979f943b-d53a-4ea3-b023-84da5982d4e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-10700-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-04229-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius               Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. PaaiÅ¡kino, kad jis nuo 2015-07-02 iki 2015-07-07 buvo laikomas Vilniaus VPK areÅ¡tinėje kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kameros bÅ«davo nuolat perpildytos, jose nėra normalaus tualeto, kamerose bÅ«davo Å¡alta, drėgna, neatsidarydavo langai, patalpos nevėdinamos, jose trÅ«kdavo gryno oro ir natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Teigia, kad laikymas tokiomis nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis prilygsta kankinimui. Nurodo, kad neteisėtais pareigÅ«nų veiksmas jis buvo pažemintas, pažeista jo garbė ir orumas ir patyrė neturtinę žalÄ . Patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir sukrėtimais, emocine depresija, nepatogumais, pažeminimu.Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundÄ nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ CK 6.271 str. nurodytų bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas itin trumpÄ laikÄ (4 paras), todėl jo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra vienkartinio pobÅ«džio, mažareikÅ¡miai ir smulkmeniÅ¡ki. Kaltindamas policijos pareigÅ«nus pareiÅ¡kėjas stengiasi pasirodyti auka, o jo reikalavimai atlyginti neturtinę žalÄ traktuotini kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti. Vilniaus aps. VPK areÅ¡tinėje uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių taip pat ir pareigų užtikrinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės), kuriomis vadovaujantis yra organizuojamas asmenų laikymas policijos areÅ¡tinėse. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi bei lovos skalbiniais. Å vari patalynė iÅ¡duodama kiekvienam į areÅ¡tinę uždaromam asmeniui, asmens higienos priemonės (tualetinis popierius, muilas) dalinamos į kiekvienÄ kamerÄ .

MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojami nuolat, tam atlikti yra sudaryta sutartis. Vilniaus VPK sanitarinių mazgų įrengimas bei langų kamerose įrengimas atitinka HN 37:2009 reikalavimus. Pagal higienos normų reikalavimus bei policijos areÅ¡tinių kamerų įrengimo instrukcijÄ sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atskirti sienelėmis. Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktÅ«s bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis apie galimai patirtÄ moralinę žalÄ , emocinį sukrėtimÄ bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu ir jo reikalavimas laikytinas tik siekiu pasipelnyti.

Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus AVPK teigė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.Skundas atmestinas.Byloje spręstinas ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje, pagrįstumo.Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiais nuo 2015-07-03 iki 2015-07-07 Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo priteisimo.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Higienos norma HN 37:2009.

Vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat į policijos areÅ¡tines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Anksčiau aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas – Vilniaus apskrities VPK – užtikrindamas tinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus, tarp jų – užtikrinti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis, nei teisės aktais nustatytas minimalus, gyvenamasis plotas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus AVPK areÅ¡tinę buvo pristatytas 2015-07-03 10.50 val. ir buvo laikomas iki 2015-07-07 8.30 val. 2015-07-03 buvo laikomas kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 22,5 m2 , kartu su 2 asmenimis, 2015-07-04 buvo laikomas toje pačioje kameroje kartu su 3 asmenimis. 2015-07-05 buvo perkeltas į kamerÄ , kurios plotas 19,4 m2, ir buvo laikomas iki 2015-07-06 kartu su 4 asmenimis, o 2015-07-07 iÅ¡ Vilniaus aps.

VPK areÅ¡tinės buvo konvojuotas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ . Taigi, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus VPK areÅ¡tinėje nepažeidžiant vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo. Be paminėto argumento pareiÅ¡kėjas skundÄ argumentuoja saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos neužtikrinimu, nes kamerose bÅ«davo netinkamas apÅ¡vietimas, jose tvyrojo drėgmė ir buvo Å¡alta, nebÅ«davo normalaus tualeto, dėl neatsidarančių langų ir netinkamo vėdinimo nuolat trÅ«kdavo gryno oro, nebuvo elektros rozečių, kamerose esantys asmenys nebuvo vedami į duÅ¡Ä po to, kai atvykdavo iÅ¡ kitos kalinimo įstaigos, o rÅ«kantys asmenys bÅ«davo laikomi kartu su nerÅ«kančiais.Higienos normos HN 37:2009 5–15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); 18–33 punktuose reglamentuoti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimai.

Policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (20 punktas). Policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc.

AreÅ¡tinių kamerų dirbtinė Å¡viesa turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos higienos normos 24 punktÄ , oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir judrumas turi bÅ«ti Å¡ie: Å¡iltuoju metų periodu oro temperatÅ«ra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s.Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus 2014-12-02 patikrinimo akte konstatuota, kad Vilniaus VPK areÅ¡tinės kamerų bÅ«klė atitinka higienos normų reikalavimus (b. l. 30-31).

Vilniaus VPK patvirtino, kad Vilniaus VPK areÅ¡tinėje yra oro Å¡alinimo sistema (iÅ¡traukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės, o kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo ploto atskirtas sienelėmis (b. l. 19). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Vilniaus VPK areÅ¡tinės kamerų sanitarinė bÅ«klė, taip pat jose įrengtas sanitarinis mazgas bei kamerose esanti oro Å¡alinimo sistema (iÅ¡traukiamoji ventiliacija) atitinka HN 37:2009 reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad HN 37:2009 2 p. įtvirtinta, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areÅ¡tinių pastatams ir jų teritorijoms.

Veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, Taisyklių 9.2 p. nustatyta, jog asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigÅ«nų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo). Taigi, už kamerų Å¡varÄ ir tvarkÄ atsakingi patys joje laikomi asmenys, kuriems Vilniaus VPK areÅ¡tinė iÅ¡duoda valymo inventorių.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų areÅ¡tinėje. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, t. y. atsakovės atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų, taip pat ir žalos padarymo fakto, todėl Å¡iuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo ir priteisti žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.n u s p r e n d ė:Atmesti pareiÅ¡kėjo G. T. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                    Liudmila Zaborovska