Legislator Case Law & Legislation
97abf34b-9b64-433c-be8d-4cfc8f51f5c0 AI generated

97abf34b-9b64-433c-be8d-4cfc8f51f5c0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 97abf34b-9b64-433c-be8d-4cfc8f51f5c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-654/2018 teisminio proceso Nr. 1-97-1-00150-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai, išteisintajam V.

Legislator headnote

AI generated

97abf34b-9b64-433c-be8d-4cfc8f51f5c0 · Vilniaus apygardos teismas: Anot prokuroro, iÅ¡ byloje esamų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. 2015 m. vasario 24 d. kelio ruožo apžiÅ«ros protokolo bei papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir esamų fotonuotraukų matyti, kad jokių Å¡aligatvyje esančių kliūčių nenustatyta. Pėsčiųjų takas iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies pusės gerai apžvelgiamas, jokių kliūčių matyti pėsčiuosius einančius pėsčiųjų taku arba įžengusių į važiuojamÄ jį kelio dalį, vairuotojui nėra. 2.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-654/2018 teisminio proceso Nr. 1-97-1-00150-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai, išteisintajam V.

K. ir jo gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai, nukentėjusiajai T. R., vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. birželio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo V. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios T. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. kovo 5 d., apie 18.50 val., kelyje Nr. 104 Å alčininkai – DieveniÅ¡kės, Å¡io kelio 0,100 km, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), Å alčininkų m., vairuodamas jam priklausantį automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blaivus, važiuodamas Nepriklausomybės gatve nuo DieveniÅ¡kių mstl. pusės Å¡viesoforo link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET), patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2013-01-19 KET redakcija), 133, 134 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, atsiradus kliūčiai eismo saugumui, galėdamas tai pastebėti, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas Nepriklausomybės gatve nuo DieveniÅ¡kių mstl. pusės Å¡viesoforo link apie 50 km/h greičiu deÅ¡inėje eismo juostoje (žiÅ«rint Å¡viesoforo link), pėsčiajai Y.

S. įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį ir praėjus iÅ¡ kairės kelio pusės į deÅ¡inę 5,8 m atstumÄ , nestabdė savo vairuojamo automobilio „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 5,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to prieÅ¡ daiktų iÅ¡sibarstymo vietÄ automobilio priekinės plokÅ¡tumos deÅ¡ine puse (apie 1,2 m. atstumo nuo kairiojo gabarito) partrenkė pėsčiÄ jÄ , nukentėjusiÄ jÄ Y. S., kuri iki partrenkimo vietos nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint kryptimi link Å¡viesoforo, įveikė apie 5,8 m. atstumÄ , po ko nukentėjusioji kontaktavo su automobilio bamperiu, užgriuvo ant variklio dangčio bei priekinio stiklo (deÅ¡inėje pusėje), buvo bloÅ¡kiama į priekį bei į deÅ¡inę už važiuojamosios dalies, o automobilis „AUDI 100“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po partrenkimo dar judėjo į priekį, kol sustojo schemoje užfiksuotoje padėtyje, dėl ko nukentėjusiajai Y. S. eismo įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai, poodinės ir intradermalinės kraujosruvos kūne, muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, kaukolės skliausto ir pamato linijinis, dešinio raktikaulio skeveldrinis, abipusiai šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininės dalies IX-X-o slankstelių skeveldriniai lūžiai su nugaros smegenų plyšimu, dešinio plaučio, aortos krūtininės dalies plyšimais su kraujavimu į krūtinplėvės ertmes, blužnies ir dešinio antinksčio sumušimas, dešinio inksto ir žarnų pasaito plyšimai, dešinio žastikaulio skeveldrinis, kairio dilbio kaulų linijiniai lūžiai, dubens kaulų skeveldriniai lūžiai su skeveldrų dislokacija į dubens ertmę ir dubens ir dubens žiedo suardymu, blauzdikaulių lūžiai, abiejų šeivikaulių skeveldriniai lūžiai, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nuo kurių nukentėjusioji Y.

S. mirė. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo V. K. buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, V. K. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir, taikant BK 50 straipsnį, paskirti jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Taikyti BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį ir paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemones. 2.1. Nukentėjusiosios T. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl 2075,36 Eur turtinės žalos ir 30000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisti 2075,36 Eur turtinės žalos ir 25000,00 Eur neturtinės žalos iÅ¡ iÅ¡teisintojo V. K., bei priteisti 5000,00 Eur iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“.

Laikyti grÄ Å¾intu iÅ¡teisintajam V. K. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu) automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo perduotas pastarajam saugojimui. 2.2. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikÅ¡mindamas atskirus įrodymų Å¡altinius bei pateikdamas neįtikinamus argumentus, kurie iÅ¡ esmės pagrįsti prielaidomis.

Teismo iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. K. turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realiÄ galimybę pastebėti kliÅ«tį ir iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, yra padaryta sureikÅ¡minus neesmines bylos aplinkybes, o pateikti argumentai nėra įtikinantys ir iÅ¡ esmės pagrįsti prielaidomis, kad nukentėjusioji Y. S. neva galėjo iÅ¡bėgti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį bei bėgti per keliÄ didesniu nei 8,3 km/h greičiu, kad automobilio vairuotojas V.

K. sustojo apie 33 m. nuo tikėtinos kliÅ«ties partrenkimo vietos, kad vairuotos transporto priemonės stabdymas stresinėje situacijoje galėjo bÅ«ti netolygus, kad pėsčioji neabejotinai vairuotojo regėjimo lauke turėjo bÅ«ti tik perėjus vienÄ važiuojamosios dalies juostÄ (3,7 m) ir pan. 2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir paties V. K. parodymais, jis iki pat susidÅ«rimo nepastebėjo pėsčiosios nei važiuojamosios kelio dalies Å¡aligatvyje, nei važiuojamojoje kelio dalyje, pradėjo stabdyti automobilį tik tuo metu, kai prieÅ¡ais automobilį pamatė žmogaus siluetÄ bei partrenkė pėsčiÄ jÄ .

Prokuroro manymu, visiÅ¡kas nesureagavimas į kelyje esančiÄ kliÅ«tį ir nestabdymas iki partrenkimo neabejotinai smarkiai padidino sunkių padarinių atsiradimo rizikÄ . Nei iÅ¡ karto po eismo įvykio, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. K. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nepastebėjo pėsčiosios. 2.4. Teismas V. K. parodymus, kad eismo įvykio metu buvo itin prastas matomumas, rÅ«kas, vertino kaip gynybinę versijÄ , iÅ¡keltÄ ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I.

K. ir A. B. patvirtino, kad įforminant eismo įvykį matomumas buvo pakankamai geras, didesnis nei 50 m, Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir 2014 m. balandžio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas. Be to, 2014 m. balandžio 17 d. Å alčininkų seniÅ«nijos raÅ¡tas Nr. S-67, dėl kurio teismas nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakė, patvirtina, kad gatvės apÅ¡vietimas ties (duomenys neskelbtini), Å alčininkuose yra įrengtas ir įvykio metu taip pat buvo įjungtas.

Anot prokuroro, iÅ¡ byloje esamų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. 2015 m. vasario 24 d. kelio ruožo apžiÅ«ros protokolo bei papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir esamų fotonuotraukų matyti, kad jokių Å¡aligatvyje esančių kliūčių nenustatyta. Pėsčiųjų takas iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies pusės gerai apžvelgiamas, jokių kliūčių matyti pėsčiuosius einančius pėsčiųjų taku arba įžengusių į važiuojamÄ jį kelio dalį, vairuotojui nėra. 2.5.

Prokuroro manymu, teismas taip pat nepagrįstai neteikė detalesnės analizės atliktiems eksperimentams dėl kliÅ«ties matomumo. 2018 m. sausio 4 d. vykusio eksperimento metu buvo nustatytos bylai svarbios aplinkybės apie kurias teismas, priėmęs skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai nepasisakė. Pirmojo eksperimento atlikimo metu eksperimento dalyvis A. V. važiavo 50 km/h greičiu ir sustabdė automobilį 17,40 metrų atstumu nuo kliÅ«ties. Pastarasis paaiÅ¡kino, kad važiuodamas jis visÄ laikÄ Å¾iÅ«rėjo į spidometrÄ tam, kad iÅ¡vystyti 50 km/h greitį, todėl į važiuojamÄ jÄ dalį pasižiÅ«rėjo prieÅ¡ sustabdant automobilį.

Antrojo ir trečiojo eksperimento atlikimo metu, kuomet eksperimento dalyviai A. V. bei G. M. buvo dėmesingi važiuojamojo kelio aplinkai, kliÅ«ties matomumo rezultatai buvo 87 m. bei 53,90 m. 2018 m. sausio 4 d. nustatyti rezultatai pilna apimtimi patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento rezultatus. 2.6. Remiantis 2014 m. liepos 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1939(14), sustabdymui reikalingas atstumas pagal buvusias kelio sÄ lygas yra 35 m. Prokuroro įsitikinimu, V. K. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo ir tai įrodo Å¡ios aplinkybės: pats iÅ¡teisintasis V.

K. parodė teismui, kad pėsčiÄ jÄ pastebėjo tik paskutinę akimirkÄ , iki pėsčiosios partrenkimo V. K. vairuojamas automobilis greičio nesulėtino ir važiavo 50 km/h greičiu; važiuojamoji kelio atkarpa kurioje įvyko eismo įvykis buvo apÅ¡viesta; liudytojai I. K. ir A. B. patvirtino, kad matomumas buvo ne mažesnis nei 50 metrų, eksperimento metu buvo nustatytas kliÅ«ties matomumas didesniu nei 50 metrų atstumu; byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji Y. S. kelio važiuojamojoje dalyje buvo partrenkta 1 metro atstumu nuo kelkraščio, t. y. praktiÅ¡kai jau perėjusi visÄ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, o ne staiga įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį.

Byloje yra visiškai eliminuota „netikėtos kliūties“ atsiradimo versija ir tuo pačiu paneigti V. K. parodymai, kad važiuodamas jis nematė/negalėjo pamatyti kliūties bei to pasėkoje neva negalėjo sulėtinti greičio, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 2.7. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad V. K. stabdė transporto priemonę. Prokuroras mano, kad tokia išvada padaryta neįvertinus visų surinktų reikšmingų įrodymų bei yra akivaizdžiai klaidinga.

Nurodo, kad 2014 m. kovo 5 d. eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole paraÅ¡yta, kad „padangų pėdsakų“ ir „stabdymo žymų“ nėra. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas I. K.. AnalogiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis V. K. patvirtino, kad pradėjo stabdyti automobilį tik po to, kai partrenkė pėsčiÄ jÄ . Anot prokuroro, teismo iÅ¡vada, jog V. K. automobilio stabdymas stresinėje situacijoje galėjo bÅ«ti netolygus, pripažintina tik teismo prielaida, kuri net neparemta nei vienu byloje esančiu įrodymu.

AnalogiÅ¡kai prokuroras pasisako ir apie teismo motyvus, kad pėsčioji vairuotojo regėjimo lauke turėjo bÅ«ti tik perėjus vienÄ važiuojamosios dalies juostÄ ir šį atstumÄ galėjo įveikti bėgdama. 2.8. Be to, teismo nurodoma aplinkybė, kad automobilis buvo stabdomas tik po to, kai vairuotojas partrenkė pėsčiÄ jÄ , t. y. automobilis sustojo 33 metrų atstumu nuo tikėtinos kliÅ«ties partrenkimo vietos, sprendžiant V. K. atsakomybės taikymo klausimÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga aplinkybė, nes V.

K. kaltinamas tuo, jog pastebėdamas/galėdamas pastebėti kliÅ«tį ne tik, kad nesulėtino greičio, bet net nesiėmė priemonių visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį tam, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, ko pasekoje partrenkė pėsčiÄ jÄ ir ant automobilio priekinio dangčio bei stiklo vežė 33 metrų atstumu kol nubloÅ¡kė ant žemės. 2.9. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog V. K. pasirinktas važiavimo greitis (50 km/h) buvo saugus, atsižvelgiant į paros laikÄ , meteorologines sÄ lygas, vietovės reljefÄ , V.

K. savijautÄ . Nurodo, kad nepaisant to, jog nenustatyta, kad vairuotojas V. K. virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ greitį, jis, atsižvelgęs į važiavimo sÄ lygas (paros laikÄ - tamsų vakarÄ , meteorologines sÄ lygas - lijo lietus; vietovės reljefÄ - įkalnė, V. K. turimÄ patirtį važinėjant Å¡iuo kelio ruožu ir žinant, kad netoliese yra autobusų stotis, kad tai yra miesto centras (kelio ruožo važiuojamoje dalyje (kelkraÅ¡tyje) skersai arba iÅ¡ilgai vaikÅ¡to pėstieji), privalėjo pasirinkti saugų greitį, kuris jam leistų prireikus sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliÅ«ties, tačiau V.

K. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko įvyko eismo įvykis. 2.10. Teismo iÅ¡vada, kad negalima nustatyti kas lėmė įvykį, yra nelogiÅ¡ka, pakankamai nepagrįsta, todėl atmestina. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota nukentėjusiosios Y. S. partrenkimo vieta, pažymėta nukentėjusiosios kepurė, kuri patvirtina, kad bÅ«tent Å¡ioje vietoje buvo pirminis smÅ«gis, po ko nukentėjusioji buvo užblokÅ¡ta ant automobilio priekinio dangčio bei numesta ant žemės automobiliui sustojus 33 metrų atstumu nuo pirminio kontakto su nukentėjusiÄ jÄ vietos.

Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios daiktų bei automobilio detalių iÅ¡sidėstymas važiuojamojoje kelio dalyje. Be to, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota nukentėjusiosios partrenkimo vieta visiÅ¡kai sutampa su V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodoma nukentėjusiosios partrenkimo vieta. Liudytojas R. S. patvirtino, kad nukentėjusioji ėjo Å¡aligatviu palei keliÄ DieveniÅ¡kės-Å alčininkai (žiÅ«rint link Å¡viesoforo) bei buvo partrenkta jau praktiÅ¡kai bebaigianti pereiti keliÄ .

Nors pėsčiosios judėjimo greitis nenustatytas, tačiau remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, iÅ¡teisintojo bei liudytojų parodymais, nustatyta, kad pėsčioji partrenkta ties pirmosios eismo juostos Å¡aligatviu, t. y. jau perėjusi kitÄ eismo juostÄ ir bebaigianti pereiti keliÄ , ji partrenkta deÅ¡inės pusės priekine automobilio dalimi netoli kelio Å¡aligatvio, ta vieta yra pakankamai apÅ¡viesta, jokio stabdymo kelio nėra. Pėsčioji kirsdama važiuojamÄ jÄ kelio dalį KET reikalavimų nepažeidė, nes nurodytoje kelio atkarpoje nėra draudimų, todėl vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, pėstiesiems vaikščioti nedraudžiama. 2.11.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusioji ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėja, tačiau Å¡is pažeidimas nebuvo kilusių padarinių priežastis, nes gatvė buvo apÅ¡viesta, žuvusioji pradėjo eiti per gatvę, kai automobilis dar buvo pakankamai toli, kadangi partrenkimo metu jau beveik buvo perėjusi gatvę. Akivaizdu, kad, jeigu V. K. vairuojamas automobilis nebÅ«tų partrenkęs pėsčiosios Y. S., Å¡i nebÅ«tų žuvusi. Taigi V. K. veiksmai buvo kilusių padarinių bÅ«tina sÄ lyga.

Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, jeigu V. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo, todėl V. K. veika buvo autoavarijos metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji palaikė prokuroro apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ProkuratÅ«ros skundas atmetamas.

7. Savo skunde prokuroras ginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo išvadas, prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikšmino atskirų įrodymų šaltinius bei pateikė neįtikinamus argumentus, kurie iš esmės pagrįsti prielaidomis. Dėl BPK 20 straipsnio taikymo yra plačiai pasisakyta teismų praktikoje, dalis aktualių nutarčių yra nurodytos prokuroro skunde, o ir be jų yra daug Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių dėl įrodymų vertinimo taisyklių, kurios tiek kolegijai, tiek proceso dalyviams neabejotinai yra žinomos ir teismas jų nekartoja.

8. Lietuvos Respublikos BPK 1 ir 2 straipsnių, 35 straipsnis, ProkuratÅ«ros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatos reiÅ¡kia, kad prokuroro funkcija baudžiamajame procese yra pateikti teismui pakankamÄ kiekį įtikinamų įrodymų, kad teismas galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo veiksmų teisinio vertinimo. Prokuroras negali savo pozicijos grįsti abejonėmis, įrodymų interpretacijomis, tai gali daryti tik gynyba. Kritikuodamas teismÄ dėl jo neįtikinamos argumentacijos skunde prokuroras pats pateikia niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas, kai kuriais svarbiais klausimais prokuroro pozicija nėra aiÅ¡ki, dėl kai kurių klausimų prokuroras pateikia abejones ar interpretacijas, ko neturėtų daryti.

Taip skundo 5 lape esantis prokuroro teiginys, kad tikėtina, kad vairuotojas važiuodamas automobiliu nežiÅ«rėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, o buvo užsiėmęs paÅ¡aliniais dalykais, ko pasekoje nebuvo dėmesingas kelio aplinkai, dėl savo nepagrįstumo net neanalizuotinas. Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad iÅ¡teisintasis važiuodamas nežiÅ«rėjo į keliÄ , buvo užsiėmęs konkrečiais dalykais, tačiau tokių įrodymų nėra. Net ir be Å¡io prokuroro teiginio baudžiamoji byla yra pagrįsta netiesioginiais įrodymais, kurie leidžia spręsti apie labai mažai inkriminuotos BK 281 straipsnio 5 dalies požymių buvimÄ iÅ¡teisintojo veiksmuose, o tokiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi in dubio pro reo principu. 6.1.

Skunde prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas, kad nesurinkta neabejotinų įrodymų, jog V. K. turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realiÄ galimybę pastebėti kliÅ«tį ir iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, padarė sureikÅ¡minęs neesmines bylos aplinkybes, pateikti argumentai nėra įtikinantys, pagrįsti neva prielaidomis. Kaip prielaidas prokuroras vertina teismo iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji galėjo bėgti per gatvę didesniu nei 8,3 km/h greičiu, kad V.

K. sustojo apie 33 metru atstumu nuo tikėtinos nukentėjusiosios partrenkimo vietos, kad stabdymas stresinėje situacijoje galėjo bÅ«ti netolygus, kad pėsčioji vairuotojo regėjimo lauke turėjo bÅ«ti perėjusi tik vienÄ važiuojamosios dalies juostÄ . Kai kurie iÅ¡ Å¡ių pirmosios instancijos teismo pateiktų motyvų iÅ¡ ties yra abejotini. Taip teismo iÅ¡vados dėl stabdymo netolygumo stresinėje situacijoje ir pėsčiosios atsidÅ«rimo vairuotojo regėjimo lauke iÅ¡ ties yra įrodymais nepagrįstos, to nepasakė net teisme apklaustas iÅ¡teisintasis, o kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Nuosprendyje teismas turėtų vengti tokių įrodymais ir aiÅ¡kiais motyvais nepagrįstų iÅ¡vadų. 6.2. KitÄ vertus teisinga ir pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad V. K. sustojo už 33 metrų nuo partrenkimo vietos. Schemoje prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nurodyta, kad nuo pirmojo kelyje esančio daikto (kepurės) iki sustojusio automobilio yra 33,2 metrai. Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 172) yra nurodyta, kad 60-70 metų amžiaus moterų ribinės judėjimo reikÅ¡mės yra: ramaus ėjimo - 3,5-4,4 km/h, greito ėjimo – 4,5-5,6 km/h.

Kitoje specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 159) nurodyta, kad ramaus bėgimo ribinės reikÅ¡mės – 6,2-7,5 km/h, greito bėgimo ribinės reikÅ¡mės yra 8,5-11,5 km/h. Nukentėjusiosios susirgimai neturėjo tiesioginės įtakos gebėjimui judėti. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad mirusioji važiuojamÄ jÄ dalį juostÄ galėjo įveikti bėgdama yra prielaida, kaip ir galimos iÅ¡vados, kad mirusioji ramiai ėjo, greitai ėjo arba ramiai bėgo. Nenustačius tikslaus mirusiosios judėjimo greičio ir jam turint reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms dėl V.

K. kaltės, vadovaudamasis in dubio pro reo principu teismas rėmėsi iÅ¡teisintajam palankiausia versija. Å ios iÅ¡vados savo skunde neginčijo ir prokuroras. Nors jame viena skundo dalis yra mirusiosios judėjimo greičiui nustatyti, tačiau joje nėra jokių prokuroro iÅ¡vadų dėl mirusiosios judėjimo greičio. Kritikuodamas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ prokuroras pats nesuformulavo ir nepasiÅ«lė jokios iÅ¡vados.

2. Å ioje byloje iÅ¡ viso nėra ginčo, kad iÅ¡teisintasis partrenkė pėsčiÄ jÄ , taip pat patikimai nustatyta, kurioje vietoje ji buvo partrenkta, aiÅ¡ku, kad iÅ¡teisintasis iki pat partrenkimo mirusiosios nematė. Abejonių nekelia ir eismo įvykio pasekmės – Y. S. mirtis. Tačiau pagrindinis dėmesys turėtų bÅ«ti sutelktas ne į Å¡iuos klausimus, o į tai, ar V. K. pažeidė jam inkriminuotus KET punktus, taip pat į priežastinio ryÅ¡io ir kaltės analizę. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai iÅ¡analizavo iÅ¡teisintajam inkriminuotų KET punktus, kaltės klausimÄ ir teisingai pasisakė dėl priežastinio ryÅ¡io, tačiau pateikė nepilnus motyvus.

Prokuroro skunde kaltės klausimas iÅ¡ viso neaptariamas (kaip ir kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokia kaltės forma ir rūšimi prokuroras manė V. K. padarius nusikalstamÄ veikÄ ), o priežastinio ryÅ¡io klausimas aptariamas formaliai, nepateikiant detalių ir svarbių iÅ¡vadai argumentų. 7.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 13 – 15 lapuose teisingai aptarė V. K. inkriminuotų Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų turinį, su jų taikymu susijusiÄ teismų praktikÄ , nustatytas bylos aplinkybes ir jų reikÅ¡mę darant iÅ¡vadÄ dėl inkriminuotų KET punktų pažeidimų.

Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad V. K. pasirinktas važiavimo greitis, atsižvelgiant į paros laikÄ , meteorologines sÄ lygas, vietovės reljefÄ , V. K. savijautÄ , taip pat į kelio ženklų matomumÄ , buvo saugus. IÅ¡teisintasis, važiuodamas nustatytu 50 km/h greičiu ir bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, galėjo sustabdyti transporto priemonę iki bet kokios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Toks teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad V. K. jam inkriminuotų KET 133 ir 134 punktų nepažeidė. 7.2.

VisiÅ¡kai nesuprantamas prokuroro skundo teiginys, kad pėsčioji KET reikalavimų nepažeidė, nes nurodytoje kelio atkarpoje nėra draudimų, todėl pėstiesiems vaikščioti nedraudžiama. IÅ¡ ties, nurodytoje kelio atkarpoje nėra draudimų ir pėstiesiems vaikščioti nedraudžiama, jei turima omenyje bendrÄ Å¾monių teisę judėti. Be to, nėra aiÅ¡ku, koks galėtų bÅ«ti draudimas pėstiesiems vaikščioti. Jeigu kalbama apie pėsčiųjų ėjimÄ per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tai ji yra reglamentuota KET ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje reikÅ¡mingos KET nuostatos dėl Y.

S. KET pažeidimo yra detaliai ir teisingai iÅ¡nagrinėtos. Nors pirmosios instancijos nuosprendyje nėra padaryta iÅ¡vada dėl Y. S. veiksmų vertinimo, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ji pažeidė KET 49 ir 51 punktus. 7.3. Nuosprendžio 16 ir 17 lapuose pirmosios instancijos teismas analizavo priežastinį ryšį tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių, tačiau pateikė nepilnus motyvus. Teismas teisingai nurodė, kad siekiant konstatuoti priežastinį ryšį tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių bÅ«tina nustatyti, kad V.

K. veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga. Tačiau priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Remiantis Å¡ia priežastinio ryÅ¡io nustatymo taisykle, eliminavus iÅ¡ įvykių sekos nustatytÄ Y. S. pažeidimÄ â€“ į kitÄ važiuojamosios dalies dalį ji ėjo ne pėsčiųjų perėjoje, kai matomumo zonoje ji yra, pasirinkus eiti ne per pėsčiųjų perėjÄ ji neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (KET 49 punkto pažeidimas), į važiuojamÄ jÄ dalį įėjo neįvertinusi atstumo iki artėjančios transporto priemonės, jos greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu (KET 51 punkto pažeidimas), o laikantis KET jai padarius iÅ¡vadÄ , kad dėl V.

K. artėjančio automobilio eiti nesaugu ir dėl to važiuojamosios dalies nekirtus, V. K. pravažiuotų įvykio vietÄ ir eismo įvykis neįvyktų. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad Y. S. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.

3. Remdamasi Å¡iais motyvais kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Remiantis iÅ¡dėstyti ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė