2017-07-04 Nr. AB-13302-3-61-3-05013-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ū. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos procedūrų kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-07-04 Nr. AB-13302-3-61-3-05013-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. Ū. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–2) į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SP-21 „Dėl P. Ū. 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SP-21) ir grąžinti tirti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) ar kitai kompetentingai institucijai pareiškėjo skundą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-1097-556/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05013-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ū. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos procedūrų kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas P. Ū. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–2) į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SP-21 „Dėl P. Ū. 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SP-21) ir grąžinti tirti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) ar kitai kompetentingai institucijai pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu Nr. SP-21 paaiškino, kad neteisingai buvo įvertintas stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – ir LSMU) 2015 m. organizuojamas šeimos medicinos rezidentūros studijas vykusiuose pagrindiniame ir papildomame motyvaciniuose pokalbiuose. Jo žinios buvo įvertintos „0“ balų, o 2011 m. „2,4“. Nurodė, kad komisijos nariai nepragrįstai jį vertino neigiamai, nors jo teorinių ir praktinių įgūdžių vertinimai, pasiekimai medicinoje atitinka reikalavimus stojančiajam į rezidentūros studijas. Pabrėžė, kad stodamas į Vilniaus universiteto rezidentūros studijas buvo įvertintas teigiamai ir motyvuotai. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 iki 2015 m. yra įgijęs didelę teorinę ir praktinę patirtį. LSMU neatsižvelgė į jo teiktus dokumentus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba nesiaiškino ir neįvertino akivaizdžių jo kvalifikaciją patvirtinančių aplinkybių.
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 83–86) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad LSMU Šeimos medicinos rezidentūros motyvacijos komisija procedūrinių pažeidimų, vertindama pareiškėją, nepadarė. Pareiškėjas dėl apeliacijos po motyvacinių pokalbių į LSMU nesikreipė. Tarnyba nevertino motyvacinių komisijų balų, skirtų pareiškėjui, dydžių, kadangi jai tokie įgaliojimai nesuteikti. Stojant į Vilniaus universitetą (toliau – ir VU) motyvacinis pokalbis nėra privalomas ir šis universitetas nenaudoja formuluotės kaip įvertintas teigiamai ir motyvuotai, o tik įrašomas motyvacinis balas. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti pasvarstomojo pobūdžio argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 188–190) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui nepateikė jokių naujų argumentų, kuriuos reikėtų vertinti iš naujo (pareiškėjas pakartojo 2015 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybai teiktame skunde nurodytas aplinkybes), taip pat nenurodė, kokias teisės normas, nagrinėdama skundą, pažeidė Tarnyba. Paaiškino, kad pareiškėjas nurodė subjektyvią nuomonę dėl LSMU struktūrinių padalinių ar kitų asmenų įtakos motyvacijos pokalbius vykdžiusiai komisijai. Pažymėjo, kad LSMU laikydamasis teisės aktų reikalavimų organizavo 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. liepos 8 d. motyvacinius pokalbius ir vertino pareiškėją, t. y. jis 2015 m. birželio 4 d. surinko 0,4 balo, o 2015 m. liepos 8 d. – 0,2 balo iš 5 galimų skirti balų. LSMU nurodė, kad pareiškėjas apeliacijų dėl motyvacinių pokalbių neteikė. Pabrėžė, kad Komisija pagrįstai tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su motyvacinių pokalbių organizavimu ir vykdymu, o motyvacinių komisijų balų vertinti Komisijai nesuteikta teisė.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu (II t., b. l. 63–67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo Nr. SP-21, kuriuo pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundas pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamo motyvacinių pokalbių, kuriuos vykdė LSMU Šeimos medicinos rezidentūros komisijos, įvertinimų.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas, MSĮ) 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Šio straipsnio 12 dalyje įtvirtintos galimos priimamų sprendimų rūšys, Kontrolierius, be kita ko, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, turi teisę priimti sprendimą pripažinti skundą nepagrįstu (9 punktas).
Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Kontrolieriaus Sprendimu Nr. SP-21 pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu pagal Kontrolieriui suteiktą kompetenciją.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI–1583 patvirtinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai (toliau – ir Tarybos nuostatai, Nuostatai), kurie nustato Tarnybos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, struktūrą ir darbo organizavimą. Pagal Nuostatų 2 punktą, Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti Kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu (Nuostatų 3 punktas). Pagal Nuostatų 13 punkto 1 papunktį, Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje. Minėtų Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, kad skundas Kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui.
Teismas, įvertinęs Nuostatų minėtus punktus, padarė išvadą, kad Kontrolierius, nagrinėdamas skundus, veikia akademinės etikos ir procedūrų srityje ir priima sprendimus, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu būtent dėl galimo akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimo. Kadangi Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, Tarnybos ir Kontrolieriaus veiklai taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), kurio 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Teismas pažymėjo, kad priėmimą į LSMU rezidentūrą reglamentuoja LSMU rezidentūros studijų reglamento, patvirtinto LSMU senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47–09, IV skyrius (27–35 punktai), 2015 metų bendrojo priėmimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas principai, patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2015 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 57-13, taip pat Motyvacijos pokalbio organizavimo tvarka, patvirtinta LSMU Senato 2013 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 27-03. Šeimos medicinos rezidentūros komisija 2014 m. vasario 3 d. posėdyje, remdamiesi pastaruoju Senato nutarimu, detalizavo motyvacinio pokalbio vykdymo ir vertinimo tvarką. LSMU organizavo 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. liepos 8 d. motyvacinius pokalbius ir vertino pareiškėją, vadovaudamasis anksčiau minėtais LSMU rezidentūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas 2015-06-04 Šeimos medicinos rezidentūros motyvacinio pokalbio metu iš 5 galimų balų surinko 0,4 balo, iš kurių mokslinė veikla buvo įvertinta 0 balų (iš galimų 0,5 balo), praktinė veikla – 0,3 balo (iš galimų 1,5 balų), asmeninės savybės – 0,1 balo (iš galimų 3 balų). Pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. Šeimos medicinos rezidentūros motyvacinio pokalbio metu iš 5 galimų balų surinko 0,2 balo, iš kurių mokslinė veikla įvertinta 0 balų (iš galimų 0,5 balo), praktinė veikla – 0,1 balo (iš galimų 1,5 balų), asmeninės savybės – 0,1 balo (iš galimų 3 balų). Vertinimo kriterijai nustatyti Motyvacijos pokalbio organizavimo tvarkoje, kuri detalizuota Šeimos medicinos rezidentūros komisijos nutarimu 2014 m. vasario 3 d. posėdyje.
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nei Tarnyba, nei teismas neturi teisės vertinti motyvacinio pokalbio balų pagrįstumo, kadangi Šeimos medicinos rezidentūros komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pareiškėjo motyvacinius pokalbius ir atitinkamai įvertinus skirti tam tikrą balą už mokslinę veiklą, praktinę veiklą bei asmenines savybes.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų pažeidimus padarė LSMU vykdydamas jo motyvacinius pokalbius. Vien ta aplinkybė, kad, pareiškėjo manymu, jis buvo netinkamai įvertintas LSMU motyvacinių pokalbių metu, lyginant su vertinimais stojant į Vilniaus universiteto organizuojamas rezidentūros studijas, nepaneigia, kad motyvaciniai pokalbiai buvo vykdomi nepažeidžiant priėmimą į LSMU rezidentūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Universitetai stojimą į rezidentūrą vykdo vadovaudamiesi atskira ir savarankiška priėmimo į rezidentūrą patvirtinta tvarka. Teismas nurodė, kad ir vertinimas yra skirtingas. Stojantiems į Vilniaus universitetą motyvacinis pokalbis neprivalomas, o LSMU – privalomas. Tarnyba tyrimo metu, atsižvelgusi į pareiškėjo skundo argumentus, vertino ir lygino stojimo į LSMU ir Vilniaus universitetą rezidentūrą reglamentuojančius teisės aktus bei motyvacinių pokalbių vertinimo tvarką. Teismas vertino, kad šis tyrimas patvirtino, jog Tarnyba lyginamuoju aspektu vertino ir tyrė dviejų universitetų priėmimo į rezidentūrą reglamentuojančius teisės aktus. Tyrimo metu nenustatyti nei etikos, nei procedūriniai pažeidimai.
Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, jog Tarnyba atliko objektyvų pareiškėjo skundo tyrimą, visapusiškai ištyrė pareiškėjo skundo argumentus. Taip pat teismas pažymėjo, kad Kontrolierius turi teisę tirti galimus akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus pareiškėjui stojant į rezidentūros studijas. Tokių pažeidimų Kontrolierius nenustatė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat tokių pažeidimų nenustatė.
Teismas nurodė, kad pagal 2015 m. bendrojo priėmimo į LSMU ir VU laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas principus (I t., b. l. 108–109), kai priėmimo į rezidentūros studijų programas vykdymo lentelėje įtvirtinta ir LSMU motyvacijos pakalbių apeliacijos pateikimo galimybė, t. y. apeliacijos gali būti pateikiamos per 1 darbo dieną po atitinkamo motyvacijos pokalbio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliacijų nei dėl 2015 m. birželio 4 d., nei dėl 2015 m. liepos 8 d. motyvacinių pokalbių įvertinimų neteikė, nors tokią galimybę turėjo. Pateiktos apeliacijos vertinimo metu gali būti vertinamas paskirtų balų dydis ir, pareiškėjo vertinimu, „nemotyvuotas“ įvertinimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti pažymėjimai dėl išklausytų kursų, dalyvavimo paskaitose, skaitytų pranešimų savaime nepaneigia vykdytų motyvacinių pokalbių teisingumo.
Teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad Kontrolieriui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti motyvacinių komisijų balų, skirtų pareiškėjui, dydžių, todėl pareiškėjo argumentas dėl 2011 metais skirtų balų neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę tirti skundus ir priimti tik tokius sprendimus, kuriuos jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, suteikia teisę priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių procedūrinių pažeidimų, kuriuos komisijos padarė, vertindamos motyvacinius pokalbius, ar Tarnyba nagrinėdama skundą, nenurodė. Teismas pritarė Tarnybos išvadai, kad įvertinusi LSMU pateiktą medžiagą, LSMU Šeimos medicinos rezidentūros motyvacijos komisijos procedūrinių pažeidimų, organizuodamos pokalbius ir vertindamos pareiškėją, nepadarė. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos tyrimas buvo objektyvus, tinkamai įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės, priimtas sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam teisės aktui nustatytus reikalavimus. Tarnyba tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skundą pagal jai suteiktą kompetenciją.
Teismas pažymėjo, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kontrolieriaus Sprendimą Nr. SP-21, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas grąžinti tirti Tarnybai ar kitai kompetentingai institucijai pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apeliacijos teise nepasinaudojo, o Tarnyba pagal suteiktą kompetenciją objektyviai ištyrė stojimo į rezidentūros studijas vykdyto priėmimo tvarką, vertino LSMU bei Vilniaus universiteto stojimo į rezidentūrą reglamentuojančius teisės aktus ir pažeidimų nenustatė. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė 2016 m. kovo 14 d. pažymą pagal advokatės E. G. prašymą, kad advokatė patyrė 105,50 Eur išlaidų, teikiant valstybės garantuojama antinę teisinę pagalbą pareiškėjui, kurias prašo priteisti valstybės naudai. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o šiuo atveju sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl nėra jokio pagrindo valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45-1 str.).
III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 73–74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje akivaizdžiai nustatyta, kad 2015 metais jis dalyvavo Vilniaus universiteto bei LSMU stojimuose į rezidentūros studijas. Abiejose mokymo įstaigose buvo vykdomas motyvacinis pokalbis. Vilniaus universitete motyvacinis pokalbis vertinimas balais, o LSMU – žodžiais „motyvuotas“ arba „nemotyvuotas“. Pareiškėjas pažymi, kad LSMU buvo įvertintas – kaip „nemotyvuotas“.
Pareiškėjas pažymi, kad 2011 metais dalyvaudamas LSMU stojime į rezidentūros studijas buvo įvertintas 2,4 balo, surinktų balų buvo pakankamai įstoti į rezidentūrą ir joje studijavo 3,8 metų. Pareiškėjas paaiškina, kad šioje motyvacijos pokalbio organizavimo tvarkoje yra imperatyviai nurodyta, kad kiekviena profilinė klinika (katedra), yra atsakinga už konkrečią rezidentūros studijų programą, organizuoja motyvacijos pokalbius pagal šią tvarką ir kriterijus (motyvacijos pokalbio organizavimo tvarkos 1 p.).
Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad šios nagrinėjamos bylos atveju motyvacinio pokalbio metu nebuvo vertinami pranešimai bei dalyvavimas įvairiose konferencijose, todėl mokslinės veiklos įvertinimas 0 balų buvo visiškai neteisingas. Praktinė veikla gali būti įvertinta maksimaliai iki 1,5 balo, kuri apima vasaros praktiką arba savanorišką darbą studijų metu (skyriaus vadovo patvirtinta pažymą), darbą slaugytojo arba pagalbinio darbuotojo pareigose specializuotame skyriuje, specialybės gydytojų rekomendacijos studijuoti specialybę. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas nurodo, kad vertinant praktinę veiklą buvo įvertintas 0,3 bei 0,1 balo. Pareiškėjas pabrėžia, kad vertinimo komisija visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad net 3,8 metų dirbo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Asmeninės pretendento savybės pagal tvarką gali būti įvertintos maksimaliai iki 3 balų. Asmeninės savybės apima bendravimo įgūdžius, orientaciją, intelektą, temperamentą, laikyseną, motyvacinio laiško struktūrą, turinį, klaidas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo asmeninės savybės, kurios 2011 metais buvo įvertintos ženkliai aukštesniu balu, po beveik ketverių metų studijų LSMU bei darbo LSMU Kauno klinikose tikrai yra aukštesnio lygio nei buvo, todėl šiuo atveju atlikti motyvacinio pokalbio metu vertinimai neatitinka trečiojo suinteresuoto asmens nustatytų teisės aktų nuostatų.
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teisme iki šiol yra nagrinėjama civilinė byla dėl neteisėto pareiškėjo pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš pareigų. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl neteisėto pareiškėjo pašalinimo iš rezidentūros studijų, todėl šie faktai akivaizdžiai suponuoja trečiojo suinteresuoto asmens neteisingą ir neteisėtą vertinimą, priėmimo į rezidentūros studijas metu.
Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu išsamiai išdėstė visas aplinkybes, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas paminėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė, nors nacionaliniuose teisės aktuose yra nustatyta, kad nagrinėdamas bylą, teismas turi remtis viešumo, teisingumo, protingumo, nešališkumo ir sąžiningumo, principais, ginti viešąjį ir privatų interesą. Taip pat teismas nagrinėdamas administracinę bylą padarė esminius pažeidimus renkant ir vertinant įrodymus.
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 80–83) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, tačiau pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis dalyvavo specializuotose konferencijose – kardiochirurgijos ir intensyvios terapijos krypties, kurios tiesiogiai su šeimos gydytojo darbu nesusijusios, tačiau už šį kriterijų pareiškėjui buvo skirtas minimalus balas. Atsakovas nurodo, kad LSMU rašte paaiškino, jog „pretendentas nepristatė dokumentų iš darbovietės antrajai komisijai“.
Atsakovas pabrėžė, kad Kontrolierius neturi įgaliojimų vertinti minėtų motyvacinių komisijų balų, skirtų pareiškėjui, dydžius. Atsakovas paaiškino, kad VU 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 12300-SR-1629 pateikė Kontrolieriaus tarnybai 2015 metų bendrojo priėmimo į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ir Vilniaus universiteto laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas principus ir tvarką, Stojančiųjų į Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos krypties studijų rezidentūros programas motyvacijos įvertinimo tvarką, patvirtintą VU Medicinos fakulteto dekano 2015 m. balandžio 9 d.
įsakymu Nr. 150000-V-109, taip pat pareiškėjo stojimo į Chirurgijos ir Šeimos medicinos rezidentūros studijas motyvacijos įvertinimo komisijų posėdžių protokolus. Atsakovas pažymi, kad remdamasi šiais dokumentais Kontrolieriaus tarnyba įvertino pareiškėjo skunde pateiktą informaciją apie jo dalyvavimą motyvaciniuose pokalbiuose stojant į rezidentūros studijas Vilniaus universitete, kur pareiškėjo teigimu, buvo įvertintas „teigiamai ir motyvuotai“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal minėtų 2015 metų bendrojo priėmimo į LSMU ir VU laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas principų ir tvarkos 8 punktą „<...> stojantiems į Vilniaus universitetą – motyvacijos pokalbis nėra privalomas“, tačiau šio dokumento III skyriuje „Konkursinio balo sudedamosios dalys ir balo skaičiavimas Vilniaus universitete“ nurodyta, kad stojančiųjų į medicinos krypties rezidentūrą, motyvacijos pokalbio įvertinimas (iki 1 balo) įeina į konkursinio balo formulę.
Atsakovas pažymėjo, kad VU rašte išdėstė, kad „Vilniaus universitetas motyvacijos vertinime nenaudoja tokios formuluotės, kaip įvertintas „teigiamai ir motyvuotai“, o tik įrašomas motyvacijos balas“, taip pat nurodė, kad pareiškėjas dėl apeliacijos po motyvacinio pokalbio į VU nesikreipė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 84–86) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad tiek Kontrolieriaus tarnyba, tiek ir Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog tik Šeimos medicinos rezidentūros komisijai suteikta teisė vertinti motyvacinius pokalbius ir skirti balus, todėl nei Tarnyba, nei teismas vertinti motyvacinių pokalbių komisijų balų, skirtų pareiškėjui, dydžių neturi teisės. Tarnyba teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose tikrina procedūrų, šiuo atveju motyvacinių pokalbių vykdymo atitikimą teisės aktams. LSMU pažymėjo, kad nei Tarnyba, nei teismas nenustatė etikos ar/ir procedūrinių pažeidimų, atitinkamai ir pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečių teisės aktų reikalavimai pažeisti 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. liepos 8 d. motyvacinių pokalbių metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SP-21 „Dėl P. Ū. 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundo“, kuriuo Kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl galimų pažeidimų stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūros studijas ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, ją patvirtinančius dokumentus bei kitą skundo medžiagą ir teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 9 punktu, nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą nepagrįstu.
Kontrolierius ginčijamame 2015 m. spalio 5 d. sprendime Nr. SP-21 konstatavo, kad LSMU Šeimos medicinos rezidentūros motyvacijos komisijos 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. liepos 8 d. įvertino pareiškėją vadovaudamosi LSMU nustatytomis vertinimo procedūromis ir dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais. Pažymėjo, kad Kontrolieriui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti minėtų motyvacinių komisijų balų, skirtų pareiškėjui, dydžių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. SP-21, skundą iš esmės grindė netinkamu motyvacinių pokalbių įvertinimu, teigdamas, jog Tarnyba nesiaiškino ir neįvertino akivaizdžių jo kvalifikaciją patvirtinančių aplinkybių, tačiau nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių jokiomis konkrečiomis teisės normomis.
Nagrinėjamu atveju, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl skundžiamo Kontrolieriaus 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SP-21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 1 d.) 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalies (kuriame įvardytos galimos Kontrolieriaus priimamų sprendimų rūšys) 9 punktu (Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, priima sprendimą pripažinti skundą nepagrįstu (9 punktas), konstatavo, jog Kontrolierius skundo aplinkybes vertino ir sprendimą priėmė pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją.
Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai.
Kaip minėta anksčiau, pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. MSĮ 18 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba.
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.) nustato Kontrolieriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, struktūrą ir darbo organizavimą. Pagal Nuostatų 2 punktą, Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte numatyta, kad Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, be kita ko: 1) nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad skundas Kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad Kontrolierius, nagrinėdamas skundus, veikia akademinės etikos ir procedūrų srityje ir priima sprendimus, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu būtent dėl galimo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.
Kai matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, iš esmės siekė, jog būtų peržiūrėti motyvacijos vertinimo rezultatai, tačiau tai pagal teisinį reguliavimą nepriskirtina Kontrolieriaus kompetencijai, todėl ir negalėjo būti priimtas kitokio pobūdžio sprendimas.
Išanalizavus LSMU rezidentūrą reglamentuojančius teisės aktus – LSMU rezidentūros studijų reglamento, patvirtinto LSMU senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47–09, 2015 metų bendrojo priėmimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas principų, patvirtintų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2015 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 57-13, taip pat Motyvacijos pokalbio organizavimo tvarkos, patvirtintos LSMU Senato 2013 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 27-03, nuostatas, matyti, kad būtent Šeimos medicinos rezidentūros komisijai tikrinamu atveju suteikta diskrecijos teisė vertinti pareiškėjo motyvacinius pokalbius ir atitinkamai įvertinus skirti tam tikrą balą už mokslinę veiklą, praktinę veiklą bei asmenines savybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas motyvacijos rezultatų patikros, turėjo teisę pasinaudoti apeliacija dėl motyvacijos vertinimo.
Kontrolierius pagrįstai pagal įstatymo leidėjo suteiktą kompetenciją tyrė ir vertino tik konkrečias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo motyvacinių pokalbių organizavimu ir vykdymu LSMU. Be to, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba tyrimo metu, atsižvelgusi į pareiškėjo skundo argumentus, vertino ir lygino stojimo į LSMU ir Vilniaus universitetą rezidentūrą reglamentuojančius teisės aktus bei motyvacinių pokalbių vertinimo tvarką. Kontrolierius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų nenustatė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat tokių pažeidimų nenustatė.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad Kontrolierius, veikdamas teisės aktų, apibrėžiančių jo kompetenciją, ribose, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl galimų pažeidimų stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūros studijas, priėmė motyvuotą ir pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, normomis sprendimą.
Teisėjų pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas procesinis prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas, kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (ABTĮ 451 str. 1 d.).
Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai aiškino nagrinėjamam ginčui išspręsti aktualias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. Ū. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė