97971c06-e4bd-4a16-9d7a-00ea27cc9c67 · Trakų rajono apylinkės teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-2276-239/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01063-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 1 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai BakÅ¡aitei,vieÅ¡ame parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo LINDORFF OY, veikiančio per LINDORFF OY filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui R.

R. dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių priteisimo ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 734,64 Lt skolÄ , 33,93 Lt palÅ«kanas, 753,97 Lt delspinigius, 13,5 procento dydžio metines palÅ«kanas už skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovo atstovas į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ieÅ¡kovui yra praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, 2012 m. rugsėjo 18 d. gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.

             Atsakovas į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ atsakovui yra praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas apie neatvykimo į parengiamÄ jį teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas be svarbių priežasčių neatvyko į parengiamÄ jį teismo posėdį.              Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka.             Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, nagrinėjamoje byloje priimamas sprendimas už akių.             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenimis (b. l. 5-7) nustatyta, jog pradinis kreditorius AB bankas „HANSABANKAS“ (dabar – „SWEDBANK“, AB) ir atsakovas 2007 m. balandžio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-033826-GV (toliau tekste – Sutartis), pagal kuriÄ pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1500,00 Lt kreditÄ , o atsakovas, be kita ko, įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grÄ Å¾inti pradiniam kreditoriui kreditÄ , mokėti 13,5 procento dydžio palÅ«kanas.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).Byloje nustatyta, jog atsakovas tinkamai neįvykdė Sutarties, tai yra negrÄ Å¾ino pradiniam kreditoriui 734,64 Lt kredito ir nesumokėjo 33,93 Lt palÅ«kanų.

Bylos duomenimis (b. l. 8-9) nustatyta, jog pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius (ieÅ¡kovas) 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius, be kita ko, perleido, o naujasis kreditorius įgijo, reikalavimo teisę į atsakovÄ . Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pripažintina, jog atsakovui yra tinkamai praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimo faktÄ , bei konstatuotina, jog reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ atsakovÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).Byloje nustačius, jog atsakovas tinkamai neįvykdė Sutarties, tai yra negrÄ Å¾ino pradiniam kreditoriui 734,64 Lt kredito ir nesumokėjo 33,93 Lt palÅ«kanų, bei pripažinus, jog atsakovui yra tinkamai praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimo faktÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimai dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini visiÅ¡kai.

             CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi sulygo, jog metinė palÅ«kanų norma – 13,50 procento (b. l. 5), todėl, esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 13,50 procento dydžio metinių palÅ«kanų už skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.                          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus.

Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Teismas, įvertinęs Sutarties dalykÄ , esmines sÄ lygas, Sutarties prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.   Pagal Sutarties 7.2 punktÄ atsakovas, praleidęs Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už sumÄ , kurios mokėjimo terminas praleistas, kurie, mokėtini kas dienÄ , sudaro net 36,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau, nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.Minėta, kad pagal Sutarties 7.2 punktÄ atsakovas, praleidęs Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, moka 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad tokie delspinigiai yra per dideli. 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Viena vertus, Sutartis sudaryta dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas.

Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalykÄ , į minėtu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis ir aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.             IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas delspinigių paskaičiavimas (b. l.

1) patvirtina, kad pagal Sutartį atsakovui priskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 753,97 Lt sumÄ . Nustačius, jog priteistinų delspinigių norma yra 0,05 procento, konstatuotina, kad priteistini delspinigiai sudaro 376,99 Lt sumÄ .              Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies.             Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis yra 75,24 procento.

Esant nurodytai aplinkybei, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 243,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (b. l. 3, 22-23, 34) (CPK 93 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).             Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 21,00 Lt. Esant nurodytai aplinkybei, atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinos 15,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 93, 96, 177-178, 230 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-288 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiu AB banko „HANSABANKAS“ (dabar – „SWEDBANK“, AB) ir R.

R. 2007 m. balandžio 5 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 07-033826-GV 7.2 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas, praleidęs sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Priteisti iÅ¡ R. R. 734,64 Lt skolÄ , 33,93 Lt palÅ«kanas, 376,99 Lt delspinigius, 13,50 procento dydžio metines palÅ«kanas už 734,64 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. gegužės 13 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 243,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas LINDORFF OY, veikiančiam per LINDORFF OY filialÄ .Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ R.

R. 15,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ . Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Nijolė Zaleckienė            Â