979bc345-3a3c-474d-a538-e4b76d1f135d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-449/2018                                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29864-2016-1                                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.;

                                                                                                                                                            2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S)                                                                                                                                                                                                                                                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjui Gintui Matulevičiui,nuteistajam P. V.,nukentėjusiajai J.

V.,ekspertui J. R.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.             IÅ¡ nuteistojo P. V. priteista 2 583,09 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J.

V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              1. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu P. V. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 24 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „X“ esančioje pavėsinėje, asmeninio žodinio konflikto su V. V. metu tyčia ramentu sudavė V. V. vienÄ smÅ«gį į lÅ«pų ir smakro sritį, kuris nuo Å¡io smÅ«gio prarado pusiausvyrÄ , griuvo ir trenkėsi veidu į grindinį, dėl ko V.

V. buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlės abiejose pusėse, virÅ¡utinės lÅ«pos vidurinėje dalyje gleivinėje, apatinės lÅ«pos kairėje gleivinėje, odos nubrozdinimai smakro vidurinėje dalyje ir deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, o dėl galvos traumos įvykus galvos smegenų pabrinkimui, kraujo iÅ¡siliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio momens srityje, V. V. 2016 m. birželio 25 d. mirė savo namuose.

Tokiu bÅ«du P. V. nužudė V. V..              2. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o:1. panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis, P. V., dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

2. atlikti įrodymų tyrimÄ :              2.1. paskirti teismo kompleksinę trasologinę medicininę ekspertizę, pavedant ekspertams įvertinti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir atsakyti į pateiktus klausimus, nes byloje esančios specialisto iÅ¡vados yra neiÅ¡samios, prieÅ¡taringos, neaiÅ¡kios, atliktos neįvertinus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, o bÅ«tent: nustatyti, kokie konkretÅ«s kÅ«no sužalojimai V. V. buvo padaryti suduodant ramentu smÅ«gį į veidÄ ir kokie atsitrenkiant veidu į pavėsinės grindinį;įvertinus ramento ir jo atskirų dalių masę, medžiagas, ramento plastikinės rankenos formÄ , V.

V. kÅ«no masę ir Å«gį, jo padėtį smÅ«gio sudavimo metu (stovėjo tarp stalo ir suolo), jo, P. V., suduoto ramentu smÅ«gio kinetinę energijÄ , kryptį, nustatyti kokia kryptimi veikė suduoto ramentu smÅ«gio jėga, palyginti suduoto smÅ«gio jėgos kryptį su V. V. kÅ«no kritimo kryptimi bei nustatyti koks yra ryÅ¡is tarp suduoto ramentu smÅ«gio kinetinės energijos ir krypties su V. V. kÅ«no kritimo kryptimi, t. y. nustatyti, ar V. V. kritimas ir jo kryptis buvo tiesioginė poveikiu ramentu pasekmė;nustatyti V.

V. kaktos sužalojimo mechanizmÄ ir tikslų laikÄ . Specialisto iÅ¡vados Nr. pM- 5-205/2016 (06) 5 punkte nurodyta, kad „odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, kraujosruva kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose galėjo bÅ«ti padaryta ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Å ių sužalojimų pasėkoje iÅ¡sivystė kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairio momens srityje, galvos smegenų pabrinkimas ir galvos smegenų suspaudimas, kurie ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį“.

Atsakant į šį klausimÄ papraÅ¡yti specialistų įvertinti Å¡ias aplinkybes: pagal byloje esančias specialisto iÅ¡vadas ir specialisto paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje trauminiai poveikiai į nosį, lÅ«pas, smakrÄ , pasak teisiamajame posėdyje apklausto specialisto, kraujo iÅ¡siliejimo sukelti negalėjo. Tačiau įvykį pavėsinėje matę liudytojai bei vėliau jį matę ir su juo bendravę liudytojai V. V. kaktos sužalojimų nematė, vienintelis liudytojas L. S. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. apie 17.30 val. matė, kad V.

V. kakta buvo lyg nubraukta. V. V. kritimÄ matę asmenys nurodė, kad V. V. ant grindinio krito ir veidu trenkėsi statmenai, jokio Å¡oninio, slystamojo judesio ir kontakto su grindinio plytelėmis nebuvo. Be to, specialisto konstatuoti V. V. nosies ir smakro sužalojimai yra ne nubrozdinimai, o atviros žaizdos, akivaizdžiai padarytos Å¡iomis veido dalimis statmenai atsitrenkiant į žalojantį pavirÅ¡ių. Tačiau specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas jo kaktos nubrozdinimas, o tai byloja apie tai, kad kaktos kontaktas su žalojančiuoju pavirÅ¡iumi buvo ne tiesiogiai prieÅ¡prieÅ¡inis, o slystamojo pobÅ«džio, t. y. sÄ veikaujant kontaktuojantiems pavirÅ¡iams ne statmenai prieÅ¡ingai, bet judant ir Å¡oninėmis krytimis (pavyzdžiui, kritimas ir atsitrenkimas į grindinį einant, bėgant, važiuojant dviračiu ar kt.);?nustatyti, ar V.

V. kaktos sužalojimo padarymo laikas sutampa su nosies, smakro ir kitų veido dalių sužalojimų padarymo laiku, atsižvelgiant į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad kaktos odos nubrozdinimas pasidengęs rausvu plonu Å¡aÅ¡u, o nosies nugarėlės abiejose pusėse, smakre esančios žaizdos pasidengę rudais Å¡aÅ¡ais;kokios priežastys sukėlė V. V. intensyvų ir gausų kraujavimÄ 2016 m. birželio 25 d. ar 2016 m. birželio 26 d. jo bute ir gulint lovoje, kadangi 2016 m. birželio 26 d. apie 14.45 val. jo lavonas buvo rastas bute veidu ant pagalvės, kurios visa virÅ¡utinė pusė ir jo veidas buvo gausiame nesustingusio raudono kraujo klane, buto patalpose ant grindų, kriauklėje, vonioje, tualete buvo rasta daugybė kraujo dėmių.

Atsakant į šį klausimÄ Ä¯vertinti aplinkybes, kad V. V. pavėsinėje sužalotas buvo 2016 m. birželio 24 d. apie 14.40 val., o 2016 m. birželio 24 d. nuo 17.30 val. iki 2016 m. birželio 25 d. maždaug 1 val. buvo S. sodyboje ir jo žaizdos sodyboje nekraujavo; į tai, kad 2016 m. birželio 25 d. apie pietus jis vėl buvo S. sodyboje, ir tuo metu jo žaizdos taip pat nekraujavo; į tai, kad į butÄ V. V. grįžo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 25 d. po pietų, prieÅ¡ grįždamas į butÄ , nežinomomis aplinkybėmis V.

V. pakeliui suvartojo didelį kiekį alkoholio; į tai, kad lavono tyrimo metu V. V. nosies Å¡nervėse ir burnoje kraujo nerasta;nustatyti kraujo iÅ¡siliejimo po kietaisiais smegenų dangalais laikÄ , kreÅ¡ulio susidarymo mechanizmÄ ir tikslų laikÄ . Byloje esančios specialisto iÅ¡vados, nuteistojo P. V. nuomone, yra prieÅ¡taringos, padarytos neatsižvelgiant į reikÅ¡mingas aplinkybes: visi jo veide rasti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai įvertinti kaip nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, tačiau padaryta prieÅ¡taringa hipotetinė iÅ¡vada, kad dėl kaktos nubrozdinimo įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietaisiais galvos dangalais.

V. V. lavono tyrimas atliktas tik 2016 m. birželio 27 d., t. y. praėjus trims paroms po patirtų sužalojimų pavėsinėje, tyrimo metu nustatyta, jog po kietaisiais galvos smegenų dangalais rastas apie 170 g masės vientisas raudonos spalvos kreÅ¡ulys, o kreÅ¡ulio masės vientisumas rodo, kad kreÅ¡ulys susidarė per trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. ne palaipsniui, su laiko tarpais, o staiga. Atsakant į šį klausimÄ Ä¯vertinti aplinkybes, kad V. V. po 2016 m. birželio 24 d., 14.40 val., patirtų sužalojimų dar apie parÄ laiko gyveno normalų gyvenimÄ , niekuo nesiskundė, visi jį matę ir su juo bendravę asmenys nematė jokių simptomatinių požymių, bÅ«dingų tokiai galvos smegenų traumai.

Taip pat įvertinti tas aplinkybes, kad V. V. lavonas buvo rastas jo bute 2016 m. birželio 26 d., tos pačios dienos vakare V. V. lavonas iÅ¡ J. V. buto (duomenys neskelbtini) įdėtas į specialų maiÅ¡Ä , UAB „M“ automobiliu buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ir perduotas saugoti į Y ligoninės morgo Å¡aldytuvÄ ; kitÄ dienÄ , 2016 m. birželio 27 d., pirmoje dienos pusėje, iÅ¡ Y ligoninės morgo Å¡aldytuvo buvo pervežtas į G ligoninės morgo Å¡aldytuvÄ ; 2016 m. birželio 27 d. 12.00 val. pradėtas V.

V. lavono medicininis tyrimas (t. y. įvertinti kokiÄ Ä¯takÄ rasto kreÅ¡ulio dydžiui, tirÅ¡tumui, tirÅ¡tėjimo greičiui ir konsistencijai turėjo jo lavono perkrovimas į transporto priemones ir vežiojimus jomis, perkrovimus į Å¡aldytuvus ir laikymas juose žemose temperatÅ«rose, galimus kratymus, smÅ«gius vežant ir perkraunant; Taip pat atsižvelgti, ar tos aplinkybės, kad V. V. kraujyje po mirties rasta 2,34 promilės alkoholio, kad jis sirgo padidinto kraujospÅ«džio liga, vartojo vaistus (liudytojo L.

S. parodymai), turėjo kokios nors įtakos kraujo kreÅ¡ulio susidarymo mechanizmui;nustatyti tikslų V. V. mirties laikÄ , atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 25 d. apie pietus jis buvo gyvas ir sveikas S. sodyboje tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, o po to dar kurį laikÄ kažkur girtavo, bei atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 26 d. apie 14.45 val. jo lavonas buvo rastas bute veidu ant pagalvės, kurios virÅ¡us bei jo veidas buvo gausiame nesustingusio raudono kraujo klane; specialisto iÅ¡vadose konstatuota, kad V.

V. mirtis įvyko 2016 m. birželio 25 d., t. y. per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 25 d. 00.00 val. iki 2016 m. birželio 25 d. 24.00 val., bet tokia išvada, nuteistojo nuomone, akivaizdžiai prieštarauja paminėtoms faktinėms bylos aplinkybėms; įvertinti, kad V. V. lavonas buvo pradėtas tirti tik 2016 m. birželio 27 d., 12.00 val., o toks ilgas laiko tarpas bei lavono vežiojimas, laikymas šaldytuvuose turėjo įtakos kraujo sustingimui jo kraujagyslėse, lavondėmių susiformavimui, kraujo krešulio po kietaisiais galvos smegenų dangalais tirštumui, konsistencijai ir kt.;teismo nuožiūra pateikti ekspertams kitus klausimus, reikalingus išsamiam ir visapusiškam V.

V. mirties aplinkybių iÅ¡tyrimui.ekspertams pateikti visÄ bylos medžiagÄ , reikalingÄ ekspertizės atlikimui. Be to, iÅ¡reikalauti ir ekspertams pateikti V. V. ligos istorijÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos medicinos įstaigos, tikslu nustatyti ir įvertinti, ar jis anksčiau neturėjo galvos traumų, ar sirgo padidėjusio kraujospÅ«džio ligomis, kas galėjo turėti įtakos jo mirties priežasčiai. Ekspertams pateikti ramentÄ , kuriuo jis, P. V., sudavė V. V. smÅ«gį, o jis, teismui pareikalavus, pateiks ramentÄ .

             2.2. apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti nukentėjusiÄ jÄ J. V., siekiant nustatyti, ar V. V. sirgo padidinto kraujospÅ«džio liga, ar vartojo vaistus, ar anksčiau sirgo kitomis ligomis, galėjusiomis turėti ryšį su jo mirtimi. Pirmosios instancijos teisme tokie klausimai jai pateikti ir ji apie tai apklausta nebuvo. Taip pat apklausti liudytojus L. S. ir R. S., kurie paskutiniai matė V. V. prieÅ¡ jo mirtį. Nuteistojo P. V. nuomone, Å¡ių liudytojų parodymai ypač svarbÅ«s nustatant V.

V. fizinę ir psichinę bÅ«klę prieÅ¡ mirtį, elgesį, sužalojimus jo veide, ypač lÅ«pų iÅ¡tinimÄ , sužalojimus kaktoje, kraujavimus ir kt., o ypač tikslinant mirties laikÄ . Pirmosios instancijos teisme L. S. apklaustas buvo neiÅ¡samiai, jo parodymai prieÅ¡taringi. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas parodė, kad V. V. į jo sodybÄ atvyko 2016 m. birželio 25 d. apie 10 val., iÅ¡gėrė gal stiklinę alaus, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2016 m. birželio 25 d. apie pietų metÄ V.

V. vėl buvo atėjęs pas jį į sodybÄ , alkoholio jie abu nevartojo. Liudytoja R. S. apie aplinkybes apie tai, jog V. V. 2016 m. birželio 25 d. buvo atvykęs į jų sodybÄ , apklausta nebuvo. Be to, nuteistasis praÅ¡o apklausti liudytoju ir G apskrities VPK Y rajono PK vyriausiÄ jį tyrėjÄ G. Č.. Apklausiamas teisiamajame posėdyje Å¡is liudytojas parodė, kad atliekant V. V. mirties aplinkybių tyrimÄ jis kalbėjo su medicinos ekspertais. Jis parodė, kad „kiek su teismo medicinos ekspertais kalbėjom, kad veide žaizdelėj buvo žvyro dalelių.

Neatrodė, kad galėtų bÅ«ti traumuotas namuose“. Nuteistajam P. V. nėra aiÅ¡ku, kodėl tyrėjas tuos duomenis (žvyro detales) nuslėpė, neįrašė į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , tinkamai jų neužfiksavo, nepaėmė ir ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neiÅ¡tyrė. Nenustatyta rastos medžiagos priklausomybė, nieko nekalbama ir specialisto iÅ¡vadoje, kad ant lavono veido bÅ«tų rasta medžiaga (žvyro detales). O gal tai ne žvyras, gal cemento dulkės ar kita medžiaga, kurio gausu namo kieme ar ant namo laiptinės laiptų pakopų ir pan.

Nėra nustatyta kokiomis priemonėmis aptiko, nustatė, kad tai žvyro detales, o ne kita medžiaga. Apklausos metu, pasak nuteistojo, bÅ«tina patikslinti su kokiu medicinos ekspertu ir kada jis kalbėjo apie žvyro daleles mirusiojo žaizdose, kÄ apie tai konkrečiau jam sakė ekspertas apie žvyro daleles mirusiojo žaizdose, galbÅ«t iÅ¡vis panaÅ¡aus pokalbio nebuvo. Nuteistasis praÅ¡o teismo posėdyje apklausti ir liudytojo G. Č. nurodytÄ medicinos ekspertÄ , kuris G. Č. pasakė apie žvyro daleles mirusiojo žaizdose, nes teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose tokia aplinkybė nenurodyta.

Å io eksperto apklausa, pasak P. V., padės patikslinti nukentėjusiojo sužalojimų aplinkybes ir vietÄ , mirties priežastį, nes pavėsinės, kurioje nugriuvo V. V., grindinio plytelės yra Å¡varios, dažnai, nuolatos plaunamos ir tvarkomos, nes tai įmonės teritorija ir iÅ¡ bylos duomenų matosi, jog ant grindinio plytelių nėra jokio žvyro dalelių, žvyro dalelių nerasta ant skuduro (kraujuoti marÅ¡kinėliai, rasti pavėsinės Å¡iukÅ¡lių konteineryje), kuriuo nuvalytos kraujo dėmės po įvyko pavėsinėje.             2.3.             paimti, apžiÅ«rėti, iÅ¡tirti ir įvertinti daiktinį įrodymÄ â€“ ramentÄ , kuriuo jis, P. V., sudavė smÅ«gį V.

V.. RamentÄ jis gali pateikti teismui pareikalavus. Å io įrodymo pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino.             2.4.             Teismo nuožiÅ«rÄ atlikti kitus įrodymų tyrimo veiksmus.             2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes įrodymai įvertinti ir teismo iÅ¡vados padarytos visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių, nuosprendyje neaptarti prieÅ¡taravimai tarp įrodymų ir objektyviai nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Skunde išdėstomi jo, P. V., parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ir nurodoma, kad šiuos jo parodymus teismas atmetė ir jais nesivadovavo, o vadovavosi kitais prieštaringais įrodymais. Skunde išdėstomi nukentėjusiosios J. V., liudytojų G. B., A. M., S. M., J. V. D., L. S., L. S., R. S., G. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados Nr. M 205/2016(06) ir Nr. pM 5-205/2016(06), specialisto L.

U. paaiÅ¡kinimai. Skunde nurodoma ir tai, kad tiek jo, P. V., tiek įtariamojo G. B. parodymų patikrinimo vietoje veiksmais nustatyta, jog tuo momentu, kai ramentu jis, P. V., sudavė V. V. į veidÄ , pastarasis stovėjo tarp stalo ir suolo, o po sudavimo ramentu griuvo į kairę, veidu į priekį. Skunde pažymima, kad iÅ¡ jo buvo paimti du ramentai ir 2016 m. spalio 25 d. jie jam grÄ Å¾inti, tačiau Å¡ie ramentai nebuvo apžiÅ«rėti, apraÅ¡yti ir įvertinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, be to, Å¡ių ramentų požymiai (dydis, svoris, pavirÅ¡iai, rankenos forma ir medžiaga) taip pat nebuvo įvertinti, nors tai itin svarbus daiktinis įrodymas.

             2.2. Nuteistasis P. V. nurodo, kad skunde išdėstytais ištirtais įrodymais nustatytos reikšmingos, chronologine tvarka faktinės įvykio aplinkybės:              2.2.1. 2016 m. birželio 24 d., apie 14.40 val., V. V., stovinčiam tarp stalo ir suolo, suduotas ramentu smūgis į veido sritį. Po smūgio V. V. pasisuko į kairę, griuvo į priekį ir veidu atsitrenkė į grindinio trinkeles, gulėjo kelias sekundes nejudėdamas. Įvykio vietoje buvę asmenys matė, kad jo nosis ir smakras nubrozdinti, prakirstas antakis, žaizdos kraujavo.

V. V. kategoriÅ¡kai atsisakė, kad jam bÅ«tų iÅ¡kviesta medicininė pagalba.             2.2.2. jam atsikėlus, nusiprausus veidÄ , nustojus kraujuoti, maždaug po 10 minučių, V. V. pasiėmė dviratį ir nuo parduotuvės nuėjo. Tačiau po įvykio parduotuvės pavėsinėje jis į namus negrįžo, tai patvirtino jo motina J. V., kuri 2016 m. birželio 24 d. nuo ankstaus ryto iki 21.30 val. buvo namuose, bet sÅ«naus tÄ dienÄ iÅ¡ viso nematė.             2.2.3. 2016 m. birželio 24 d., apie 16-17 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje V.

V. matė liudytojas L. S.. Pagal jo parodymus V. V. buvo truputį iÅ¡gėręs, bet nebuvo girtas. Jo veidas buvo sumuÅ¡tas – prakirstas antakis, sutinusi nosis. Ant veido buvo sudžiÅ«vusio kraujo, rÅ«bai nebuvo kruvini. Pagal liudytojo L. S. parodymus, V. V. kakta nebuvo sužalota, antakio ir nosies žaizdos nekraujavo.             2.2.4. 2016 m. birželio 24 d., apie 17.30 val., V. V. atvyko į L. S. ir R. S. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 4,3 km atstumas.

Jam atvykus liudytojas L. S. matė jo veide sužalojimus – nosis kruvina, šlapiavo, kakta nubraukta, nosis patinusi, raudonos šnervės. Liudytoja R. S. matė šiuos sužalojimus – apdraskyta nosis, lyg šašai buvo. Atvykęs jis apsiprausė. Sodyboje V. V. prabuvo iki nakties, 1 – 2 val., valgė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Po to R. S. jį automobiliu parvežė į namus. Būnant sodyboje V. V. žaizdos jau buvo nustoję kraujuoti, jokiais skausmais nesiskundė, medicininės pagalbos atsisakė.             2.2.5. 2016 m. birželio 25 d., apie pietus, jis vėl atėjo į L. ir R.

S. sodybÄ , pabuvo apie pusvalandį, kalbėjo apie darbus, normaliai bendravo. Pagal L. S. parodymus 2016 m. birželio 25 d., V. V. atrodė gražiau, nesimatė kraujo, Å¡varesnė nosis buvo, kraujas nebėgo, normaliai bendravo.             2.2.6. 2016 m. birželio 26 d., apie 14.45 val., grįžusi į savo butÄ J. V. rado V. V. jau negyvÄ , gulintį ant sofos veidu ant pagalvės, kraujo klane.             2.2.7. 2016 m. birželio 26 d. vakare V. V. lavonas iÅ¡ J.

V. buto (duomenys neskelbtini), įdėtas į specialų maiÅ¡Ä ir UAB „M“ automobiliu buvo nuvežtas į Y m. bei perduotas saugoti į Y ligoninės morgo Å¡aldytuvÄ . KitÄ dienÄ , t. y. 2016 m. birželio 27 d., pirmoje dienos pusėje, iÅ¡ Y ligoninės morgo Å¡aldytuvo buvo pervežtas į G ligoninės morgo Å¡aldytuvÄ .             2.2.8. 2016 m. birželio 27 d. 12.00 val. pradėtas J. V. lavono medicininis tyrimas.             2.3. Nuteistojo P. V. nuomone, Å¡ios faktinės aplinkybės visiÅ¡kai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl V.

V. padarytų kÅ«no sužalojimo mechanizmo, mirties priežasties, visiÅ¡kai paneigia ryšį tarp įvykių parduotuvės pavėsinėje ir V. V. mirties priežasties bei jo, P. V., kaltės nužudant V. V., o bÅ«tent tai, kad:             2.3.1. objektyviai nustatyta, jog po įvykio pavėsinėje į savo butÄ V. V. grįžo tik 2016 m. birželio 25 d. apie 1-2 val. naktį, iki to momento jis bute nebuvo (V. V., L. ir R. S. parodymai).             2.3.2. V.

V., R. S. parvežtas iki namų, į butÄ grįžo jau nustojus kraujuoti jo veido žaizdoms, padarytoms 2016 m. birželio 24 d. 14.40 val. įvykio parduotuvės pavėsinėje metu. Tai nustatyta ne tik liudytojų L. ir R. S. parodymais, bet ir specialisto paaiÅ¡kinimais, kad žaizdos negali kraujuoti ilgai, kraujo krešėjimo proceso greitis priklauso nuo individualių organizmo savybių, bet negali tęstis daugiau 8 valandų, nes per tokį laikÄ Å¾mogus mirtinai nukraujuotų. Å iuo atveju V. V. į butÄ grįžo praėjus daugiau kaip 10 valandų po pavėsinėje patirtų sužalojimų.

Nuteistojo nuomone, grįžus į butÄ V. V. negalėjo kraujuoti, negalėjo palikti bute kraujo dėmių, lašų ar kt., tuo labiau, kad 2015 m. birželio 25 d., apie pietus, jis vėl buvo atvykęs pas L. ir R. S., atrodė normaliai, nekraujavo, naujų sužalojimų jo veide nebuvo. Dėl kokių priežasčių V. V. kraujavo gulėdamas lovoje byloje netirta ir nenustatyta. Ä® šį klausimÄ neatsakyta specialisto iÅ¡vadose. Apklausiamas teisiamajame posėdyje specialistas paaiÅ¡kino, kad atliekant lavono tyrimÄ jis neturėjo informacijos, jog V.

V. iÅ¡ karto rastas kruvinu veidu.             2.3.3. byloje nenustatyta, kur buvo V. V., nuo to momento, kai 2016 m. birželio 25 d. apie pietus iÅ¡vyko iÅ¡ S. sodybos iki jo sugrįžimo į savo butÄ . Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme Å¡i itin reikÅ¡minga aplinkybė nebuvo nustatyta ir net nebuvo mėginama jÄ nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų, kada ir kokios bÅ«klės V. V. po iÅ¡vykimo iÅ¡ S. sodybos grįžo į savo butÄ .             2.3.4.

V. V. lavono suradimo metu 2016 m. birželio 26 d., t. y. praėjus dvejoms paroms po įvykio parduotuvės pavėsinėje, ir daugiau nei parai po iÅ¡vykimo iÅ¡ S. sodybos, ant lovos pagalvės, jo veido buvo rasta didelis kiekis kraujo, įvyko vietos apžiÅ«ros metu konstatuota, kad kraujas nesudžiÅ«vęs, nesukrešėjęs. Tai objektyviai nustatyta tiek nukentėjusiosios J. V. parodymais, tiek įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu. Nuteistasis P. V. atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. teisiamajame posėdyje ne vienÄ kartÄ akcentavo, jog bute vonioje, kriauklėje, ant grindų rado, buvo daug kraujo, todėl, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad toks intensyvus kraujavimas negalėjo bÅ«ti prieÅ¡ dvi paras pavėsinėje padarytų žaizdų pasekmė.

Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad lavono tyrimo metu kraujo ar kraujo kreÅ¡ulių nei nosies Å¡nervėse, nei burnoje nerasta, o tai dar kartÄ patvirtina, kad pavėsinėje patirtos žaizdos jau buvo apgiję ir nekraujavo. Kada ir kokie trauminiai paveikiai sukėlė tokį intensyvų kraujavimÄ byloje nenustatyta.             2.3.5. Nuteistasis P. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialisto iÅ¡vados Nr. M 205/2016(06) tiriamojoje dalyje konstatuota, kad V. V. kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, netaisyklingos formos 8x2,5 cm dydžio odos nubrozdinimas, pasidengęs rausvu plonu Å¡aÅ¡u.

Aplinka šioje srityje kiek patinusi. Tuo tarpu nosies nugarėlės kairėje 0,5x0,1 cm žaizda nelygiais kraštais, pasidengusi rudu šašu, nosies dešinėje 0,3x0,1 cm nelygiais kraštais, negili žaizdelė, pasidengusi rudu šašu, smakro vidurinėje dalyje, pereinant į pasmakrę 1x0,8 cm formos nubrozdinimas, pasidengęs rudu šašu. Šie duomenys, nuteistojo P. V. nuomone, nurodo, kad sužalojimai kaktoje ir sužalojimai nosies nugarėlėje bei smakre padaryti skirtingu laiku, t. y. sužalojimas kaktoje padarytas akivaizdžiai vėliau, nei nosies nugarėlėje ir smakre, nes šašas kaktoje plonas ir rausvas, dar nespėjęs paruduoti.

Nuteistasis pažymi ir tai, kad liudytojai G. B., S. M., L. S., R. S., matę V. V. tuoj po įvykio pavėsinėje, nepastebėjo jo kaktos sužalojimų ar patinimų. Liudytojas L. S. matė, kad V. V. kakta tik nubraukta, bet nematė patinimo. Å ie įrodymai, pasak nuteistojo, objektyviai patvirtina, kad pavėsinėje V. V. griÅ«damas ant grindinio plytelių kaktos nesusižalojo, o susižalojo tik smakrÄ ir nosį. O pagal specialisto iÅ¡vadas ir specialisto paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje kraujo iÅ¡siliejimas po kietaisiais galvos dangalais įvyko bÅ«tent dėl trauminio poveikio į V.

V. kaktÄ .              2.3.6. kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų ir paaiÅ¡kinimų teisiamajame posėdyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais galvos dangalais sukėlė trauminis poveikis bÅ«tent į V. V. kaktÄ . Kaukolės kaulo lūžių, įtrÅ«kimų nenustatyta, kraujo iÅ¡siliejimas įvyko nepažeidžiant kraujagyslių kaulų skeveldromis ar lūžusiais pavirÅ¡iais. Tai patvirtina, kad trauminis poveikis į kaktÄ buvo labai stiprus, nes sukėlė galvos kraujagyslių trÅ«kimÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais galvos smegenų dangalais.

Bet tokio intensyvumo galvos trauma neiÅ¡vengiamai turėjo sukelti ir galvos smegenų traumÄ , t. y. galvos smegenų sutrenkimÄ . Medicinoje galvos smegenų sutrenkimas – tai bÅ«sena, kai dėl tiesioginio smÅ«gio į galvÄ metu yra sutrikdoma smegenų veikla ir/ar pažeidžiama anatominė smegenų struktÅ«ra. Galvos smegenų trauma skirstoma į lengvo laipsnio (sÄ monės netekimas, galvos skausmai, pykinimas, svaigulys; vidutinio laipsnio (sÄ monės netenkama nuo kelių minučių iki kelių valandų); sunkaus laipsnio (ilgalaikis sÄ monės netekimas, kuris trunka dienomis ar net mėnesiais, Å¡i bÅ«sena vadinama koma).

Pasireiškia tokiais simptomais: galvos skausmas, regėjimo sutrikimas, svaigimas sutrikusi pusiausvyra, sutrikusi orientacija, sumišimas, atminties sutrikimas, ūžimas galvoje, dėmesio koncentracijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas (internetinė nuoroda http://www.imunitetas.lt/katalogai/ligu-enciklopedija/irasas/smegenu-sukretimas-1829). Skunde nurodoma, kad visi byloje apklausti asmenys, matę V. V. po įvykio pavėsinėje ir su juo bendravę, nenurodė, jog pas jį buvo kokie nors simptomai ar požymiai, būdingi galvos smegenų traumai.

PrieÅ¡ingai, visi liudytojai patvirtino, kad jis elgėsi normaliai, bendravo, vakarojo pas S., valgė, gėrė alų, kitÄ dienÄ vėl buvo atėjęs, aptarinėjo darbo reikalus, nesvirduliavo, jo nepykino, nevėmė, normaliai orientavosi ir kt. Medicininio tyrimo metu nustatyta, kad V. V. galvos smegenų anatominė struktÅ«ra dėl trauminio poveikio nebuvo pažeista. Nuteistojo P. V. nuomone, tai įrodo, kad įvykio pavėsinėje metu jis nebuvo patyręs galvos smegenų traumos.             2.3.7. specialisto iÅ¡vadoje, be kitų kÅ«no sužalojimų, nurodyti ir tokie: kairės akies abiejuose vokuose melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva, abu vokai kiek patinę; virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje vidurinėje dalyje 0,5x0,2 cm žaizda nelygiais kraÅ¡tais, pasidengusi gelsvai rausvu apnaÅ¡u, virÅ¡utinė lÅ«pa ryÅ¡kiai patinusi; apatinės lÅ«pos gleivinėje kairėje 0,6x0,1 cm analogiÅ¡ka žaizda, pasidengusi gelsvai rausvu apnaÅ¡u, lÅ«pa ryÅ¡kiai patinusi.

Tačiau visi liudytojai, matę V. V. po įvykio pavėsinėje, o liudytojas L. S. ir kitÄ dienÄ , tokių akivaizdžių ryÅ¡kių lÅ«pų patinimų, kairės akies abiejų vokų violetinės spalvos kraujosruvų nematė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. birželio 24 d. V. V. vakarojo S. sodyboje, valgė aÅ¡triais prieskoniais marinuotus Å¡aÅ¡lykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, neįtikėtina ir nelogiÅ¡ka, kad turėdamas tokias, kÄ tik patirtas lÅ«pų vidinių gleivinių atviras žaizdas, žmogus galėtų normaliai valgyti aÅ¡trius patiekalus ir gerti alkoholinius gėrimus.

Tai reiškia, kad šie sužalojimai nebuvo padaryti įvykio pavėsinėje metu, o buvo padaryti vėliau, t. y. po to, kai V. V. 2016 m. birželio 25 d. išvyko iš S. sodybos.             2.3.8. specialisto išvadose labai neapibrėžtai nustatytas V. V. mirties laikas – 2016 m. birželio 25 d. Iš bylos medžiagos matosi, kad specialistui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad V. V. 2016 m. birželio 25 d., apie pietus, dar buvo gyvas. Kaip minėta, nuo S. sodybos iki V. V. namo yra apie 4 km atstumas.

Be to, V. V. pas S. buvo tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, ir pas S. iÅ¡gėrė gal stiklinę alaus. Tuo tarpu po mirties jo kraujyje rasta 2,34 promilės alkoholio, t. y. beveik sunkus girtumo laipsnis. Nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad V. V. apie 1 valandÄ užtruko kelionėje iki namų, dar pakeliui kažkur ir kažkiek laiko užtruko gerdamas alkoholinius gėrimus. Taigi, į savo butÄ jis grįžo ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 25 d. po 15-16 valandos. Be to, jis dar kurį laikÄ buvo gyvas bute, vaikščiojo, tai patvirtina rastos kraujo dėmės buto patalpose.

Specialistui Å¡ios aplinkybės nebuvo žinomos, tai nurodyta specialisto iÅ¡vadų skyriuose „Įvykio aplinkybės“ ir „Bylos aplinkybės“, todėl, nuteistojo P. V. nuomone, nebuvo įvertintos nustatant V. V. mirties laikÄ , o tuo pačiu ir nustatant sužalojimų, sukėlusių kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais galvos smegenų dangalais, laikÄ . Pasak nuteistojo, nelogiÅ¡ka ir neįtikėtina, kad žmogus, patyręs galvos traumÄ , nuo kurios trÅ«ko kraujagyslės ir iÅ¡siliejo kraujas po kietaisiais galvos smegenų dangalais, dar parÄ ar daugiau laiko normaliai vaikščiojo (2016 m. birželio 24 d. nuėjo 4 km į S. sodybÄ , 2016 m. birželio 25 d. vėl tokį patį atstumÄ nuėjo iki S. sodybos ir grįžo atgal), normaliai bendravo, valgė ir gėrė.             2.4.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo P. V. nuomone, visikai paneigiamos specialisto iÅ¡vados, kad nukentėjusiojo mirtį lėmęs sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2016 m. birželio 24 d. jo, P. V., nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistojo nuomone, Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad V. V. po to, kai 2016 m. birželio 25 d. iÅ¡vyko iÅ¡ S. sodybos, patyrė dar vienÄ traumÄ Ä¯ kaktÄ , kuri sukėlė intensyvų kraujavimÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais galvos apdangalais, sukėlusį jo mirtį.

Specialisto iÅ¡vados Å¡io fakto nepaneigia. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. V. lavono suradimo metu jis vilkėjo tik Å¡ortus, buvo be marÅ¡kinėlių ar kito virÅ¡utinės kÅ«no dalies drabužio, o tai reiÅ¡kia, kad bute jis marÅ¡kinius nusivilko pats. BÅ«damas sunkios girtumo bÅ«senos jis galėjo bute nugriÅ«ti, susitrenkti galvÄ Ä¯ grindis ar baldus, voniÄ ar kriauklę. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ S. sodybos nukentėjusysis iÅ¡vyko 2016 m. birželio 25 d. apie pietus, bÅ«damas tik lengvai apsvaigęs, jo bute girtavimo pėdsakų (tuščių alkoholinių gėrimų butelių, taurių ar kt.) nerasta, o jo lavono kraujyje rasta 2,34 promilės alkoholio, todėl akivaizdu, kad po iÅ¡vykimo iÅ¡ S. sodybos jis kažkur, su kažkuo intensyviai gėrė alkoholinius gėrimus ir galėjo susižaloti bÅ«damas beveik sunkios girtumo bÅ«klės. Skunde nuteistasis nurodo, kad visos Å¡ios reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos ir įvertintos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.             2.5.

Skunde nuteistasis P. V. nurodo ir tai, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesutinka su tuo, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat ir su tuo, jog tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistojo nuomone, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.             2.5.1. Teismas, konstatuodamas, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nuteistojo P. V. nuomone, neįvertino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

Nuteistasis nurodo, kad neįvertinta tai, jog nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis krito visiškai skirtinga kryptimi. Be to, smūgio sudavimo metu V. V. stovėjo tarp suolo ir stalo, todėl jis, P. V., galėjo suvokti, jog tuo atveju, jeigu nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis ir gali susvyruoti ar kristi, tai tik ant suolo arba ant stalo, bet jis, P. V., neturėjo jokios galimybės suvokti, kad jis pasisuks ir kris ne ant suolo ar stalo, o nuo jų visiškai į šalį. Teismas visiškai neištyrė ir neįvertino įrankio – ramento, kuriuo buvo suduotas smūgis V.

V.. Ramento rankena yra plastmasinė, be aÅ¡trių, galinčių padaryti sužalojimus, pavirÅ¡ių, ramentas yra pagamintas iÅ¡ lengvo metalo lydinio, jo masė nedidelė, ramentÄ jis laikė tik viena ranka, stovėdamas ant kairės kojos, nes deÅ¡inė buvo traumuota. Nuteistasis P. V. skunde nurodo, kad sužaloti V. V. nenorėjo, o norėjo tik jį pagÄ sdinti, lengvai bakstelti ramentu, smÅ«gis nebuvo stiprus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo P. V. nuomone, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis numatė ar turėjo galimybę numatyti savo daromų veiksmų neigiamas pasekmes.

Skunde pažymima, kad visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.              2.5.2. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. Nuteistojo P. V. nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad jo smÅ«gis buvo stiprus. Byloje nenustatyta, kad jo smÅ«gis nukentėjusiajam buvo stiprus, nes V. V. krito ne smÅ«gio ramentu trajektorijos kryptimi, o visikai kita kryptimi. Kaip minėta, teismas neatsižvelgė, kad smÅ«gio ramentu sudavimo metu nukentėjusysis stovėjo tarp suolo ir stalo, nors Å¡i aplinkybė eliminuoja jo, P. V., suvokimÄ , jog nukentėjusysis nukris ne ant baldų, o visiÅ¡kai kita kryptimi – ant grindinio.

Byloje nenustatyti kokie konkretÅ«s sužalojimai buvo padaryti V. V. suduodant ramentu, o kokie – atsitrenkiant į pavėsinės grindinį. Nuteistasis P. V. nesuvokia, kokiu bÅ«du specialisto iÅ¡vadoje nurodomi sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, gali bÅ«ti nukentėjusiojo mirties priežastimi, nes tai prieÅ¡tarauja pačiai nežymių sveikatos sutrikdymų medicininei sÄ vokai. Be to, specialisto iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo mirtį lėmęs sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas prie jo, P. V., nurodytų aplinkybių, yra tikėtina, hipotetinė, o ne kategoriÅ¡ka.

Skunde nurodoma dar ir tai, kad V. V. mirtį nulėmė ne tik suduotas smÅ«gis, bet ir jo paties neatsakingi veiksmai – po traumos jis kategoriÅ¡kai atsisakė medicininės pagalbos, nors tiek jis, P. V., tiek kiti asmenys jam tokiÄ pagalbÄ primygtinai siÅ«lė, po traumos ir toliau intensyviai gėrė alkoholinius gėrimus, nebuvo namuose, taip dar labiau pablogindamas savo sveikatos bÅ«klę ir sunkindamas sužalojimų pasekmes.              2.5.3. Nuteistasis P. V. nurodo, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog jis neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, tuo labiau jį nužudyti.

Jis nukentėjusiajam ramentu tik vienÄ kartÄ sudavė norėdamas, kad nukentėjusysis pasiÅ¡alintų nuo stalo, nes jam atsibodo jo įkyrios kalbos. Ä®rankis, kuriuo sudavė nukentėjusiajam, nebuvo iÅ¡ anksto jo pasirinktas ar paruoÅ¡tas, nes ramentus jis turėjo prie savęs dėl kojos traumos, be jų negalėjo vaikščioti. Ramentu suduodamas nukentėjusiajam jis, P. V., neturėjo tikslo nukentėjusiojo sužaloti, o tik norėjo jį paraginti nueiti nuo stalo. Jis numatė, kad jo pagÄ sdinimas įkyriam asmeniui ramentu ar nestipriai suduotas smÅ«gis gali sukelti tik nedidelį skausmÄ .

Nuteistojo nuomone, tai apibÅ«dina jo tyčios apibrėžtumÄ . BÅ«tent tokį jo, P. V., tyčios apibrėžtumÄ nurodo ir įvykį matę liudytojai. Skunde pažymima, kad nuosprendyje teismas nepasisakė apie jo tyčios apibrėžtumÄ . Nuteistasis P. V. nurodo ir tai, kad tuoj pat po įvykio nukentėjusiojo atsiprašė, jam siÅ«lė iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ , bet nukentėjusysis atsisakė. Po įvykio jis, P. V., niekur nesislapstė, nevengė dalyvauti procese, savo noru davė nuoÅ¡irdžius parodymus apie visas jam žinomas aplinkybes, nieko nenuslėpdamas ir neiÅ¡kraipydamas.

Nukentėjusysis V. V. mirė ne iÅ¡ karto po patirtų traumų, o tik po dviejų parų, neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis. Po įvykio nukentėjusysis iki mirties buvo aktyvus, gyveno jam įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , daug vaikščiojo, girtavo, niekuo nesiskundė, nesirÅ«pino savo sveikata. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo P. V. nuomone, nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo V. V. mirtis buvo atsitiktinė jo, P. V., veiksmų pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali bÅ«ti inkriminuojamas kaip padarytas tyčia.

Skunde nurodoma, kad į šias aplinkybes teismas, nustatydamas jo tyčios turinį, neatsižvelgė.              2.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose ir cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007.              2.7. Nuteistasis P. V. nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos (30 000 Eur) atlyginimu nukentėjusiajai J. V. ir prašo šį neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki „protingų ribų“.

Skunde dar kartÄ nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kia užuojautÄ nukentėjusiajai J. V. dėl sÅ«naus mirties ir atsipraÅ¡o, kad jos sÅ«naus mirtis įvyko dėl aplinkybių, tam tikra apimtimi, netiesiogiai, susijusių ir su juo, P. V.. Nuteistasis sutinka, kad nukentėjusioji J. V. patyrė skaudžius iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«naus mirties, tačiau tokio dydžio priteistas neturtinės žalos atlyginimas nesugrÄ Å¾ins jos sÅ«naus ir nesumažins jos skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų bei nepadės jo užmirÅ¡ti.

Nuteistojo nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, neproporcingas, neteisingas ir neatitinkantis sÄ Å¾iningumo kriterijų. Skunde iÅ¡dėstomos tai patvirtinančios aplinkybės.             2.7.1. Civilinis ieÅ¡kinys suraÅ¡ytas kompiuteriu, teisine kalba, pateikiant nuorodas į konkrečias teisės normas bei atspausdintas, todėl, nuteistojo P. V. nuomone, akivaizdu, kad ieÅ¡kinį surašė ne pati nukentėjusioji J. V., o kvalifikuotas teisininkas, kuris ir įvertino neturtinės žalos dydį pinigais.

             2.7.2. Nukentėjusysis V. V. vedė ne visai priimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ â€“ nuolat girtavo, neturėjo pastovaus darbo, rinkdavo butelius, juos parduodavo, o už tai gautus ar už epizodinius darbus pas kaimynus gautus pinigus nusipirkdavo alkoholinių gėrimų ir gerdavo. Nukentėjusysis piktybiÅ¡kai neklausė savo motinos, nesigydė nuo alkoholizmo, girtas važinėdavo dviračiu, griuvinėdavo, susižalodavo, nebÅ«davo namuose ir elgėsi asocialiai. Pati nukentėjusioji teisme pripažino, kad dėl sÅ«naus girtavimo ji pergyveno, turėjo bėdų.

IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusysis V. V. gyveno faktiÅ¡kai iÅ¡laikomas motinos, kuri jam gamindavo maistÄ , o prie namų Å«kio jis neprisidėjo. Be to, nukentėjusysis nebuvo sukÅ«ręs Å¡eimos, neturėjo vaikų.              2.7.3. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis tuoj po įvykio ir vėliau kategoriÅ¡kai atsisakė tiek jo, P. V., tiek kitų asmenų siÅ«lymus iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ , taip pat ir pats nesikreipė į medikus. Specialistas teisme paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju V.

V. mirties būtų išvengta, jeigu laiku jam būtų buvus suteikta medicininė pagalba. Tačiau po įvykio pavėsinėje nukentėjusysis intensyviai girtavo, daug judėjo, vaikščiojo, nesirūpino savo sveikatos būkle. Nuteistojo P. V. nuomone, tokie nukentėjusiojo V. V. veiksmai taip pat buvo viena iš jo mirties priežasčių.             2.7.4. Nuteistojo P. V. nuomone, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį.

Jis neturi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, taip pat neturi ir darbo, nes dėl ekonominės krizės ir didelio nedarbo lygio susirasti gerai apmokamÄ darbÄ Lietuvoje yra labai sudėtinga. Skunde pažymima, kad atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje jis tikrai negalės uždirbti ir sumokėti priteistos neturtinės žalos sumÄ nukentėjusiajai.              3. Teismo posėdyje nuteistasis P. V. praÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ ir paskirti jam minimaliÄ bausmę. Gynėjas praÅ¡o nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusioji J. V. praÅ¡o nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ atmesti.             4. Apeliacinis skundas atmetamas.             5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, o teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta P. V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.             6.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad P. V. nužudė V. V.. Kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai.             7. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad 2016 m. birželio 26 d. bute rastas nukentėjusiojo V.

V. lavonas, gulintis ant sofos – lovos. Apvertus lavonÄ ant nugaros matosi nukentėjusiojo veido iÅ¡oriniai sužalojimai, deÅ¡inys skruostas, nosis, kaktos dalis kraujuota. Kraujas nėra sustingęs, veidas sutinęs, pamėlęs. Ant lavono deÅ¡inės kojos kelio sÄ nario matosi iÅ¡orinis sužalojimas, žaizda apsitraukusi, tamsios spalvos kraujo Å¡aÅ¡u. Lovoje, kurioje rastas V. V. lavonas, tik ant pagalvės yra kraujas, su kraujo kreÅ¡uliais. Prie laiptinės stovi dviratis, ant jo rėmo yra vienas rausvos spalvos laÅ¡as, panaÅ¡us į buvusiÄ kraujo dėmę (1 t., 12-19 b.l.).

IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matosi, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – prie parduotuvės „X“ esanti pastogė, kurios grindys iÅ¡klotos trinkelėmis. Pastogėje yra du stalai ir keturi suolai. Ties trečia pastogės kolona ant grindinio trinkelių maždaug kvadratinio metro plote užfiksuotos į kraujÄ panaÅ¡ios raudonos spalvos dėmės. Prie pastogę laikančios kolonos pastatytas konteineris, kuriame yra pilkos spalvos marÅ¡kinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, aÅ¡tuonios popierinės nosinaitės (1 t., 21-29 b.l.).             Nuteistasis P. V. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 24 d., apie pietus, apie 12 val. prie parduotuvės „X“ susitiko su G.

B.. Prie parduotuvės esančioje pavėsinėje jiems geriant alų atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas neblaivus V. V., kuris prie jų prisėdo. V. V. deÅ¡inys antakis buvo sužalotas, matėsi Å¡viežias Å¡aÅ¡as, daugiau nieko nepastabėjo. PapraÅ¡ius V. V. eiti nuo stalo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Atsistojęs jis, P. V., norėdamas pagÄ sdinti irgi jau atsistojusį ir Å¡iek tiek į kairę pusę pasisukusį ir pasvirusį V. V., ramentu Å¡iam sudavė į lÅ«pų sritį, po Å¡io smÅ«gio V.

V. krito veidu į priekį ant grindinio. V. V. keletÄ sekundžių buvo praradęs sÄ monę, pagulėjo, atsikėlė. G. B. nupirko mineralinio ir servetėlių, plovė V. V. veidÄ . Nuteistasis parodė, kad V. V. galėjo užkliÅ«ti už stalo ar suolo kojų, V. V. kojos buvo tarp stalo ir suolo, ten laisvai judėti nebuvo galima. Jis V. V. atsiprašė, paklausė, ar iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbÄ , tačiau nukentėjusysis atsisakė pagalbos, o pasiėmęs dviratį ir jį besistumiant išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė, kad po smÅ«gio, kai V. V. nugriuvo ant grindinio, V. V. stipriai bėgo kraujas iÅ¡ nosies ir prakirstos kaktos (2 t., 151-152 b.l.). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad P. V. parodė, kaip konflikto metu ramentu sudavė atsistojusiam ir Å¡iek tiek į kairę pusę pasisukusiam V. V. į veido sritį (burnÄ , smakrÄ ), kuris po smÅ«gio nugriuvo veidu ant plytelių ir susižalojo veidÄ â€“ prasikirto nosį, kaktÄ , gausiai bėgo kraujas (2 t., 161-162, 165-168 b.l.).

             Liudytojas G. B. teisme parodė, kad įvykio dienÄ susitiko su P. V. prie parduotuvės „X“. Jis nupirko alaus ir žuvies. Pavėsinėje jie iÅ¡gėrinėjo, kai atvažiavo V. V., kuris buvo iÅ¡gėręs. V. V. kaktoje buvo Å¡aÅ¡as, nes prieÅ¡ dienÄ ar dvi dienas prie kitos parduotuvės pavėsinėje jis gėrė su kitais žmonėmis ir po to sėdėdamas krito ir trenkėsi ant trinkelių. V. V. prisėdo prie jų, jie iÅ¡gėrinėjo. Jis pajuokavo ir į V.

V. alų įmetė žuvį, po to V. V. ėjo aiÅ¡kintis pas pardavėjo. Tada jis jam nupirko kitÄ alų. Po to nukentėjusysis pradėjo nusikalbėti. P. V. atsibodo V. V. juokai, prašė jo iÅ¡eiti, tačiau jis niekur nėjo, ginčijosi. Po to sėdėdamas P. V. tam, kad nuvytų V. V., ramentu užsimojo ir su ramento plastikine dalimi sudavė V. V. į galvos sritį. Nuo smÅ«gio pusiau stodamasis V. V. nukrito. V. V. smÅ«gį gavo lygtais į deÅ¡inę galvos sritį, o nukrito į prieÅ¡ingÄ , kairę, pusę.

V. V. kelias sekundes pagulėjo, jis jį pakėlė ir pasodino. Pamatė, kad V. V. iÅ¡ galvos, virÅ¡ antakio, bėga kraujas. Nupirko mineralinio ir servetėlių, plovė jo žaizdÄ . PasiÅ«lius iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbÄ , nukentėjusysis atsisakė. Po kelių minučių V. V., pasiėmęs alų, dviratį nusistÅ«mė į namų pusę. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad tuo metu, kai vejamas nuo stalo, stojosi V.

V., P. V., sėdėdamas ant suolo, ramentu sudavė V. V. į veidÄ . Kur tiksliai pataikė, jis nematė, nes tuo metu V. V. buvo nusisukęs nugara į jį, o jis prie kito stalo rÅ«kė. Po smÅ«gio V. V. nugriuvo ir veidu trenkėsi į plyteles. V. V. bėgo kraujas iÅ¡ galvos, prakirsto antakio (1 t., 95-97 b.l.). Liudytojas patvirtino Å¡iuos savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad jis serga, jo atmintis bloga, tačiau iÅ¡ karto po įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Liudytojas paaiÅ¡kino ir tai, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje jis parodė, jog tiksliai to momento, kai V.

V. krito, neatsimena. Atsimena, kad V. V. galva trenkėsi į plyteles.             Liudytojas S. M. teisme parodė, kad automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „X“. Priėjęs pasisveikino su P. V., G. B. ir V. V., kurie gėrė alų. V. V. buvo „nedagėręs“, o V. V. „pergėręs“, jie nerado bendros kalbos. Jie sukonfliktavo, nesuprato dėl ko, ginčijosi dėl žuvyčių, P. V. prašė V. V. eiti nuo stalo. P. V., norėdamas pagÄ sdinti, sudavė ramentu prieÅ¡ais atsistojusiajam V.

V. į galvos sritį. Po smūgio V. V. veidu nukrito ant plytelių. Tai matė 20-30 metrų atstumu. Po to priėjęs pamatė daug kraujo, iš V. V. nosies bėgo kraujas. V. V. nosis, lūpa buvo prakirsta, smakras nubrozdintas, daugiau sužalojimų nematė. Nukentėjusysis buvo be gyvybės ženklų, po to atsikėlė. G. B. atnešė vandens, V. V. nusiprausė, pasiėmė dviratį ir išėjo. V. V. sėdo ant dviračio, važiavo ir lyg vėl krito.             Liudytojas A.

M. teisme parodė, kad įvykio dienÄ prisėdo prie P. V. ir G. B., tada atvažiavo V. V.. Nusipirkęs alaus V. V. irgi prisėdo prie stalo. Ant V. V. sužalojimų nebuvo. Jis sakė, kad dirbo miÅ¡ke ir apsidraskė. Jis sėdėjo Å¡alia P. V., jam iÅ¡ deÅ¡inės, prie sienos, o G. B. ir V. V. sėdėjo prieÅ¡ais juos. Konflikto nebuvo. P. V. kėlėsi ir sudavė deÅ¡iniu Å¡onu pasisukusiam į P. V. sėdinčiam V. V., kuris nukrito veidu ant trinkelių. V. V. labai bėgo kraujas, lyg iÅ¡ nosies, jo visas veidas buvo kruvinas.

Pamačius kraujÄ jam pasidarė silpna, todėl išėjo.              Liudytojo R. K. teisme parodė, kad įvykio dienÄ dirbo parduotuvėje. Ä® parduotuvę buvo atėjęs G. B., o po to ir V. V., kuris buvo iÅ¡gėręs, bet negirtas. G. B. pirko alaus ir stintas. V. V. pridavė tuščiÄ tarÄ ir nusipirko alaus. Praėjus kažkiek laiko V. V. buvo atėjęs priekaiÅ¡tauti dėl aluje plaukiojančios žuvytės, tačiau ji jam paaiÅ¡kino, kad aiÅ¡kintųsi su tais, su kuriais geria.

Jokių sužalojimų ant V. V. nematė. Po maždaug 2 valandų G. B. buvo grįžęs į parduotuvę nusipirkti vienkartinių nosinaičių ir mineralinio. Vakare norėjo iÅ¡valyti parduotuvę, tačiau lauke įprastoje vietoje skuduro nerado, pamatė, kad jis numestas prie stalų. Skuduras buvo kruvinas, todėl jį iÅ¡metė į konteinerį. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matosi, kad liudytoja R. K. atpažino G. B., kuris 2016 m. birželio 24 d. 12 val. 25 min. pirko alų ir kitus daiktus, o 14 val. 44 min. jis pirko vienkartines nosinaites ir mineralinį vandenį (1 t., 71-73 b.l.).             Liudytoja J.

P. teisme parodė, kad dirba pardavėja kitoje parduotuvėje, kuri yra 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Parduotuvėje jokių konfliktų, muÅ¡tynių nebuvo. Ä®vykio dienos rytÄ V. V. buvo atėjęs, nusipirko alaus ir jį iÅ¡gėrė. Tada jis nebuvo sužalotas, tačiau, kai atėjo pavakaryje, tai jis buvo labai sumuÅ¡tas. V. V. lÅ«pa, nosis buvo sutinę, kairys antakis buvo praskeltas. Ji, pamačiusi V. V., iÅ¡sigando ir paklausė, kas jam, V. V. sakė, kad nieko. Liudytoja parodė ir tai, kad prieÅ¡ tris ar keturias dienas iki jos darbo pamainos, kuri prasidėjo galimai penktadienį ar Å¡eÅ¡tadienį, į parduotuvę buvo atėjęs V.

V. ir G. B.. Jie buvo lauke. Po kurio laiko G. B. atėjo nusipirkti servetėlių, nes sakė, kad reikia V. V. nuvalyti kraujÄ , minėjo, kad Å¡is buvo nukritęs. Ji pati to, kad V. V. nukrito, nematė, matė jį kruvina nosimi.             Liudytojas L. S. teisme parodė, kad įvykio dienÄ po pietų pamatė į (duomenys neskelbtini) einantį V. V.. Jis jo paklausė, kur taip susimušė, nes po akimis matėsi mėlynės. V. V. atsakė, kad puolė. V. V. kakta nebuvo nubrozdinta, lÅ«pa lygtais irgi nebuvo praskelta.

Ant jo kraujo nesimatė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. apie 16-17 val. pamatė (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) centro einantį V. V.. Jo veidas buvo sumuštas, prakirstas antakis, sutinusi nosis. Ant veido buvo sudžiūvusio kraujo. Jo drabužiai nebuvo kruvini. Jis jo paklausė, kur taip susimušė. V. V. atsakė, kad vakar pergėrė ir kažkur susimušė. Tuo metu V. V. kažkas paskambino, po pokalbio telefonu pasakė, kad skambino draugas ir eina pas jį (1 t., 85-86 b.l.).

Liudytojas patvirtino Å¡iuos parodymus ir parodė, kad V. V. ėjo pėsčiomis, dviračio neturėjo. V. V. buvo truputi iÅ¡gėręs.             Liudytojas R. S. teisme parodė, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 16 val., ji su vyru nuvažiavo į sodybÄ . Vėliau pas juos atėjo V. V.. Tiksliai neatsimena, bet mano, kad pėsčiomis atėjo V. V., kuris buvo nemažai iÅ¡gėręs, bet nesvirduliavo. V. V. nosis buvo numuÅ¡ta, iÅ¡ jos kraujavo. V. V. apsiprausė. Girdėjo, kad jos vyrui V.

V. sakė, kad sumušė per Jonines. Pas juos buvo draugai, kepė Å¡aÅ¡lykus, V. V. gėrė alų. V. V. valėsi nosį, nes pastoviai kraujavo. Sodyboje nesusižalojo. Apie 2 val. nakties parvežė į namus V. V., nes jis buvo girtas. Pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo, nekrito, negriuvinėjo. Jo dviračio nevežė.              Liudytojas L. S. teisme parodė, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 16 val. 30 min. atvažiavo į sodybÄ ir paskambinęs V. V. pakvietė ateiti.

Apie 17 val. 30 min. – 18 val. atėjo V. V., kuris buvo sumuÅ¡tas, jo nosis buvo kruvina, Å¡lapiavo, nosis buvo patinusi, raudonos Å¡nervės, kakta buvo nubraukta. Klausė, kas atsitiko, V. V. atsakė, kad nieko tokio, Y rajone sumušė, minėjo lyg apsaugÄ , muitininkus. TÄ vakarÄ kepė Å¡aÅ¡lykus, bendravo, iÅ¡gėrinėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad V. V. buvo neblaivus, tačiau negriuvinėjo. V. V. buvo sužalotas, matėsi ant jo veido sumuÅ¡imo žymės ir uždžiuvęs kraujas, jo nosis buvo patinusi, kraujuota iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės. Kaktos srityje taip pat buvo nubrozdinimo žymės. Paklausus V.

V., kas jį sumušė, jis paaiÅ¡kino, kad vakar (23 d.) jam saugant kažkokį objektÄ , jį Y mieste ar Y rajone sumušė muitinės darbuotojai ar apsauga. TÄ vakarÄ jie vartojo alkoholį, o apie 1-2 val. nakties jo žmona automobiliu V. V. parvežė į namus. Nuo jų namų iki V. V. namų yra apie 3 km atstumas. KitÄ dienÄ , apie pietus, V. V. vėl atėjo pas juos ir pabuvo apie pusvalandį. V. V. buvo lengvai apsvaigęs, pas jį alkoholio nevartojo (1 t., 110-112 b.l.). Po Å¡ių perskaitytų parodymų liudytojas parodė, kad V.

V. detaliau apie saugotÄ objektÄ nepasakojo. V. V. sakė, kad jį sužalojo Joninių naktį, Joninių iÅ¡vakarėse. TÄ vakarÄ pas juos jokių konfliktų nebuvo, V. V. bendravo normaliai, nenusikalbėjo. KitÄ dienÄ V. V. atėjo apie 10 val., tiksliai neatsimena, irgi bendravo normaliai, buvo sÄ moningas, negali pasakyti, ar buvo iÅ¡gėręs. Pas juos gal stiklinę alaus iÅ¡gėrė ir išėjo. Naujų sužalojimų nebuvo, V. V. atrodė gražiau, nematė kraujo, nosis buvo Å¡varesnė, kraujas nebėgo.

             Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. anksti atsikėlęs jos sÅ«nus V. V. iÅ¡važiavo Å¡ienauti. Jokių sužalojimų, nubrozdinimų nematė. TÄ dienÄ daugiau V. V. nematė, nes vakare pati iÅ¡važiavo į anÅ«kės vestuves. Tos dienos vakare, apie 23 val., V. V. iÅ¡ L. S. telefono jai paskambino. Kai sekmadienį (26 d.) grįžo į namus, rado sÅ«nų negyvÄ , visÄ mėlynÄ . Vonios kriauklėje buvo kreÅ¡ulys, vonioje ir tualete buvo kraujo lašų.

Matė, kad Å¡eÅ¡tadienį (25 d.) namuose V. V. dar valgė. Atsisakydama į teismo klausimus nukentėjusioji parodė, kad V. V. dirbo vieÅ¡uosius darbus, Å¡ienaudavo ar panaÅ¡iai. Apie tai, kad jis kokį nors objektÄ saugotų, negirdėjo. TÄ dienÄ , kai ji kalbėjo telefonu, V. V. sakė, kad jis namuose, tačiau paaiÅ¡kėjo, jog jis buvo pas R. ir L. S.. Nors L. S. V. V. sakė, kad jį sumušė muitininkai, tačiau (duomenys neskelbtini) nėra muitininkų.              Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 205/2016(06) nurodyta, kad V.

V. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio momens srityje, galvos traumos pasėkoje. Mirtis galėjo įvykti 2016 m. birželio 25 d. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimÄ rasta: odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlės abiejose pusėse, virÅ¡utinės lÅ«pos vidurinėje dalyje gleivinėje, apatinės lÅ«pos kairėje gleivinėje, odos nubrozdinimas smakro vidurinėje dalyje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje.

Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (2 t., 9-13 b.l.).             Kitoje specialisto išvadoje Nr. pM 5-205/2016(06) nurodyta, kad V. V. sužalojimai veido srityje padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, traumuojančiai jėgai veikiant veido sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. birželio 24 d. trumpu laiko tarpu vienas po kito.

Odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, kraujosruva kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Nuo Å¡ių sužalojimų iÅ¡sivystė galvos smegenų pabrinkimas ir galvos smegenų suspaudimas, kurie ir sukėlė V. V. mirtį. Tikėtina, kad V. V. mirtį lėmęs sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas įtariamojo P. V. nurodytomis aplinkybėmis, kai jis ramento plastikine dalimi vienÄ kartÄ smogė V. V. į lÅ«pų ir smakro sritį, dėl to pastarasis visu svoriu griuvo ir trenkėsi veidu į grindinį bei 10-15 sekundžių prarado sÄ monę.

Paprastai esant tokiems sužalojimams laiku suteikus kvalifikuotÄ medicininę pagalbÄ buvo galima iÅ¡vengti V. V. mirties (2 t., 16-17 b.l.).             Specialistas K. U. teisme savo iÅ¡vadas Nr. M 205/2016(06) ir Nr. pM 5-205/2016(06) patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad V. V. iÅ¡oriniai sužalojimai veide padaryti kelių valandų ar net paros laike. Nustatytas tik vienas iÅ¡orinis sužalojimas kaktos srityje. Labiau tikėtina, kad sužalojimas – odos nubrozdinimas kaktos srityje, kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose yra to sužalojimo pasėkoje, kaip vidinis sužalojimas.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad kaip buvo suformuotas klausimas, taip ir atsakė, jog tikėtina, kad V. V. mirtį lėmęs sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas įtariamojo P. V. nurodytomis aplinkybėmis, kai jis ramento plastikine dalimi vienÄ kartÄ smogė V. V. į lÅ«pų ir smakro sritį, dėl to pastarasis visu svoriu griuvo ir trenkėsi veidu į grindinį bei 10-15 sekundžių prarado sÄ monę. Kokiomis aplinkybėmis galėjo bÅ«ti padarytas kaktos iÅ¡orinis sužalojimas, konkrečiau atsakyti negali.

Tačiau prie kitokių aplinkybių irgi galėjo būti padarytas šis sužalojimas. Konkrečiai atsakyti, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis V. V. visu svoriu griuvo, negali, nes neturi duomenų. Kadangi išorinių sužalojimų veide, lūpose ir nosies nugarėlėje buvo daugiau, tai konkrečiai nuo kurio griuvo, atsakyti negali. Neatmeta galimybės, kad suduodant smūgį ramento plastikine rankena į veido sritį, tokie sužalojimai, kurie padaryti nosies nugarėlėje ir lūpose, galėjo būti padaryti.

V. V. mirties priežastis – galvos trauma. Į galvos sritį buvo ne mažiau kaip 7 trauminiai poveikiai, kurių pasėkoje padaryti sužalojimai. Galėjo būti ir vienas trauminis poveikis į kaktos vidurinę dalį. Eksperto nuomone, nukentėjusiojo veide padaryti nubrozdinimai padaryti neilgame laiko tarpe, vienas po kito. Veido sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje, traumuojančiai jėgai veikiant veido sritį. Odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kairę pusę, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, šių sužalojimų pasėkoje išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio momens srityje, galvos smegenų suspaudimas, kurie sukėlė V.

V. mirtį. Kaktos nubrozdinimas, odos nubrozdinimas kaktoje iÅ¡orinis, o sužalojimas galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose yra to sužalojimo pasekmė, gavosi kitas sužalojimas. Abiejų sužalojimų, vienas iÅ¡orinis, vienas vidinis, traumuojanti jėga, kaip poveikis faktiÅ¡kai buvo vienas. Mirtis iÅ¡sivystė nuo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio momens srityje, ko pasėkoje galvosi galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas ir tai sukėlė V. V. mirtį. Kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡sivystė padarius muÅ¡tinę žaizdÄ nosies nugarėlėje, lÅ«poje ir odos nubrozdinimas smakro vidurinėje dalyje teoriÅ¡kai gali, o Å¡iuo konkrečiu atveju, tas nubrozdinimas buvo stipresnės jėgos, nes jo projekcija gavosi ir galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose.

Kituose minkÅ¡tuosiuose audiniuose kraujosruvų nėra. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadoje akcentavo nubrozdinimÄ kaktos vidurinėje srityje, nes tos traumos jėga buvo didesnė. Ekspertas paaiÅ¡kino ir tai, kad tik sudavus ramento dalimi į lÅ«pas, smakrÄ kraujo iÅ¡siliejimo negalėjo bÅ«ti, nes Å¡ių sužalojimų projekcijoje iÅ¡orinių sužalojimų minkÅ¡tuose galvos audiniuose ir veido nebuvo. Konstatuotas tik sužalojimas kaktos miÅ¡tuosiuose audiniuose. Labiausiai tikėtina, kad kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, nes kraujosruva yra veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kitur nėra.

Ta kraujosruva veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose nesukėlė kraujo iÅ¡siliejimo, taip pat nesukėlė ir odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje. Toje projekcijoje esant, kaip nubrozdinimas ir kraujosruva, ekspertas mano, kad yra traumos poveikis, traumos didesnės, nes kraujosruva buvo minkÅ¡tuosiuose audiniuose. Tai didžiausias poveikis pagal sudavimo jėgÄ . Kritus kakta ant kieto pagrindo kraujosruva atsiranda, bet neiÅ¡sivysto kraujo iÅ¡siliejimas. Vienetiniai atvejai, kai nuo sužalojimo smakre gaunasi kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenyse.

Tyrimo metu rastas kreÅ¡ulys jau buvo vientisos masės ir tai reiÅ¡kia, kad kraujo iÅ¡siliejimas truko ne trumpiau kaip vienÄ parÄ , kadangi iki paros – pusantros kreÅ¡ulys bÅ«na skystas, o pradeda formuotis tik po kurio laiko. Be papildomos traumos kraujavimas galėjo atsinaujinti ir nukentėjusiajam bÅ«nant namuose, nes nustatyti sužalojimai nosies srityje, lÅ«pos gleivinėje. Be to, buvo suvartota didelė alkoholio dozė, o alkoholis kraujÄ skystina. Neatmestina ir tai, kad atsigulus mirusiajam pakilo kraujospÅ«dis ir kraujavimas atsinaujino.

             Atsižvelgiant į nuteistojo P. V. apeliacinio skundo argumentus ir teismo posėdžio metu pareikÅ¡tus praÅ¡ymus bei siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka irgi buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklausti nuteistasis P. V. ir nukentėjusioji J. V., paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, iÅ¡nagrinėtos tos ekspertizės iÅ¡vados ir apklaustas vienas iÅ¡ Å¡iÄ ekspertizę atlikusių ekspertų.             Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis P. V. parodė, kad stovėdamas sudavė plastmasine ramento rankena irgi atsistojusiam V.

V. į veidÄ , lÅ«pas, tačiau to nenorėdamas, norėjo tik pagÄ sdinti. Tuo metu V. V. Å¡iek tiek pasviro ir įvyko kontaktas. Po smÅ«gio V. V. nukrito, tiksliai neatsimena, jam atrodo, kad Å¡onu. Nuteistasis mano, kad ne nuo jo smÅ«gio mirė V. V., jį galėjo sumuÅ¡ti kas nors kitas, kas, nežino, arba kitur susižaloti. Tiksliai neatsimena, nuteistajam atrodo, kad, kai nukentėjusysis atėjo į pavėsinę jo kairys ar deÅ¡inys antakis buvo praskeltas. Tai prisiminė tik po apklausų ikiteisminio tyrimo metu.

             Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji J. V. parodė, kad jos sÅ«nus V. V. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau jokiomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, jos nuomone, nesirgo. Turėdama namuose kraujospÅ«džio matavimo aparatÄ , pamatuodavo kraujo spaudimÄ ir sÅ«nui. Kartais jo kraujo spaudimas bÅ«davo padidėjęs. Nukentėjusioji parodė ir tai, kad tai, kÄ prisiminė, tÄ ir parodė pirmosios instancijos teisme. Perskaičius nukentėjusiosios parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, J.

V. parodė, kad Å¡ie jos parodymai, jog 26 d. grįžusi į namus rado negyvÄ sÅ«nų, yra teisingi. Nukentėjusioji įsitikinusi, kad V. V. mirė nuo to, kad jį sumušė P. V. prie parduotuvės „X“, nes jo daugiau niekas niekur kitur nematė. Iki 24 d. įvykio neblaivus V. V. nebuvo nugriuvęs nuo dviračio ar kur kitus nukritęs. Jeigu jos sÅ«nus bÅ«davo iÅ¡gėręs, tai jį kas nors parveždavo į namus. Kai ji rado sÅ«nų negyvÄ namuose, tai jo dviratis buvo kruvinas.              BylÄ jau nagrinėjant apeliacine tvarka paskirtos ir atliktos komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018 (01) iÅ¡vadose nurodyta, kad V.

V. padaryti Å¡ie sužalojimai: 1.1. Kaktos – nosies srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimu kaktoje, kraujosruva kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimu ir žaizda nosies srityje, kraujavimu iÅ¡ nosies landų, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . 1.2. LÅ«pų – smakro srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruvomis lÅ«pų raudonyje, žaizdomis abiejų lÅ«pų gleivinėje, odos nubrozdinimu smakro vidurinėje dalyje, žaizda nosies deÅ¡iniame sparnelyje.

Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . 1.3. DeÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs smulkiais odos nubrozdinimais deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Sužalojimų padarymo tikėtinas mechanizmas ir seka nustatyti įvertinus kiekvieno sužalojimo pobÅ«dį, iÅ¡sidėstymÄ , padarymo laikÄ , atsižvelgiant į subdurinių hematomų atsiradimo ir vystymosi dėsningumus bei bylos medžiagoje iÅ¡dėstytas aplinkybes: 2016 m. birželio 24 d., apie 14.40 val., V.

V., būdamas stovinčioje padėtyje, patiria smūgį plastikinio ramento galo išplatėjusios dalies išgaubtuoju paviršiumi į lūpų ir smakro sritį. Šio smūgio pasėkoje buvo padarytas lūpų – smakro srities sumušimas (tiriamojoje dalyje sužalojimas             pažymėtas Nr. 3). Po šio smūgio nukentėjusysis, esant girtumo būsenoje, stovėdamas tarp stalo ir suolo, bandant judėti pasisukdamas į kairę, galimai dešine koja užkliuvo už stalo atramos horizontalios dalies, dėl ko griūdamas kniūbsčias susižalojo dešinio kelio priekinį paviršių, patirdamas šios srities odos nubrozdinimus (tiriamojoje dalyje sužalojimas pažymėtas Nr.

4) ir stipriai atsitrenkdamas kakto – nosies sritimi į grindinį (betono trinkeles) patyrė odos nubrozdinimÄ kaktoje, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimÄ ir žaizdÄ nosies nugarėlėje su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (tiriamojoje dalyje sužalojimai pažymėti Nr. 1 ir 2). V. V. kÅ«ne nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi smÅ«giais kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais (tame tarpe rankomis ar kojomis) bei vienkartiniu kritimu nuo dviračio.

V. V. mirtis galėjo įvykti laikotarpyje tarp 2016 m. birželio 25 d. 24.00 val. ir 2016 m. birželio 26 d. 12.00 val. V. V. mirties priežastimi buvo Å«minis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma). Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Mirtį sukėlęs kaktos – nosies srities sumuÅ¡imas (tiriamojoje dalyje sužalojimai pažymėti Nr. 1 ir 2) su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu yra paaiÅ¡kinamas vienu trauminiu poveikiu griÅ«nant ir atsitrenkiant veido sritimi į plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių.

Nuo mirtį sukėlusių kūno sužalojimų iki mirties galėjo praeiti laiko tarpas, vertinamas maždaug nuo 1,5 iki 2 parų. Po mirtį lėmusio sužalojimo, patirto 2016 m. birželio 24 d. apie 14.40 val., V. V. 2016 m. birželio 24 ir 25 dienomis galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus, t. y. vaikščioti, vartoti alkoholinius gėrimus ir pan., kol dėl besikaupiančio po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujo neįvyko galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas. Nesuteikus medicinos pagalbos kraujavimas iš žaizdų ir/ar iš nosies landų po 2016 m. birželio 24 d.

įvykio galėjo su pertraukomis tęstis iki 2016 m. birželio 25 d. ir 2016 m. birželio 26 d. Sprendžiant iÅ¡ autopsijos protokolo V. V. buvo nustatyti vidaus organų pakitimai, bÅ«dingi lėtiniam alkoholizmui. Alkoholinės kilmės kepenų riebalinė distrofija gali sÄ lygoti kraujo kreÅ¡umo sutrikimus ir tuo pačiu nestabdomÄ kraujavimÄ galvos traumavimo metu įvykus kietojo dangalo kraujagyslės nutrÅ«kimui. Todėl galimybė, jog V. V. sveikatos bÅ«klė galėjo turėti įtakos jo mirčiai, neatmetama.

             Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. R. patvirtino Å¡io ekspertizės akto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad pakoregavo specialistų iÅ¡vadoje nurodytÄ V. V. mirties laikÄ . Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodė, kad mirtis galėjo įvykti nuo 2016 m. birželio 25 d. 24 val. iki kitos dienos 12 val. IÅ¡ turimų duomenų nustatyti tikslesnį mirties laikÄ negalima. Suduodant smÅ«gį ramentu į nosies, lÅ«pų sritį nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir Å¡is sužalojimas neturėjo tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su mirtimi, tačiau tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje buvo sužalojimai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant.

Nurodydamas „galimai pasisukdamas, galimai užkliuvęs“ konstatavo, kad nukentėjusysis pasisuko į kairę nuo pavojaus Å¡altinio, t. y. asmens su ramentu. Tai, kad nukentėjusysis galėjo griÅ«ti kniÅ«bsčias po smÅ«gio į veidÄ , lėmė kitokios priežastys, o ne smÅ«gis. Jeigu tai bÅ«tų įvykę nuo smÅ«gio, tai nukentėjusysis bÅ«tų suklupęs ir griuvęs aukÅ¡tielninkas. Visi sužalojimai buvo padaryti 2016 m. birželio 24 d. Tie sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti birželio 23 d., nes tokių objektyvių duomenų, kurie nurodytų, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti anksčiau, nėra.

Mirtis negalėjo įvykti nuo sužalojimo, padaryto nukentėjusiajam griÅ«nant nuo dviračio. Dėl to, kad nukentėjusysis galėjo ateiti į įvykio vietÄ jau su prakirstu antakiu, ekspertas paaiÅ¡kino, kad visus sužalojimus sunumeravo ekspertizės akte, Å¡ie sužalojimai paaiÅ¡kinami trauminiais poveikiais, kuriuos nurodė akte dėl sužalojimo mechanizmo, ir Å¡ių sužalojimų gijimo požymiai atitiktų tam laikui, tos dienos epizodui. Duomenų apie tai, kad koks nors sužalojimas buvo padarytas anksčiau, negu nagrinėjamas įvykis, nėra.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam kraujavimas iÅ¡ nosies landų atsinaujino namuose. Jis kraujavo ne tiek iÅ¡ nustatytų žaizdelių lÅ«pose, o kiek iÅ¡ nosies landų. Nenustatė, kad nukentėjusysis sirgo, turėjo aukÅ¡tÄ spaudimÄ . Pagal lavono tyrimo duomenis nukentėjusysis sirgo kepenų riebaline distrofija, tikriausiai alkoholinės kilmės, todėl galima iÅ¡vada, kad tai galėjo turėti įtakos kraujo krešėjimui, dėl to galėjo labiau kraujuoti, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo mirties priežastis.

Be to, Å¡iuo atveju nukentėjusysis nuo smÅ«gio negalėjo nukristi veikiamas inercinės jėgos.                           8. Ä®vertinusi skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų ir iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad P. V. nužudė V. V. kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytomis. Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent P. V. atlikti veiksmai prieÅ¡ V. V. sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.              9. Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kuris atskleidžia priežastingumo grandinę nuo atlikto veiksmo iki kilusių padarinių. Galiojančioje teismų praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti, – ar yra ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga nukentėjusiojo mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡is egzistuoja. Kita vertus, priežastinis ryÅ¡is gali bÅ«tų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis.

Teismų praktikoje nužudymų bylose taip pat nustatyta, kad priežastinio ryÅ¡io savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iÅ¡ karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti laiku suteikus pagalbÄ ir pan. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.             10.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 14 val. 40 min., pavėsinėje P. V. ramentu sudavė V. V. į lÅ«pų – smakro sritį, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis prarado pusiausvyrÄ , griuvo ir veidu trenkėsi į grindinį. Apie tokias aplinkybes parodė ir pats nuteistasis P. V., to jis neginčija ir apeliaciniame skunde. Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir liudytojų G. B., A. M., S. M. parodymai. Nustatyta, kad po smÅ«gio V. V. nesikėlė nuo grindinio, galimai buvo praradęs sÄ monę.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo ir minėtų liudytojų bei liudytojos R. K. parodymai patvirtina ir tÄ aplinkybę, kad iki Å¡io įvykio nukentėjusysis V. V. sumuÅ¡tas ar kitu bÅ«du sužalotas nebuvo. Nukentėjusioji J. V. ir liudytoja J. P., mačiusios V. V. įvykio dienos rytÄ , irgi patvirtino, kad V. V. sužalotas nebuvo, o J. P. parodymai patvirtina dar ir tai, kad tos dienos pavakarį V. V. jau buvo sužalotas, jo nosis, lÅ«pa buvo sutinusios ir kairysis antakis praskeltas.

Apie tai, kad po šio smūgio ir griuvimo ant grindinio V. V. patyrė sužalojimus, parodė ir įvykį tiesiogiai matę liudytojai G. B., A. M., S. M.. Liudytojas A. M. parodė, jog V. V. visas veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo iš nosies, S. M. davė detalesnius parodymus, kad V. V. nosis ir lūpa buvo prakirstos, smakras nubrozdintas. G. B. paaiškino, kad kraujas bėgo iš V. V. galvos, virš antakio. Byloje nustatyta ir tai, kad atsigavęs V. V. iš įvykio vietos išėjo, tačiau jis negrįžo į namus, o nuėjo pas L. ir R.

S., pas juos prabuvo iki 2 val. nakties, kai į namus buvo parvežtas R. S.. Tai patvirtina liudytojų L. S., kurį V. V. susitiko išėjęs iš pavėsinės, bei L. ir R. S. parodymai. Iš liudytojo L. S. parodymų matosi, kad jis apie 16-17 val. sutiko V. V., kurio veidas buvo sumuštas, antakis prakirstas, nosis sutinusi, o ant veido buvo sudžiuvęs kraujas. R. S. parodė, kad V. V. nosis buvo sumušta, nuolatos kraujavo, o L. S. parodė, jog ne tik nosis, tačiau ir V. V. kakta buvo nubrozdinta. Pas L. ir R.

S. V. V. vakarojo, valgė ir gėrė alkoholį iki nakties, kai po to jį R. S. parvežė į namus. Abu liudytojai patvirtino, kad pas juos jokių konfliktų nebuvo ir pas juos V. V. nesusižalojo, o L. S. parodė dar ir apie tai, kad kitos dienos (rugsėjo 25 d.) rytÄ ar Å¡iek tiek vėliau, apie pietus, pas juos vėl buvo atėjęs nukentėjusysis, kuris atrodė gražiau, naujų susižalojimų nebuvo, o iÅ¡ nosies kraujas nebėgo. Pas L. S. pabuvęs apie pusvalandį V. V. išėjo. Byloje nustatyta, kad dar kitÄ dienÄ (rugsėjo 26 d.) V.

V. motina jį rado negyvÄ namuose. Tai patvirtina pačios J. V. parodymai ir įvykio vietos (buto) apžiÅ«ros protokolas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 205/2016(06) nurodyta, kad V. V. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio momens srityje, galvos traumos pasėkoje. Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. V. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlės abiejose pusėse, virÅ¡utinės lÅ«pos vidurinėje dalyje gleivinėje, apatinės lÅ«pos kairėje gleivinėje, odos nubrozdinimas smakro vidurinėje dalyje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje.             11.

Byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismo nustatytų šių faktinių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats P. V.. Apie tokias aplinkybes nuteistasis netgi ir nurodo apeliaciniame skunde. Priešingai, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, nuteistojo P. V. nuomone, šios aplinkybės paneigia teismo išvadas dėl V. V. padarytų sužalojimų mechanizmo, jo mirties priežasties, taip pat ir priežastinio ryšio tarp P. V. atliktų veiksmų ir V. V. mirties. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad būtent P. V. atliktais veiksmais V.

V. padaryti sužalojimai yra jo mirties priežastis. Skunde nurodoma, kad mirtį sukėlęs sužalojimas kaktoje ir kiti sužalojimai nukentėjusiojo nosies ir smakro srityse padaryti skirtingu laiku. Nurodoma, kad pavėsinėje V. V. susižalojo tik nosies ir smakro sritį, o kitus sužalojimus nukentėjusysis patyrė vėliau.              12. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai pirmiausia prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. V. parodė apie tai, kad po jo suduoto smūgio ramentu V.

V. veidu griuvo ant grindinio ir prasikirto kaktÄ ir nosį. Tokius savo parodymus P. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tai, kad V. V. patyrė sužalojimus ne tik nosies srityje, patvirtina ir liudytojo L. S. parodymai. Å is liudytojas tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. V. ne tik nosis kraujavo, o ir kakta buvo nubrozdinta. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ tikrųjų liudytojai G. B., S. M., buvę įvykio vietoje, ir L. S. bei R. S., matę nukentėjusįjį tuoj pat po įvykio pavėsinėje, nenurodė konkrečių nukentėjusiojo V.

V. kaktos sužalojimų ar patinimų. Liudytojas G. B. parodė, kad V. V. kraujas bėgo iš galvos, virš prakirsto antakio. Liudytojas A. M. ir S. M. patvirtino, kad po smūgio ir nugriuvimo ant grindinio V. V. visas veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo ir iš nosies, o S. M. parodė dar ir apie tai, kad V. V. ne tik nosis, bet ir lūpa buvo prakirsta, smakras nubrozdintas. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad V. V. buvo sužalotas, po akimis matėsi mėlynės, tačiau perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V.

V. veidas buvo sumuštas, prakirstas antakis, o nosis buvo sutinusi, liudytojas patvirtino šiuos savo parodymus. Apie tai, kad V. V. nosis buvo sužalota ir pastoviai kraujavo, parodė ir liudytoja R. S.. Iš šių liudytojų parodymų, teisėjų kolegijos nuomone, matosi, kad kiekvienas liudytojas, priklausomai nuo individualių savybių, įsiminė ir parodė apie V. V. sužalojimus, patirtus P. V. sudavus ramentu ir nuo šio smūgio nugriuvus veidu ant grindinio. Nors liudytojai kategoriškai, išskyrus L.

S., ir nenurodė, kad V. V. kakta buvo sužalota pavėsinėje, tačiau G. B. matė, jog V. V. virÅ¡ prakirsto antakio bėga kraujas, o A. M. ir S. M. nurodė, kad V. V. visas veidas buvo kruvinas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, G. B. parodymai patvirtina tai, jog V. V. susižalojo ir kaktos sritį. Apie prakirstÄ antakį parodė ir L. S. bei J. P., kai nukentėjusysis išėjo iÅ¡ pavėsinės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacijos matosi, jog jokių sužalojimų antakio srityje nėra, todėl liudytojai, nurodę, kad V.

V. buvo prakirstas antakis, iÅ¡ tikrųjų parodė apie sužalojimÄ , padarytÄ kaktos srityje. Liudytojas A. M. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos pamatęs tiek kraujo, todėl jis ir negalėjo pamatyti visų V. V. sužalojimų, kai buvo nuvalytas kraujas nuo nukentėjusiojo veido, o parodė tik apie tokius, kuriuos tuo metu matė ir įsiminė. Tais pačiais motyvais, teisėjų kolegijos nuomone, paaiÅ¡kinami ir atmetami apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad liudytojai neparodė apie nukentėjusiojo lÅ«pų patinimus ir kraujosruvas ant kairės akies vokų.

Å ių liudytojų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka kitus įrodymus. Aplinkybę, kad V. V. buvo padaryti sužalojimai ne tik nosies ir smakro srityse, o ir kaktos, lÅ«pų bei deÅ¡inio kelio sÄ nario srityse, ir tai, jog Å¡ie sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, patvirtina kiti įrodymai.             13. Nuteistasis P. V., nurodydamas apie tai, kad kaktos ir kiti sužalojimai V. V. padaryti skirtingu laiku, vadovaujasi ir specialisto iÅ¡vada. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 205/2016(06) tiriamojoje dalyje nurodyta apie tai, jog V.

V. kaktos vidurinėje dalyje, pereinant į kaktos kairę pusę, odos nubrozdinimas pasidengęs rausvu, plonu Å¡aÅ¡u, o nosies nugarėlės deÅ¡inėje ir kairėje pusės žaizdelės, smakro vidurinėje dalyje, pereinant į pasmakrę, nubrozdinimas pasidengę rudu Å¡aÅ¡u. Tai, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad kaktos nubrozdinimas V. V. padarytas vėliau nei kiti sužalojimai.             14. Tačiau tokius nuteistojo P. V. argumentus paneigia bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka paskirtos ir atliktos ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vados.

Kaip jau buvo paminėta, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde dėstomas abejones, taip pat į specialisto išvadas ir šias išvadas pateikusio specialisto paaiškinimus, kuriuose taip pat yra abejonių ir netgi prieštaravimų, teisėjų kolegija paskyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Šios ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) išvados ir ekspertizę pateikusio eksperto paaiškinimai paneigia ne tik tai, kad visi nukentėjusiajam V. V. nustatyti sužalojimai padaryti skirtingu metu, bet paneigia ir kitas abejones, dėstomas apeliaciniame skunde.

             15. Ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) išvadose nurodoma, kad V. V. padaryti šie sužalojimai: kaktos – nosies srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimu ir žaizda nosies srityje, kraujavimu iš nosies landų, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu; lūpų – smakro srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis lūpų raudonyje, žaizdomis abiejų lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimu smakro vidurinėje dalyje, žaizda nosies dešiniame sparnelyje; dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs smulkiais odos nubrozdinimais dešinio kelio priekiniame paviršiuje.

Ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgiant į šių sužalojimų gijimo požymių ir audinių reakcijos sužalojimų srityje (odos nubrozdinimai padengti plonais, neišreikštais šašais, jų aplinkoje minkštieji audiniai patinę, žaizdos padengtos rausvos ir gelsvos spalvos apnašais), šie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pat metu kaip ir mirtį lėmusios subdurinė hematoma, t. y. 2016 m. birželio 24 d. Ekspertizės akto išvadose nurodytas minėtų sužalojimų tikėtinas mechanizmas: 2016 m. birželio 24 d., apie 14 val. 40 min., V.

V., bÅ«damas stovinčioje padėtyje, patiria smÅ«gį plastikinio ramento galo iÅ¡platėjusios dalies iÅ¡gaubtuoju pavirÅ¡iumi į lÅ«pų ir smakro sritį. Å io smÅ«gio pasėkoje buvo padarytas lÅ«pų – smakro srities sumuÅ¡imas. Po Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis, esant girtumo bÅ«senoje, stovėdamas tarp stalo ir suolo, bandant judėti pasisukdamas į kairę, galimai deÅ¡ine koja užkliuvo už stalo atramos horizontalios dalies, dėl ko griÅ«damas kniÅ«bsčias susižalojo deÅ¡inio kelio priekinį pavirÅ¡ių, patirdamas Å¡ios srities odos nubrozdinimus ir             stipriai atsitrenkdamas kakto – nosies sritimi į grindinį (betono trinkeles) patyrė odos nubrozdinimÄ kaktoje, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimÄ ir žaizdÄ nosies nugarėlėje su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.

V. V. mirties priežastimi buvo Å«minis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma). Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vadose nurodoma, kad V. V. mirtį sukėlė kaktos – nosies srities sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu yra paaiÅ¡kinamas vienu trauminiu poveikiu griÅ«nant ir atsitrenkiant veido sritimi į plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių. Ekspertas J. R., patvirtinęs ekspertizės iÅ¡vadas, paaiÅ¡kino, kad visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2016 m. birželio 24 d.

             16. Å ios ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vados ir aktÄ pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad V. V. visus sužalojimus, tame tarpe ir kaktos srityje, patyrė vienu metu bÅ«tent pavėsinėje ir bÅ«tent nuo to, kad po suduoto smÅ«gio griuvo veidu ant grindinio. Tuo pačiu paneigia nuteistojo argumentus apie tai, kad V. V. mirtį sukėlusį sužalojimÄ patyrė jau po to, kai išėjo iÅ¡ pavėsinės. Å ios ekspertizės akto iÅ¡vados ir eksperto paaiÅ¡kinimai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus, kad V.

V. sužalojimus lÅ«pų gleivinėje ir akies vokuose patyrė jau po įvykio pavėsinėje, nes ir Å¡ie sužalojimai buvo padaryti pavėsinėje ir tuo pat metu kaip ir kiti, tame tarpe ir kaktos sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad visi sužalojimai, nustatyti ekspertizės akto iÅ¡vadose, V. V. buvo padaryti P. V. sudavus jam smÅ«gį ramentu į veidÄ ir dėl Å¡io smÅ«gio nukentėjusiajam griÅ«nant ir veidu atsitrenkiant į grindinį.              17.             Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. nurodo, kad galvos trauma turėjo sukelti ir galvos smegenų traumÄ , tačiau liudytojai, matę V.

V. po įvykio pavėsinėje, nenurodė, kad pas nukentėjusįjį buvo kokie nors simptomai ar požymiai, bÅ«dingi galvos smegenų traumai. Nurodoma, kad liudytojai patvirtino, jog įvykio dienÄ ir net kitÄ dienÄ V. V. elgėsi įprastai.              18. IÅ¡ bylos matosi, kad pats nuteistasis P. V. ir liudytojai G. B. bei S. M. parodė, jog atsikėlęs nuo grindinio, kelias minutes pabuvęs V. V. pasiėmė dviratį ir jį nusistÅ«mė. Kiti liudytojai, sutikę V. V. po įvykio pavėsinėje, apie jokį neįprastÄ nukentėjusiojo elgesį iÅ¡ tikrųjų neparodė, o liudytojai R. ir L.

S., pas kuriuos po įvykio pavėsinėje vakarojo nukentėjusysis, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, parodė, kad V. V. elgėsi įprastai, vaišinosi, gėrė alkoholį.              19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. nebuvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, o tai, kad po patirtų sužalojimų, tame tarpe ir mirtį sukėlusio sužalojimo, V. V. elgėsi įprastai, paaiškinama specialisto ir ekspertizės akto išvadomis. Specialisto išvadoje Nr. pM 5-205/2016(06) nurodyta, kad V.

V. kurį laikÄ , iki tol, kol neteko sÄ monės, galėjo atlikti valingus veiksmus. Apie nukentėjusiojo elgesį po mirtį sukėlusio sužalojimo detaliau nurodyta ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vadose. Å iose iÅ¡vadose nurodyta, kad po mirtį lėmusio sužalojimo, patirto 2016 m. birželio 24 d., apie 14 val.40 min., V. V. 2016 m. birželio 24 ir 25 dienomis galėjo atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus, t. y. vaikščioti, vartoti alkoholinius gėrimus ir pan., kol dėl besikaupiančio po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujo neįvyko galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas.

Būtent toks V. V. elgesys ir nustatytas liudytojų parodymais. Tai, kad V. V., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, patyręs lūpų gleivines žaizdas, galėjo valgyti aštrius patiekalus ir gerti alkoholinius gėrimus, tikrai nepaneigia aplinkybės, kad būtent pavėsinėje, o ne vėliau jam buvo padaryti sužalojimai ir lūpų gleivinėje. Apie lūpų sužalojimus parodė ir įvykį pavėsinėje matęs S. M., ir po šio įvykio nukentėjusįjį mačiusi J. P.. Kaip jau buvo minėta, ekspertizės akto išvados ir eksperto J.

R. paaiškinimai patvirtina, kad visi sužalojimai V. V. buvo padaryti tuo pačiu metu pavėsinėje. Be to, byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis tikrai valgė tokius aštrius patiekalus, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pas R. ir L. S..              20. Iš bylos matosi ir tai, kad V. V., pabuvęs pas R. ir L. S., buvo parvežtas į namus tik 2016 m. birželio 25 d., apie 2 val. nakties, o ryte, apie 10 val. arba šiek tiek vėliau, apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusysis vėl nuėjo pas R. ir L.

S., pas juos pabuvęs ir iÅ¡gėręs stiklinę alaus, išėjo. 2016 m. birželio 26 d., apie 14 val. 45 min., į namus grįžusi jo motina J. V. rado V. V. lavonÄ . Ant lavono veido ir bute buvo nesukrešėjusio kraujo. IÅ¡ esmės ir Å¡ių aplinkybių neginčija pats nuteistasis P. V., tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad nelogiÅ¡ka ir neįtikėtina, jog patyręs mirtį sukėlusį sužalojimÄ V. V. dar parÄ ar daugiau laiko gyveno normalų gyvenimÄ â€“ vaikščiojo, bendravo, valgė ir gėrė.

Todėl, nuteistojo nuomone, 2016 m. birželio 25 d. išėjęs iÅ¡ R. ir L. S. V. V. patyrė dar vienÄ traumÄ Ä¯ kaktÄ , kuri ir sukėlė intensyvų kraujavimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietaisiais galvos dangalais bei nukentėjusiojo mirtį.              21. Apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies pagrįstai nurodoma, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 205/2016(06) mirties laikas nurodomas nepakankamai apibrėžtai, pagrįstai nurodoma ir apie tai, kad specialistui nebuvo nurodytos tam tikros aplinkybės – po smÅ«gio sudavimo į veidÄ ir nugriuvimo ant grindinio (birželio 24 d.) iki V.

V. lavono suradimo (birželio 26 d.) buvo praėjusios dvi paros, jog V. V. 2016 m. birželio 25 d. buvo pas R. ir L. S., o po to, kai jis išėjo iÅ¡ jų, iki nukentėjusiojo lavono radimo (birželio 26 d., apie 14 val. 45 min.) nėra žinoma, kÄ jis veikė, apie tai, kad lavono suradimo metu ant nukentėjusiojo veido ir bute rasta dar nesukrešėjusio kraujo. Tačiau apie visas Å¡ias aplinkybes, be kitų, teisėjų kolegija buvo nurodžiusi nutartyje paskiriant komisijinę teismo medicinos ekspertizę.

Å i nutartis ir visa baudžiamoji byla buvo pateikta ekspertams, atlikusiems ir pateikusiems ekspertizės aktÄ Nr. EKM 16 (67)/2018(01). Taigi Å¡ias aplinkybes įvertino ekspertai ir ekspertizės aktu Nr. EKM 16 (67)/2018(01) patikslino V. V. mirties laikÄ . Ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodoma, kad V. V. mirtis galėjo įvykti laikotarpyje tarp 2016 m. birželio 25 d. 24 val. 00 min. ir 2016 m. birželio 26 d. 12 val.00 min. Ekspertas J. R. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ turimų duomenų nustatyti tikslesnį mirties laiko negalima.

             22. Remdamasis teismo medicinos specialisto iÅ¡vada pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V. mirė savo namuose 2016 m. birželio 25 d. Tuo tarpu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ir atlikus komisijinę teismo medicinos ekspertizę bei apklausus ekspertÄ , buvo nustatytas tikslesnis V. V. mirties laikotarpis. Buvo nustatyta, kad V. V. mirė laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. 24 val. iki birželio 26 d. 12 val. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju remiasi bÅ«tent komisijinės ekspertizės iÅ¡vada, todėl, kad jÄ pateikė ekspertų komisijÄ , ir todėl Å¡i iÅ¡vada buvo padaryta ekspertams pateikus daugiau papildomų bylos duomenų.

Tačiau vien dėl Å¡ios priežasties keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ir Å¡iÄ aplinkybę pakanka tik aptarti Å¡ioje nutartyje. Tokia iÅ¡vada daroma dėl to, kad komisijinės ekspertizės iÅ¡vados tik patikslino (susiaurino) V. V. mirties laikotarpį, be to, tos iÅ¡vados nepaneigė, o tik dar kartÄ patvirtino teismo jau nustatytÄ V. V. mirties priežastį ir jo mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo mechanizmÄ .              23.

Nors iÅ¡ tikrųjų byloje nėra duomenų apie tai, kÄ veikė V. V. išėjęs iÅ¡ R. ir L. S. ir kada jis grįžo į namus, tačiau byloje nėra duomenų ir apie tai, jog V. V. tuo metu patyrė dar kokius nors sužalojimus, galėjusius sukelti jo mirtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2016 m. birželio 25 d. pas R. ir L. S. V. V. nuėjo tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, o pas juos iÅ¡gėrė tik stiklinę alaus, tačiau pakeliui į namus su kažkuo dar vartojo alkoholį, nes jo kraujyje rasta 2,34 promilės alkoholio.

IÅ¡ tikrųjų tokias aplinkybes patvirtina liudytojo L. S. parodymai ir specialisto iÅ¡vados Nr. M 205/2016(06), tačiau Å¡ios aplinkybės nesuteikia pagrindo kitokiai iÅ¡vadai dėl V. V. padarytų sužalojimų mechanizmo ir laiko. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ tikrųjų V. V. lavonas rastas tik su Å¡ortais, tačiau tokių duomenų, kad V. V., bÅ«damas beveik sunkios girtumo bÅ«klės, galėjo susižaloti ir namuose – griÅ«ti, atsitrenkti galva į grindis ar baldus, voniÄ ar kriauklę, byloje nėra.

Ekspertizės akto iÅ¡vados ir Å¡ias iÅ¡vadas pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai paneigia, kad V. V. galėjo susižaloti dar ir kitais bÅ«dais. Ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad V. V. kÅ«ne nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi smÅ«giais kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais, tame tarpe rankomis ar kojomis. Nors S. M. parodė, kad po į vykių pavėsinėje V. V. sėdo ant dviračio, pavažiavęs lyg vėl krito, tačiau Å¡ios ekspertizės akto iÅ¡vados paneigia ir tokį galimÄ susižalojimÄ , nes V.

V. nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi ir vienkartiniam kritimui nuo dviračio. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad V. V. kokį nors sužalojimÄ , galėjusį sukelti jo mirtį, patyrė dar prieÅ¡ įvykį pavėsinėje. Tuo tarpu ekspertizės akto iÅ¡vados ir Å¡ias iÅ¡vadas pateikusio eksperto J. R. paaiÅ¡kinimai patvirtina bÅ«tent Å¡ioje byloje nustatytÄ V. V. padarytų sužalojimų mechanizmÄ , patvirtina ir tai, kad nuo Å¡ių sužalojimų iki nukentėjusiojo mirties galėjo praeiti maždaug nuo 1,5 iki 2 parų.

Kaip jau minėta, nustatyta, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 14 val. 40 min., P. V. ramentu sudavė V. V. į lūpų ir smakro sritį, po šio smūgio V. V. griuvo ir veidu trenkėsi į grindinį. Aptartais įrodymais nustatyta, kad nuo šio smūgio kritus bei veidu atsitrenkus į grindinį V. V. patyrė kaktos – nosies srities, lūpų – smakro srities ir dešinio kelio sužalojimus. Nustatyta, kad V. V. mirė laikotarpyje tarp 2016 m. birželio 25 d. 24 val. 00 min. ir 2016 m. birželio 26 d. 12 val. 00 min.

Apie tai, kad nuo įvykių pavėsinėje iki Å¡io laikotarpio nukentėjusysis V. V. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus ir juos atliko, Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Nukentėjusiojo mirties priežastis – Å«minis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma), tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Ekspertizės aktos Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vados patvirtina ir tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu griÅ«nant ir atsitrenkiant veido sritimi į plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jokių kitų, iÅ¡skyrus pavėsinėje nuo P. V. veiksmų nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, V. V. nepatyrė nei prieÅ¡ įvykį pavėsinėje, nei po to, kai išėjo iÅ¡ pavėsinės, nei kitÄ dienÄ išėjęs iÅ¡ R. ir L. S..              24. Nuteistasis P. V. nurodo dar ir tai, kad nuo jo veiksmų padaryti sužalojimai negalėjo kraujuoti iki tol, kol buvo surastas V. V. lavonas. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, V.

V. lavono suradimo metu ant jo veido ir bute rastas nesukrešėjęs kraujas. Å ias aplinkybes iÅ¡ tikrųjų patvirtina sÅ«naus lavonÄ radusios motinos J. V. parodymai ir įvykio vietos (buto) apžiÅ«ros protokolas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma apie itin didelį kraujo kiekį V. V. lavono suradimo metu, tiek ant nukentėjusiojo veido, tiek ir bute, tačiau iÅ¡ pačios nukentėjusiosios parodymų, buto apžiÅ«ros protokolo nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie itin didelį ir intensyvų nukentėjusiojo kraujavimÄ 2016 m. birželio 25 d., kai į namus grįžo V.

V.. IÅ¡ liudytojų R. ir L. S. parodymų matosi, kad po įvykio pavėsinėje V. V. nosis pastoviai kraujavo, o kitÄ dienÄ V. V. nosis jau nekraujavo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistas paaiÅ¡kino, jog žaizdos negali ilgai kraujuoti, kraujavimas negali tęstis ilgiau nei 8 valandas, nes per tokį laikÄ Å¾mogus mirtinai nukraujuotų. Atsižvelgus į visus specialisto paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegijos nuomone, specialistas K. U., nurodydamas, kad kraujavimas negali ilgiau tęstis nei 8 valandas, galvoje turėjo itin gausų ir intensyvų kraujavimÄ .

Skunde nurodoma ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog lavono tyrimo metu kraujo ar kraujo krešulių nosies šnervėse ir burnoje nerasta, todėl pavėsinėje padaryti sužalojimai jau buvo apgiję ir nekraujavo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad V. V. lavono suradimo metu dar nesukrešėjęs kraujas buvo nuo kitų jo patirtų sužalojimų. Specialistas K. U. paaiškino, kad be papildomos traumos V. V. kraujavimas galėjo atsinaujinti ir namuose, nes nustatyti sužalojimai nosies srityje ir lūpų gleivinėje.

Be to, kaip jau buvo minėta, kad V. V. nosis kraujavo tam tikrais periodais, tačiau tai irgi nepaneigia to, kad kraujavimas buvo būtent dėl padarytų sužalojimų pavėsinėje. Tai paaiškinama ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) išvadomis, kad nesuteikus medicinos pagalbos kraujavimas iš žaizdų ir/ar iš nosies landų po 2016 m. birželio 24 d. įvykio galėjo su pertraukomis tęstis iki 2016 m. birželio 25 d. ir 26 d. Ekspertas J. R. paaiškino, kad V. V. kraujavimas iš nosies landų atsinaujino namuose.

Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog V. V. bÅ«tų sužalotas ar susižalojęs po įvykio pavėsinėje, atsižvelgiant dar ir į tai, kad kvalifikuota medicinos pagalba nukentėjusiajam suteikta nebuvo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent P. V. veiksmais padaryti V. V. sužalojimai ir sukėlė tokį kraujavimÄ su pertraukomis, kuris atsinaujino nukentėjusiajam bÅ«nant namuose ir tęsėsi iki jo mirties. Ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vadose nurodyta dar ir tai, kad V.

V. buvo nustatyti vidaus organų pakitimai, bÅ«dingi lėtinam alkoholizmui. Alkoholinės kilmės kepenų riebalinė distrofija gali sÄ lygoti kraujo kreÅ¡umo sutrikimus ir tuo pačiu nestabdomÄ kraujavimÄ galvos traumavimo metu įvykus kietojo dangalo kraujagyslės nutrÅ«kimui, todėl galimybė, jog V. V. sveikatos bÅ«klė galėjo turėti įtakos jo mirčiai, neatmetama. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko ne nuo kraujavimo iÅ¡ žaizdų, o nukentėjusiojo mirtį sukėlė kaktos – nosies srities sumuÅ¡imas ir jo mirties priežastimi buvo Å«minis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma), tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

             25. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp nuteistojo P. V. veiksmų ir padarinių (nukentėjusiojo V. V. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ne kas kitas, o bÅ«tent kaltinamasis P. V. tyčia atliko prieÅ¡ V. V. smurtinius veiksmus, kuriais V. V. buvo padaryti sužalojimai, vėliau tapę jo mirties priežastimi. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo mirtį, iÅ¡skyrus P. V. prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ .

BÅ«tent jo suduotas smÅ«gis, dėl kurio nukentėjusysis krito ir galva atsitrenkė į betono trinkeles, vertintinas kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios jis nebÅ«tų miręs. Tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka paskirtos ir atliktos ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vados ir Å¡ias iÅ¡vadas pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai. Skunde teisingai nurodoma, kad specialistų iÅ¡vadose Nr. M 205/2016(06) ir Nr. pM 5-205/2016(06) nustatyti V. V. sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pagrįstai nurodoma ir apie tai, kad nenustatyta, kokie V.

V. sužalojimai padaryti suduodant ramentu, o kokie sužalojimai padaryti nukentėjusiajam atsitrenkiant į grindinį, tačiau apie tai nurodyta ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vadose. Å iose ekspertizės akto iÅ¡vadose ekspertai nustatė, kad P. V. ramentu suduodant nukentėjusiajam į lÅ«pų ir smakro sritį buvo padarytas lÅ«pų – smakro sumuÅ¡imas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Po Å¡io smÅ«gio stipriai atsitrenkdamas kaktos – nosies sritimi į grindinį V.

V. patyrė kaktos ir nosies sumuÅ¡imus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. nurodo ir tai, kad teismas neatsižvelgė, kad smÅ«gio sudavimo metu V. V. stovėjo tarp suolo ir stalo, todėl, pasak nuteistojo, Å¡i aplinkybė eliminuoja jo suvokimÄ , jog nukentėjusysis nukris ne ant baldų, o ant grindinio. IÅ¡ ekspertizės akto EKM 16 (67)/2018(01) iÅ¡vadų matosi, kad Å¡ias aplinkybes irgi įvertino ekspertai. Å iose iÅ¡vadose nurodant apie V. V. nustatytų sužalojimų mechanizmÄ nurodyta ir apie tai, kad po P. V. suduoto smÅ«gio V.

V., esant girtumo bÅ«senoje, stovėdamas tarp stalo ir suolo, bandant judėti pasisukdamas į kairę, galimai deÅ¡ine koja užkliuvo už stalo atramos horizontalios dalies, dėl ko griÅ«damas kniÅ«bsčias susižalojo deÅ¡inio kelio priekinį pavirÅ¡ių, patirdamas Å¡ios srities odos nubrozdinimus ir stipriai atsitrenkdamas kakto – nosies sritimi į grindinį (betono trinkeles) patyrė odos nubrozdinimÄ kaktoje, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimÄ ir žaizdÄ nosies nugarėlėje su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Kaip jau minėta, mirtį sukėlęs sužalojimas būtent ir yra kaktos – nosies srities sumušimas. Iš eksperto J. R. paaiškinimų matosi, kad iš tikrųjų tuo atveju, jeigu V. V. tik nuo smūgio būtų suklupęs ir griuvęs, tai jis būtų griuvęs aukštielninkas, tačiau šiuo atveju V. V. pasisuko į kairę nuo P. V.. Apie tai, kad smūgio sudavimo metu V. V. buvo truputi pasisukęs nuo P. V., parodė ir pats nuteistasis. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė tikrai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti priežastinį ryšį tarp nuteistojo P. V. atliktų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors po P. V. suduoto smÅ«gio ramentu V. V. iÅ¡ karto nekrito aukÅ¡tielninkas, o bandydamas judėti pasisukdamas į kairę, veidu griuvo ant grindinio, tačiau bÅ«tent dėl Å¡io P. V. smÅ«gio, o ne dėl kažkokių kitų priežasčių V. V. veidu griuvo ant grindinio ir patyrė sužalojimÄ , dėl kurio vėliau mirė. Be P. V. smÅ«gio ramentu V. V. nebÅ«tų patyręs sužalojimo, sukėlusio jo mirtį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, P. V. atlikti veiksmai (smÅ«gis ramentu) buvo bÅ«tina sÄ lyga kilti V.

V. mirčiai ir jo mirtis buvo dėsningas padarinys. Be to, tarp nuteistojo P. V. atliktų veiksmų ir V. V. mirties nebuvo įsiterpęs joks kitas pašalinis veiksnys, išskyrus P. V. veiksmus, turintis lemiamos įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su argumentais apie tai, kad nukentėjusysis, būdamas sužalotas, elgėsi neatsakingai, nebuvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau šios aplinkybės tikrai nepaneigia to, kad būtent nuo P. V. veiksmų V.

V. mirė. Kaip jau buvo minėta, priežastinio ryÅ¡io savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iÅ¡ karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti laiku suteikus pagalbÄ . Nors iÅ¡ bylos iÅ¡ tikrųjų matosi, kad po padarytų sužalojimų V. V. buvo siÅ«loma medicininė pagalba, tačiau matosi ir tai, jog pats P. V. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iÅ¡kviečiant ir suteikiant kvalifikuotÄ medicininę pagalbÄ .              26.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , P. V. V. V. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka P. V.. Nuteistasis nurodo, kad V. V. sužaloti nenorėjo, o norėjo tik pagÄ sdinti, lengvai bakstelėti ramentu, smÅ«gis nebuvo stiprus. Nurodo ir tai, kad teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių – tai, kad jis neturėjo galimybės suvokti, kad V. V. pasisuks ir kris ne ant suolo ar stalo, o kita kryptimi, be to, teismas neįvertino ir ramento, kurio sudavė smÅ«gį.

             27. Pagal BK 129 str. 1 d. atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.              BK 15 str. 3 d. nurodyta, kad nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.              Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Apie nusikaltimÄ padariusio asmens kaltės formÄ , taip pat tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei ir kt. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti.             28. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, spręsdamas kaltės klausimÄ , kaip tik ir atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Teismas nurodė, kad iÅ¡analizavus įvykio situacijÄ ir aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog P. V., atlikdamas smurtinį veiksmÄ , sÄ moningai norėjo nužudyti V.

V.. Tačiau turėdamas ir galėdamas numatyti galimas pasekmes, P. V. nesiėmė veiksmų, kad jų iÅ¡vengti, kad V. V. bÅ«tų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Nors tiesiogiai nesiekdamas nukentėjusiojo mirties, tačiau turėdamas ir galėdamas suvokti savo daromÄ Å¾alÄ , panaudodamas smurtÄ , pavojingÄ nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, jis sÄ moningai veikė tokiu bÅ«du, dėl ko ir kilo pasekmės, kurioms nusikaltimo darymo metu kaltinamasis buvo indiferentiÅ¡kas, abejingas. Teismas nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos ir galimybės kaltinamajam įvertinti savo smurtinio veiksmo – smÅ«gio ramentu į veidÄ â€“ keliamÄ rizikÄ ir pavojų, numatyti, jog nužudytasis po gauto smÅ«gio gali prarasti pusiausvyrÄ bei nukristi ant kieto pagrindo.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad tokias iÅ¡vadas teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog smÅ«gis ramentu buvo suduotas bÅ«tent į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – veidÄ , atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis kartu buvo kurį laikÄ ir turėjo įvertinti tiek V. V. apsvaigimÄ nuo alkoholio, tiek ir kartu iÅ¡gerto alkoholio kiekį, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio V. V. buvo labiau pažeidžiamas, jo koordinacija ir pusiausvyra buvo nebe tokia kaip blaivaus asmens.

Teismas iÅ¡ tikrųjų iÅ¡samiau nepasisakė dėl įvykio metu panaudojo įrankio – ramento. Apeliaciniame skunde, be kitų praÅ¡ymų, buvo praÅ¡oma paimti, apžiÅ«rėti, iÅ¡tirti ir įvertinti ramentÄ , kuriuo buvo suduotas smÅ«gis V. V., tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Å¡io praÅ¡ymo apeliantas ir gynėjas atsisakė (3 t., 117, 154 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde P. V. nurodomos ramento savybės, taip pat ir tai, kad ramentÄ laikė tik viena ranka ir stovėdamas tik ant vienos kojos, nepaneigia, net ir nesumažina P. V. veiksmų pavojingumo.

IÅ¡ bylos matosi, kad žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu, kai V. V. jau buvo atsistojęs nuo suolo, P. V. sÄ moningai pasirinko tokį pavojingÄ veikimo bÅ«dÄ â€“ ramentu smÅ«gį į apsvaigusio nuo alkoholio nukentėjusiojo gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no dalį – veidÄ . Å iuo smurtiniu veiksmu V. V. jau buvo padarytas sužalojimas (lÅ«pų – smakro srities sumuÅ¡imas). Dėl Å¡io smurtinio veiksmo V. V. patyrė ir kitus sužalojimus, tame tarpe ir sužalojimÄ , sukėlusį jo mirtį.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. V. siÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbÄ , tačiau iÅ¡ bylos matosi, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Be to, nukentėjusiajam atsikelti nuo grindinio ir apsiplauti žaizdas ir veidÄ padėjo ne nuteistasis P. V., o liudytojas G. B.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, P. V. nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sÄ moningai pasirinkdamas tokį savo veikimo bÅ«dÄ , jis turėjo suvokti, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, numatyti, kad jis gali patirti mirtinus sužalojimus, ir, nors jis nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis P. V. nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia.             29.

Apeliaciniame skunde P. V. nurodo dar ir tai, kad V. V. mirtis buvo atsitiktinė jo veiksmų pasekmė. Nurodoma vėl apie tai, jog P. V. neturėjo tikslo V. V. sužaloti, tuo labiau jį nužudyti, o norėjo tik jį paraginti nueiti nuo stalo, nurodo ir tai, jog numatė, kad ramentu nestipriai suduotas smÅ«gis gali sukelti tik nedidelį skausmÄ . Nurodo, kad įrankis (ramentas) nebuvo iÅ¡ anksto pasirinktas ar paruoÅ¡tas, nes dėl kojos traumos ramentÄ turėjo su savimi. Apeliaciniame skunde dėstant argumentus apie tai, kad V.

V. mirtis buvo atsitiktinė jo veiksmų pasekmė, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose ir cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007.              30. Å ioje byloje kasacine nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuteistojo veikÄ (smÅ«gį ranka nukentėjusiajai į kairįjį skruostÄ ) perkvalifikavo iÅ¡ BK 129 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d. ir BK 132 str. 1 d. Å ioje byloje kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali bÅ«ti inkriminuotas kaip padarytas tyčia.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kaip rodo gyvenimiÅ¡kas patyrimas, paprastai vieno smÅ«gio ranka sudavimas į veido sritį suaugusiam normalaus iÅ¡sivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Vieno smÅ«gio ranka į skruostÄ sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga vieno smÅ«gio ranka sudavimo pasekmė. Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad iÅ¡ bylos aplinkybių neiÅ¡plaukia, kad nuteistasis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, suduodamas ranka smÅ«gį į veidÄ , suvokė, kad tokia veika stato į pavojų nukentėjusiosios sveikatÄ . Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymÄ . Atsižvelgęs į tai, kasacinės instancijos teismas nuteistojo veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 129 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d. ir BK 132 str. 1 d.              31. Atsakant į Å¡iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Å¡ios bylos ir apelianto nurodomos kitos baudžiamosios bylos aplinkybės nėra analogiÅ¡kos.

Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp P. V. smÅ«gio V. V. į veidÄ ir nukentėjusiojo mirties, apie tai, kad bÅ«tent P. V. atlikti veiksmai buvo V. V. mirties priežastis. Å ioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir apie tai, kad P. V. nužudė V. V. veikdamas netiesiogine tyčia. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad P. V. siekė nužudyti nukentėjusįjį, tačiau, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, turėdamas ir galėdamas suvokti savo daromÄ Å¾alÄ , panaudodamas smurtÄ , pavojingÄ nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, jis sÄ moningai veikė tokiu bÅ«du, dėl ko ir kilo pasekmės, kurioms nusikaltimo darymo metu kaltinamasis buvo indiferentiÅ¡kas, abejingas.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad po įvykio jis niekur nesislapstė, nevengė dalyvauti procese, davė nuoÅ¡irdžius parodymus apie visas jam žinomas aplinkybes, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad P. V. nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Aplinkybę, kad P. V. savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas irgi įvertino, Å¡iÄ aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodomos ir kitos aplinkybės (ramentas iÅ¡ anksto nebuvo pasirinktas ir paruoÅ¡tas kaip nusikaltimo įrankis, po įvykio atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, nukentėjusysis atsisakė medicininės pagalbos, iki mirties gyveno aktyvų, įprastÄ gyvenimÄ , nesirÅ«pino savo sveikta ir pan.) taip pat nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl P. V. kaltės rÅ«Å¡ies ir formos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai P. V. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vertino kaip nužudymÄ , padarytÄ veikiant netiesiogine tyčia, ir jÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.              32. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir apie tai, jog P. V. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 str. 1 d. į BK 132 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad P. V. veiksmai negali bÅ«ti pripažinti padarytais dėl neatsargumo. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui. Teismas nurodė, kad P. V. veikÄ vertinti kaip neatsargiÄ nėra pagrindo, nes jis sÄ moningai pasirinko pavojingÄ savo veikimo bÅ«dÄ , turėjo suvokti savo veiksmų pavojingumÄ , numatyti, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Su tokiu teismo sprendimo teisėjų kolegija sutinka, be to, apeliaciniame skunde perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ nepraÅ¡o ir pats P. V..              33. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas P. V. bausmę teismas nepažeidė BK 41 str. 2 d. ir BK 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimų. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti bausmės P. V. paskyrimo motyvai. Teismas nustatė P. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

P. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad P. V. padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, šį nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, neturėdamas tiesioginio motyvo ir tikslo nužudyti V. V., o tik susiklosčius aplinkybėms, kuomet po smÅ«gio nukentėjusysis krito ir sunkiai susižalojo. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes teismas P. V. paskyrė minimaliÄ BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, P. V. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad Å¡velninti paskirtÄ bausmę nuteistasis P. V. paduotame apeliaciniame skunde nepraÅ¡o. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. V. praÅ¡o patenkinti jo skundÄ ir paskirti minimaliÄ bausmę, iÅ¡ tikrųjų jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė kaip tik ir atitinka BK 129 str. 1 d. sankcijos žemutinę ribÄ .

Taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę Å¡iuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam bÅ«tinų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡imtinių bylos aplinkybių.             34. Nuteistasis P. V. nesutinka ir su nukentėjusiajai J. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Skunde nurodoma, kad nors J. V. patyrė skaudžius iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«naus mirties, tačiau tokio dydžio priteistas neturtinės žalos atlyginimas nesugrÄ Å¾ins jos sÅ«naus, nepadės užmirÅ¡ti jo ir nesumažins jos skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų.

             35. IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusioji J. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 49-50, 51-60 b.l.). Teismas civilinio ieÅ¡kinio dalį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo P. V. priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. V.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

P. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nužudė V. V., kuris buvo J. V. sÅ«nus, t. y. artimas giminaitis. Nėra jokių abejonių, kad dėl V. V. nužudymo jo motina patyrė ypač didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ . Todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, jog nukentėjusioji J. V. buvo labai artima su savo sÅ«numi, kartu su juo gyveno ir dėl V.

V. mirties ji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , ženkliai pablogėjo jos sveikata (1 t., 60 b.l.). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis V. V. vedė ne visai priimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ (nuolat girtavo, neturėjo pastovaus darbo, rinkdavo butelius ir juos priduodavo arba už nepastovius darbus uždirbtus pinigus iÅ¡leisdavo alkoholiui ir pan.), be to, gyveno faktiÅ¡kai iÅ¡laikomas motinos. Nors iÅ¡ nukentėjusiosios J. V. parodymų matosi, kad V. V. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau savo sÅ«nų apibÅ«dino kaip ramaus bÅ«do, nekonfliktiÅ¡kÄ ir visiems padedantį žmogų.

Nukentėjusioji parodė ir tai, kad V. V. pragyvendavo iš butelių rinkimo, padėdavo žmonės darbuose – šienaudavo, malkas kapodavo, iš jos pinigų neprašydavo. Atsižvelgiant į tai, iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad V. V. gyvenimo būdas visiškai priimtinas J. V. ir nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad dėl sūnaus V. V. mirties J. V. nepatyrė ar patyrė mažesnius dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. V. netinkamas ar nepriimtinas gyvenimo būdas nesumažina jo gyvybės vertės. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, V.

V. nebuvo sukÅ«ręs Å¡eimos, tačiau Å¡i aplinkybė kaip tik patvirtina jo artimÄ ryšį su motina J. V.. Pati nukentėjusioji J. V. parodė apie artimÄ tarpusavio ryšį, apie tai, kad jie kartu pragyveno 41 metus, be to, net ir įvykio vakarÄ jie kalbėjosi telefonu. Nukentėjusioji J. V., palaikydama pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydama priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, parodė, kad sÅ«naus mirtis jai yra didelė trauma, negali atsigauti, jį sapnuoja, be to, iki Å¡iol jos bloga sveikata, reikia gydytis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad tas, kas surašė civilinį ieškinį, tai tas ir įvertino J. V. neturtinės žalos atlyginimo dydį, atmeta kaip niekaip nepagrįstus. Iš baudžiamosios bylos tikrai matosi, kad nukentėjusiosios J. V. pareikštas civilinis ieškinys atspausdintas kompiuteriu, tačiau šiame civiliniame ieškinyje pasirašė pati nukentėjusioji. Kaip buvo minėta, teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir paaiškino išgyvenimus, kuriuos patyrė dėl nužudyto sūnaus V.

V.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad civiliame ieÅ¡kinyje nurodytas neturtinės žalos dydis atsispindi bÅ«tent nukentėjusiosios valiÄ , jos patirtus iÅ¡gyvenimus netekus sÅ«naus. Tos aplinkybės, kad V. V. atsisakė medikų pagalbos, pats nesikreipė į gydytojus, taip pat ir tai, jog po patirtų sužalojimų gyveno įprastÄ gyvenimÄ , irgi nesumažina dėl V. V. mirties jo motinos patirtų iÅ¡gyvenimų. Å ioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad V.

V. mirė bÅ«tent dėl P. V. atliktų veiksmų. Apeliaciniame skunde P. V. nurodo dar ir tai, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nurodo, kad jis neturi nekilnojamo ar kito vertingo turto, neturi darbo, be to, ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės užsidirbti ir atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ nurodė, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas. Nors Å¡iuo metu P. V. neturi turto ir darbo, tačiau nuteistasis P. V. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl ateityje turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai J. V. padarytÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai J.

V. nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.             36. Ä®vertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo P. V. apeliacinis skundas nepagrįstas. P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė ir priteisto neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydis taip pat yra teisingi. Naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo P. V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

          Nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ Â atmesti. Teisėjai                                                                                                                                                                                                                               Viktoras Kažys                                                                                                                                                                                                                                           Aloyzas Kruopys                                                                                                                                                                                                                                           Linas Å iukÅ¡ta