bylos aplinkybes ir jų reikÅ¡mÄ darant iÅ¡vadÄ dÄl inkriminuotų KET punktų pažeidimų.
Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad V. K. pasirinktas važiavimo greitis, atsižvelgiant į paros laikÄ , meteorologines sÄ lygas, vietovÄs reljefÄ , V. K. savijautÄ , taip pat į kelio ženklų matomumÄ , buvo saugus. IÅ¡teisintasis, važiuodamas nustatytu 50 km/h greiÄiu ir bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, galÄjo sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kokios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Toks teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad V. K. jam inkriminuotų KET 133 ir 134 punktų nepažeidÄ. 7.2.
VisiÅ¡kai nesuprantamas prokuroro skundo teiginys, kad pÄsÄioji KET reikalavimų nepažeidÄ, nes nurodytoje kelio atkarpoje nÄra draudimų, todÄl pÄstiesiems vaikÅ¡Äioti nedraudžiama. IÅ¡ ties, nurodytoje kelio atkarpoje nÄra draudimų ir pÄstiesiems vaikÅ¡Äioti nedraudžiama, jei turima omenyje bendrÄ Å¾monių teisÄ judÄti. Be to, nÄra aiÅ¡ku, koks galÄtų bÅ«ti draudimas pÄstiesiems vaikÅ¡Äioti. Jeigu kalbama apie pÄsÄiųjų ÄjimÄ per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tai ji yra reglamentuota KET ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje reikÅ¡mingos KET nuostatos dÄl Y.
S. KET pažeidimo yra detaliai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtos. Nors pirmosios instancijos nuosprendyje nÄra padaryta iÅ¡vada dÄl Y. S. veiksmų vertinimo, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ji pažeidÄ KET 49 ir 51 punktus. 7.3. Nuosprendžio 16 ir 17 lapuose pirmosios instancijos teismas analizavo priežastinį ryšį tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių, taÄiau pateikÄ nepilnus motyvus. Teismas teisingai nurodÄ, kad siekiant konstatuoti priežastinį ryšį tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių bÅ«tina nustatyti, kad V.
K. veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga. TaÄiau priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklÄ Ä¯pareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dÄsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.
Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykÄs. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykÄs, jeigu nebÅ«tų pažeistos kelių eismo taisyklÄs, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinÄs kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Remiantis Å¡ia priežastinio ryÅ¡io nustatymo taisykle, eliminavus iÅ¡ įvykių sekos nustatytÄ Y. S. pažeidimÄ â į kitÄ važiuojamosios dalies dalį ji Äjo ne pÄsÄiųjų perÄjoje, kai matomumo zonoje ji yra, pasirinkus eiti ne per pÄsÄiųjų perÄjÄ ji neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonÄms (KET 49 punkto pažeidimas), į važiuojamÄ jÄ dalį įÄjo neįvertinusi atstumo iki artÄjanÄios transporto priemonÄs, jos greiÄio, neįsitikino, kad tai daryti saugu (KET 51 punkto pažeidimas), o laikantis KET jai padarius iÅ¡vadÄ , kad dÄl V.
K. artÄjanÄio automobilio eiti nesaugu ir dÄl to važiuojamosios dalies nekirtus, V. K. pravažiuotų įvykio vietÄ ir eismo įvykis neįvyktų. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad Y. S. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.
3. Remdamasi Å¡iais motyvais kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Remiantis iÅ¡dÄstyti ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro skundÄ atmesti. TeisÄjų kolegija: Virginija LiudvinaviÄienÄ Alenas Piesliakas NijolÄ Å½imkienÄ