2024-05-02 Nr. BB-2434-1-01-1-13113-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1321/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13113-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas G. Danišauskas prašo: 1) panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, bylą nutraukti ir S. M. išteisinti; arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba 3) pakeisti nuosprendį: pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį ir atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės; 4) kadangi abiejų instancijų teismai, iš esmės pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir baudžiamąjį įstatymą, pažeidė S. M. teisę į teisingą bylos procesą bei teisingą baigiamąjį aktą, konstatavus prokuratūros ir teismų šališką procesą nukentėjusiosios J. M. interesams, pagal savo kompetenciją priimti sprendimus, kurie realiai atkurtų S. M. pažeistas teises, tarp jų ir dėl galimai neteisėto jo nuteisimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, jog turi būti pripažinta, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 7, 20 straipsnių nuostatų ir kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimų pažeidimus, kurie sukliudė teismams objektyviai ir teisingai ištirti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl to S. M. iš esmės nepasinaudojo teise į apeliaciją. Šis teismas, nustatęs, kad J. M. apkalbėjo S. M. dėl 2020 m. vasario 8 d. smurtinių veikų padarymo prieš ją ir sūnų J. M., privalėjo iš naujo patikrinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam inkriminuotų 2019 m. birželio 6 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. veikų, tačiau to nepadarė.

Kasatoriai pažymi, kad prokuroras padarė BPK 1, 2 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų pažeidimus, nes šališkai veikė nukentėjusiosios naudai ir interesais. Šie pažeidimai sutrukdė teismams objektyviai ir teisingai išnagrinėti bylą. Buvo paviršutiniškai tirtos bylos aplinkybės, pirmumas teiktas tik kaltinantiems įrodymams, o S. M. parodymai ir pateikiami prašymai buvo atmesti. Netenkinus S. M. prašymų, nebuvo užtikrintas teisės į rungtynišką procesą įgyvendinimas, pažeista teismų praktika.

Kasatorių teigimu, turi būti pripažinta, jog teismai nepakankamai ištyrė bylos medžiagą, pagal kurią nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2019 m. birželio 6 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. prieš J. M. buvo padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamuose nuosprendžiuose nepateikta motyvuotų išvadų dėl veikų kvalifikavimo. Teismai, būdami šališki, ignoravo S. M. viso bylos proceso metu duotus nuoseklius, todėl patikimus parodymus, nagrinėjo tik S. M. kaltinančius įrodymus. J. M. inscenizavo konfliktus ir davė melagingus bei prieštaringus parodymus, apkaltindama S. M. nebūtais dalykais, siekdama skyrybų metu praturtėti.

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 6 d. veika nėra įrodyta jokiais objektyviais ir patikimais faktais, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais, S. M. dėl šios veikos turi būti išteisintas. Šios veikos apskritai nebuvo – tuo metu S. M. buvo Klaipėdoje ir neturėjo galimybės panaudoti smurtą prieš J. M.. Apeliacinės instancijos teismo išvada tėra tik prielaida ir neatitinka tikrovės. Tuo tarpu 2020 m. balandžio 2 d. veika ne tik neįrodyta, bet ir nuteistojo veiksmuose nėra šio baudžiamojo įstatymo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Abiejų sutuoktinių veiksmai pasireiškė grumtynėmis dėl mobilaus telefono. Taigi šių veiksmų objektas buvo – šeimos turtas, o dalykas – atiminėjamas vienam iš kito telefonas. Šiuo atveju S. M. motyvas ir tikslas buvo nukreiptas užvaldyti telefoną, o ne sukelti sutuoktinei fizinį skausmą. Vienintelis įrodymas, kuris atitinka BPK reikalavimus, yra pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas J. M. padarytas labai mažas įbrėžimas, iš kurio negalima spręsti apie tyčinę smurtinio pobūdžio S. M. veiką. Teismai nepasisakė dėl S. M. tyčios kryptingumo. Vėliau J. M. demonstruojami sužalojimai negalėjo būti siejami su 2020 m. balandžio 2 d. įvykiu. Tokia veika gali būti pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Taip buvo pažeistos S. M. teisės į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą. Teismai nesirėmė teismų praktika, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už itin žalingą elgesį, kaip kraštutinė priemonė. Teismai be jokių argumentų tik formaliai konstatavo, kad J. M. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai. Iš tiesų kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas, kuris, kasatorių nuomone, patvirtina, kad S. M. nepadarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl S. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų 2019 m. birželio 6 d. ir 2020 m. balandžio 2 d., įrodytumo, nustatytų neteisėtų veiksmų teisinio vertinimo, pakartoti iš apeliacinio skundo. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. M. kaltu padarius 2019 m. birželio 6 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas deklaratyviais pareiškimais apie teismų padarytus BPK reikalavimų pažeidimus, suformuotos teismų praktikos nesilaikymą, šališkumą, vertinant įrodymus, įstatymų garantuotų S. M. procesinių teisių į apeliaciją, teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą suvaržymą nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinio skundo teiginiai dėl rungtyniškumo principo pažeidimo, netenkinus nuteistojo S. M. prašymų apeliacinės instancijos teisme, yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių apeliacinės instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. lapkričio 22 d., 2024 m. sausio 12 d. posėdžių protokolų matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas teikė teismui įvairius prašymus ir juos apeliacinės instancijos teismas išsprendė BPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sprendimai tenkinti bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus ar juos atmesti, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, nagrinėjantis bylą, paprastai tenkina tuos prašymus, kurių pagrindu gali būti išaiškintos aplinkybės turinčios reikšmės bylai, tačiau atmeta tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas