2015-10-29 Nr. AB-21038-3-62-3-01201-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2116-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01201-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir A. S. (A. S.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl sprendimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai J. B. ir A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2014 m. liepos 11 d. nutarimus Nr. 68-1091 ir Nr. 68-1092; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam pareiškėjui bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 6–9).

Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjui J. B. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 68-1091, o pareiškėjui A. S. – 2014 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 68-1092, paskirtos nuobaudos – papeikimai. Drausminės nuobaudos – papeikimai paskirtos už tai, kad pareiškėjai 2014 m. liepos 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. 06.35 val., nesilaikydami pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės reikalavimų, 16 būrio 6 brigados gyvenamosios patalpos lovose Nr. 22 ir Nr. 18 miegojo pilnai nusirengę ir užsikloję antklodėmis. Pareiškėjai nesutiko su neteisėtais ir nepagrįstais ginčijamais nutarimais, kadangi nuobaudos skirtos neatlikus išsamaus tyrimo, pareiškėjų teikti paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Pareiškėjų nuomone, skiriant nuobaudas, nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, atsakovas nutarimus priėmė šališkai, pareiškėjai jokio pažeidimo nepadarė, kadangi juos pareigūnai pažadino 6.28 val., o ne 6.35 val. Dėl nepagrįstai skirtų nuobaudų pareiškėjai teigia patyrę psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, pažeminimą ir prašė priteisti kiekvienam po 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 34–38) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad drausminės nuobaudos – papeikimai pareiškėjams paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Drausminės nuobaudos pareiškėjams 2014 m. liepos 11 d. skirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio reikalavimų. Skiriant nuobaudas, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, pareiškėjų asmenybes. Buvo nustatyta, kad pareiškėjai 2014 m. liepos 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. 06.35 val., nesilaikydami pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės reikalavimų, 16 būrio 6 brigados gyvenamosios patalpos lovose Nr. 22 ir Nr. 18 miegojo pilnai nusirengę ir užsikloję antklodėmis. Minėtais veiksmais nuteistieji pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-95 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reikalavimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 101–105) pareiškėjų J. B. ir A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, nustatyta, jog ginčijamais nutarimais nuobaudos – papeikimai paskirtos už tai, kad pareiškėjai 2014 m. liepos 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. 06.35 val., nesilaikydami pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės reikalavimų, 16 būrio 6 brigados gyvenamosios patalpos lovose Nr. 22 ir Nr. 18 miegojo pilnai nusirengę ir užsikloję antklodėmis. Pareiškėjams nuobaudos paskirtos už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-95 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reikalavimų pažeidimus. Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.2S-3879 ir 2014 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 2S-3895 pareiškėjų skundai atmesti ir paskirtosios nuobaudos paliktos galioti.

Pataisos įstaigos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-95 patvirtintoje nuteistųjų dienotvarkėje nustatytas nuteistųjų kėlimosi laikas – 6.30 val. Teismas vadovavosi BVK 110 straipsniu, jo 1 punktu, 10 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsniu, 5 straipsniu, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 143 straipsniu, jo 2 dalimi.

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtino, kad J. B. ir A. S. 2014 m. liepos 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. 06.35 val., nesilaikydami pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės reikalavimų, 16 būrio 6 brigados gyvenamosios patalpos lovose Nr. 22 ir Nr. 18 miegojo pilnai nusirengę ir užsikloję antklodėmis. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai G. G. ir M. P., kurie nurodė, jog 2014 m. liepos 10 d. 06.35 val., 16 būrio 6 brigados gyvenamosios patalpos lovose Nr. 22 ir Nr. 18 abu pareiškėjai miegojo pilnai nusirengę ir užsikloję antklodėmis, kiti nuteistieji jau buvo atsikėlę ir nuteistuosius žadinantis skambutis jau buvo nuskambėjęs. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina pareigūnų 2014 m. liepos 10 d. tarnybiniai pranešimai. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštarauja faktinėms bylos bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, nebuvo jokių duomenų teigti, kad liudytojai turi pagrindo pareiškėjus apkalbėti. Taigi, pareiškėjų skundo motyvai, jog jie jokio pažeidimo nepadarė, kadangi juos pareigūnai pažadino 6.28 val., o ne 6.35 val., prieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms, teismas juos atmetė ir vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Pareiškėjų byloje pateiktus kitų nuteistųjų paaiškinimus teismas vertino kaip bandymą padėti pareiškėjams išvengti atsakomybės.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad, prieš skiriant nuobaudas, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, pareiškėjų pateikti paaiškinimai žodžiu ir raštu nebuvo tinkamai įvertinti, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl šis skundo motyvas buvo nepagrįstas ir atmestas. Taigi, pareiškėjams paskirtos nuobaudos, teismo nuomone, yra adekvačios jų padarytiems pažeidimams.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatavo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK 2014 m. liepos 11 d. nutarimus Nr. 68-1091 ir Nr. 68-1092, o skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi. Konstatavo, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išnagrinėjus pareiškėjų nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjai neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjų neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija darė išvadą, jog J. B. ir A. S. neįrodė nei Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, nei to, kad jie patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. B. apeliaciniu skundu (b. l. 124–126) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą, susijusį su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimais Nr. 68-1091 ir Nr. 68-1092 paskirtų nuobaudų – papeikimų – panaikinimu bei neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisimo po 3 000 Lt, t. y. po 870 Eur kiekvienam pareiškėjui bei 5 procentų dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjams nuobaudos skirtos neatlikus išsamaus tyrimo, pareiškėjų teikti paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti. Teismas rėmėsi tik atsakovo liudytojų paaiškinimais. Teigia, kad liudytojų parodymais teismas neturėjo vadovautis, nes jie ir surašė melagingus tarnybinius pranešimus. Tvirtina, jog liudytojų parodymai teismo posėdyje nebuvo nuoseklūs. Mano, kad atsakovo argumentai atsiliepime ir atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdyje yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia atsakovo nuomone. Atsakovas nepateikė įrodymų apie pareiškėjų padarytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 144–145) pasiūlius pareiškėjui J. B. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad A. S. įgaliojo J. B. teikti už jį apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, pareiškėjas J. B. pateikė paaiškinimą (b. l. 147), kuriame nurodė, kad jis už A. S. apeliacinio skundo neteikė, apeliacinį skundą teikė tik savo vardu.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139–141) prašo pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčijama nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Nuobaudą skyrė tau daryti turtintis teisę Įstaigos direktorius, nuobauda skirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes už režimo pažeidimą, laikantis nuobaudų skyrimo tvarkos ir nustatytais terminais, todėl ji yra teisėta ir pagrįsta, adekvati padarytam pažeidimui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimų Nr. 68-1091 ir 68-1092 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, priimant šiuos nutarimus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimus Nr. 68-1091 ir 68-1092, ir, nenustatęs viešosios atsakomybės sąlygų, nurodė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjas J. B., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų tenkintas, t. y. panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimus Nr. 68-1091 ir Nr. 68-1092, priteisti neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, po 3 000 Lt, t. y. po 870 Eur, kiekvienam pareiškėjui bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. spalio 5 d. buvo gautas pareiškėjo J. B. paaiškinimas (b. l. 147), kuriame jis nurodė, kad apeliacinį skundą teikia tik savo vardu, tačiau nurodė, kad prašo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimus Nr. 68-1091 ir Nr. 68-1092, o neturtinės žalos atlyginimą priteisti tik J. B. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnyje yra reglamentuojamas apeliacinio skundo priėmimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. ABTĮ 134 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik vienas iš pareiškėjų – J. B.. Tačiau apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai abiejų pareiškėjų (tiek J. B., tiek A. S.) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog J. B. būtų įgaliotas teikti už A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, apeliacinis procesas dalyje dėl reikalavimų A. S. atžvilgiu (t. y. dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 68-1092 ir priteisti A. S. 3 000 Lt neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio palūkanas) nutraukiamas ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 7 dalies pagrindu.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 68-1091 (b. l. 13), atsižvelgiant į tai, kad J. B. 2014 m. liepos 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 06.35 val., nesilaikydamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės reikalavimų, 16 būrio 6 brigados gyvenamosios patalpos lovoje Nr. 22 miegojo pilnai nusirengęs ir užsiklojęs antklode, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-95 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reikalavimus, nutarta J. B. skirti nuobaudą – papeikimą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 2S-3879 paskirta nuobauda palikta galioti (b. l. 16–17).

Remiantis BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu, papeikimas yra viena iš galimų skirti nuobaudų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Vadovaujantis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-95 yra patvirtinta Antrosios valdybos nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 63–75), pagal kurią nustatytas nuteistųjų kėlimosi laikas – 6.30 val.

Pareiškėjas J. B. tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuobauda jam skirta nepagrįstai, kadangi pareigūnai pareiškėjus pažadino 6.28 val., nurodo, kad tai patvirtina į bylą pateikti kitų nuteistųjų liudijimai (b. l. 10–11, 92–93). Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vadovautis būtent šiais liudijimais, tačiau nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo liudytojų paaiškinimais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pažymėtina, jog pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.

Šiuo atveju pažymėtina, kad aplinkybę, jog 2014 m. liepos 10 d. 6.35 val., t. y. jau pasibaigus miego laikui pagal pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą dienotvarkę, pareiškėjas J. B. savo lovoje miegojo pilnai nusirengęs ir užsiklojęs antklode, patvirtina Pravieniškių PN-AK pareigūnų G. G. ir M. P. 2014 m. liepos 10 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 54–55) fiksuoti duomenys. Šie pareigūnai, apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje pateiktų duomenų visumai. Taip pat pažymėtina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog pareigūnai, kurių parodymais ir yra grindžiamas skundžiamas Nutarimas Nr. 68-1091, buvo šališki, suinteresuoti J. B. ar A. S. nubaudimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas, kad pareiškėjų teiginiai, jog jie pažeidimo nepadarė, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, ir vertino juos kaip bandymą išvengti atsakomybės. Šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjų į bylą pateiktų kitų nuteistųjų liudijimų laikyti paneigiančiais pareigūnų nurodytas aplinkybes, kadangi jie surašyti jau žymiai vėliau (rugpjūčio ir lapkričio mėnesį) ir teikti jau teismui, o jokie logiški paaiškinimai, kodėl jie (nuteistųjų paaiškinimai) nebuvo pateikti sprendimą dėl nuobaudą skyrimo priėmusiam pareigūnui, nenurodyti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog jis nepadarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kadangi buvo keliamas 6.28 val., yra neįrodytas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad nuobauda jam buvo skirta neatlikus išsamaus tyrimo. Pažymėtina, jog BVK 143 straipsnyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (1 d.). Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 d.). Šiuo atveju pareiškėjui nuobauda skirta Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Drausmės komisijos posėdyje, kuriame buvo įvertintas tiek pareiškėjo rašytinis pasiaiškinimas, tiek žodiniai paaiškinimai (b. l. 45–46, 59). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris šį skundo motyvą dėl neišsamaus tyrimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktinės aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 68-1091 yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda yra motyvuota, todėl jį naikinti nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą sieja su nuobaudos – papeikimo – paskyrimu skundžiamu Nutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, skiriant šią nuobaudą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo, nesant viešosios atsakomybės sąlygų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškinęs ir taikęs materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas dalyje, susijusioje su pareiškėju J. B. netenkinamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą dalyje pagal pareiškėjo J. B. apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 68-1092 ir priteisti A. S. (A. S.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 3 000 Lt (870 Eur) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškėjo J. B. apeliacinio skundo dalį atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan