97a81957-08e1-409f-9db8-47a748e9fd2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-2890-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03560-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.7; 26; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Henriko Sadausko ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys D.

Z., R. K.). Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) kreipėsi su skundu į teismÄ , kuriuo prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymÄ dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5194 (2.13.) (toliau – ir Nurodymas) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. 3R-298 (2.13-1) ta apimtimi, kiek tai susiję su STT. Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ â€œ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – ir SM) pateikė informacijÄ dėl galimai padaryto ar daromo tarnybinio nusižengimo.

SM 2017 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu STT informavo, jog visapusiÅ¡kam patikrinimui atlikti reikalingi turimi papildomi iÅ¡samÅ«s duomenys apie D. Z. galimai neteisėtÄ veiklÄ , todėl prašė pateikti turimÄ papildomÄ medžiagÄ . PareiÅ¡kėja 2017 m. birželio 7 d. raÅ¡tu pateikė praÅ¡omÄ papildomÄ medžiagÄ dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus (toliau – ir Direkcija) pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėja 2018 m. liepos 12 d. gavo VDAI raÅ¡tÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti informacijÄ , kuo vadovaujantis buvo teikti trečiųjų asmenų duomenys, kokie asmens duomenys buvo pateikti, ar atitinkami duomenys buvo pateikti tretiesiems asmenims, ar asmenys buvo informuoti apie jų duomenų tvarkymÄ ir supažindinti su jų teise nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jų asmens duomenys.

STT į VDAI paklausimÄ atsakė 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡tu. VDAI priėmė 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. 3R-298 (2.13-1) „Dėl D. Z. skundo“, kuriuo pareiÅ¡kėjų D. Z. ir R. K. skundÄ dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo SM ir STT veiksmų teikiant pareiÅ¡kėjų asmens duomenis SM pripažino pagrįstu bei nusprendė pateikti STT nurodymÄ , siekiant užtikrinti asmens duomenų tvarkymÄ ir apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. 2018 m. rugsėjo 20 d. Nurodymu VDAI nurodė STT užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims bÅ«tų teikiami tik esant nors vienai 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmeny apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kurio panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sÄ lygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ , prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.

Å i įstatymo norma numato vienintelį tokios informacijos panaudojimo tikslÄ ir nenumato konkretaus subjekto, kuriam tokia informacija turi bÅ«ti perduodama (pvz. į pareigas skiriančiam asmeniui). VDAI nėra kvestionuojamas pirminio informacijos perdavimo SM teisėtumas, t. y. dar 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ â€œ (toliau – ir 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tas) informacijos perdavimo teisėtumo klausimas, taip pat nenurodoma, jog toks informacijos perdavimas galimai įvyko siekiant neaiÅ¡kių iÅ¡slaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimo tikslų tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) kontekste.

Būtent STT 2017 m. vasario 17 d. raštu perduotos išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimas yra neatsiejamas nuo STT 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. 4-01-4268 (toliau – ir 2017 m. birželio 7 d. raštas), kuriame nurodyta, jog siunčiama tik papildoma medžiaga dėl Direkcijos vadovo pavaduotojo galimo nusižengimo. Pareiškėjos teigimu, iš šių aplinkybių darytina išvada, kad VDAI Nurodymas yra nepagrįstas, deklaratyvus, nėra įvertintas išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo procesas, nėra aišku, kokius dar asmens duomenų tvarkymo tikslus turi atitikti išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, kai tokia informacija perduodama vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi.

Pažymi, kad VDAI neanalizavo jai pateikto 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡to, kuriame buvo aiÅ¡kiai apraÅ¡yta pozicija bei nurodomas teisinis reguliavimas, iÅ¡ kurio analizės akivaizdu, kad asmens duomenys nebuvo perduoti jokiems tretiesiems asmenims. Pabrėžia, kad Å¡iuo atveju kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimas buvo atliktas įgyvendinant vienÄ konkretų KŽĮ įvardintÄ tikslÄ bei pateikiant informacijÄ siekiant ne tik eliminuoti galimas korupcijos apraiÅ¡kas, tačiau kartu ir užtikrinant iÅ¡samų galimos drausminės ir (ar) tarnybinės atsakomybės tyrimÄ Å¡iÄ informacijÄ pateikiant 2 kartus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma, kurios aiÅ¡kinimas neturi bÅ«ti siaurinamas ADTAÄ® prasme. Toks reguliavimas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip specifinis siauro pobÅ«džio teisinių santykių reguliavimas, apibrėžtas specializuotame įstatyme. Tuo tarpu ADTAÄ® neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip siaurinantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytÄ galimybę perduoti informacijÄ siekiant visapusiÅ¡kai atlikti galimai padarytų drausminių ir (ar) tarnybinių nusižengimų tyrimus.

Minėta norma, be kita ko, nenumato, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija gali bÅ«ti pateikta tik asmenį į pareigas skiriančiam asmeniui, todėl pareiÅ¡kėjai nesuprantama, kuo remiantis VDAI priėmė iÅ¡vadÄ , jog asmens duomenys nebuvo tvarkomi teisėtai. VDAI nepateikė jokių argumentų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens duomenys buvo perduoti neteisėtai. PareiÅ¡kėjai taip pat nesuprantama, kodėl kalbama apie duomenų perdavimo metu galiojusio ADTAÄ® 6 straipsnio pažeidimus, kuris, STT nuomone, Å¡iuose epizoduose negali bÅ«ti taikomas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, iÅ¡slaptinta kriminalinės žvalgybos informacija neiÅ¡vengiamai yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu (tuomet galiojusio ADTAÄ® 2 straipsnio 1 dalis), tačiau tuometinio ADTAÄ® įvardyta asmens duomenų sÄ voka nėra tapati KŽĮ įvardintai kriminalinės žvalgybos informacijos sÄ vokai. BÅ«tent todėl tuometinio ADTAÄ® nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kintinos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į KŽĮ ir ADTAÄ® reglamentavimo visumÄ . Sutiko, jog tokia informacija negali bÅ«ti perduodama neapdairiai ir nenustatytam kiekiui asmenų, taip pat nesant tikslo, įvardyto KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje.

Pažymi, kad SM negali bÅ«ti traktuojama kaip trečiasis asmuo teisėtai vykusiame procese, todėl konstatavimas, kad STT neteisėtai perdavė asmens duomenis bÅ«tent tretiesiems asmenims, Å¡iuo atveju yra teisiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas, nes atitinkamos srities ministras turi pagrįstÄ teisę žinoti savo kuruojamoje srityje vykdomÄ jam tiesiogiai pavaldžių institucijų veiklÄ . Nors pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose už korupcijos prevencijÄ atsako vadovas, tačiau Å¡i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kintina kaip siaurinanti galimybes ministrui ir viceministrams žinoti apie savo srities ministerijoje ar jai pavaldžioje įstaigoje nustatytas galimos korupcijos apraiÅ¡kas.

PrieÅ¡ingu atveju, atitinkamos ministerijos ministrui, kaip ministerijos vadovui, nebus žinoma apie galimÄ korupcijÄ ministerijai pavaldžioje institucijoje, bus kompromituojamos korupcijos prevencijos priemonės, atitinkamos srities ministras nežinos ir negalės imtis priemonių užkirsti keliÄ korupcijai. Pabrėžia, kad STT papildomų duomenų pateikimas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatyto proceso metu, reaguojant į SM kreipimÄ si, niekaip teisiÅ¡kai negali bÅ«ti traktuojamas kaip ADTAÄ® pažeidimas.

Atkreipia dėmesį, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl D. Z. atleidimo, nekvestionavo proceso, pagal kurį duomenys buvo perduoti SM, teisėtumo. Teismų argumentai taip pat parodo, jog pats procesas, numatytas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje, buvo teisėtas ir jokie duomenys tretiesiems asmenims nebuvo pateikti. Taigi, VDAI Nurodymas ir Sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti, nes teisės aktai negali bÅ«ti aiÅ¡kintini taip, jog sudarytų prielaidas ar siaurintų galimybes užkirsti keliÄ korupcijai ne tik atitinkamoje ministerijoje, bet ir jos valdymo srities įstaigose, taip pat paneigtų galimybes panaudoti iÅ¡slaptintÄ kriminalinės žvalgybos informacijÄ tarnybinei ir (ar) drausminei atsakomybei nagrinėti Nurodo, kad buvo praleisti skundo nagrinėjimo metu galiojusio ADTAÄ® numatyti terminai, kas taip pat yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti VDAI sprendimÄ ir nurodymÄ neteisėtais.

Pažymi, kad VDAI neteisingai pritaikė teisės aktus iÅ¡ esmės ir tai lėmė įstatymo negaliojimo atgal principo pažeidimÄ , nes dėl STT veiksmų perduodant 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu teiktÄ informacijÄ , Å¡iam veiksmui buvo pritaikytas reglamentavimas, kuris atsirado tik 2018 m. PareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡ku, kodėl VDAI nagrinėtas ir pritaikytas vėliau įsigaliojęs ADTAÄ®, kadangi viso proceso, t.y. iki kol pateiktas fizinio asmens skundas turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtas, metu galiojo ankstesnė ADTAÄ® redakcija.

Daro iÅ¡vadÄ , jog VDAI Nurodymas ir Sprendimas, net ir tuo atveju, jeigu jie ir bÅ«tų pagrįsti, nurodymas turėjo bÅ«ti priimtas ir duotas pagal tuomet galiojusį, o ne Å¡iuo metu galiojantį ADTAÄ®. Be to, proceso metu galiojusioje ADTAÄ® redakcijoje nurodymas buvo suprantamas tiesiog kaip VDAI teisė (41 straipsnio 5 punktas) ir niekaip nebuvo siejamas su pažeidimo padarymo konstatavimu. Nurodo, kad Kriminalinė žvalgyba yra siejama su nusikalstamų veikų prevencija, iÅ¡aiÅ¡kinimu, rengiančių, darančių ar padarusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymu bei kitais kriminalinės žvalgybos uždaviniais, įvardytais KŽĮ 4 straipsnyje.

Teikiant kriminalinės žvalgybos informacijÄ KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu Å¡iam procesui turi bÅ«ti taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 Dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingos institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – ir Direktyva), o ne BDAR nuostatos.

Atkreipia dėmesį, kad aptariamų STT veiksmų atlikimo metu BDAR, kaip ir naujos redakcijos ADTAÄ®, dar nebuvo įsigaliojęs, todėl 2017 m. atlikti veiksmai neturėtų bÅ«ti vertinami BDAR kontekste. PareiÅ¡kėjos teigimu, VDAI neanalizavo KŽĮ reikalavimų ir (ar) informacijos gavimo bei teikimo aplinkybių, todėl suklydo nurodydama, jog teikiant informacijÄ pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį galimi atvejai, kai tokia informacija pateikiama institucijai papraÅ¡ius. Pažymi, kad vadovaujantis KŽĮ nuostatomis, kriminalinė žvalgyba savo esme yra nevieÅ¡o pobÅ«džio veikla, kuriai vienas iÅ¡ keliamų reikalavimų yra tas, jog informacija yra renkama tik tam, jog bÅ«tų įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždaviniai, o tokia informacija bÅ«tų panaudota tik ta paskirtimi, kuri yra numatyta pačiame KŽĮ.

STT duomenis SM teikė veikdama ne tuometinio ADTAÄ® ribose, o atsižvelgdama į KŽĮ nustatytÄ reglamentavimÄ bei visų pirma jame nustatytas pareigas. Vadovaujantis KŽĮ reikalavimais, visa informacija turi bÅ«ti renkama tik siekiant KŽĮ nustatytų tikslų, o ne tam, kad pastaroji bÅ«tų teikiama pagal atskirus institucijų paklausimus, todėl VDAI konstatuojamos aplinkybės neatitinka teisinės realybės. Pastebi, jog įstatymų leidėjas, numatydamas iÅ¡laptintos informacijos perdavimo mechanizmÄ , aiÅ¡kiai numatė asmenų privatumo ir valstybės intereso balansÄ , kuris atsispindi visuminiame KŽĮ reguliavime, o ne ADTAÄ®.

Å iuo atveju informacijos pateikimas SM pateisinamas, kadangi informacija svarbi ne tik konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo prasme, bet ir veiklos organizavimo ir kontrolės prasme. Pažymi, kad Nurodymas taip pat neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, kuriame nurodoma laikytis ne to teisės akto, o pats Nurodymas priimtas pažeidžiant procedÅ«rinius terminus bei nepagrįstai konstatuojami ADTAÄ® pažeidimai, o tai ir yra esminis Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. PareiÅ¡kėjos teigimu, praÅ¡ydama panaikinti neteisėtÄ ir nepagrįstÄ VDAI nurodymÄ ir SprendimÄ , taip pat siekia, kad bÅ«tų apgintas ir pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes STT, be kita ko, perduodant iÅ¡slaptintÄ kriminalinės žvalgybos informacijÄ apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, negali „užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims bÅ«tų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sÄ lygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.“, nes Reglamento 2 straipsnio 2 dalies d) punktas aiÅ¡kiai numato, jog Å¡is reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugÄ nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijÄ , tikslais ir tokio reguliavimo netaikymÄ KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies taikymo atveju patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Pažymi, jog VDAI Nurodyme yra klaidinanti apskundimo tvarka, nes pasakoma, jog Nurodymas, kaip dokumentas, gali bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui. Apibendrindama nurodo, kad VDAI pozicija yra nepagrįsta, o STT 2017 m. birželio 7 d. raÅ¡tas buvo tÄ sa jau susiklosčiusių santykių dėl informacijos teikimo pagal STT 2017 m. vasario 27 d. raÅ¡tÄ , kuriame jau buvo iÅ¡dėstytas 2016 m. vasario 4 d. pokalbio turinys. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, jog pradinis informacijos pateikimas jau bÅ«tų buvęs ginčytas ar bÅ«tų buvęs neteisėtas.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba atsiliepimų argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Nurodo, kad Direkcijos nuostatų, patvirtintų Susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 3-19(1.5 E) redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 17 punkte numatyta, kad Direkcijai vadovauja direktorius. Pagal Nuostatų 19 punktÄ , direktorius turi pavaduotojus, kuriuos jis skiria į pareigas ir atleidžia iÅ¡ jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Direkcijos direktoriaus pavaduotojai tiesiogiai pavaldÅ«s ir atskaitingi Direkcijos direktoriui, kuris nustato jų administravimo sritis. IÅ¡ Å¡ių teisės normų darytina iÅ¡vada, kad Direkcijoje už korupcijos prevencijÄ atsako ne Susisiekimo ministras, o Direkcijos direktorius. Pažymi, jog nekvestionuoja, jog ministrai jokiu atveju neturi teisės gauti jokios korupcinių nusižengimų prasme svarbios informacijos jiems pavestose srityse, tačiau tokių asmens duomenų teikimas kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į tai, ar yra teisėtas asmens duomenų teikimo ir gavimo pagrindas.

Å iuo atveju 2017 m. gegužės - birželio mėn. SM neatliko jokio drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrimo trečiojo asmens D. Z. atžvilgiu, todėl atsakovei nesuprantama, kodėl tokius asmens duomenis kaip slapti pokalbių įraÅ¡ai reikėjo teikti SM ir kodėl jų nebuvo galima pateikti pačiai Direkcijai, kuri tuo metu ir atliko D. Z. tarnybinės veiklos patikrinimÄ . Pripažįsta, kad trečiojo asmens D. Z. 2017 m. gruodžio 22 d. skundas buvo nagrinėjamas ilgiau nei ADTAÄ® 49 straipsnyje numatytas 4 mėnesių terminas, tačiau Å¡is terminas nėra naikinamasis ir jo praleidimas nedaro jokios įtakos STT pareigoms, neeliminuoja STT padaryto pažeidimo ir nedaro Nurodymo negaliojančiu ar neteisėtu.

Pažymi, kad VDAÄ®, nagrinėdama skundÄ , neturėjo tyčios vilkinti skundo nagrinėjimÄ , dėjo visas pastangas aiÅ¡kinantis galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau dėl didėjančio darbo krÅ«vio, gaunamų skundų pobÅ«džio ir sudėtingumo, skundus nagrinėjančių specialistų trÅ«kumo ir kitų aplinkybių, nurodytų VDAI D. Z. adresuotuose 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡te Nr. 2R-2933(2.13.) ir 2018 m. liepos 12 d. raÅ¡te Nr. 2R-4433(2.13.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo termino pratęsimo“ skundo nagrinėjimas VDAI užtruko.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad nėra aišku, kodėl Sprendime ir Nurodyme minimas šiuo metu galiojantis ADTAĮ, o ne ankstesnė ADTAĮ redakcija, galiojanti tuo laiku, kuomet turėjo būti ištirtas fizinio asmens skundas, nurodo, kad teisės norma, įtvirtinanti VDAI teisę teikti nurodymus, yra procesinė, todėl nurodymai turėtų būti teikiami vadovaujantis nurodymo teikimo metu galiojančiais teisės aktais, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Pažymi, kad lyginant pažeidimo padarymo metu ir Nurodymo teikimo metu galiojusias ADTAĮ redakcijas, VDAI teisė teikti nurodymus, jų teisinė galia, apskundimo tvarka, priimami sprendimai iš esmės nesiskiria.

Tiek pagal iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusiÄ ADTAÄ® redakcijÄ (41 straipsnio 5 punktas), tiek pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ ADTAÄ® redakcijÄ (12 straipsnio 2 dalies 5 punktas) VDAI turėjo ir turi teisę teikti duomenų valdytojams nurodymus. Dėl skundo argumentų, kad teikiant kriminalinės žvalgybos informacijÄ KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu Å¡iam procesui turi bÅ«ti taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – ir Direktyva), o ne BDAR nuostatos, be to, aptariamų STT veiksmų atlikimo metu BDAR, kaip ir naujos redakcijos ADTAÄ®, dar nebuvo įsigaliojęs, todėl 2017 m. atlikti veiksmai neturėtų bÅ«ti vertinami BDAR kontekste, nurodo, kad STT 2017 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-4268 teikdama SM trečiųjų asmenų asmens duomenis, pažeidė ADTAÄ® (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 6 straipsnį, t. y., STT veika buvo vertinama pagal pažeidimo metu galiojusį teisės aktÄ .

VDAI nuomone, bÅ«tų nelogiÅ¡ka nurodyti ateityje užtikrinti jau nebegaliojančių teisės normų laikymÄ si, todėl VDAI nurodė užtikrinti Nurodymo teikimo metu galiojančių teisės aktų laikymÄ si (kad asmens duomenys tretiesiems asmenims bÅ«tų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sÄ lygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų). Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį Å¡is įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais.

VDAI nuomone, nagrinėjamu atveju STT trečiųjų asmenų asmens duomenis SM teikė ne nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, o tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslu, o tai nepatenka į Direktyvos ir Kompetentingų institucijų ADTAĮ reguliavimo sritį, todėl turėtų būti taikomos ADTAĮ ir BDAR nuostatos. Be to, pareiškėja asmens duomenis SM teikė 2017 metais, t. y. kai dar nebuvo taikomas nei BDAR, nei Direktyva, o buvo taikomas ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), kuriame nebuvo numatyta jokių jo taikymo išimčių tokio tvarkymo atžvilgiu.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad Sprendimas ir Nurodymas yra neteisėti, nes ADTAÄ® reikalavimai yra netaikytini atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡slaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimas yra reglamentuojamas KŽĮ, o ne ADTAÄ®, nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu KT13-N5/2019, darytina iÅ¡vada, kad pagal KŽĮ renkant ir iÅ¡slaptinant informacijÄ taikomos Direktyvos nuostatos, o iÅ¡slaptintos informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į BDAR taikymo sritį.

Konstitucinis Teismas minimame nutarime nekonstatavo, jog KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į KŽĮ taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su STT argumentais, kad jos veiksmai perduodant informacijÄ pateko į KŽĮ reguliavimo sritį, bet ne į asmens duomenų apsaugÄ reglamentuojančio teisės akto - tuo metu galiojusio ADTAÄ® taikymo sritį. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir D. Z. atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. su skundu kreipėsi į atsakovę dėl to, kad 2017 m. lapkričio 14 d. interneto svetainėje www.15min.lt buvo paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens R. K., N. E. ir A. R. pokalbio, vykusio 2016 m. vasario 4 d., garso įraÅ¡as, kuriame minimas trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z.. Skunde nurodė, kad laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėja pateikė minėto pokalbio garso įraÅ¡Ä SM, trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. Direkcijoje nedirbo. Taip pat, SM nebuvo administracinio teisminio proceso tarp trečiojo suinteresuoto asmens D.

Z. ir Direkcijos dalyvis bei, SM neatliko jo atžvilgiu jokių patikrinimų ar tyrimų, todėl jų asmens duomenys buvo tvarkomi ir SM perduoti neteisėtai. Sutinka su atsakovės priimta išvada, kad SM 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 2-1551 nebuvo nurodytas trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų teikimo teisinis pagrindas; trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų gavimo SM teisinis pagrindas; trečiojo suinteresuoto asmens R. K. asmens duomenų naudojimo tikslas; trečiojo suinteresuoto asmens D.

Z. asmens duomenų naudojimo tikslas SM. Tokia atsakovės iÅ¡vada atitiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje pasisakyta dėl ADTAÄ® 6 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo: vienkartinio duomenų teikimo atveju nereikia sudaryti duomenų teikimo sutarties; tačiau įstatymas numatė, kad net ir vienkartinio duomenų teikimo atveju duomenų gavėjas turi pateikti praÅ¡ymÄ ir jame nurodyti duomenų naudojimo tikslÄ ; taigi, tiek iki 2001 m. sausio 1 d., tiek po Å¡ios datos ADTAÄ® reikalavo, kad asmens duomenų vienkartinis perdavimas bÅ«tų raÅ¡ytinės formos, nurodant duomenų naudojimo tikslÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-02-01774-01).

Todėl pagrįsta atsakovės iÅ¡vada, kad SM siekis trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenimis „sustiprinti teisminio ginčo procesÄ â€œ, kuriame SM net nedalyvavo, negali bÅ«ti laikomas teisėtu asmens duomenų teikimo ir/ar gavimo teisiniu pagrindu. Pažymi, kad pagrįstai buvo taikoma ADTAÄ® 2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1426 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d., kadangi skundžiamas Nurodymas priimtas 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. galiojant Å¡iai įstatymo redakcijai.

Nepagrįstais vertino pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Direkcija priklauso vykdomosios valdžios Å¡akai, kuriai bÅ«dinga hierarchinė sistema, ir patenka į susisiekimo ministrui pavestÄ valdymo sritį. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir KPÄ®) 16 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įstaigose už korupcijos prevencijÄ atsako vadovas, o pagal Direkcijos nuostatų 17 punktÄ Direkcijai vadovauja direktorius, kuris skiria į pareigas ir atleidžia iÅ¡ jų jam pavaldžius direktoriaus pavaduotojus.

Å ios bylos kontekste reikÅ¡minga tai, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį D. Z. atskirais laikotarpiais siejo su Direkcija, o ne su Ministerija. Tarnybinį patikrinimÄ dėl trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atliko ir teisminiame procese dėl apelianto D. Z. galimai neteisėto atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos taip pat dalyvavo ne SM, o Direkcija. Tai reiÅ¡kia, kad už korupcijos prevencijÄ Direkcijoje atsakė ne susisiekimo ministras, o Direkcijos direktorius, todėl SM nebuvo įstatymu įpareigota rinkti trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, o atitinkamai pareiÅ¡kėja neturėjo pagrindo teikti trečiųjų asmenų asmens duomenų SM.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. jokie teisiniai santykiai nei su Ministerija, nei su Direkcija iš viso niekada nesiejo. Vadinasi, SM prašė pateikti, o pareiškėja pateikė SM pašalinių asmenų asmens duomenis, todėl tokie pareiškėjos veiksmai atsakovės Sprendime pagrįstai buvo įvertinti kaip neteisėti. Pareiškėjos argumentus, kad informacijos pateikimas SM pateisinamas korupcijos prevencijos prasme, stokoja konkretumo ir faktinio pagrindimo, todėl vertintini tik kaip prielaidos bei spėlionės. Pažymi, kad Bendradarbiavimo sutartis Nr. 6-169/8-57 negali būti laikoma sutartimi dėl asmens duomenų teikimo ar kitu teisėtu pagrindu teikti asmens duomenis ADTAĮ ir/ar Reglamento (ES) 2016-679 6 str. 1 d. a) – f) papunkčių prasme.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas ne Reglamentas (ES) 2016/679, bet 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 Dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR nurodo, kad tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes Direktyvos (ES) 2016/680 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šioje direktyvoje nustatytos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, be kita ko, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, tikslais.

Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atžvilgiu nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, jam nebuvo reiškiami įtarimai, nebuvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. keltų grėsmę visuomenės saugumui, nebuvo taikomos baudžiamosios sankcijos ir pan. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. iš viso jokia forma ir apimtimi tarnybiniame ginče tarp trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. ir Direkcijos nedalyvavo. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų perdavimas SM neatitiko Direktyvos (ES) 2016/680 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų ir ši direktyva nagrinėjamoje byloje susidariusiai situacijai netaikytina.

Tai, kad atsakovė trečiųjų suinteresuotų asmenų skundÄ iÅ¡nagrinėjo per ilgesnį terminÄ nei ADTAÄ® 49 straipsnyje nustatytas 4 mėnesių terminas, neturi reikÅ¡mės Sprendimo ir Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodo, kad kadangi byloje aktualu, kuris Europos SÄ jungos teisės aktas – Reglamentas (ES) 2016/679 ar Direktyva (ES) 2016/680 taikytinas ginčo situacijai, yra pagrindas kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginčas dėl VDAI 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5194 (2.13.) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-298 (2.13-1), kiek tai susiję su STT, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, kad STT 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ â€œ SM pateikė informacijÄ dėl galimai padaryto ar daromo tarnybinio nusižengimo, kuriuo informavo SM apie Direkcijos direktoriaus pavaduotojo D.

Z. galimai padarytas ir daromas korupcinio pobÅ«džio neteisėtas veikas, turinčias tarnybinio nusižengimo požymių. Å ios informacijos pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas D. Z. atžvilgiu. SM 2017 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. 2-1551 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į STT nurodydama, kad visapusiÅ¡kam patikrinimui atlikti ir teisminio ginčo procesui sustiprinti reikalinga pateikti turimus iÅ¡samius duomenis apie D. Z. galimai neteisėtÄ veiklÄ . Atsakydama STT 2017 m. birželio 6/7 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-4268 „Dėl medžiagos pateikimo“ SM pateikė praÅ¡omus pateikti papildomus duomenis.

STT 2018 m. liepos 12 d. buvo gautas VDAI raÅ¡tas Nr. 2R-4449(2.13), kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti informacijÄ , kuo vadovaujantis buvo teikti trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenys, taip pat buvo praÅ¡oma pateikti informacijÄ ar tretieji asmenys buvo informuoti apie jų duomenų tvarkymÄ ir supažindinti su jų teise nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jų asmens duomenys. STT į VDAI raÅ¡tÄ Nr. 2R-4449(2.13) atsakė 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-5908. VDAI, atlikusi tyrimÄ , 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl D.

Z. skundo“ Nr. 3R-298 (2.13-1) (Sprendimas), kuriuo nusprendė, kad STT 2017 m. birželio 6/7 d. raÅ¡tu SM pateikdama trečiųjų asmenų skunde minimÄ 2016 m. vasario 4 d. garso įraÅ¡Ä , tai atliko neturėdama nei vieno iÅ¡ teisinių pagrindų, numatytų ADTAÄ® 3 ir 5 straipsniuose, t. y. pasielgė neteisėtai. STT 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas VDAI nurodymas dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5196(2.13.), kuriame buvo nurodyta užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims bÅ«tų teikiami tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sÄ lygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

STT dėl Nurodymo teisėtumo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. eI-944-1066/2019 pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino ir NurodymÄ pataikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi eA-594-525/2021 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad esminis dokumentas, kuriuo buvo konstatuotas pareiÅ¡kėjos padarytas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas bei priimtas sprendimas teikti pareiÅ¡kėjui atitinkamÄ nurodymÄ yra atsakovės 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 3R-298 (2.13-1).

Tuo tarpu atsakovės 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymas Nr. 2R-5196(2.13.) vertintinas kaip jau priimtÄ sprendimÄ vykdantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, priėmė iÅ¡vadÄ , kad atitinkamas teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai sukelia VDAI 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 3R-298 (2.13-1), kurį, siekiant apginti savo teises, pareiÅ¡kėja ir turėtų ginčyti administraciniame teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties eA-594-525/2021 argumentus pareiÅ¡kėja patikslino skundo reikalavimus, papildomai suformuluodama reikalavimÄ dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir Nurodymu bei prašo juos panaikinti kaip nepagrįstus iš esmės. Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. su 2017 m. gruodžio 22 d. skundu (vėliau 2018 m. vasario 28 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens R. K. įgaliojimas, kuriuo jis įgaliojo D. Z. atstovauti jį VDAI) kreipėsi į VDAI, nurodydamas, kad 2017 m. lapkričio 14 d. interneto svetainėje www.15min.lt buvo paskelbtas R. K. ir kitų asmenų pokalbio, vykusio 2016 m. vasario 4 d., garso įrašas, kuriame buvo minimas ir D.

Z.. D. Z. SM, kuri gavo įraÅ¡Ä , nedirbo, taip pat vykusiame ginče tarp D. Z. ir Direkcijos SM nebuvo proceso dalyvis ir SM jo atžvilgiu jokių tyrimo veiksmų nebuvo pradėjusi. VDAI atlikusi tyrimÄ ir įvertinusi sekančias aplinkybes: SM STT adresuotame 2017 m. gegužės 18 d. raÅ¡te Nr. 2-1551 buvo nurodyta, kad D. Z. tarnybinės veiklos patikrinimÄ atlieka Direkcija, o ne SM; SM D. Z. atžvilgiu jokio tarnybinio patikrinimo neatliko; už korupcijos prevencijÄ Direkcijoje atsakingas jos direktorius; Direkcija SM neprašė pateikti jokių duomenų;

SM iÅ¡ STT gautus duomenis Direkcijai persiuntė tik po 9 mėnesių ir per šį laikÄ duomenų niekam nenaudojo priėmė iÅ¡vadÄ , kad SM rinko trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis iÅ¡ STT ir juos tvarkė neteisėtai, nesant nei vieno ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, todėl tuo pažeidė ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 6 straipsnį. Pagal ADTÄ® 1 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 iki 2018 m. liepos 26 d.), ADTÄ® tikslas - ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, tvarkant asmens duomenis.

ADTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Å io įstatymo 5 straipsnis nustatė asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. ADTÄ® 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustatė, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

ADTÄ® 6 straipsnis numatė, kad asmens duomenys Å¡io įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytÄ asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sÄ lygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. PraÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis.

Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu bÅ«du ir taikomos tinkamos duomenų saugumÄ užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytÄ asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ , – duomenų teikimui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejai ir tvarka įtvirtinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje ,,Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas”.

KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ , prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje kriminalinės žvalgybos informacija apibrėžiama, kaip kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, leidžiama pasinaudoti ne visa kriminalinės žvalgybos informacija, o tik informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ . Ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai Sprendime ir Nurodyme suformuluotas įpareigojimas taikytas įvertinus jos veiksmus perduodant SM su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis susijusius duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti ir perduoti duomenys (garso įraÅ¡as ir kt.) apie Direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimai padarytas tarnybinio nusižengimo veikas buvo iÅ¡slaptinti bei SM perduoti pagal jos praÅ¡ymÄ (visapusiÅ¡kam patikrinimui atlikti ir teisminio ginčo procesui sustiprinti). Nagrinėjamu atveju, ginčo Å¡alių pozicijos iÅ¡siskyrė dėl to, ar STT, trečiųjų asmenų duomenis perduodama SM, su kuria tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo tiesiogiai susiję nei tarnybiniais, nei kitokio pobÅ«džio santykiais, taip pat, SM Å¡ių asmenų atžvilgiu pati neatlikinėjo jokių tarnybinio patikrinimo ar kt. veiksmų, asmens duomenų tvarkymo aspektu, iÅ¡ esmės veikė teisėtai.

Todėl, nagrinėjamoje byloje, siekiant įvertinti pareiÅ¡kėjos veiksmus (duomenų perdavimÄ ) teisėtumo aspektu, pirmiausia esminga pasisakyti dėl SM sÄ sajumo su STT perduotais duomenimis ir teisės Å¡iuos dokumentus gauti. Taip pat ginčo Å¡alys skirtingai vertino kilusio ginčo situacijoje taikytÄ teisinį reglamentavimÄ (ar nagrinėjamu atveju taikytinos ADTAÄ® (BDAR) ar KŽĮ (Direktyvos 2016/680) nuostatos). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Pagal Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, ministerija steigiama formuoti politikÄ , taip pat organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti jos įgyvendinimÄ pavestoje srityje. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 12 punktas ministrui paveda koordinuoti ir kontroliuoti įstaigų prie ministerijos veiklÄ . Ä®staigos prie ministerijos vadovas atskaitingas ministrui (Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 5 dalis). Ministerijos nuostatai paveda kontroliuoti politikos įgyvendinimÄ (SM nuostatų 7 punktas). Direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 įsakymu Nr. 3-457, 4 punkte nurodyta, kad Kelių direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.

Korupcijos prevencijos įstatymo, reglamentuojančio pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius vieÅ¡ajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kÅ«rimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje (1 straipsnis) 19 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad Vyriausybė, įgyvendindama šį įstatymÄ kontroliuoja ir užtikrina korupcijai atsparios aplinkos kÅ«rimo priemonių įgyvendinimÄ Vyriausybei atskaitinguose vieÅ¡ojo sektoriaus subjektuose, ministerijose ir joms pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose vieÅ¡ojo sektoriaus subjektuose; numato ir skiria veiksmingam korupcijos prevencijos įgyvendinimui bÅ«tinas lėšas.

SistemiÅ¡kai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada kad STT veiksmuose – perduodant atitinkamÄ medžiagÄ SM (duomenų tvarkymas), neteisėtumo, kaip jis apibrėžiamas ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatyta. IÅ¡ aptartų teisės nuostatų turinio matyti, kad SM, kaip Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, turi pareigÄ ne tik kontroliuoti bet ir užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kÅ«rimo priemonių įgyvendinimÄ taip pat ir jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose vieÅ¡ojo sektoriaus subjektuose.

Atitinkamai tam numatydama ir skirdama veiksmingam korupcijos prevencijos įgyvendinimui bÅ«tinas lėšas, ir tai tik dar labiau sustiprina ministerijai atskaitingo (pavaldaus) subjekto atsakomybę. Byloje nėra ginčo, kad Direkcija patenka į susisiekimo ministro valdomÄ sritį, todėl SM kontrolės, Direkcijos atžvilgiu, įgyvendinimas, tame tarpe ir Direkcijos darbuotojų, įtariamų korupcinio pobÅ«džio pažeidimo (-ų) padarymu, duomenų tvarkymas, teisiÅ¡kai pateisinamas. Remiantis Å¡iais argumentais nesutiktina su atsakovės Sprendime priimta iÅ¡vada, kad STT 2017 m. birželio 6 d. raÅ¡tu duomenis apie trečiuosius suinteresuotus asmenis SM teikė neteisėtai, t. y. nesant nei vieno ADTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus.

Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymas (jų perdavimas SM) buvo susijęs su ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintais kriterijais – įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai; teisėtas interesas (SM kontroliuoja ir užtikrina korupcijai atsparios aplinkos kÅ«rimo priemonių įgyvendinimÄ jai pavaldžiose įstaigose; bÅ«tent SM pavaldžios įmonės direktoriaus pavaduotojo atžvilgiu atliekamas tarnybinis tyrimas dėl korupcinio pobÅ«džio pažeidimo).

Teismo vertinimu, atsakovė Sprendime, remdamasis Direkcijos Nuostatų 17, 19 bei nurodydama, kad SM trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu jokio tyrimo neatlikinėjo/neatliko, todėl neturėjo teisės jų gauti, pernelyg siaurai aiškino ir vertino ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad STT SM trečiųjų asmenų duomenis teikė neteisėtai. Papildomai pažymėtina, kad asmuo, einantis valstybės tarnautojo pareigas turi susitaikyti su proporcingo lygio privatumo praradimu.

Viename iÅ¡ naujausių nutarimų Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas, pagal kurias kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais. Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas), nesilaikantis Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnybai ir joje dirbantiems asmenims keliamų konstituciÅ¡kai pagrįstų reikalavimų, galėtų iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Siekiant konstituciÅ¡kai svarbaus valstybės tikslo užkardyti korupcijos apraiÅ¡kas ar korupcinio pobÅ«džio veikas valstybės tarnyboje, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas valstybės tarnybos funkcionavimas, jos skaidrumas ir vieÅ¡umas, valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui), galimai darančiam nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, be kita ko, tarnybinius nusižengimus, gali bÅ«ti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis ribojamas naudojimasis teise į privataus gyvenimo apsaugÄ . (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas byloje Nr. KT13-N5/2019).

Taigi, teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Be to, Å¡iuo atveju SM perduota informacija buvo tiesiogiai susijusi su valstybės tarnautojo pareigomis (Direkcijoje vykdomais vieÅ¡aisiais pirkimais), todėl tokios informacijos teikimas SM tik dar labiau pateisinamas ir proporcingas. Taip pat atkreiptina, jog byloje nagrinėjamas STT duomenų perdavimas SM buvo tęstinis veiksmas. STT SM dėl ginčo atvejo jau buvo teikusi informacijÄ (2017 m. vasario 27 d. raÅ¡tu), kuri, beje, sudarė faktines prielaidas pradėti trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinį patikrinimÄ , tačiau dėl Å¡io fakto VDAI tyrimo nebuvo pradėjusi (byloje nėra duomenų, kad dėl 2017 m. vasario 27 d. raÅ¡te nurodytos informacijos tretieji suinteresuoti asmenys bÅ«tų teisę skundÄ VDI).

Nesutiktina su atsakove dėl STT padaryto ADTAĮ 6 straipsnio pažeidimo (STT teikiant duomenis 2017 m. birželio 6 d. raštu nebuvo nurodyti duomenų tvarkymo SM tikslai). SM teisė gauti STT pateiktus duomenis aptarta šiame sprendime nurodytais argumentais (SM vykdoma politika korupcijos prevencijos srityje (prioritetinė sritis); Direkcijos, kuri pavaldi SM, darbuotojų, įtariamų korupcinio pobūdžio pažeidimo (-ų) padarymu, duomenų tvarkymas, teisiškai pateisinamas ir pan.), todėl SM teisėtas interesas ir teisė gauti duomenis buvo aiškus ir pagrįstas (teikiama medžiaga buvo susijusi galimai padarytu korupciniu pažeidimu).

Be to, SM kreipimesi buvo nurodžiusi, kad papildoma medžiaga reikalinga visapusiÅ¡kam patikrinimui atlikti. Proceso Å¡alys taip pat skirtingai vertino ginčo situacijoje taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ (ar nagrinėjamu atveju taikytinos ADTAÄ® (BDAR) ar KŽĮ (Direktyvos 2016/680) nuostatos). Konstitucinis Teismas jau minėtame 2019 m. balandžio 18 d. nutarime byloje Nr. KT13-N5/2019 (68.7 p.) iÅ¡aiÅ¡kino, kad: <...> KŽĮ pagrindu vykdomas kriminalinės žvalgybos informacijos inter alia apie korupcinio pobÅ«džio nusikaltimų veikų požymių turinčias veikas, rinkimas priskirtinas asmens duomenų tvarkymui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais; taigi asmens duomenų apsaugai renkant tokiÄ informacijÄ inter alia pagal KŽĮ ir iÅ¡slaptinant jÄ pagal ginčijamÄ KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį taikomos ne Reglamento (ES) 2016/679, o Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos; tuo tarpu pagal ginčijamÄ KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį perduotos iÅ¡slaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų požymių turinčias veikas panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus, skirtingai nei jos rinkimas, iÅ¡slaptinimas ir perdavimas, patektų į Reglamento (ES) 2016/679 taikymo sritį.

Taigi, Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas KŽĮ nuostatų santykį su asmens duomenų apsaugÄ reguliuojančiais teisės aktais pateikė KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į KŽĮ, o ne į asmens duomenų apsaugÄ reguliuojančių teisės aktų reguliavimo sritį. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, bÅ«tent KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis reglamentavo duomenų perdavimÄ SM. Todėl ir STT veiksmai, perduodant informacijÄ SM, pateko į KŽĮ reguliavimo sritį.

Proceso Å¡alys, savo pozicijos teisingumÄ taip pat įrodinėja ir kitais motyvais, tačiau Å¡iame sprendime jau aptartais argumentais pripažinus atsakovės Sprendime konstatuotų iÅ¡vadų ir tuo pagrindu Nutarime suformuluoto įpareigojimo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės, kitų argumentų nagrinėjimas teisinės reikÅ¡mės neturėtų ir bÅ«tų perteklinis. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2685/2011). Nagrinėjamu atveju nebuvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis), todėl praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos skundÄ patenkinti. Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. 3R-298 (2.13-1) ta apimtimi, kiek tai susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų teisėtumu. Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymÄ dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5194 (2.13.).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Henrikas Sadauskas Eglė Žulytė-Janulionienė