2025-09-10 Nr. AB-13931-3-65-3-00467-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-09-10 Nr. AB-13931-3-65-3-00467-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 21RE4-72 (AG4-73/18-2025) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-775-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00467-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK, Ginčų komisija) su skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją (toliau – ir Etikos komisija) pateikti jos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolą tam, kad susipažinęs su Etikos komisijos sprendimo nepradėti tyrimo motyvais pareiškėjas galėtų tikslinti savo skundą; 2) panaikinti Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolu įformintą sprendimą nepradėti tyrimo dėl konkrečių Zarasų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) politikų elgesio kaip nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą; 3) įpareigoti Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 14 d. kreipimesi nurodytas aplinkybes, susijusias su konkrečių Savivaldybės politikų elgesiu.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 21RE4-72 (AG4-73/18-2025) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Ginčų komisijos sprendimą ir įpareigoti šią komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. elektriniu laišku kreipėsi į Etikos komisiją, prašydamas pagal kompetenciją įvertinti Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto (toliau – ir Kontrolės komitetas) narių ir Zarasų rajono savivaldybės merės elgesį, t. y. nesiėmimą pagal savo kompetenciją nagrinėti Savivaldybės administracijos ir jai pavaldžios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Zarasų būstas“ neveikimo ir piktnaudžiavimų su pareiškėju tiesiogiai ir konkrečiai susijusiais klausimais (pareiškėjas yra daugiabučio namo, kurį administruoja UAB „Zarasų būstas“, bendraturtis). Pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. gavo Etikos komisijos sekretorės laišką, kuriuo buvo informuotas, kad išnagrinėjusi jo 2025 m. vasario 14 d. kreipimąsi, Etikos komisija nusprendė apsiriboti svarstymu Etikos komisijoje ir kreipimusi į Kontrolės komitetą, tačiau jokių Etikos komisijos sprendimo motyvų nenurodė ir Etikos komisijos posėdžio protokolo nepateikė. Pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. Etikos komisijos prašė pateikti posėdžio, kuriame Etikos komisija išnagrinėjo jo 2025 m. vasario 14 d. kreipimąsi, protokolą, vėliau, 2025 m. kovo 16 d. raštu, priminė Etikos komisijai, kad vis dar nėra gavęs minėto posėdžio protokolo. Negavęs jokio atsakymo nei iš Etikos komisijos, nei iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, skųsdamas Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. protokolinį sprendimą nepradėti tyrimo dėl konkrečių savivaldybės politikų elgesio, kaip nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą. Ginčų komisija sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą motyvuodama tuo, kad inicijuojamo ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, nes pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo. Pareiškėjo nuomone, toks Ginčų komisijos sprendimas yra nemotyvuotas.
Pareiškėjas pastebėjo, kad Etikos komisija pagal jo kreipimąsi tyrimo neatliko, todėl jo skundas pasirinktinai nagrinėtinas Ginčų komisijoje arba administraciniame teisme, o ne Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (toliau – ir VTEK), kaip kvaziteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 241 str. 1 d.).
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsniu, kuriuose įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teismas pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, išskyrus tuos atvejus, kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo (žr. 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį Nr. eA-495-629/2024 ir joje nurodomą praktiką).
Teismas vertino, kad nors pareiškėjas skundu prašo panaikinti Ginčų komisijos sprendimą ir įpareigoti šią komisiją pakartotinai išspręsti pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą, tačiau buvo akivaizdu, jog skundo reikalavimai sietini išimtinai su siekiu pradėti tyrimą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narių ir Zarasų rajono merės elgesio įvertinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kaip 2025 m. vasario 25 d. Etikos komisijos sprendimas, kuris įformintas protokolu, pažeidė jo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.
Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolas buvo pateiktas pareiškėjui elektroniniu paštu 2025 m. gegužės 6 d., gavusi pareiškėjo skundą, Etikos komisija jį apsvarstė ir nusprendė kreiptis į Kontrolės komiteto pirmininką rekomenduojant parengti atsakymą į atsiųstą pareiškėjo elektroninį laišką, pareiškėjas apie tokį sprendimą, kuris yra informacinio pobūdžio, buvo informuotas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas gavo informaciją apie jo 2025 m. vasario 14 d. elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes, o vien tai, kad toks Etikos komisijos priimtas sprendimas pareiškėjo netenkina, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja pagrįstas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl jo pažeistos subjektinės teisės ar teisėto intereso gynimo.
Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolu įformintą sprendimą nepradėti tyrimo dėl konkrečių Savivaldybės politikų elgesio teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti savarankišku bylos dalyku.
Buvo pažymėta ir tai, kad pareiškėjo skunde Ginčų komisijai suformuluotas reikalavimas dėl įpareigojimo Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 14 d. kreipimąsi vertintinas kaip išvestinis reikalavimas, kuris tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolu įformintą sprendimą nepradėti tyrimo dėl konkrečių savivaldybės politikų elgesio, kuris negali būti savarankišku bylos dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jo 2025 m. vasario 14 d. elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes taip pat negali būti savarankišku bylos dalyku.
Nustatęs, kad teisme pareiškėjo keliamas ginčas dėl Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolu įforminto sprendimo nepradėti tyrimo dėl konkrečių Savivaldybės politikų elgesio pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, teismas konstatavo, jog Ginčų komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.). Atsižvelgęs į tai, taip pat pabrėždamas aplinkybę, kad Ginčų komisijos sprendimas nėra administracinės bylos dalykas, teismas konstatavo, jog yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025).
Įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, nutartyje nurodytas įstatymų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas Ž. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti jo skundo teismui priėmimo klausimą iš esmės. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas pabrėžia, kad jo inicijuojamo teisminio ginčo dalykas yra tik jo 2025 m. balandžio 3 d. skundo priimtinumo Ginčų komisijoje klausimas. Pareiškėjas nesutinka su Ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. protokolinį sprendimą, kadangi pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 nurodė, jog pareiškėjo ir asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, skundai teisme nagrinėtini skirtinga apimtimi. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pripažintina tik reikalavimo teisė į tinkamą jo skundo išnagrinėjimą, be to, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs išaiškinimai, susiję su tarnybiniais patikrinimais, kadangi politikų elgesį ir tokio elgesio tyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas ir kiekvienos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti jose veikiančios etikos komisijos veiklos nuostatai.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad savo 2025 m. balandžio 3 d. skunde Ginčų komisijai nurodė konkrečius jo teisių pažeidimus, t. y. kad Etikos komisija nepateikė duomenų apie pareiškėjo kreipimosi išnagrinėjimą, nemotyvavo savo sprendimo, jo viešai nepaskelbė ir nepateikė pareiškėjui. Pareiškėjui akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais Etikos komisija pažeidė jo teisę į tinkamą skundo išnagrinėjimą, o atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Pareiškėjas pakartoja savo poziciją, kad Eikos komisijos sprendimas gali būti pasirinktinai skundžiamas Ginčų komisijai arba administraciniam teismui, o ne VTEK.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2025 m. balandžio 3 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuriame prašė panaikinti Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. protokolinį sprendimą, įpareigoti Etikos komisiją pateikti jam Etikos komisijos 2025 m. vasario 25 d. posėdžio protokolą ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 14 d. kreipimesi nurodytas aplinkybes.
Ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną šios komisijos kompetencijai. Dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą.
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito Komisijos nario arba su Komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas skunde, paduotame administraciniam teismui, prašė panaikinti Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą, ir įpareigoti šią komisiją išnagrinėti jo skundo priėmimo klausimą iš naujo. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nepareiškė reikalavimo dėl Savivaldybės Etikos komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo ir jos įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjas administraciniame teisme siekia inicijuoti ginčą tik dėl Ginčų komisijos sprendimo, priimto IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kurį pareiškėjas turi teisę pagal IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalį per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui siekia apskųsti Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą dėl Etikos komisijos sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (IAGNTĮ 10 str. 2 d. 1 p.), konstatuotina, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, kadangi tokią administracinio teismo kompetenciją tiesiogiai įtvirtina minėtos ABTĮ ir IAGNTĮ nuostatos.
Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vadovautis skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025), kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodomos bylos faktinės aplinkybės.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. balandžio 3 d. skundo priėmimo klausimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių, kad jo skundą dėl Etikos komisijos veiksmų kompetentinga nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisija, o ne VTEK, kadangi apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Kartu pažymėtina, kad atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas šiomis aplinkybėmis nesirėmė.
Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas, kadangi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Ž. B. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė