2021-11-24 Nr. AB-25165-4-52-3-00554-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4214-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00554-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjui Abdul Mecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Lenkijoje Respublikoje buvo sulaikyti 6 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai patikrinimo metu patvirtino, kad minėti užsieniečiai, neturėdami dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos. Minėti asmenys 2021 m. liepos 18 d. buvo perduoti Lietuvos Respublikai. Nustatant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad minėtas asmuo Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikalingos vizos. 2021 m. liepos 18 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas sulaikė Užsienietį iki 48 valandų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, Centras mano, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų. Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pažymima, jog Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais.

3. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje su teikimu nesutiko. Paaiškino, jog pasiklydo, todėl ir atsidūrė Lenkijos Respublikoje. Užsienietis nurodė, jog Lietuvos Respublikoje neturi giminaičių ar pažįstamų (tačiau turi kitose šalyse). Kilmės šalyje Užsienietį nori nužudyti.

4. Užsieniečio atstovas su teikimu nesutiko ir prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pažymėjo, jog Užsienietis yra civilizuotas, suvokia savo atsakomybę ir padėtį.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsieniečio sulaikymas Lenkijos Respublikoje aiškiai rodo, kad minėtas asmuo siekė išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti kitoje Europos Sąjungos šalyje. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti Užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pakartotinai neteisėtai išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas ir neįvykdytas. Tikėtina, kad, nepratęsus sulaikymo, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teisės aktus. Teismas sprendė, kad neišnyko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose nurodyti sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas nėra pagrindo. Nėra duomenų, jog Užsienietis turi ekonominių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio tapatybė nėra patvirtinta kompetentingų valstybės institucijų išduotais dokumentais (jų originalais arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis).

8. Teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad neteisėtas sienos kirtimas nėra teisės pažeidimas, kadangi kitaip pabėgėliai negali pasielgti. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo.

9. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečio pateikta asmens dokumento oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Pareiškėjas būdamas sulaikytas nėra padaręs apgyvendinimo vietos tvarkos pažeidimų. Užsieniečio išvykimas buvo tik epizodinis veiksmas, kuris neleidžia daryti vienareikšmių išvadų apie tikimybes, kad minėtas asmuo ateityje gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis bendradarbiavo su institucijomis ir dalyvavo visose statuso nustatymo procedūrose. Užsienietis pasimokė iš savo klydimo. Tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, nėra pagrindas atsisakyti jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo keliamą tikslą galima pasiekti ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

12. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

12.1. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu asmenimi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes yra reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pasienio kontrolės punkte. Užsienietis ignoravo šią prievolę ir toks elgesys traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas. Užsienietis pateikė savo asmens paso kopiją.

12.2. Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint savo asmens tapatybės dokumentų ir prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė tik praėjus pusantro mėnesio po sulaikymo. Minėtos aplinkybės indikuoja, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims.

12.3. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje. Jeigu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, Užsienietis pasišalins iš Centro. Tokiais veiksmais Užsienietis sukeltų ne tik nelegalios migracijos grėsmę, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtą sprendimą Užsienietį išsiųsti į kilmės šalį. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti, siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

12.4. Pažymima, jog 2021 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamentas, apklausęs prieglobsčio prašytoją ir išsiaiškinęs, jog iš gimtosios šalies jis išvyko dėl nesutarimų su kita gentimi, realios grėsmės jo egzistencijai nebuvo, priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos Užsieniečiui, bei penkis metus uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis buvo neteisėtai išvykęs į Lenkijos Respubliką, neturi asmens dokumentų, patvirtinančių tapatybę, todėl Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, tuo trukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

15. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti Užsieniečio laisvę, nes jis bendradarbiavo su valdžios institucijomis, pasimokė iš suklydimo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

18. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ar oficialiai patvirtintų jų kopijų, neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvyko į Lenkijos Respubliką, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

21. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Centro teikime nurodytas sulaikymo pratęsimo terminas iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Remiantis bylos duomenimis Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. liepos 18 d. (Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms). Šiuo atveju nėra pagrindo sulaikymo termino pratęsti iki 2022 m. sausio 19 d. Skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir Užsieniečio sulaikymo terminas tęstinas iki 2022 m. sausio 18 d.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimas yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, tačiau teismas neteisingai nurodė sulaikymo pratęsimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistatančio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistatančio asmens sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 18 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė