97a9ffd7-e320-4d9b-b4f9-33f590fdf9ae · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3621-1079/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01382-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 12 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovei A. B. (nuotoliniu būdu), ieškovės atstovei advokatei Donatai Motiejūnei (nuotoliniu būdu), atsakovės A.

S. atstovei advokatei Jonei SmilgevičiÅ«tei (nuotoliniu bÅ«du), atsakovės atstovei pagal įstatymÄ G. D. (nuotoliniu bÅ«du), trečiajam asmeniui Židikų seniÅ«nijos seniÅ«nei S. F., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei A. S., jos atstovei pagal įstatymÄ G. D., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – S. F., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone. Teismas, n u s t a t ė : I. Å alių reikalavimai ir atsikirtimai 1. ieÅ¡kovė A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 23 d.

Z. S. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Å½idikų seniÅ«nijos seniÅ«nės, reg. Nr. NV-19.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama Z. S., po jos mirties liko turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Visas Å¡is turtas anksčiau priklausė ieÅ¡kovei, tačiau ji prieÅ¡ iÅ¡vykdama dirbti į (duomenys neskelbtini), dar 1999 m. liepos 22 d. turtÄ padovanojo savo mamai Z. S., taip tikėdamasi, kad mama visapusiÅ¡kai pasirÅ«pins juo. Po jos iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) minėtame name gyveno ieÅ¡kovės mama Z. S., o nuo 2017 m. ir ieÅ¡kovės brolis – G.

S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. G. S. turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl dėl jo žalingų įpročių, ieÅ¡kovė su juo bendravo minimaliai. Mirus mamai, ji grįžo į LietuvÄ , apmokėjo visas laidojimo iÅ¡laidas. Sužinojus apie brolio, G. S., mirtį, taip pat ruošėsi palaidoti brolį, tačiau gavo žiniÄ , kad brolis palaidotas. Po brolio mirties, bÅ«dama Lietuvoje, ji kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po brolio mirties. PaaiÅ¡kėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai gali bÅ«ti iÅ¡duotas, tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, arba kol nepilnametei brolio dukrai A.

S. nesueis 18-a metų (t. y. (duomenys neskelbtini)). Kiek ieÅ¡kovei yra žinoma, G. S. su savo dukra A. ryÅ¡ių nepalaikė, su ja jokių ryÅ¡ių nepalaiko ir ieÅ¡kovė. Tuo pačiu metu, bendraujant su notare paveldėjimo klausimais, paaiÅ¡kėjo, kad po mamos Z. S. mirties, velionis brolis G. S., buvo priėmęs mamos palikimÄ pagal testamentÄ , tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nebuvo, ir nuosavybė brolio vardu dar neįregistruota. Z. S. testamentÄ sudarė nesuprasdama savo veiksmų esmės ir negalėdama jų valdyti, kadangi visas turtas anksčiau priklausė ieÅ¡kovei, tai buvo ieÅ¡kovės asmeninis turtas, kurį ji mamai padovanojo, iÅ¡vykdama į užsienį, taip pat G.

S. daug metų piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, negavo pajamų, jį iÅ¡laikė ji kartu su mama. Z. S. sveikatos bÅ«klė suprastėjo 2007 m. mirus jos ilgamečiam gyvenimo draugui, sutriko jos nervinė sistema, ji nuolat verkdavo, bÅ«davo irzli, kartais net nebuvo įmanoma su ja susikalbėti. Ji rÅ«pinosi mama, per giminaitę siųsdavo mamai pinigus, broliui grįžus į LietuvÄ pinigus siųsdavo ir jam, taip pat bÅ«dama Lietuvoje remontavo gyvenamÄ jį namÄ , įrengė duÅ¡Ä , keitė langus, baldus.

Jos mama sirgo Parkinsono liga, demencija, bendrine ateroskleroze. Testamentas suraÅ¡ytas Židikų seniÅ«nijos seniÅ«nės, abejotina ar seniÅ«nė įsitikino testatorės veiksnumu ir testamento sudarymo metu paprašė pateikti gydytojo pažymÄ , kad testatorė notarinius veiksmus atlikti gali. Žinodama savo mamos sveikatos bÅ«klę, neabejoja, jog jos mama nesuvokė kÄ pasiraÅ¡o.

3. Atsakovė A. S. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. Z. S. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko (dabar jau mirusiam) savo sÅ«nui G. S., atsakovės tėvui. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) Z. S. palikimÄ , nepraleidęs įstatymo numatyto 3-jų mėnesių termino (duomenys neskelbtini) priėmė jos sÅ«nus, testamentinis įpėdinis G. S.. Kitų įpėdinių, iÅ¡reiÅ¡kusių savo valiÄ priimti palikimÄ po velionės Z.

S. mirties, nebuvo. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti Velionės Z. S. 2017 m. vasario 23 d. sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu iÅ¡ esmės vieninteliu pagrindu – negalėjimu suprasti savo veiksmų dėl demencijos. Vien tik palikėjos mirties liudijime esantis įraÅ¡as „demencija“, nesant teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia paveldėjimo santykių srityje ir/ar kitų papildomų įrodymų nereiÅ¡kia, kad velionė sudarydama testamentÄ nesuprato veiksmų ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu.

Nėra žinoma kada Å¡i liga Z. S. buvo diagnozuota, ar buvo taikytas gydymas, kokio sunkumo, tipo buvo velionės demencija. Z. S. ginčijamu testamentu visÄ savo turtÄ paliko kartu su ja Lietuvoje gyvenusiam sÅ«nui, o ne svetimam asmeniui ar tolimam giminaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad palikėja turėjo tik du vaikus, vienas iÅ¡ kurių (ieÅ¡kovė) gyvena kitoje valstybėje, toks palikėjos elgesys yra logiÅ¡kas, nuoseklus, įprastas tradicinėje visuomenėje ir atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Atsakovės A. S. motina G. D. kartu su atsakovės tėvu 2012 metais lankė Z. S. jos namuose Lietuvoje. Velionė tuomet žodžiu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡sakiusi savo norÄ palikti visÄ turtÄ sÅ«nui G., motyvuodama tuo kad dukra (ieÅ¡kovė) turi savo namÄ (duomenys neskelbtini), o sÅ«nus G. turto neturi. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pati ieÅ¡kovė dar 1999 metų liepos 22 d. ginčo turtÄ dovanojimo sutartimi perleido palikėjai ir Å¡is ieÅ¡kovės veiksmas parodo, jog ieÅ¡kovės valia buvo atsisakyti nuosavybės Lietuvoje ir kad mama taptų pilnateise ginčo turto savininke su visomis savininko teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir teisę savo nuožiÅ«ra palikti ginčo turtÄ testamentu.

4. Trečiasis asmuo Židikų seniūnijos seniūnė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone pateikė (toliau – Skyrius) iÅ¡vadÄ civilinėje byloje ir nurodė, kad G. S. palikimo priėmimas įpėdinei A. S. atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o patenkinus ieÅ¡kinį, vaiko turtiniai interesai nukentėtų. G. S. kreipėsi dėl palikimo priėmimo nepraleidęs termino, ieÅ¡kovė A. B. žinodama apie savo mamos mirtį ir likusį turtÄ , nesiėmė jokių veiksmų savo teisių įgyvendinimui, dėl ko palikimÄ priėmė vienas G.

S., o jam mirus vienintelė pirmos eilės įpėdinė tapo atsakovė. A. S. įstatyminė atstovė nepraleisdama įstatymų numatyto termino kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ . PraÅ¡ymas buvo patenkintas ir iÅ¡duotas teismo leidimas. G. D. savo pareigas vykdo tinkamai, tinkamai atstovauja savo nepilnamečio vaiko turtinius interesus, Skyriui atsakovės Å¡eima nėra žinoma, neturima duomenų apie galimus nepilnametės A. S. teisės pažeidimus, neturima duomenų apie G.

D. netinkamÄ tėvų valdžios naudojimÄ .

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. B. ieÅ¡kinį palaikė visa apimtimi. Nurodė, kad ji visada rÅ«pinosi savo mama, siuntė pinigus, užsakinėjo maistÄ , tvarkė namus. G. grįžus jis smurtavo prieÅ¡ mamÄ , jis neturėjo kur apsistoti ir mama turėjo jį priimti. Mama jÄ kvietė pasiraÅ¡yti testamentÄ , bet ji sakė mamai, kad ji kol gyva jokio testamento nesiraÅ¡ys. Nežino kodėl mama parašė testamentÄ , nes kai telefonu kalbėdavo su mama ji daug ko neatsimindavo, jai buvo prasidėjusi liga, ji neatsimindavo kas buvo vakar.

Kai mirė mama grįžo jos palaidoti su maÅ¡ina. Kai palaidojo mamÄ sužinojo, kad yra suraÅ¡ytas testamentas. Tada nuvažiavo su broliu ir susitaikė su juo, pasakė jam, kad prižiÅ«rėk tÄ namÄ . Pradžioje labai padėjo broliui, susitarė dėl jo užkodavimo. Po mėnesio brolis paskambimo jai girtas ir ji tada sakė jam, kad jis iÅ¡sikraustytų. Papildomai nurodė, jog apie testamentÄ sužinojo po brolio (G. S.) mirties, kai nuvyko į namÄ ir rado testamentÄ . Po mamos laidotuvių Lietuvoje liko savaitę laiko, apsistojusi buvo ir pas brolį ir pas draugę, sutuoktinio tėvus.

Mama mirė (duomenys neskelbtini), palaidojo (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo sekantį trečiadienį. Tuo metu brolis G. buvo susilaužęs kojÄ , parvežė jį iÅ¡ ligoninės į laidotuves. Kad brolis iÅ¡ mamos neatimtų pinigų, ji pinigus siųsdavo P. S.. Po motinos mirties iki pat G. S. mirties ji nebuvo daugiau grįžusi į LietuvÄ . Po Z. S. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes pasitikėjo savo broliu, leido gyventi jam name, nepagalvojo, kad reikia kreiptis. Nežino, kas nuvežė G.

S. (duomenys neskelbtini) pas notarÄ . Ji pati turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Nesutinka su Z. S. testamentu, nes ji pirko šį turtÄ , Å¡is turtas ir turi jai priklausyti. MamÄ prižiÅ«rėjo ji, aprÅ«pino jÄ maistu, siuntė pinigus. Taip pat investavo į šį namÄ , apÅ¡iltino, suremontavo voniÄ , virtuvę. Z. S. visada sakė, kad turtÄ paliks jos dukrai I. B.. Z. S. sveikata buvo prasta, ji sunkiai vaikščiojo, dėl specialiųjų poreikių nebuvo kreiptasi. Negali patikėti, kad mama galėjo palikti visÄ turtÄ broliui, nes mama visÄ gyvenimÄ vargo su juo, jis buvo alkoholikas, turėjo psichikos sutrikimų.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Donata MotiejÅ«nė prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad mirus ieÅ¡kovės mamai liko vienintelis turtas, kuris anksčiau priklausė ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė rÅ«pinosi Å¡iuo turtu, prižiÅ«rėjo, investavo, mokėjo mokesčius, pirko malkas ir Å¡eimoje buvo susitarimas, kad visas Å¡is turtas atiteks ieÅ¡kovei arba atiteks ieÅ¡kovės dukrai (I.). Prie Z. S. sveikatos pablogėjimo prisidėjo sÅ«nus G. S., kuris buvo agresyvus, naudojo jėgÄ ir vyravo psichologinė įtampa.

Tikėtina, kad Z. S. nesuprato savo veiksmų testamento sudarymo metu. Z. S. atmintis buvo tokia, kad vienÄ dienÄ atsimena, kitÄ dienÄ jau ne, tai parodo, kad jos sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad iÅ¡ dalies negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2017 m. kai testatorė sudarė testamentÄ , nebuvo jos papraÅ¡yta jokių sveikatos bÅ«klę patvirtinančių dokumentų ir nebuvo įsitikinta ar ji supranta ar nesupranta savo veiksmų. G. S. dėjo visas pastangas, kad atimti gyvybę testatorei, nes kaip matyti, ir tai patvirtino liudytojai, kad paskutinis įvykis buvo, kai G.

S. nustÅ«mė savo mamÄ nuo laiptų, ji patyrė sužalojimus, dėl ko atsidÅ«rė ligoninėje. IeÅ¡kovės santykiai su Z. S. buvo geri, jÄ prižiÅ«rėjo, padovanojo namus, palaidojo ir Z. S. visÄ turtÄ paliko asmeniui, kuris neprisidėjo prie iÅ¡laikymo, jÄ Å¾alojo, tai tikrai negalėjo atitikti testatorės valios. Atsisakė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti Z. S. medicininius dokumentus ir skirti jai pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismo posėdžio metu nepilnametės atsakovės atstovė pagal įstatymÄ G. D. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, jog jos dukra yra pirmos eilės įpėdinė, G. S. niekada neteikė jokio iÅ¡laikymo savo dukrai. Su G. S. iÅ¡siskyrė 2014 m. gegužės mėnesį, vėliau jis buvo deportuotas. Nuo to laiko daugiau nebendravo su G. Å¡eima. G. S. mirus ji pirmoji sužinojo apie jo mirtį iÅ¡ pažįstamos gyvenančios (duomenys neskelbtini). Kai ji su G. 2012 m. lankėsi pas jo mamÄ Z. S., ji minėjo, kad jos dukra A. B. turi turto, o G. neturi, tai visÄ savo turtÄ testamentu paliks G.. Z. S. 2012 m. sveikata buvo normali, jai skaudėjo kojas, vaikščiojo su lazda. Jai nieko nėra žinoma apie testamento sudarymo aplinkybes.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jonė SmilgevičiÅ«tė palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais ir nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o nuginčyti testamentÄ , motyvuodama tuo, kad jos mama nesuprato savo veiksmų, nesuvokė kÄ pasiraÅ¡o. Tam kad pripažinti testamentÄ negaliojančiu reikalingos dvi sÄ lygos ir Å¡ių sÄ lygų sutaptis, t. y. pirma, kad testatorius tikrai buvo neveiksnus testamento sudarymo momentu ir, kad testamento turinys neatitinka testatoriaus valios.

Å iuo atveju nėra iÅ¡pildyta nei viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. Z. S. sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad ji galėjo suprasti testamento turinį ir ji labai aiÅ¡kiai suprato kÄ ji daro. Mirties liudijime, kad ir nurodyta demencija, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kada Z. S. buvo demencijos pradžia. IÅ¡ seniÅ«nės paaiÅ¡kinimo matyti, kad testamentas buvo raÅ¡ytas ne vienÄ kartÄ , seniÅ«nė įsitikino jos veiksnumu. Liudytoja P. paaiÅ¡kino, kad jos psichinė sveikata buvo gera ir pablogėjo tik mėnuo iki mirties, o testamentas sudarytas kur kas anksčiau.

Be to, Z. S. pati minėjo liudytojai S. Å ., jog testamentų turtÄ užrašė G., kas patvirtina, kad ji tikrai suvokė savo veiksmus. Kad atmintis yra prastesnė Z. S. amžiuje yra normalu ir jeigu ji kažko ir neprisimena, tai nereiÅ¡kia, jog negeba disponuoti savo turtu ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . Velionė savo dukrÄ laikė kaip pakankamai apsirÅ«pinusiÄ . Be to, ieÅ¡kovė po mamos mirties nesikreipė į notarų biurÄ , nesikreipė nei dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, dėl to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė žinojo paveldėjimo procedÅ«rÄ , nes mirus broliui G. buvo nedelsiant kreiptasi į notarų biurÄ ir imtasi visų veiksmų palikimui priimti.

Ieškovei ketverius metus ši situacija tiko, jai tiko, kad G. ten gyvena.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. F. nurodė, jog palaiko atsakovės pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, jog ji surašė Z. S. testamentÄ , Å¡is testamentas nebuvo pirmasis. PirmÄ kartÄ turtas buvo paliktas Z. S. gyvenimo draugui ir dar vienai moteriai (tai nebuvo ieÅ¡kovė). Z. S. buvo sunkiai vaikÅ¡tanti, ji paskambino jai kaip seniÅ«nei ir paprašė atvykti sudaryti naujo testamento. Ji norėjo sudaryti naujÄ testamentÄ atsiradus aplinkybei, kad vienas paveldėtojas mirė ir grįžo sÅ«nus. Z. S. buvo protingai mÄ stanti moteris, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad ji visÄ savo turtÄ nori palikti sÅ«nui, kadangi jis čia grįžo ir neturi savo gyvenamo ploto, todėl visÄ turtÄ palieka sÅ«nui.

PirmÄ kartÄ pas Z. S. nuvyko apklausti, visuomet užduoda asmeniui klausimus, iÅ¡ kurių gali suprasti ar asmuo protingai kalba, susirašė testamento variantÄ ranka, nes ji neturi neÅ¡iojamo kompiuterio. Paskui Z. S. buvo nuvežtas paraÅ¡ytas testamentas kompiuteriu, ji pasirašė, įdavė pinigus. Tada pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ nuvežė pas notarę Riestaitienę užregistruoti ir paskui jau atvežė testamentÄ ir perdavimo aktÄ Z. S.. Namuose tikrai nebuvo girtaujama, visus kartus sÅ«nus buvo namuose, bet jis nesikiÅ¡o.

Ji su Z. S. kalbėjo vienam kambaryje, o G. buvo kitame kambaryje. SuraÅ¡yti testamentÄ ji vyko viena. PirmÄ jį testamentÄ suraÅ¡ant viskas vyko analogiÅ¡kai. Dėl smurto toje Å¡eimoje seniÅ«nijoje nebuvo gauta jokių skundų, kaime buvo Å¡nekama, kad ten gali bÅ«ti girtaujama, bet apie smurtÄ nebuvo jokios kalbos, jokių nusiskundimų. Socialiniai darbuotojai nesilankydavo pas Z. S., poreikiai nebuvo nustatyti, ji kreipėsi tik dėl kuro paÅ¡alpos. Buitimi rÅ«pindavosi kaimynė P. ir maisto parveždavo, socialinės darbuotojos niekada nepraÅ¡ydavo.

Kaimynė rÅ«pinosi, nes pati Z. S. sunkiai vaikščiojo, sugyventinis buvo aklas, parduotuvės toli, bet viskas vyko iki sÅ«nui grįžtant. Grįžus sÅ«nui jis pats aprÅ«pindavo mamÄ .

11. Teismo posėdžio metu liudytoja P. S. parodė, kad ieÅ¡kovę pažįsta, su Z. S. buvo draugės. IeÅ¡kovė visada padėdavo mamai, siuntė jai pinigus į liudytojos banko sÄ skaitÄ , kadangi pati Z. S. banko sÄ skaitos neturėjo. Maisto atveždavo kurjeriai ir remontavo namÄ , o sÅ«nus G. nieko nepadėjo, atimdavo ir pinigus iÅ¡ mamos. Jai apie testamentÄ nebuvo žinoma, kad viskÄ palieka G., sužinojo tik po jos mirties. Apie pirmÄ jį testamentÄ Å¾inojo, kad buvo užraÅ¡iusi gyvenimo draugui.

Ji padėdavo Z. S. buityje, aplankydavo jÄ kiekvienÄ dienÄ , ateidavo jos numaudyti, matydavo, kad bÅ«davo ant kÅ«no kraujosrÅ«vos, sÅ«nus jÄ muÅ¡davo, kad tik turtÄ paliktų jam. Kad smurtavo G., jai pasakė pati Z.. Visada sakydavo, kad G. nieko nepaliks, turtÄ paliks tik anÅ«kei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) arba ieÅ¡kovei. G. žinojo apie testamentÄ , nes jis pats ir surado žmogų, kuris nuvežė Z. pasiraÅ¡yti testamento. Z. S. sunkiai vaikščiojo, apie metus laiko jau pati niekur nebevažiuodavo, tik po kambarius vaikščiojo su lazdele ir viskas.

Psichinė sveikata buvo normali, viskÄ suprasdavo, protinga buvo, mėnuo iki mirties suprastėjo. Po Z. S. laidotuvių ieÅ¡kovė Lietuvoje pasiliko apie savaitę.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad yra Z. S. kaimynė nuo 2013 m., ieÅ¡kovę pažįsta. Bendraudavo su Z. S., aplankydavo jÄ kartÄ per savaitę. Ji beveik nevaikščiojo, kai tik atsikraustė, pradžioje dar matydavo jÄ vaikÅ¡tant po kiemÄ , o paskui nei į kiemÄ nebeiÅ¡eidavo. Atmintis buvo tokia, kad kartais pasakodavo ir tas pačias istorijas arba sumaiÅ¡ydavo faktus, laikÄ , tas pačias istorijas kitaip pasakodavo, bet jos elgsena buvo normali. Kai grįžo G. gyventi pas mamÄ , ji tapo nepageidaujama, nelabai ir eidavo jos lankyti po G. sugrįžimo.

G. buvo agresyvokas, su juo nebendraudavo. Z. kartais vartodavo alkoholį, niekada nematė girtos, bet užėjus pas jÄ Ä¯ namus, alkoholio matydavo. Apie testamentÄ nežinojo, sužinojo 2022 m. gegužės mėnesį, po G. mirties. Z. yra pasakojus, kad jai padeda dukra, atsiunčia pinigų, per mėnesį porÄ kartų atveždavo maisto į namus (dar metus laiko po to kai G. grįžo). Kai jau ko trÅ«kdavo, papraÅ¡ydavo jos, ji nupirkdavo. Metus iki Z. mirties ja rÅ«pinosi G.. Apie smurtÄ neteko girdėti, bet mano, kad konfliktų bÅ«davo, nes 5 kartus per pirmuosius G. grįžimo metus matė, jog buvo atvažiavusi policija kartu su greitosios medicinos pagalba.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. parodė, kad yra Z. S. giminaitė. JÄ matė paskutinį kartÄ keli metai iki mirties. Z. sirgo, nelabai reaguodavo į klausimus, jos yra ir nepažinusi, bet prisistačius prisimindavo, telefonu nebegalėdavo susikalbėti. Telefonu bendraudavo, kalbėdavo neriÅ¡liai, pasakodavo, kad dukra atsiunčia pinigų. SÅ«nus negerai su ja elgėsi, kai pakalbėdavo, guosdavosi jai, kad jÄ skriaudžia, pinigus atima. Nebuvo tokia artima, kad žinotų apie testamentÄ , žinojo tik, kai grįžo G., ji parašė testamentÄ G.. Apie testamentÄ sužinojo iÅ¡ pusseserės S. Å .. Kada tiksliai sužinojo nežino, tik žino, kai grįžo G.. Visada Z. sakydavo, kad turtÄ paliks I..

14. Teismo posėdžio metu liudytoja S. Å . parodė, jog su Z. S. yra giminės, telefonu bendraudavo 2-3 kartus per mėnesį. Aplankydavo kartÄ per metus. Pastebėjo, kad po gyvenimo draugo mirties labai suprastėjo sveikata. Ji jau neprisimindavo daug ko, dažnai kartodavosi, prisimindavo apie ankstesnius laikus. Ji užmirÅ¡davo, kad jai paskambindavo A.. PrieÅ¡ jos mirtį matė 2017 m. lapkričio 1 d. (iÅ¡ pradžių lyg ir pažino, o paskui klausinėjo iÅ¡ kur atvažiavai, kaip atvažiavai), o po to tik susiskambindavo, bet kai kalbėdavo telefonu, jos jau nebepažino (nors anksčiau pažindavo).

Kalba buvo neriÅ¡li, mintys nukrypdavo. Dėl testamento visada sakydavo, kad savo vaikus myli, tačiau turtÄ paliks I.. Bet kai grįžo G., susiskambino ir sako, na nežinau, gal reikės G. užraÅ¡yti, nes ji dabar viena, jai sunku ir ji jo bijo. 2018 m. pradžioje (kovÄ -balandį) pasiskambino, pasakė, kad perrašė testamentÄ G., pasakė, kad kitos iÅ¡eities jai nėra. Kai sužinojo apie testamentÄ , pasakė tik pusseserei D., daugiau niekam nesakė. A. nepasakojo nes nenorėjo kiÅ¡tis į Å¡eimos reikalus, nes pagalvojo, kad A. mamai paskambins, tada ji pasipasakos.

Skambindavo Z. S. į mobilų telefonÄ , ji naudojosi mobiliu telefonu. Paskutinį kartÄ kalbėjo telefonu 2018 m., kai papasakojo apie testamentÄ jau daugiau nebekalbėjo, nes Z. nebepakalbėdavo.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad Z. S. yra jos močiutė, santykiai su ja buvo labai geri. Su atmintim jai buvo labai prastai. Ji su mama siuntė pinigus močiutei, visada užsakydavo maistÄ Ä¯ namus 2-3 kartus į mėnesį, o ko trÅ«kdavo, tai visada parÅ«pindavo P.. Kai G. grįžo 2017 m., tada jau pinigus siuntė jam nežinant, kad jų neatimtų. Ji skambindavo 2-3 kartus į savaitę, kartais bÅ«davo, kad neatsimena, jog kalbėjo su ja (skambino pirmadienį, trečiadienį paskambinus klausia, kodėl tiek ilgai neskambini).

Kol turėjo laidinį telefonÄ , tai ir pati dar paskambindavo, o kai jau turėjo mobilųjį, ji nebepaskambindavo. BÅ«davo, kad paskambinus, sako kas čia skambina, prisistatydavo, tada prisimindavo. Apie testamentÄ , kad namas paliktas G., ji nežinojo visiÅ¡kai, kol nenuėjo įgaliotas asmuo pas notarę. Å is namas turėjo priklausyti tik jai. Paskutinį kartÄ jÄ matė 2018 m. vasario mėnesį, kai buvo grįžusi su draugu į LietuvÄ . Tuo metu Z. S. bendravo adekvačiai, bet bÅ«davo kalba apie senus laikus, su atmintimi buvo prastai.

Tuo metu lindynės pas Z. S. nebuvo. Visos investicijos name buvo tik iÅ¡ jų pusės, kai tik grįždavo į LietuvÄ visada kÄ nors sutvarkydavo name, malkos visada bÅ«davo nuperkamos. IÅ¡ G. jokių investicijų nebuvo. Kodėl jos mama nesikreipė po Z. mirties dėl palikimo priėmimo atsakyti negali, tuo metu nereikėjo Å¡io turto. Nesutinka su Z. tokia valia dėl testamento, nes G. visiÅ¡kai nebuvo tas žmogus, kuris prisidėtų prie Z. iÅ¡laikymo, be to šį namÄ buvo pirkusi ieÅ¡kovė.

16. Teismo posėdžio metu iÅ¡davÄ teikiančios institucijos atstovė Neimantė Nicienė parodė, kad birželio mėnesį skyriuje buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ notarės, jog kreipėsi A. dėl paveldėjimo bylos, atkreipė dėmesį, kad mirusysis turi nepilnametę dukrÄ , kuri yra pirmos eilės įpėdinė ir reikėtų spręsti klausimÄ dėl vaiko interesų užtikrinimo. Skyrius susirado nepilnametės įstatyminę atstovę ir įpareigojo kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo.

Skyrius gavo 2022 m. liepos 21 d. teismo nutartį dėl leidimo leisti priimti nepilnametės vardu ir turtas yra priimtas pagal apyraÅ¡Ä . G. atstovauja tinkamai savo nepilnametės dukros interesus, ji įvykdė įstatymo pareigÄ , kreipėsi į teismÄ , priėmė nepilnametės dukters vardu palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä ir taip tinkamai įgyvendino dukters turtines teises. Skyrius mano, kad G. nepraleido įstatymų nustatyto termino, kreipėsi laiku dėl palikimo priėmimo, kai tuo tarpu jo sesuo A. to nepadarė ir praleido įstatymo numatytÄ terminÄ ir net 4 metų terminÄ .

O G. mirus atsakovės įstatyminė atstovė veikė tinkamai, nepraleido įstatymo numatyto termino, priėmė nepilnamečio vaiko vardu palikimÄ . Jeigu testamentas bÅ«tų nuginčytas, tai Å¡ioje situacijoje nukentėtų nepilnametės A. S. interesai, kadangi ji dabar yra teisėta paveldėtoja, yra teisėtai paveldėjusi turtÄ kas atitinka jos interesus. Turtiniai interesai tikrai nukentėtų nuginčijus testamentÄ . Pažymėtina, kad kol notaras nepasikreipė į skyrių, Å¡i Å¡eima skyriui nebuvo žinoma, neturėjo jokių duomenų, kad Å¡itoje Å¡eimoje bÅ«tų netinkamai įgyvendinami nepilnametės atsakovės interesai.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas Ieškinys atmestinas.

1. Bylos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. B. yra testatorės Z. S. dukra, testatorė turėjo dar vienÄ sÅ«nų – G. S.. IeÅ¡kovė 1999 m. liepos 22 d. padovanojo motinai Z. S. gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Z. S. 2017 m. vasario 23 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausantį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko jis besusidėtų ir kada beatsirastų, palieka savo sÅ«nui G. S.. TestamentÄ patvirtino Mažeikių rajono Židikų seniÅ«nijos seniÅ«nė, notarinio registro Nr. NV-19, priėmė saugoti 2017 m. vasario 23 d.

Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarė Rita Reistaitienė, notarinio registro Nr. 1R17-711. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) PalikimÄ priėmė G. S. (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiÅ¡kimÄ Mažeikių rajono 1-am notarų biurui. Testamenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Z. S. 2016 m. vasario 12 d. buvo sudariusi testamentÄ , kurį patvirtino Mažeikių rajono Židikų seniÅ«nijos seniÅ«nė S. S..

2. G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo pirmos eilės įpėdinę – atsakovę dukrÄ A. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė mirusiojo tėvo G. S. palikimÄ ir 2022 m. lapkričio 8 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas pagal 2022 m. spalio 18 d. antstolės Gretos Žutautės sudarytÄ paveldimo turto apyraÅ¡Ä Nr. S-22-188-36207. PaveldimÄ turtÄ sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 3. 2022 m. gegužės 18 d. A. B. (duomenys neskelbtini) pasirašė įgaliojimÄ D. B. įgaliojimÄ atstovauti jÄ , viename iÅ¡ punktu – vesti paveldėjimo bylÄ notaro biure (duomenys neskelbtini) mirus G. S., priimti palikimÄ , pasiraÅ¡yti sandorį dėl palikimo priėmimo, gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ <...>. 2022 m. gegužės 30 d.

Mažeikių 1-ojo notarų biuro notarė Regina Lemežienė iÅ¡davė liudijimÄ apie palikimo priėmimo faktÄ , kad A. B. yra priėmusi mirusio brolio G. S. palikimÄ pagal įstatymÄ ir įpėdinė yra informuota, jog paveldėjimo teisės liudijimas į turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡duotas nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, arba kol nepilnametei dukrai A. S. nesueis 18-a metų.

Liudijimas buvo iÅ¡duotas D. B., A. B. atstovei pagal įgaliojimÄ . Pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad A. B. 2017-2018 metais siuntė pinigus P. S., nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 2 d. keturis kartus G. S..

4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytÄ nors ir veiksnaus asmens, tačiau sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

5. Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. TestamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ .

6. Testamento kaip asmeninio vienaÅ¡alio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikÅ¡mingiausias elementas – testatoriaus (-ės) valia, kuriÄ turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus (-ės) valia – sudėtingas ir individualus reiÅ¡kinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus (-ės) fizinės ir emocinės bÅ«senos aspektai. Dėl to, nustatant tikrÄ jÄ testatoriaus (-ės) valiÄ , reikÅ¡mingi testamento sudarymo metu buvusiÄ testatoriaus (-ės) bÅ«senÄ patvirtinantys faktai.

Kai, aiÅ¡kinant testamento sÄ lygas, taikoma sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklė, pagal kuriÄ reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos iÅ¡raiÅ¡ka ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartÄ . Tokio pobÅ«džio sandoriams kaip testamentas reikÅ¡mingesni subjektyvÅ«s, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtÄ palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010).

8. Taigi kasacinės instancijos teismas yra pabrėžęs ypatingÄ testatoriaus valios reikÅ¡mę, sprendžiant dėl aplinkybių susijusių su turto palikimu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl testamento nuginčijimo ypač svarbu įvertinti testatoriaus valiÄ testamento sudarymo metu.

9. Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad testatorė Z. S. 2017 m. vasario 23 d. testamento sudarymo metu bÅ«tų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl civilinėje teisėje galiojant sÄ Å¾iningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrÄ taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

11. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ . Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

12. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012).

13. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios, galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, teismo iÅ¡vada, jog testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir (arba) iÅ¡reikÅ¡tosios valios neatitiktį tikrajai valiai, paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

14. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu teigė, kad jos motina Z. S. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir jų sukeliamų padarinių, nes Å¡iai buvo diagnozuota demencija, paskutinius keletÄ metų iki jos mirties sunkiai vaikščiojo, pakankamai sunku buvo susikalbėti dėl jos atminties. Tuo tarpu liudytojų parodymai bei trečiojo asmens S. F. paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nurodo prieÅ¡ingai, kad Z. S. nors ir sunkiai vaikščiojo, bet ji buvo sveiko proto ir veiksni, nors turėjo problemų su atmintim, tačiau prisistačius liudytojoms, kurios buvo pažįstamos, kaimynės ar giminaitės, jas atpažindavo ir su jomis bendraudavo normaliai.

Liudytoja P. S., kuri kasdien aplankydavo Z. S. teigė, jog jos psichinė sveikata buvo normali, viskÄ suprasdavo, protinga buvo, mėnuo iki mirties suprastėjo. Taip pat teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovė, tiek ir liudytojos D. G., S. Å ., I. B. nurodė, kad Z. S. pakankamai dažnai bendraudavo su jomis mobiliuoju telefonu. I. B. taip pat nurodė, kad ir 2018 m. vasario mėnesį jai lankantis pas Z. S., ji bendravo adekvačiai. Å alių ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad Z. S. buvo sveiko proto, bendravo su visais normaliai ir adekvačiai, Z.

S. gebėjimas naudotis mobiliuoju telefonu paneigia ieÅ¡kovės teiginį, jog Z. S. nesuvokė ar nesugebėjo valdyti savo veiksmų bei suvokti savo veiksmų esmės. Vien ta aplinkybė, kad Z. S. galėjo turėti atminties sutrikimų nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Z. S. ginčo testamentÄ sudarė nesuprasdama savo veiksmų esmės ir negalėjimÄ jų valdyti.

15. Trečiasis asmuo seniÅ«nė S. F. savo paaiÅ¡kinimuose, duotuose teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl Z. S. pati susiekė su ja norėdama pakeisti anksčiau jos sudarytÄ testamentÄ dėl pasikeitusių aplinkybių. Ji prieÅ¡ atlikdama notarinį veiksmÄ (testamento suraÅ¡ymÄ ), įsitikino testatorės Z. S. veiksnumu, užduodama jai įvairius klausimus. Pokalbio su Z. S. metu seniÅ«nei jokio pagrindo abejoti asmens neveiksnumu neatsirado, kadangi Z. S. savo mintis dėstė aiÅ¡kiai, nuosekliai, sklandžiai, pasakė savo valiÄ , nurodė, kad jos dukra gyvena užsienyje, ji jos nelanko, sÅ«nus grįžo gyventi pas jÄ , dėl to visÄ savo turtÄ palieka sÅ«nui.

Taip pat seniÅ«nė pas Z. S. dėl ginčo testamento vyko net tris kartus, pirmÄ kartÄ â€“ iÅ¡klausyti testatorės valios, antrÄ kartÄ â€“ nuvežė testamentÄ pasiraÅ¡yti, trečiÄ kartÄ â€“ nuvežė testamento nuoraÅ¡Ä . Be to, kaip seniÅ«nė teismo posėdžio metu nurodė, pirmajame Z. S. sudarytame testamente (kuris taip pat buvo registruotas) tarp įpėdinių nebuvo ieÅ¡kovės, ir tai patvirtina aiÅ¡kiÄ tokiÄ testatorės valiÄ .

16. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad Z. S. sirgo demencija, kada nurodyta liga jai buvo diagnozuota. PirmÄ jį testamentÄ 2016 m. vasario 12 d. Z. S. sudarė bÅ«dama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, antrÄ jį – ginčo testamentÄ , sudarė lygiai po metų. Jokių duomenų, kad per minėtÄ laikotarpį bÅ«tų pablogėjusi Z. S. psichinė sveikata byloje nepateikta.

17. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

18. Ä®vertinęs Å¡alių, jų atstovų argumentus, iÅ¡klausęs liudytojų parodymus, iÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu Z. S. buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. PrieÅ¡ingai, Z. S. testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia atitiko jos tikrÄ jÄ valiÄ .

19. Nors ieškovė teigia, kad Z. S. 2017 m. vasario 23 d., kuomet buvo sudarytas testamentas, jau negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo demencija, tačiau šių jos teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

20. Z. S. sprendimas visÄ savo turtÄ palikti ne ieÅ¡kovei, o G. S., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad bÅ«tent G. S. buvo vienas, gyveno kartu su testatore, prižiÅ«rėjo jÄ , savo gyvenamojo bÅ«sto neturėjo – teismo nuomone, yra protingas, racionalus ir logiÅ¡kas. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytu aplinkybių duotų parodymų bei seniÅ«nės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini), turi ten nekilnojamojo turto, testatorės nelankė, testatorei siuntė pinigus, tačiau ieÅ¡kovė bÅ«dama geriau materialiai apsirÅ«pinusi, savo laisva valia padėjo mamai, o testatorė iÅ¡reiÅ¡kė seniÅ«nei savo valiÄ , jog sÅ«nus neturi turto, todėl turtas paliekamas tik G. S..

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po Z. S. mirties, ieÅ¡kovė pati nesikreipė dėl motinos palikimo priėmimo, o G. S. laiku ir tinkamai, praėjus vos dviem dienom po Z. S. laidotuvių, kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. PrieÅ¡taringi ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu dėl ginčo testamento ir sužinojimo apie jį aplinkybių. Pradžioje ieÅ¡kovė teigė, jog apie ginčo testamentÄ ji sužinojo po motinos mirtis, vežė brolį, susitaikė su juo, leido jam gyventi name, vėliau teigė, jog apie mamos testamentÄ sužinojo tik po brolio mirties, kai namie rado testamentÄ , nors liudytojoms – artimoms Z. S. giminaitėms, apie testamentÄ G. S. naudai jau buvo žinoma iÅ¡ telefoninių pokalbių iki Z. S. mirties.

22. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas tik testatorės psichine bÅ«klės kvestionavimu sudarant testamentÄ . Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad G. S. tyčiniais veiksmais siekė, kad testatorė sudarytų jam palankaus turinio testamentÄ .

23. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

24. Å ioje byloje teismas remiasi trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais kaip vienu iÅ¡ motyvų formuojant savo vidinį įsitikinimÄ , trečiasis asmuo S. F. iÅ¡samiai nurodė visas ginčo testamento sudarymo aplinkybes, nurodė Z. S. bÅ«klę testamento sudarymo, pasiraÅ¡ymo metu, taip pat iÅ¡samiai nurodė ir Z. S. motyvus bÅ«tent dėl tokio jos įpėdinio pasirinkimo.

25. Ä®vertinus įrodymų visumÄ , testamento sudarymo aplinkybes, ir atsižvelgiant į tai, jog nėra neabejotinų įrodymų leidžiančių spręsti apie testatorės negebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, laikantis teismų praktikoje suformuotos taisyklės gerbti testatoriaus valiÄ , nenustačius aplinkybių, jog testatorės elgesys testamento sudarymo metu buvo iÅ¡ esmės neprotingas, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėtų nepilnamečio vaiko turtiniai interesai, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio neįrodė, todėl ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinos pagrįstos 370,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato suteiktÄ pagalbÄ (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir mokėjimo pavedimais, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,00 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės A. S. atstovei pagal įstatymÄ G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.

Teisėja Sigita Rozgaitė