97922aeb-06d8-4fd9-a2ef-6062b4fd033a · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-337/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48228-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, gynėjui advokatui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Z.

V. a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo Z. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir už jų padarymÄ nuteistas: - pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme vienerių metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių; - pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 8 ( aÅ¡tuonių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis bausmes subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir Z. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant Z. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su nukentėjusiais R. M., Z. L., nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Z. V. laikinojo sulaikymo laikotarpis 2017 m. rugsėjo mėn. nuo 18 d. 14.57 val. iki 19 d. 15.20 val. (dvi paros).

IÅ¡ Z. V. R. M. naudai priteista 223,54 EUR turtinei, 2000 EUR neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 380 EUR advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ Z. V. Z. L. naudai priteista 55,20 EUR turtinei, 700 EUR neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. IÅ¡ Z. V. P. teritorinei ligonių kasai priteista 109,35 EUR gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Z. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 14.40 val. gyvenamojo namo laiptų aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (1.72 promilės), konflikto metu, keikdamas necenzÅ«riniais žodžiais R.

M., sudavė jai ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių metaliniu strypu į įvairias kÅ«no vietas - kairę rankÄ , kairį petį, deÅ¡inį petį, į kojas, po to sugriebė jÄ už kaklo ir tempė į savo namus, o Z. L. bandant jÄ apginti apglėbus rankomis ir tempiant jÄ Ä¯ Å¡alį, jis sudavė nemažiau kaip keturis smÅ«gius metaliniu strypu Z. L. į kaklÄ , krÅ«tinę, Å¡onÄ ir kairę rankÄ , taip nukentėjusiajam Z. L. dėl kairės rankos III-IV tarpupirščio srities žaizdos, kairio žasto, kaklo deÅ¡inės pusės, krÅ«tinės kairės pusės kraujosruvų padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o R.

M. dėl kairės plaÅ¡takos, kairio žasto, deÅ¡inio peties-mentės sÄ nario, deÅ¡inio kirkÅ¡nio-klubo, deÅ¡inio II padikaulio - pirÅ¡takaulio srities kraujosruvų, kairės rankos III-IV tarpupirščio srities žaizdelės, kairio alkÅ«nkaulio lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. V. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2018-07-17 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodoma, jog pirmos instancijos teismas selektyviai ir nepagrįstai vertino byloje esančias faktines aplinkybes dėl to netinkami taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nemotyvavo, kodėl Z.

V. veiksmai neatitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų. Skunde teigiama, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų jau senai buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, dėl Å¡ios priežasties pastarieji turėjo tikslÄ ir motyvÄ konfliktuoti su apeliantu ir atlikti jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Pažymima, kad nukentėjusieji bÅ«dami neblaivÅ«s trankė apelianto gyvenamojo namo duris, pastarajam jas atidarius R. M. metė į jį reples, bet nepataikė, abu nukentėjusieji įsiveržė į namus, o apeliantas gindamasis stvėrė prie durų buvusį metalinį strypÄ ir tarpduryje du kartus pamosikavo.

Nurodoma, kad nuteistasis nežino, ar mojuodamas strypu pataikė nukentėjusiesiems, tik tvirtina, kad tokius veiksmus atliko veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Teigiama, kad teismas vadovavosi iÅ¡skirtinai tik nukentėjusiųjų parodymais, ignoravo liudytojo R. D. nurodytas aplinkybes, kad jis girdėjo kaip nukentėjusieji iÅ¡ anksto tarėsi, jog jie puls Z. V., taip pat ir liudytojos G. Å . parodymus, kuri pažymėjo, kad po grumtynių su nukentėjusiaisiais bÅ«tent Z. V. rodė savo sužalotÄ rankÄ .

Pažymima, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ pirma kreipėsi Z. V., kuris su centro darbuotoja bendravo mandagiai. Toliau skunde detaliai aptariamas bÅ«tinosios ginties institutas, tikinama, kad bÅ«tent nukentėjusieji bÅ«dami neblaivÅ«s įsiveržė į apelianto namus ir smurtavo prieÅ¡ jį, o apeliantas tiesiog gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ar net gyvybę. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas bei teisingai kvalifikavo nuteistojo Z. V. padarytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas, neatsakingai iÅ¡tyręs liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus bei neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį Z.

V. atžvilgiu dėl BK 140 str. 1 d. bei 138 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo. Å ie skundo argumentai atmetami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles bei vertino pačius įrodymus. Z. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas ignoravo liudytojo R. D. parodymus, jog jis girdėjo kaip R. M. ir Z. L. tarėsi pulti Z. V., taip pat pastarojo liudytojo nurodytas aplinkybes, kad jis matė kaip nukentėjusieji daužė Z. V. namo duris ir jį keikė, bei tai, kad po įvykio nematė jokių sužalojimų ant R.

M. ir R. L. kūno. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. D. nepatvirtino aplinkybės, kad jis girdėjo, kaip nukentėjusieji tarpusavyje tarėsi kaip puls Z. V.. Priešingai, R. D. nurodė, kad įvykio metu visko betarpiškai nematė ir negirdėjo, girdėjo tik kaip R. M. ir Z. L. vartojo necenzūrinius žodžius, matė kaip R.

M. su replėmis beldė, bet ne daužė į Z. V. namo duris. Liudytojas taip pat nepatvirtino apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad R. M. ir Z. L. būtų įsiveržę į Z. V. namus (2 t. 138 b. l.). Be to, aplinkybė, kad po įvykio liudytojas R. D. nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiųjų kūno niekaip nepaneigia aplinkybės, kad tie sužalojimai nagrinėjamos situacijos metu Z. V. buvo padaryti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R.

M. padaryti kairės plaÅ¡takos, kairio žasto, deÅ¡inio peties – menties sÄ nario sužalojimai, deÅ¡inio kirkÅ¡nio – klubo, deÅ¡inio II padikaulio – pirÅ¡takaulio srities kraujosruvos, kairės rankos III-IV tarpupirščio srities žaizdelė, atviras kairio alkÅ«nkaulio lūžimas. Konstatuota, kad užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 104 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto pateiktoje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Z.

L. padaryti kairės rankos III-IV tarpupirščio srities žaizda, kairio žasto, kaklo dešinės pusės sužalojimai, krūtinės kairės pusės kraujosruvos. Konstatuota, kad užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis Z. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 61 b. l.) Skunde pažymima, kad liudytoja G. Š. yra nurodžiusi, kad į namo vidų įsiveržė R. M. ir Z. L., grumtynės tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų vyko koridoriuke prie vidaus durų. Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos skundo argumentus.

Pažymėtina, kad G. Š., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismo posėdžio metu patikslino, jog įvykio metu jai buvo sulaužyta koja ir ji nieko nematė, taip pat nurodė, kad nežino kokiu būdu atsirado kaimynai viduje (2 t. 139 b. l.). Skunde teigiama, jog Z. V. veiksmai prieš nukentėjusiuosius turėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis. Pažymima, kad įvykio metu R. M. ir Z. L. buvo neblaivūs, agresyviai nusiteikę keikdamiesi ir daužydami apelianto namo duris įsiveržė, R.

M. metė į apeliantÄ reples, koridoriuje su juo įvyko grumtynės. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniu skundu Z. V. iÅ¡kelta bÅ«tinosios ginties versija nėra pagrįsta objektyviais duomenimis nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir atmestina. BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Toks apibrėžimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas: 1) bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusieji R. M. bei Z. L. atliko tokius veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurių nuteistasis turėjo gintis.

R. M. bei Z. L. veiksmai, tai yra atėjimas į apelianto kiemÄ ir beldimasis į namų duris nesuponavo nei pavojingo kėsinimosi situacijos, nei tuo pačiu pagrindo bÅ«tinajai ginčiai. Tuo tarpu Z. V. neneigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tai patvirtina ir 2017-09-18 vykęs jo pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kuomet Z. V. nurodė, kad „apdaužė“, „apymušė“ kaimynus, kadangi pastarieji įlindo į jų kiemÄ (1 t. 160 b. l.). Faktinę aplinkybę, kad Z.

V. naudojo smurtÄ savo kaimynų atžvilgiu patvirtina ir byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) kuriose nurodyti įvykio metu R. M. bei Z. L. padaryti sužalojimai ( 1 t. 61, 104 b. l.). Pažymėtina, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo vykusio konflikto metu R. M. į Z. V. namus įėjo pirma ir bÅ«tent jos atžvilgiu Z. V., bÅ«damas akivaizdžiai fiziÅ¡kai tvirtesnis ir pranaÅ¡esnis, rankoje turėtu apie 70 cm ilgio metaliniu strypu sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai.

Tuo metu Z. L. apkabindamas ir bandydamas jÄ atitraukti nuo Z. V. bandė apginti R. M., tačiau ir jo atžvilgiu Z. V. pradėjo vartoti smurtÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų parodymai, bet ir minėtos medicinos specialistų iÅ¡vados dėl Z. L. ir R. M. patirtų sužalojimų. Z. L. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. V. metaliniu strypu pradėjo muÅ¡ti R. M., tada jis priėjęs prie pastarosios jÄ apglėbė ir tempė iÅ¡ Z. V. namų, tačiau pats pajuto jo atžvilgiu Z.

V. suduodamus smÅ«gius (2 t. 136 b. l.). R. M. nurodė, kad pabeldė į Z. V. namo duris, kurias atidarė pats Z. V. ir pradėjo tempti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vidų, jÄ talžyti metaliniu strypu, tuomet prie nukentėjusiosios pribėgo Z. L., kuriam Z. V. taip pat ne kartÄ trenkė. Nuo patirtų smÅ«gių iÅ¡ nukentėjusiesiems sužalotų kÅ«no dalių pradėjo bėgti kraujas, kurio buvo visame koridoriuje (2 t. 137 b. l.). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad sužalojimus aptariamojo konflikto metu patyrė ir nuteistasis Z.

V., tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. IÅ¡ to seka, kad tarp minėtų asmenų vykusio konflikto metu smurtÄ naudojo tik Z. V., kuris pagrįstai yra nuteistas skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Skunde pažymima, kad Z. V. pats paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir nurodė, kad jis buvo sumuÅ¡tas. Teigiama, kad nuteistasis su pagalbos skambučio centro darbuotoja bendravo mandagiai, kai tuo tarpu Z.

L. su centro darbuotoja bendravo pakeltu tonu ir agresyviai. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pakartotinai pažymimi, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde Z. V. paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ nurodė, kad jis pats apdaužė savo kaimynus, o ne kaimynai jį ( 1 t. 159 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė kaip ir kokiu tonu Z. V. ir Z. L. paskambinę į BendrÄ jį pagalbos centrÄ bendravo su jo darbuotoja nei patvirtina nei paneigia Z. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nuskalstamų veikų padarymo.

Papildomai pažymėtina, jog įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl svarbių byloje aplinkybių. Be to, kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : N. Z. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Evaldas Vanagas Algirdas Gaputis V. M.