2022-11-09 Nr. AB-27665-3-65-3-00510-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-241-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00510-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zala Arms“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zala Arms“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Anykščių skyrius) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zala Arms“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Panevėžio departamentas) direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V1(19.4)-3149 (toliau – ir 2020 m. spalio 26 d. įsakymas) bei priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktorius priėmė 2020 m. spalio 26 d. įsakymą, kuriuo panaikino sprendimą skirti pareiškėjui subsidiją darbo užmokesčiui pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už darbuotojus A. V., A. V., E. T., I. K., J. Š., S. Č., T. M., V. K., ir šiuo įsakymu pavedė Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Anykščių skyriui (toliau – ir Užimtumo tarnybos Anykščių skyrius) neva nepagrįstai išmokėtos išmokos subsidijos susigrąžinimo procesą, kuriuo remdamasis Užimtumo tarnybos Anykščių skyrius pateikė pareiškėjui pretenziją dėl 13 280,68 Eur dydžio subsidijos grąžinimo.

Skundžiamame įsakyme konstatuota, kad minėta subsidija buvo paskirta ir išmokėta nepagrįstai, nes pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalį darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamo įdarbinimo priemones. Pareiškėjas nesutiko su šiuo 2020 m. spalio 26 d. įsakymu. Paaiškino, kad jis ir Užimtumo tarnyba 2017 m. liepos 5 d. sudarė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. URS-289(9.12) (toliau – ir Darbo vietų steigimo sutartis) dėl dviejų naujų darbo vietų įsteigimo.

Ši sutartis yra vykdoma – įsteigtos dvi darbo vietos ir į jas buvo priimti darbuotojai. Su darbuotoju nutraukus darbo sutartį, pareiškėjas įsipareigojo į tą darbo vietą įdarbinti Užimtumo tarnybos pasiūlytą bedarbį. Tokiu būdu pagal šią sutartį buvo įdarbintos J. Š. (2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartis) ir E. T. (2020 m. gegužės 20 d. darbo sutartis). Pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba 2018 m. birželio 13 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-10 (toliau – ir 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartis) dėl trijų naujų darbo vietų įsteigimo.

Ši sutartis yra vykdoma – įsteigtos trys darbo vietos ir į jas buvo priimti darbuotojai. Su darbuotoju nutraukus darbo sutartį, pareiškėjas įsipareigojo į tą darbo vietą įdarbinti Užimtumo tarnybos pasiūlytą bedarbį. Tokiu būdu pagal šią sutartį buvo įdarbinti A. V. (2019 m. vasario 19 d. darbo sutartis), T. M. (2019 m. lapkričio 28 d. darbo sutartis) ir S. Č. (2020 m. sausio 28 d. darbo sutartis). Pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba 2019 m. birželio 3 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. URS(19.4)-1307 (toliau – ir 2019 m.

Projekto įgyvendinimo sutartis) dėl trijų naujų darbo vietų įsteigimo. Ši sutartis yra vykdoma – įsteigtos trys darbo vietos ir į jas buvo priimti darbuotojai. Su darbuotoju nutraukus darbo sutartį, pareiškėjas įsipareigojo į tą darbo vietą įdarbinti Užimtumo tarnybos pasiūlytą bedarbį. Tokiu būdu pagal šią sutartį buvo įdarbinti V. K. (2019 m. lapkričio 28 d. darbo sutartis), A. V. (2019 m. gegužės 8 d. darbo sutartis) ir I. K. (2020 m. gegužės 26 d. darbo sutartis). Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 infekcijos, Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų dėl COVID-19 sąrašą. 2020 m. liepos 9 d.

Bendrovė Užimtumo tarnybai pateikė pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę darbuotojų darbo užmokesčiui dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – ir Pasiūlymas), kurio priede į darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtraukė darbuotojus J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V., I. K., t. y. tuos darbuotojus, už kurių darbo vietų įsteigimą buvo gautos subsidijos pagal Darbo vietų steigimo sutartį, 2018 m. ir 2019 m.

Projekto įgyvendinimo sutartis. Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatomis, už minėtus darbuotojus pareiškėjui paskyrė ir išmokėjo 13 280,68 Eur subsidiją darbo užmokesčiui, nes pareiškėjas buvo įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą. Pareiškėjas teigė, kad pagal Darbo vietų steigimo sutartį Bendrovė pasinaudojo subsidija pagal paramos darbo vietoms steigti priemonę (Užimtumo įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 1 p., 45 str.), tuo tarpu pagal 2018 m. ir 2019 m.

Projekto įgyvendinimo sutartis ji pasinaudojo subsidija pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonę (Užimtumo įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 46 str.). Taigi, Bendrovė pagal minėtas sutartis pasinaudojo viena aktyvios darbo rinkos politikos priemone, o būtent – parama darbo vietoms steigti. Remiamojo įdarbinimo priemonėmis Bendrovė iki 2020 m. liepos 22 d. nebuvo pasinaudojusi. Pareiškėjas teigė, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies nuostata (jog darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų) taikoma tuomet, kada naudojamasi paramos priemone steigiant darbo vietą ir įdarbinant asmenį, todėl aiškintina, kad tik įdarbinant asmenį negali būti naudojamasi kartu ir:

1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimu, ir 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimu. Pažymėjo, kad Bendrovė įsteigė atskiras darbo vietas pagal skirtingas užimtumo rėmimo priemones:

1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas bei 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalis taip pat nustato, jog darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. Teigė, kad steigiant darbo vietą ir įdarbinant asmenį negalima tuo pačiu metu naudotis abejomis priemonėmis.

Pažymėjo, kad Bendrovė į įsteigtą darbo vietą niekada neįdarbino darbuotojo pagal remiamojo įdarbinimo priemonę. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentacija (jog pareiškėjas, naudodamasis Užimtumo įstatymo 41 str. 24 d. nurodyta subsidija, negalėjo įtraukti į sąrašą tų darbuotojų, kurių darbo vietoms steigti 2017–2019 m. yra gavęs paramą, nes taip parama dubliuojasi), nes Bendrovė jokių darbuotojų, naudodamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta subsidija, nepriėmė, juolab į anksčiau subsidijuotą darbo vietą, o pasinaudojo ja esamiems užimtiems darbuotojams remti, kaip tai numato Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalis, sistemiškai ją taikant su 25 straipsnio 16 punktu.

Nuostata, kad darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmenis pagal remiamojo įdarbinimo priemones, pareiškėjo nuomone, yra tik apie asmens įdarbinimą pagal remiamojo įdarbinimo priemones į jau įsteigtą darbo vietą už subsidiją, t. y. iš esmės apie tos pačios prigimties / paskirties subsidijų dubliavimą įdarbinant asmenis, bet ne apie asmens, priimto į naujai įsteigtą darbo vietą, panaudojus paramą, darbo užmokesčio subsidijavimą dėl šalyje paskelbto karantino.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje, dėl kurios taikymo kyla ginčas, nustatyta, kad darbdaviams, kuriems šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 51 dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui. Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) sąrašą.

Bendrovė yra įtraukta į minėtą sąrašą, todėl pagrįstai pasinaudojo subsidija darbo užmokesčiui gauti, t. y. atsiradus visiškai naujoms aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, atsiradus naujam teisiniam pagrindui, esamiems darbuotojams išsaugoti buvo pasinaudota kita priemone – remiamojo įdarbinimo. Pareiškėjas teigė, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostata taikoma ne naujai įdarbinamiems darbuotojams, o jau dirbantiems. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, pareiškėjas konstatavo, kad Bendrovė parama pasinaudojo pagrįstai, ji nepasinaudojo dviguba parama.

Skundžiamas įsakymas nepagrįstai priimtas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies pagrindu, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Užimtumo tarnybos Anykščių skyrius ir UAB „Zala Arms“ 2017 m. liepos 5 d. sudarė Darbo vietų steigimo sutartį dėl dviejų naujų darbo vietų įsteigimo. Šiose įsteigtose darbo vietose dirba J. Š. ir E. T. (originale – Timinskienė). Užimtumo tarnyba ir UAB „Zala Arms“ 2018 m. birželio 13 d. sudarė Projekto įgyvendinimo sutartį dėl trijų naujų darbo vietų įsteigimo. Šiose įsteigtose darbo vietose dirba A. V., T. M. ir S. Č.. Užimtumo tarnyba ir UAB „Zala Arms“ 2019 m. birželio 3 d. sudarė Projekto įgyvendinimo sutartį dėl trijų naujų darbo vietų įsteigimo.

Šiose įsteigtose darbo vietose dirba V. K., A. V. ir I. K.. 2020 m. liepos 9 d. (originale – 29 d.) pareiškėjas Užimtumo tarnybai pateikė Pasiūlymą (Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau – ir ADRPP aprašas) 91 priedas) ir Sąrašą (91 priedo priedas), į kurį įtraukė ir tuos darbuotojus, kurių darbo vietoms įsteigti pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas) buvo skirta valstybės parama.

Tokiu būdu, už J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V., I. K. Užimtumo tarnyba paskyrė ir išmokėjo pareiškėjui 13 280,68 Eur subsidiją. Ši subsidija buvo išmokėta nepagrįstai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas 2020 m. spalio 26 d. įsakymas, kuriuo panaikintas sprendimas skirti pareiškėjui subsidiją darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už minėtus darbuotojus. Atsakovas pateikė Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, 24 dalies, 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, paaiškino, kad 41 straipsnis apibrėžia remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo sąlygas, subjektus, kurie gali jose dalyvauti, subsidijų dydžius ir pan.

Teigė, kad sistemiškai vertinant nurodytas Užimtumo įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog darbdaviai, kurie gauna Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui – dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėje, o tiksliau – įdarbinime subsidijuojant. Todėl skundo argumentas, jog darbuotojai, kurie buvo įdarbinti į už subsidijas įsteigtas darbo vietas pagal Darbo vietų steigimo sutartį, 2018 m. ir 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartis buvo įdarbinti ne pagal remiamojo įdarbinimo priemones, neturi teisinio pagrindo.

Įstatymų leidėjas Užimtumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias subsidijų darbdaviams skyrimo bei mokėjimo tvarką prastovų ir po prastovų laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių, priskyrė Užimtumo įstatymo 41 straipsnio, reglamentuojančio remiamojo įdarbinimo priemones, reguliavimo sričiai. Vadinasi, 41 straipsnio 24 dalies prasme, darbdaviai, gaunantys subsidijas darbo užmokesčiui po prastovų laikomi dalyvaujančiais remiamoje įdarbinimo priemonėje, todėl nebegali gauti subsidijos į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įdarbintus asmenis.

Atsakovas teigė, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje įstatymų leidėjas numato vienintelę išimtį, leidžiančią darbo vietas už valstybės paramos lėšas įsteigusiems darbdaviams dalyvauti tik vienoje remiamojo įdarbinimo priemonėje, o būtent – kai į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtoje darbo vietoje dirbantį asmenį, esantį prastovoje, darbdaviui mokama subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalį, t. y. gauti prastovų subsidiją. Užimtumo tarnybai nustačius, jog darbo užmokesčio subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už pareiškėjo darbuotojus buvo išmokėta nepagrįstai, remiantis be teisinio pagrindo priimtu įsakymu, buvo priimtas 2020 m. spalio 26 d.

įsakymas, pateikta pretenzija ir paprašyta pareiškėjo grąžinti be teisinio pagrindo gautą subsidiją.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Anykščių skyrius teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Zala Arms“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Utenos teritorinė darbo birža (toliau – ir Darbo birža) ir UAB „Zala Arms“ (subsidijos gavėjas), vadovaudamiesi Užimtumo rėmimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. A1-499 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, 2017 m. liepos 5 d. sudarė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. URS-289(9.12). Sutarties dalykas – darbo vietų steigimo subsidijavimas ir įdarbinimas į įsteigtas darbo vietas. Pagal sutartį pareiškėjas įsipareigojo iki 2017 m. spalio 16 d. įsteigti dvi darbo vietas, skirti 16 275 Eur savo lėšų darbo vietoms steigti, įdarbinti į įsteigtas darbo vietas darbo biržoje registruotus darbo ieškančius asmenis, pasirašant su jais neterminuotas darbo sutartis (sutarties 1.1, 1.2, 1.5 papunkčiai). Darbo birža įsipareigojo skirti pareiškėjui 30 225 Eur subsidiją darbo vietoms steigti (2.1 papunktis). Pareiškėjas neginčijo, kad jis gavo iš Darbo biržos 30 225 Eur subsidiją pagal Darbo vietų steigimo sutartį.

7.2. Utenos teritorinė darbo birža ir UAB „Zala Arms“ (subsidijos gavėjas) vadovaudamiesi Užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir URP aprašas) nuostatomis, 2018 m. birželio 13 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-10. Sutarties dalykas – vietinių užimtumo iniciatyvų projekto, kurio pavadinimas – Veiklos plėtra (toliau – ir 2018 m. Projektas), įgyvendinimas (sutarties 1 punktas). Pagal sutartį pareiškėjas įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 30 d. įsteigti tris darbo vietas, skirti 43 000 Eur nuosavų lėšų projektui įgyvendinti, įdarbinti į įsteigtas darbo vietas darbo biržos siunčiamus asmenis, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis (2.1–2.3 papunkčiai). Darbo birža įsipareigojo skirti pareiškėjui 40 500 Eur projektui vykdyti (3.1 papunktis).

7.3. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-177 Utenos ir kitų miestų teritorinės darbo biržos nuo 2018 m. spalio 1 d. reorganizuotos jungimo būdu, jas prijungiant prie Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pavadinimas po reorganizavimo – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

7.4. Užimtumo tarnyba, atstovaujama Anykščių skyriaus vedėjo, ir UAB „Zala Arms“ (subsidijos gavėjas), atstovaujamas direktoriaus, 2019 m. birželio 3 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. URS(19.4)-1307. Sutarties dalykas – vietinių užimtumo iniciatyvų projekto, kurio pavadinimas – Verslo plėtra-2 (toliau – ir 2019 m. Projektas), įgyvendinimas (sutarties 1 punktas). Pagal sutartį pareiškėjas įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. įsteigti tris darbo vietas, skirti 48 410 Eur nuosavų lėšų projektui įgyvendinti, įdarbinti į įsteigtas darbo vietas Užimtumo tarnybos rekomenduojamus asmenis, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis (2.1–2.3 papunkčiai). Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti pareiškėjui 45 490 Eur projektui vykdyti (3.1 papunktis).

7.5. Pareiškėjas skunde neginčijo, kad jis gavo iš Darbo biržos 40 500 Eur projektui vykdyti pagal 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį, gavo iš Užimtumo tarnybos 45 490 Eur projektui vykdyti pagal 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį.

7.6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pagal Darbo vietų steigimo sutartį sukūrė dvi naujas darbo vietas ir įdarbino darbuotojas J. Š. ir E. T., pagal 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį sukūrė tris naujas darbo vietas ir įdarbino darbuotojus A. V., T. M. ir S. Č., pagal 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį sukūrė tris naujas darbo vietas ir įdarbino darbuotojus V. K., A. V. ir I. K.. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Ir iš darbo sutarčių kopijų matyti, kad UAB „Zala Arms“ (darbdavys) sudarė neterminuotas darbo sutartis su šiais darbuotojais: 2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartį Nr. 56 su J. Š., kurioje numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti 2019 m. lapkričio 12 d.; 2020 m. gegužės 20 d. darbo sutartį Nr. 68 su E. T., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti 2020 m. gegužės 21 d.; 2019 m. vasario 19 d. darbo sutartį Nr. 54 su A. V., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. vasario 20 d.; 2019 m. lapkričio 28 d. darbo sutartį Nr. 57 su T. M., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. lapkričio 29 d.; 2020 m. sausio 28 d. darbo sutartį Nr. 61 su S. Č., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. sausio 29 d.; 2019 m. lapkričio 28 d. darbo sutartį Nr. 60 su V. K., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. lapkričio 29 d.; 2019 m. gegužės 8 d. darbo sutartį Nr. 66 su A. V., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti 2019 m. gegužės 11 d.; 2020 m. gegužės 26 d. darbo sutartį Nr. 69 su I. K., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti 2020 m. gegužės 27 d.

7.7. Atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, nustatant, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val., ir įvedant apribojimus privataus sektoriaus veiklai. Vėliau priimtais Vyriausybės nutarimais karantino režimo trukmė buvo pakeičiama, ją pratęsiant, taip pat nustatomi ar keičiami apribojimai privataus sektoriaus veiklai. Karantino režimo trukmė truko iki 2020 m. birželio 16 d. (atšaukta Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579). Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskelbus karantiną dėl COVID-19 infekcijos, UAB „Zala Arms“ buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės. Ir iš pareiškėjo pateiktos Valstybinės mokesčių interneto tinklalapio kopijos buvo matyti, kad UAB „Zala Arms“ priklauso juridiniams asmenims, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

7.8. Pareiškėjas UAB „Zala“ pateikė Užimtumo tarnybai 2020 m. liepos 9 d. Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę darbuotojų darbo užmokesčiui dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (užpildytą Pasiūlymo formą, ADRPP aprašo 91 priedas), ir pateikė Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą (užpildytą užpildytą Sąrašo formą, ADRPP aprašo 91 priedo priedas), į kurį įtraukė ir J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V., I. K., t. y. tuos pačius asmenis, kurie buvo įdarbinti į darbo vietas, kurioms steigti pareiškėjas iš Darbo biržos pagal Darbo vietų steigimo sutartį buvo gavęs 30 225 Eur, pagal 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį buvo gavęs 40 500 Eur, iš Užimtumo tarnybos pagal 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį buvo gavęs 45 490 Eur.

7.9. Užimtumo tarnybos Anykščių skyriaus parengtos Bendrovei 2020 m. spalio 27 d. pretenzijos Nr. SD-(19.4)-7695 „Dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir Pretenzija), išmokų darbo užmokesčio subsidijavimui registracinių kortelių kopijų nustatyta, kad Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. VI(19.4)-1962 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ pareiškėjui buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V., I. K., pareiškėjui Užimtumo tarnyba 2020 m. paskyrė ir išmokėjo subsidijas darbo užmokesčiui: už J. Š. – 423,75 Eur, 607 Eur, 607 Eur; už E. T. – 423,75 Eur, 607 Eur, 607 Eur; už A. V. – 607 Eur, 607 Eur, 607 Eur, už T. M. – 607 Eur, 607 Eur, 607 Eur, už S. Č. – 607 Eur, 607 Eur, 607 Eur, už V. K. – 415,53 Eur, 607 Eur, 607 Eur, už A. V. – 484,65 Eur, 607 Eur, 607 Eur, už I. K. – 607 Eur, 607 Eur. Iš viso pareiškėjui Užimtumo tarnyba išmokėjo 13 280,68 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

7.10. Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorius priėmė 2020 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V1(19.4)-3149 „Dėl Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. VI(19.4)-1962 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 3 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“, kuriame nurodė, jog vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, įvertinęs tai, kad pareiškėjui UAB „Zala Arms“ Užimtumo tarnybos Panevėžio Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu už darbuotojus, kurie įdarbinti į už valstybės paramos lėšas įsteigtas darbo vietas pagal Darbo vietų steigimo sutartį, 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies pagrindu paskirta ir išmokėta nepagrįstai, panaikino 2020 m. liepos 22 d. įsakymo 3 priedo 16 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, A. V.), 18 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, A. V.), 20 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, E. T.), 21 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, I. K.), 22 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, J. Š.), 25 eilutę ((kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, S. Č.), 27 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, T. M.), 29 eilutę (kurioje nurodyti UAB „Zala Arms“, V. K.); ir pavedė Užimtumo tarnybos Anykščių skyriui inicijuoti nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo procesą, išsiunčiant Bendrovei pretenziją dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo.

7.11. Užimtumo tarnybos Anykščių skyriaus vedėjas parengė Bendrovei 2020 m. spalio 27 d. pretenziją Nr. SD-(19.4)-7695 „Dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“. Pretenzija informavo pareiškėją, kad priimtas 2020 m. spalio 26 d. įsakymas, kuriuo panaikintas sprendimas skirti pareiškėjui subsidiją darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V., I. K.. Nurodė, kad atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies nuostatą (kurioje teigiama, kad darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims) darbdaviui, įsteigusiam naujas darbo vietas pasinaudojant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta parama, negali būti skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, nes tai yra remiamojo įdarbinimo priemonė (41 str. 1 d. 1 p., 42 str. 1 d.).

Nurodė, kad Užimtumo tarnybos Anykščių skyrius ir UAB „Zala Arms“ 2017 m. liepos 5 d. sudarė Darbo vietų steigimo sutartį dėl dviejų naujų darbo vietų įsteigimo, 2018 m. birželio 13 d. sudarė 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį dėl trijų naujų darbo vietų įsteigimo, įsteigtose darbo vietose įdarbinti J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V. ir I. K.. Nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 10 d. pateikė Užimtumo tarnybai Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, kurio priede į darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, Sąrašą, įtraukė ir minėtus darbuotojus, kurie buvo įdarbinti į darbo vietas, kurioms įsteigti Bendrovei skirta valstybės parama.

Teigė, kad pasitikėdama Bendrovės pateikta informacija, nes duomenų teisingumas patvirtintas parašu, Užimtumo tarnyba už minėtus darbuotojus (J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V. ir I. K.) paskyrė ir išmokėjo subsidiją darbo užmokesčiui, iš viso 13 280,68 Eur, nors, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, subsidija negalėjo būti išmokėta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, paprašė pareiškėją grąžinti nepagrįstai pervestą 13 280,68 Eur subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą.

7.12. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies pagrindu už V. K., A. V. ir I. K. buvo paskirta ir išmokėta pagal 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį (ši sutartis nepaminėta 2020 m. spalio 26 d. įsakyme ir Pretenzijoje).

7.13. Pretenzija ir pridėtas prie jos 2020 m. spalio 26 d. įsakymas buvo išsiųsti pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdama su Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymu, kreipėsi su skundu į teismą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento 2020 m. spalio 26 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje ginčas kilęs iš esmės dėl to, ar pareiškėjas už darbuotojus, kurių darbo vietoms įsteigti 2017–2019 metais buvo gavęs paramą pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2020 metais turėjo teisę gauti ir subsidiją darbo užmokesčiui už tuos pačius darbuotojus pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį.

9. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas, Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtintas Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas.

10. Teismas įvertino, kad pareiškėjas, su Utenos teritorine darbo birža 2017 m. liepos 5 d. sudaręs Darbo vietų steigimo sutartį, pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą „darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas“ gavo iš jos 30 225 Eur sumą darbo vietų steigimui, su Utenos teritorine darbo birža (Užimtumo tarnyba) sudaręs 2018 m. ir 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartis, pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą „vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas“ gavo iš jos atitinkamai 40 500 Eur, 45 490 Eur sumas darbo vietų steigimui, įsteigė darbo vietas, kuriose buvo įdarbinti J. Š., E. T., A. V., T. M., S. Č., V. K., A. V. ir I. K.. T. y. pareiškėjas tuo pasinaudojo Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta paramos darbo vietoms steigti rūšimi (numatyta 1 ir 2 p.), Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta aktyvios darbo rinkos politikos priemone (numatyta 4 p. „parama darbo vietoms steigti“). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui pagal Darbo vietų steigimo sutartį buvo išmokėta 30 225 Eur, pagal 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį buvo išmokėta 40 500 Eur, pagal 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį buvo išmokėta 45 490 Eur.

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas Užimtumo tarnybai pateikė 2020 m. liepos 9 d. Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę darbuotojų darbo užmokesčiui dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (už tuos pačius darbuotojus, kurių darbo vietoms steigti 2017–2019 metais pareiškėjas buvo gavęs 30 225 Eur, 40 500 Eur, 45 490 Eur paramą), ir Užimtumo tarnyba pareiškėjui 2020 metais išmokėjo 13 280,68 Eur sumą, t. y. pareiškėjas tuo pasinaudojo remiamojo įdarbinimo priemone (Užimtumo įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjas skunde taip pat patvirtino, kad jis pasinaudojo kita priemone – remiamojo įdarbinimo.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui 13 280,68 Eur subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį buvo išmokėta kaip darbdaviui, išlaikančiam darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims (Užimtumo įstatymo 41 str. 24 d.), t. y. užimtiems asmenims, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą (Užimtumo įstatymo 25 str. 16 p.). Minėtas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja įdarbinimą subsidijuojant. Taigi, pareiškėjas (darbdavys), gaudamas 13 280,68 Eur subsidiją, dalyvavo įdarbinime subsidijuojant, t. y. remiamojo įdarbinimo priemonėje (Užimtumo įstatymo 41 str. 1 d. 1 p.).

13. Teismo vertinimu, pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies nuostatą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui anksčiau pagal Darbo vietų steigimo sutartį buvo išmokėta subsidija darbo vietoms steigti (pagal Užimtumo įstatymo 44 str. 1 d. 1 p.), pagal 2018 m. ir 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartis buvo išmokėta subsidija darbo vietoms steigti (pagal Užimtumo įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjas negalėjo gauti 13 280,68 Eur subsidijos darbo užmokesčiui, nes tai yra remiamojo įdarbinimo priemonė (Užimtumo įstatymo 41 str. 1 d. 1 p., 42 str. 2 d.). Pareiškėjui netaikytina Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta išimtis, kadangi pareiškėjas kreipėsi su Pasiūlymu dėl subsidijos gavimo ne dėl to, kad jo darbuotojams buvo paskelbta prastova.

14. Teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, priėmė 2020 m. spalio 26 d. įsakymą, ir kreipėsi su Pretenzija į pareiškėją, prašydamas grąžinti nepagrįstai pervestą 13 280,68 Eur subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą.

15. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė išvadą, kad atsakovo Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymas, kuriuo buvo panaikintos 2020 m. liepos 22 d. įsakymo 3 priedo eilutės ir Užimtumo tarnybos Anykščių skyriui buvo pavesta inicijuoti nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo iš pareiškėjo procesą, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Todėl naikinti ginčijamą Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V1(19.4)-3149 nebuvo pagrindo. Dėl to pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Zala Arms“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus 2020 m. spalio 26 įsakymą.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pagal 2017 m. Darbo vietų steigimo sutartį UAB „Zala Arms“ pasinaudojo subsidija pagal paramos darbo vietoms steigti priemonę (Užimtumo įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 1 p., 45 str.). Tuo tarpu pagal 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį ir 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį UAB „Zala Arms“ pasinaudojo subsidija pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonę (Užimtumo įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 46 str.). Taigi, skirtingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, UAB „Zala Arms“ pagal minėtas sutartis pasinaudojo viena aktyvios darbo rinkos politikos priemone, o būtent – parama darbo vietoms steigti. Remiamojo įdarbinimo priemonėmis UAB „Zala Arms“ iki 2020 m. liepos 22 d. nebuvo pasinaudojusi.

17.2. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalis taikoma tuomet, kada naudojamasi paramos priemone steigiant darbo vietą ir įdarbinant asmenį, todėl aiškintina, kad tik įdarbinant asmenį negali būti naudojamasi kartu ir: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimu; ir 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimu. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Zala Arms“ įsteigė atskiras darbo vietas pagal skirtingas užimtumo rėmimo priemones: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimu bei 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimu. Pagal skirtingas sutartis nebuvo įgyvendinamas dvigubas įdarbinamų darbuotojų rėmimas. Steigiant darbo vietą ir įdarbinant asmenį negalima tuo pačiu metu naudotis abejomis priemonėmis. UAB „Zala Arms“ į įsteigtą darbo vietą niekada neįdarbino darbuotojo pagal remiamojo įdarbinimo priemonę. Užimtumo tarnybos tvirtinimu, UAB „Zala Arms“, naudodamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nurodyta subsidija, negalėjo įtraukti į sąrašą tų darbuotojų, kurių darbo vietoms steigti 2017–2019 m. yra gavęs paramą, nes taip neva parama dubliuojasi ir traktuojama tai, kaip į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą darbo vietą įdarbinimas asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones. Tačiau su tokia argumentacija nesutinka, nes UAB „Zala Arms“ jokių darbuotojų, naudodamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta subsidija nepriėmė, juolab į anksčiau subsidijuotą darbo vietą, o pasinaudojo ja esamiems užimtiems darbuotojams remti.

17.3. UAB „Zala Arms“ yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą. Subsidija pasinaudota Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies, sistemiškai ją taikant su 25 straipsnio 16 punktu, pagrindu esamiems darbuotojams. UAB „Zala Arms“ įsitikimu, ši nuostata taikoma ne naujai įdarbinamiems darbuotojams, o jau dirbantiems. Atsižvelgiant į išdėstytą, jog UAB „Zala Arms“ parama pasinaudojo pagrįstai ir nepasinaudojo nei dviguba parama, nei nepagrįstai pasinaudojo Užimtumo įstatyme 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta parama, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant Užimtumo įstatymo nuostatas bei nesiejant jų sistemiškai, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas, o skundžiamas įsakymas nepagrįstai priimtas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies pagrindu, todėl naikintinas.

18. Atsakovas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog Bendrovė pasinaudojo viena aktyvios darbo rinkos politikos priemone – parama darbo vietoms steigti, o remiamojo įdarbinimo priemonėmis iki 2020 m. liepos 22 d. nebuvo pasinaudojusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo ir atsakovo 2018 m. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA-10, 2019 m. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. URS(19.4)-1307 ir 2017 m. liepos 5 d. Darbo vietų steigimo sutarties Nr. URS-289(19.2)-1606 pagrindu prisiimtų įsipareigojimų vykdymas nėra laikytinas įvykdytu ir / ar pasibaigusiu (pareiškėjas įsipareigojo vykdyti veiklą ir įsteigtų darbo vietų nepanaikinti 36 mėnesius nuo darbo vietų įsteigimo dienos). Taigi, šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija bei Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies antroji nuostata sudaro pagrindą išvadai, jog sutartiniams įsipareigojimams pagal minėtas sutartis esant nepasibaigusiems ir į už valstybės paramą įsteigtose darbo vietose Užimtumo tarnybos siųstiems asmenims tebedirbant, pareiškėjas negalėjo įtraukti į sąrašą subsidijai gauti tų darbuotojų, kurie buvo įdarbinti pasinaudojant remiamojo įdarbinimo priemone, t. y. UAB „ Zala Arms“ įdarbinti valstybės suteiktos paramos jų darbo vietų įsteigimui pagrindu. Atsakovo tvirtinimu, pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, pareiškėjas galėjo, teikdama Pasiūlymą, į darbuotojų, už kuriuos pageidauja gauti subsidiją sąrašą, įtraukti kitus papildomai remiamus asmenis, t. y. nurodytus Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punkte, kurių darbo vietos steigti nebuvo skirta valstybės parama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento 2020 m. spalio 26 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Utenos teritorinė darbo birža bei UAB „Zala Arms“ (subsidijos gavėjas) 2017 m. liepos 5 d. sudarė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. URS-289(9.12). Sutarties dalykas – darbo vietų steigimo subsidijavimas ir įdarbinimas į įsteigtas darbo vietas. Pagal sutartį Darbo birža įsipareigojo skirti pareiškėjai 30 225 Eur subsidiją darbo vietoms steigti.

22. Utenos teritorinė darbo birža ir UAB „Zala Arms“ (subsidijos gavėjas) 2018 m. birželio 13 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-10. Pagal sutartį pareiškėjas įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 30 d. įsteigti tris darbo vietas, skirti 43 000 Eur nuosavų lėšų projektui įgyvendinti, įdarbinti į įsteigtas darbo vietas darbo biržos siunčiamus asmenis, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis. Darbo birža įsipareigojo skirti pareiškėjui 40 500 Eur projektui vykdyti.

23. Užimtumo tarnyba ir UAB „Zala Arms“ (subsidijos gavėjas) 2019 m. birželio 3 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. URS(19.4)-1307. Pagal sutartį pareiškėjas įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. įsteigti tris darbo vietas, skirti 48 410 Eur nuosavų lėšų projektui įgyvendinti, įdarbinti į įsteigtas darbo vietas Užimtumo tarnybos rekomenduojamus asmenis, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis. Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti pareiškėjui 45 490 Eur projektui vykdyti.

24. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas gavo iš Darbo biržos ir Užimtumo tarnybos lėšas, numatytas minėtose sutartyse.

25. Pareiškėjas UAB „Zala“ pateikė Užimtumo tarnybai 2020 m. liepos 9 d. Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę darbuotojų darbo užmokesčiui dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo ir pateikė Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą, į kurį įtraukė asmenis, kurie buvo įdarbinti į darbo vietas, kurioms steigti pareiškėjas iš Darbo biržos pagal Darbo vietų steigimo sutartį buvo gavęs 30 225 Eur, pagal 2018 m. Projekto įgyvendinimo sutartį buvo gavęs 40 500 Eur, iš Užimtumo tarnybos pagal 2019 m. Projekto įgyvendinimo sutartį buvo gavęs 45 490 Eur.

26. Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. VI(19.4)-1962 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ pareiškėjui buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį. Pareiškėjui Užimtumo tarnyba išmokėjo 13 280,68 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

27. Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorius 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V1(19.4)-3149 panaikino Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. VI(19.4)-1962 dalį, pagal kurią pareiškėjui buvo išmokėta 13 280,68 Eur subsidija darbo užmokesčiui.

28. Užimtumo tarnybos Anykščių skyriaus vedėjas 2020 m. spalio 27 d. pretenzija Nr. SD-(19.4)-7695 informavo pareiškėją, kad priimtas 2020 m. spalio 26 d. įsakymas, kuriuo panaikintas sprendimas skirti pareiškėjui subsidiją darbo užmokesčiui ir paprašė pareiškėją grąžinti nepagrįstai pervestą 13 280,68 Eur subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014).

30. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

31. Kaip jau buvo minėta, Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktorius priėmė 2020 m. spalio 26 d. įsakymą, kuriuo panaikino Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymo 3 priedo 16, 18, 20, 21, 22, 25, 27, 29 eilutes. Šis įsakymas buvo priimtas iki įsigaliojant Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, suteikiančiai teisę viešojo administravimo subjektui pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė panaikinti jo priimtą neteisėtą administracinį aktą nebuvo numatyta nei Viešojo administravimo įstatymo, nei ginčo santykius reguliuojančiame specialiame įstatyme – Užimtumo įstatyme. Ginčijamu įsakymu buvo pabloginta pareiškėjo, kuriam buvo išmokėta subsidija, padėtis, jam dėl to kilo neigiamos pasekmės (reikalaujama grąžinti išmokėtą subsidiją). Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai viešojo administravimo subjektas (Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas) veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti 2020 m. spalio 26 d. įsakymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-463/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022).

33. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

34. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

35. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

36. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, kad būtų teisinis pagrindas šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei pagal teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, suformuluotas šios nutarties 32 punkte nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose, priimtuose analogiškose pagal faktines aplinkybes bylose.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

38. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo padavimą (atitinkamai 23 Eur ir 12 Eur).

40. ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žyminių mokesčių, mokamų už skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų (30 Eur), ir apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo (15 Eur), dydžiai. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą ir apeliacinį skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam grąžintina 1,25 Eur žyminio mokesčio dalis. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinos 33,75 (22,50 + 11,25) Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zala Arms“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zala Arms“ skundą patenkinti.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V1(19.4)-3149 „Dėl Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V1(19.4)-1962 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 3 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Zala Arms“ iš atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Zala Arms“ 1,25 Eur (vieną eurą ir 25 centus) sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys

part_7c1b3dc6754144eaaae58cd39a5be175_end