978e9efb-9de2-4287-84f3-891231dfd20d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Nuorašas Byla Nr. 1-485-486/2023 Proceso Nr. 1-01-1-17997-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.; 1.2.4.6.2.2.; 1.1.7.2.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, kaltinamajam E. M., mažamečio nukentėjusiojo M. D. įstatyminiam atstovui tėvui S. D., motinai J. D., mažamečio nukentėjusiojo V.

V. įstatyminiam atstovui tėvui I. V., mažamečio nukentėjusiojo U. Å . įstatyminei atstovei motinai J. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teistas 2022-07-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 1 straipsnio 1 dalį, 36 MGL, 1800 eurų dydžio bauda, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė :  E. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2022 m. gegužės 21 d., apie 18.09 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliais, vandaliÅ¡kais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad jam (E. M.) bÅ«nant biotualete „Toi toi“, tuo metu M. D. priėjus prie biotualeto ir pabeldus į duris, jis (E. M.) išėjęs iÅ¡ biotualeto, pargriovė ant žemės mažametį nukentėjusįjį M.

D., gimusį (duomenys neskelbtini), sudavė jam kojomis į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau 10 kartų, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kaktos pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko, priėjęs prie mažamečio nukentėjusiojo U. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), koja spyrė į nosį, sukeldamas jam fizinį skausmÄ , o po to paėmęs mažamečio nukentėjusiojo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ant žemės numestÄ kuprinę, 30 eurų vertės su joje buvusiais paspirtuko ratukais, 80 eurų vertės ir apsaugomis, 80 eurų vertės, jÄ Ä¯metė į biotualeto klozetÄ , taip sugadindamas svetimÄ nukentėjusiajam I.

V. priklausantį turtÄ , padarydamas jam 190 eurų turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du vieÅ¡oje vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl įvykdyto gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis buvo biotualete (duomenys neskelbtini)gatvėje. Tuomet prie to biotualeto kažkas priėjo ir pradėjo jį judinti.

Kaltinamasis pro tualeto ventiliacijos tarpus pamatė, kad tualetÄ judina du jauno amžiaus berniukai. E. M. įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs, dėl tokių berniukų veiksmų negalėjo ramiai atlikti gamtinių reikalų, todėl jis labai susinervino. Po to atidaręs duris išėjo iÅ¡ tualeto, pagavo vienÄ berniukÄ ir smÅ«giavo kaltinamajame akte numatytÄ skaičių smÅ«gių M. D.. Vėliau spyrė į nosį U. Å .. Taip pat sugadino I. V. kaltinamajame akte nurodyta turtÄ . PareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius kaltinamasis pripažįsta visiÅ¡kai, žada atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi kaltinamasis E. M., kuris yra kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl Å¡i baudžiamoji byla nagrinėtina iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kaltinamojo E. M. kaltė, be jo visiÅ¡ko prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. D. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d., apie 18.00 val., žmonai paskambino jų dukra G. D. ir pasakė, kad brolis M. D. yra sumuÅ¡tas prie (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakė, kad policija iÅ¡kviesta, o policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Šį žmonos ir dukros pokalbį jis girdėjo, kadangi buvo Å¡alia. Tuomet jis atvyko į įvykio vietÄ kartu su žmona.

Ten rado du policininkus, vienÄ greitosios pagalbos automobilį, felčerę ir vairuotojÄ , du vaikus su paspirtukais ir M.. Ä®vykio vietoje taip pat buvo dukra su draugu D. Å .. Vaikai paaiÅ¡kino, kad M. pastukseno į duris tualeto „Toi toi“, kuris yra įrengtas po (duomenys neskelbtini) tiltu, kadangi norėjo į tualetÄ . IÅ¡ tualeto iÅ¡siveržė vaikinas, kuris spyrė M. iÅ¡ kojos į galvÄ . M. parkritus ant žemės, minėtas vaikinas spyrė iÅ¡ kojos M. į galvÄ nuo 10 kartų iki 15 kartų.

Galimai buvo ir kitų smÅ«gių iÅ¡ rankos. M. sÄ monės praradęs nebuvo, bet fizinį skausmÄ pajuto. Labai iÅ¡sigando, patyrė Å¡okÄ . Kai vaikinas baigė jį spardyti, M. atsikėlė ir pabėgo į prekybos centrÄ â€žCup (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. pamatė, kad vaikinas puolė kitÄ vaikÄ , o M. tuo metu jau bėgo į prekybos centrÄ , kadangi ten buvo jo sesė G. Radęs sesę, papasakojo kas nutiko. T. M., G. ir jos draugas grįžo prie (duomenys neskelbtini)Ten rado minėtÄ vaikinÄ , kuris elgėsi neadekvačiai, lingavo, galimai buvo neblaivus ar apsvaigęs. Ten buvo susirinkę daug žmonių, aiÅ¡kinosi kas nutiko, o vaikinas pabėgo link prekybos centro „Panorama“.

T. G. draugas iÅ¡kart iÅ¡kvietė policijÄ . M. tuo metu buvo labai apsiverkęs, supanikavęs ir iÅ¡sigandęs. Kai jis atvažiavo, M. buvo greitosios pagalbos automobilyje. Ä®vykio vietoje medikai jam patikrino pulsÄ , vyzdžius, atliko kitus bÅ«tinus pirminius apžiÅ«ros veiksmus. Nustatė veido nubrozdinimus, kaktos nubrozdinimus. Ä® ligoninę jo nevežė, tačiau stebėjo jo bÅ«klę namuose. Vaikas yra iÅ¡sigandęs ir sukrėstas iki Å¡ios dienos. M. sakė, kad tÄ vaikinÄ pirmÄ kartÄ matė, jokio konflikto nebuvo ir vaikinas juos užpuolė be jokios priežasties.

Vaikinas, užpuolęs M., buvo apsirengęs juodais drabužiais, vilkėjo juodos spalvos megztinį su kanapės ženklu, juodos spalvos sportines kelnes su juosta šone, avėjo sportbačius „Nike“, juodos spalvos striukę. Vaikinas juodų plaukų. Kitų vaikino bruožų vaikai neįsidėmėjo (t.

1. b. l. 24-25). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini) pabaigė (duomenys neskelbtini) klasę, eis į (duomenys neskelbtini)Maždaug prieÅ¡ mėnesį, gegužės kažkelintÄ dienÄ , buvo Å¡eÅ¡tadienis, buvo diena, apie 17.00 val., buvo prie vieÅ¡o tualeto, po (duomenys neskelbtini)tiltu. Ä®vykio dienÄ jis važinėjo su paspirtuku, jis važinėjo tiesiog aplinkui. Buvo dar keli vaikai, su jais pavažinėjo, pabendravo. Matė, kad po tiltu renkasi vyresnis jaunimas. N. E. į tualetÄ . Jis jo nepažįsta, matė pirmÄ kartÄ .

Buvo jų bÅ«ry mergaitės ir jos vėliau pasakė, kad jo vardas E.. IÅ¡ pradžių jis nežinojo, kad E. tualete. Jis norėjo į tualetÄ . Priėjo prie tualeto, pabeldė į budelės Å¡onÄ , norėdamas sužinoti ar kas nors yra viduje. Pabeldė porÄ kartų. Per skylutes pamatė, kad viduje kažkas yra. IÅ¡lindo iÅ¡ tualeto E. ir pradėjo jį keikti rusų kalba. Jis buvo aukÅ¡tesnis už jį, su megztiniu su žaliu lapu. Kai jis išėjo, jam pasirodė, kad jis piktas.

Jis jį keikė. Neprisimena kaip jis jį pradėjo muÅ¡ti. Jis gulėjo ant žemės, jis jį spardė su kojos pėda į Å¡onus, į galvÄ . Jis buvo su Å¡almu. VienÄ kartÄ pataikė į kaktÄ , buvo randas. Sudavė deÅ¡imt ar daugiau kartų. Kai jį spardė, buvo pasimetęs, nesuprato kas vyksta. Kai pataikė į kaktÄ , jam skaudėjo. Po to praėjo galvos skausmas. Kai jį spardė, gulėjo ant Å¡ono. Paskui jis bėgo paskui kitÄ vaikÄ . To vaiko nepažįsta, žino iÅ¡ matymo.

Vaikinas berniukui sudavė, bet žino iÅ¡ pasakojimų, pats nematė. Kai jis pradėjo gaudyti kitÄ vaikÄ , jis nubėgo pas sesę G. D., kuri buvo su vaikinu D. prekybos centre kavinėje Å¡alia tilto. Jis atbėgo apsiverkęs. IÅ¡ kavinės grįžo po Baltu tiltu. Pamatė, kad E. ramino dvi merginos, kurios buvo kartu su juo kompanijoje. Jie stovėjo po tiltu. D. iÅ¡kvietė policijÄ . Sesė paskambino tėvams, jie atvažiavo, pasiaiÅ¡kino ir jie grįžo namo. Mama pakalbino mergaites ir sužinojo, kad vaikino vardas E..

Kai atvažiavo policija, vaikinas nubėgo į „Panorama“ pusę. Su savimi turėjo telefonÄ , jis liko sveikas. Po to su tėčiu kitÄ dienÄ Â važiavo pas gydytojus, jį apžiÅ«rėjo. Jam visi smÅ«giai buvo į Å¡almÄ . Dabar jaučiasi gerai. Buvo atvažiavusi greitoji, jį apžiÅ«rėjo. Buvo tÄ dienÄ dar vienas berniukas, jis nenukentėjo, jis pabėgo. IÅ¡ kitų girdėjo, kad berniuko kuprinę kažkas įdėjo į tualetÄ , ji smirdėjo, jis pats to nematė, nežino kas ten įdėjo (t. 1, b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d., apie 19.54 val., jam paskambino  sūnus V. V., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuris paprašė atvažiuoti jo paimti, jis tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) tilto. Po kelių minučių susiruošė ir nuvažiavo parvežti sūnaus. Atvykęs sustojo automobilių aikštelėje ir paskambino sūnui, kad ateitų, sūnus paprašė, kad jis pats prieitų, nes atvažiavo policija. Jis nesuprato dėl ko atvažiavo policija, todėl pastatė automobilį ir atėjo prie sūnaus, atėjęs pamatė, kad guli šlapia sūnaus kuprinė ir stovi nemažai žmonių.

Jis paklausė kas atsitiko. SÅ«nus jam pradėjo pasakoti, kad jie su kitais vaikais važinėjo su paspirtukais ir vienas iÅ¡ vaikų priėjo prie biotualeto, nes turbÅ«t jam reikėjo į tualetÄ , tačiau durys buvo uždarytos ir vaikas pasibeldė į duris. Po trumpo laiko iÅ¡ tualeto iÅ¡bėgo neadekvatus vyras, kurio sÅ«nus jam neapibÅ«dino, vyras buvo apsvaigęs ir pradėjo muÅ¡ti tÄ vaikÄ , kuris pasibeldė į duris. SÅ«nus norėjo paimti savo kuprinę su daiktais, tačiau minėtas vyras pradėjo vytis jam iÅ¡ paskos, sÅ«nus spėjo pabėgti, tuomet neadekvatus vyras paėmė sÅ«naus kuprinę ir įmetė į biotualetÄ , sÅ«nus priėjo prie jo arti ir jis sÅ«nui vienÄ kartÄ su kažkuria koja spyrė į pilvÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Minėtas vyras po įvykio pasišalino, kai prie vaikų pribėgo kiti žmonės ir pradėjo juos ginti. Minėtam vyrui turi pretenzijų dėl neleistino elgesio viešoje vietoje, bei fizinio skausmo sukėlimo, bei sugadintų sūnaus daiktų. Jų vertė 50 eurų. Šiuo metu sūnus jaučiasi gerai, medikų jam neprireikė (t. 1, b. l. 73). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad buvo prie (duomenys neskelbtini) tilto šių metų gegužės antroje pusėje, po pietų, „Sky“ parke. Jis važinėjo su draugais su paspirtukais.

Buvo draugas U. pavardės nežino. Buvo ir kiti draugai. Pradėjo lyti lietus, daug kas iÅ¡ draugų iÅ¡važiavo. Po tiltu yra taip pat „Sky“ parkas, jis ten nuėjo. Jis kalbėjo su U.. Jis ruošėsi iÅ¡eiti, U. kalbėjosi telefonu. Buvo nuo tualeto budelės 2-3 metrai. Matė kaip berniukas kurio jis nepažįsta, pabeldė į tualetÄ . Jis rankomis pabeldė keletÄ kartų į tualeto duris. Jam apie (duomenys neskelbtini) metų. IÅ¡ tualeto netrukus išėjo apie (duomenys neskelbtini) metų jaunuolis.

Jis buvo kažko pavartojęs, atrodė nenormaliai. IÅ¡ eisenos matėsi, kad jis pavartojęs, buvo agresyvus. Jam atrodo, kad jis kažkÄ pasakė rusiÅ¡kai, bet neatsimena kÄ . Jaunuolis puolė berniukÄ . Tiksliai kaip puolė neatsimena. Pamatė, kad berniukas guli ant žemės. Jaunuolis gulintį berniukÄ spardė koja. Berniukas gulėjo ant Å¡ono. Kiek kartų spyrė, nežino, bet virÅ¡ penkių kartų. Spardė į pilvÄ , į įvairias kÅ«no vietas. Berniukas buvo su Å¡almu. Jam buvo žiauru, nežinojo kÄ daryti, jis pagalvojo trauktis.

Vaikinas priėjo prie U. U. nieko nedarė. Jaunuolis trenkė U. ranka į veidÄ . Jis suprato, kad reikia trauktis. Jis paėmė paspirtukÄ , kuprinę. Pamatė, kad jaunuolis bėga link jo. Jis metė paspirtukÄ , kuprinę ir pradėjo bėgti. Nubėgo prie rampos ir pasislėpė. Paprašė žmonių pagalbos. Priėjo prie jaunuolio. Su juo atėjo ir žmonės. Taip pat atėjo ir U. Jo paspirtukas buvo, o kuprinę jaunuolis įmetė į tualetÄ . Jis pats pamatė, kad kuprinė sukiÅ¡ta į klozetÄ . Jis iÅ¡sitraukė kuprinę. Nuėjo su U. prie „CUP“ pamatė, kad atvažiavo policijos pareigÅ«nai.

Su U. nuėjo pasidomėti dėl ko policija atvažiavo. Berniukas buvo iÅ¡kvietęs policijÄ . Matė, kad U. buvo mėlynė veido srityje. Jaunuolis, kuris mušėsi, nuėjo link „CUP“. Jo draugas M. K. iÅ¡ tolo matė kaip jį jaunuolis vijosi. Jaunuolis, kuris mušėsi vilkėjo juodai žaliÄ maikę, vidutinio Å«gio, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kÅ«no sudėjimo, Å¡viesiaodis, trumpai kirpti tamsÅ«s plaukai. Kai kuprinę iÅ¡traukė iÅ¡ tualeto, ji buvo Å¡lapia, susigadino apsaugos, ratukas, kuris buvo kuprinėje. Jam nemalonu po Å¡io įvykio neÅ¡ioti kuprinę, nes ji turi kvapÄ , nors ir iÅ¡plovė.

Kuprinė juodos spalvos. Vaikinas jį vijosi, gal kiek ir prisilietė prie jo, bet nesumušė, skausmo nepajautė. Pamatęs gyvÄ vaikinÄ , gal ir atpažintų (t. 1, b. l. 89). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Å . parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d., apie 18.18 val., jai paskambino sÅ«nus U. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) metais ir paklausė ar gali atvažiuoti pas jį su draugais ir kad nutiko įvykis, apie kurį jis papasakos vėliau. Tuo metu po 10 min. ji jam pati paskambino ir paklausė apie draugus, tuomet jis jam pradėjo pasakoti apie įvykį, kuris įvyko prie (duomenys neskelbtini) tilto.

Pasakė, kad sumušė prie (duomenys neskelbtini) tilto buvusį vienÄ vaikÄ , (duomenys neskelbtini) metį ir norėjo sumuÅ¡ti ir jį, kad galbÅ«t reikės atvažiuoti į įvykio vietÄ . Tuomet ji paklausė kas ten buvo. Tuomet pasakė, kad jis buvo apie 5-is metrus nuo tualeto „Toi toi“. Ä® tualetÄ užėjo nepažįstamas vaikinas, kuris buvo su kompanija, kuri galimai vartojo alkoholinius gėrimus. Tas vaikinas buvo tualete ir atėjęs (duomenys neskelbtini) metis pabeldė į tualeto duris.

Tas vaikinas atidaręs duris iÅ¡kart spyrė berniukui į galvÄ . Tas vaikas parkrito, o vaikinas toliau spardė tÄ vaikÄ . Jos sÅ«nus labai tuo momentu iÅ¡sigando. Ir tada pamatė, kad jis atsitraukė nuo to vaiko ir eina link jo. Priėjęs prie jos sÅ«naus, minėtas vaikinas jam spyrė į veidÄ , tačiau ant veido jokių žymesnių sužalojimų nebuvo, tik Å¡iek tiek patinusi nosis. Tuo momentu jis pajuto fizinį skausmÄ ir patyrė Å¡okÄ , taip pat galimai kai spjovė, seilėse buvo kraujo.

Jos sÅ«nus iÅ¡vengė didesnę dalį jo smÅ«gių, todėl nepatyrė didesnių sužalojimų. Tuomet jos sÅ«nus pabėgo į Å¡alia esančiÄ krepÅ¡inio aikÅ¡telę ieÅ¡koti pagalbos. Jis bėgo pro tÄ kompanijÄ , kurioje buvo minėtas vaikinas. Bėgdamas jis pagalvojo, kad kompanijoje buvę žmonės jį sustabdys ir kÄ nors padarys, tačiau jie nieko nedarė. Vaikinas jį vijosi, ar kÄ nors minėtas vaikinas Å¡aukė ar kÄ nors sakė, jis nežino. Vaikinas sÅ«nų nustojo vytis atbėgęs iki tos kompanijos, kurioje vaikinas buvo.

SÅ«nus jai pasakojo, kad vaikinas bandė vytis ir trečiÄ jį vaikÄ , buvo su rudu megztiniu, vardo nežino, tačiau galimai nepavijęs, jo kuprinę įmetė į tualetÄ . Tuomet ji pasakė, kad atvažiuoja, tačiau į įvykio vietÄ važiavo tėtis. SÅ«nus pasakė, kad jaučiasi gerai, jokių fizinių sužalojimų neturi ir medikų pagalbos jam neprireikė. Vėliau taip pat pas medikus nesikreipė, ant vaiko jokių didesnių fizinių sužalojimų ar mėlynių nebuvo, buvo patinusi nosis ir buvo guziukas ties galvos smilkiniu deÅ¡inėje pusėje.

Sūnus jai minėjo, kad vaikinas galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, be to, jis matė, kad toje kompanijoje galimai buvo vartojamas alkoholis. Pareiškimo dėl minėto vaikino veiksmų neteiks. Pretenzijų jam neturi (t. 1, b. l. 101). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. Š. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) d klasėje. Tai įvyko šių metų gegužės mėnesį, apie pietus, prie (duomenys neskelbtini) tilto, riedučių parke.

Buvo su draugais E. ir V., važinėjosi kartu. Pradėjo lyti, jie sustojo po tiltu. Vyras nuėjo į tualetÄ . Jis buvo su juodu megztiniu ir žalia kanape, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio Å«gio, Å¡iek tiek stambesnio sudėjimo, Å¡viesaus gymio, matė jį facebook, kurio paskyra vadinasi „E. E.“. Jis užtruko apie 2 minutes. Atėjo vaikas ir pasibeldė į tualeto duris. Jaunuolis iÅ¡ tualeto išėjo piktas. Jis galvoja, kad jis buvo girtas iÅ¡ jo elgesio ir jaunuolis keikėsi rusiÅ¡kai ir iÅ¡ karto pradėjo daužyti vaikÄ .

Jaunuolis pakiÅ¡o kojÄ berniukui ir pastÅ«mė, berniukas nukrito. Pradėjo spardyti kojos pėda į pilvÄ ir į galvÄ . Galėjo bÅ«ti apie 10 smÅ«gių. Berniukas apsiverkė. Berniukas gulėjo ant nugaros. Jis buvo su Å¡almu. Jaunuolis paliko vaikÄ , po to jis pradėjo eiti link jo. Jis tuo metu buvo maždaug už 10 metrų. Kai ėjo prie jo, jaunuolis keikėsi. Jis pradėjo bėgti. Vaikinas prie jo pribėgo. Jis klausė kas yra, bandė jį raminti. Vaikinas jam spyrė su kojos pėda į nosį.

Jam skaudėjo. Pradėjo bėgti pievos link, o paskui nubėgo link „CUP“ į krepÅ¡inio aikÅ¡telę. Jis vijosi iki laiptų, vedančių į riedlenčių parkÄ . Po to vaikinas nuėjo atgal po tiltu. Jam atrodo ten buvo jo draugai, maždaug Å¡eÅ¡i žmonės. KrepÅ¡inio aikÅ¡telėje sutiko nepažįstamus žmones, kurių paprašė pagalbos, nes buvo palikta jo kuprinė ir paspirtukas. Vaikinas tuo metu ėjo link tualeto. Jis ėjo link savo daiktų ir pamatė, kad kažkas vyksta tualete.

Po to pamatė, kad Viktoro kuprinė įmesta į tualetÄ . Kaip suprato, prie tualeto atėjo sumuÅ¡to berniuko sesė ir draugai, taip pat paÅ¡aliniai žmonės. Matė, kad žmonės mušė vaikinÄ , suduodami jam smÅ«gius į veidÄ ir su kamuoliu dar. Po to jis paskambino tėvams. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Girdėjo, kad vaikinas nubėgo link „Panorama“. Ä®vykio metu jam buvo baisu, buvo iÅ¡sigandęs, vėliau apsiramino. Kai jam smÅ«giavo, jis mano, kad matė jo draugas E. Jam atrodo, kad V. fiziÅ¡kai vaikinas nelietė, tik jo kuprinę įmetė.

Ant berniuko, kurį spardė vaikinas, kaktos buvo guzas po įvykio. Prie tualeto yra vaizdo kamera, turbÅ«t viskÄ užfiksavo. Dėl sužalotos nosies, į gydytojus jis nesikreipė. Kelias dienas po įvykio buvo tiesiog iÅ¡tinusi nosis. Tada buvo Å¡okas, kitÄ dienÄ dar jautė Å¡okÄ , dabar jau jam viskas gerai (t. 1, b. l. 116). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Tai buvo gegužės mėnesio pabaigoje, valandų neprisimena.

Ji su draugu D. Å ., buvo „Vero cafe“, gėrė kavÄ . Atbėgo brolis M. apsiverkęs, sakė, kad jį sumušė kažkoks žmogus ir jis buvo neblaivas. M. buvo raudonas, pakėlė plaukus, buvo guzas ir mėlynė kaktos kairėje pusėje, M. verkė, jis buvo susijaudinęs. Jie pakilo su D. ir ėjo aiÅ¡kintis. Ėjo į vietÄ , kur viskas buvo. Pamatė vaikinÄ , kuris lingavo ir buvo kelios merginos ir keli vaikinai, kurie jį bandė raminti. M. parodė vaikinÄ , kuris jį sumušė.

Jis buvo liesas, tamsių trumpų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) cm Å«gio, apie (duomenys neskelbtini) metų, buvo apsirengęs su juoda striuke iki kelių, juodu megztiniu, ant kurio buvo kanapės pavaizduotos, buvo su juodais batais. Ji jį matė toliau, per atstumÄ , gyvo atpažinti negalėtų, jis buvo daugiau kaip už 10 žingsnių, iÅ¡ nuotraukų gal atpažintų. Jis buvo iÅ¡gėręs, nes jis lingavo ir atrodė, kad nesupranta kas vyksta. Ji paklausė vaikino ar jam viskas gerai. Suprato, kad nieko nebus ir jos draugas D. iÅ¡kvietė policijÄ .

Policininkai apklausinėjo juos. Dar atvažiavo greitoji. Berniukai, kurie buvo Å¡alia, pasakojo, kad vaikinas buvo tualete, po to įmetė berniuko kuprinę, M. sumušė ir dar vienam berniukui spyrė. Po įvykio M. bijojo važiuoti prie (duomenys neskelbtini) tilto kelias savaites. M. pasakojo, kad jis ne vienas nukentėjo, o ir kiti berniukai. Ji filmavo, matėsi kaip jį mergaitės laikė. TÄ pačiÄ dienÄ policijos pareigÅ«nui davė įraÅ¡Ä . Buvo baisu dėl brolio ir pyktis, kad taip vyksta, kur daug žmonių yra.

Vėliau jos tėtis kalbėjo su merginomis, jos pasakė vaikino vardÄ . M. įvykio metu buvo su Å¡almu. Vaikinas išėjo iÅ¡ tualeto ir be priežasties jį užpuolė, po ko M. parkrito ir jį vaikinas spardė (t. 1, b. l. 63). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Å . parodė, kad datos neprisimena, buvo prieÅ¡ keletÄ mėnesių, buvo antra dienos pusė. Viskas vyko prie „CUP“ parduotuvės, įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini) tilto. Buvo kartu su mergina G. D. „CUP“ pavalgyti, o G. brolis M. nuėjo pasivažinėti su paspirtuku prie (duomenys neskelbtini) tilto.

Jie buvo antrajame aukÅ¡te „Vero cafe“. Po kiek laiko atėjo M., jis buvo pasimetęs, susijaudinęs, jis kÅ«kčiojo, verkė. Ant galvos buvo Å¡almas, atrodo, kad kairėje pusėje buvo mėlynė. M. pasakė, kad važinėjo su paspirtuku prie Balto tilto, buvo dar keli draugai jo amžiaus ar vyresni, nusprendė nueiti į tualetÄ , pabeldė į tualeto duris. Atidarė duris ir jį užpuolė kažkoks nepažįstamas vaikinas, parvertė ant žemės, jį spardė. Jis gulėjo ant žemes, buvo smÅ«giai, Å¡almas apsaugojo, bet vis tiek buvo mėlynė.

Vaikinas vijosi kitus vaikinus buvusius Å¡alia. Kažkas iÅ¡ vaikų pasiskundė ar vaikino draugams ar vyresniems asmenims. Kažkas surado skriaudikÄ ir jį sumušė. Jis su G. buvo iÅ¡sigandę, kartu su M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) tilto. Aplinkui buvo susirinkusios žmonių grupelės, po tiltu pamatė vaikinÄ ir dvi merginas. Vaikinas buvo tamsių plaukų, tamsiais drabužiais, ant viso megztinio buvo žalia kanapė, jam apie 17-18 metų, virÅ¡ 180 cm Å«gio, Å¡viesaus gymio, vaikinas buvo susinervinęs, rėkavo.

Merginos bandė jį raminti, jis buvo kÄ tik sumuÅ¡tas, drabužiai purvini. Atėjo vaikinai, turbÅ«t jo draugai, ir vedė jį palei upę link „Panorama“. Jo vardas E., sužinojo, kai atvažiavo policija ir policija sužinojo iÅ¡ merginų. Ä®jungė filmavimÄ , bet greitai iÅ¡jungė, kad jo neiÅ¡provokuoti. Nusprendė paskambinti policijai, todėl paskambino policijai. Sulaukė policijos, juos apklausė kas įvyko. Draugai, kurie buvo su M., papasakojo kas įvyko. Kažkas iÅ¡ vaikino draugų pasakė, kad vaikinas nuėjo į „Panorama“.

G. ar jis paskambino G. tėčiui, jis atvažiavo. Merginos iÅ¡ vaikino kompanijos pasakė G. mamai, kad vaikino vardas yra E.. M. apžiÅ«rėjo greitoji, po to jie iÅ¡važiavo namo. Buvo pasimetęs, kad prie (duomenys neskelbtini) tilto vyksta tokie įvykiai. IÅ¡ M. draugų iÅ¡girdo, kad vieno vaikino buvo įmesta kuprinė, bet neprisimena tiksliai kur, bet kai jÄ rodė ji buvo Å¡lapia, tai galėjo įmesti į tualetÄ , tai tik samprotavimas. Be M. nukentėjo dar du vaikai. Vaikino atpažinti negalėtų.

M. minėjo, kad vaikinas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nes neadekvačiai elgėsi. Įvykio vietoje buvo išsigandęs ir pasimetęs dėl savo tolimesnių veiksmų. Buvo supykęs, kad jo draugas buvo nuskriaustas. Kai jie priėjo prie vaikino, G. paklausė šalia buvusių merginų ar vaikinui viskas gerai. Mergina atsakė, kad jam viskas gerai. M. minėjo, kad jį parvertė ant žemės ir sudavė smūgius tik iš kojos (t. 1, b. l. 69). Specialisto išvadoje Nr. G 1685/2022(01) nurodyta, kad:

1. M. D. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje.

2. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

3. Nubrozdinimo gijimo stadija greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje neaprašyta, todėl nėra galimybės nurodyti jo padarymo laiko.

4. Sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu kietu-buku daiktu.

5. Odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 57). 2022-05-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ra atliekama prieÅ¡ais CUP prekybos centrÄ (duomenys neskelbtini) esančioje sporto ir laisvalaikio aikÅ¡telėje. Nusileidus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link sporto ir laisvalaikio aikÅ¡telės matome kairėje pusėje krepÅ¡inio ir tinklinio aikÅ¡teles, iÅ¡ deÅ¡inės pusės baltos spalvos tiltÄ , pavadinimu Baltasis tiltas, įrengtÄ riedlenčių sportui skirtÄ aikÅ¡telę.

PrieÅ¡ais po tilto konstrukcija matome įrenginėjamÄ kavinę. Prie kavinės deÅ¡inės pusės įėjimo, matome stovintį biotualetÄ ,,Toi toi“, atidarius tualeto duris, matome, kad viduje yra purvina, tualetas yra netvarkingas. PrieÅ¡ais riedlenčių aikÅ¡telę, po tiltu yra įrengtos vaizdo kameros (t. 1, b. l. 15-20). ??? 2022-06-01 apžiÅ«ros protokole nurodyta kad apžiÅ«rima vaizdo įraÅ¡o rinkmena, kuri paleidžiama per pridėtÄ vaizdo leistuvÄ â€žDigifort“. Vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inės pusės apačioje matome užraÅ¡Ä â€žIP PTZ Camera“.

DeÅ¡inės pusės virÅ¡uje matome nuolat besikeičiantį užraÅ¡Ä 2022-05-21 18.00.03. Vaizdo įraÅ¡e matome deÅ¡inėje pusėje „(duomenys neskelbtini0“. Kairėje pusėje matome riedlenčių trasÄ . Nuo pat vaizdo įraÅ¡o pradžios matome, kaip vyksta veiksmas, tačiau jo identifikuoti nepavyksta, nes uždengia medžio Å¡akos su lapais. 18.00.15 val. matome kaip asmuo (galimai mergina) su kuprine, vilkinti juodos spalvos rÅ«bus su baltos spalvos batais nubėga po tiltu. 18.00.20 val. po tiltu nubėga kitas asmuo vilkintis juodos spalvos sportinius rÅ«bus. 18.00.54 val. nuo medžio į kairę pusę nueina du asmenys.

Daugiau tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įraÅ¡as pasibaigia 18.15.00 val. (t. 1, b. l. 134-138). 2022-06-01 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143550“. Vaizdo įraÅ¡Ä paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 29.18 min. Vaizdo įraÅ¡o kairės pusės apačioje matome užraÅ¡Ä â€žCAM 1“. Vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inės pusės virÅ¡uje matome nuolat besikeičiantį užraÅ¡Ä 2022-05-21 17:45:14.

Vaizdo įraÅ¡e matome riedlenčių su kalneliais aikÅ¡telę. Toliau matome krepÅ¡inio aikÅ¡telę. 18.07.17 val. vaizdo įraÅ¡e matome kaip nuo suoliukų pradeda bėgti asmenys už kameros stebėjimo ribų. 18.14.32 val. vaizdo įraÅ¡as pasibaigia. ApžiÅ«rima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143610“. Vaizdo įraÅ¡Ä paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 25.34 min. Vaizdo įraÅ¡as yra anksčiau apžiÅ«rėtos rinkmenos tęsinys. Vaizdo įraÅ¡o kairės pusės apačioje matome užraÅ¡Ä â€žCAM 1“.

Vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inės pusės virÅ¡uje matome nuolat besikeičiantį užraÅ¡Ä 2022-05-21 18:14:45. Vaizdo įraÅ¡e matome riedlenčių su kalneliais aikÅ¡telę. Toliau matome krepÅ¡inio aikÅ¡telę. Vaizdo įraÅ¡e tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. 18.40.18 val. vaizdo įraÅ¡as pasibaigia. ApžiÅ«rima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143734“. Vaizdo įraÅ¡Ä Elektroninio dokumento nuoraÅ¡as 2 ApžiÅ«ros 2022-06-01 protokolo tęsinys paleidžiame leistuvu „VLC“.

Vaizdo įraÅ¡o trukmė 16.59 min. Vaizdo įraÅ¡o kairės pusės apačioje matome užraÅ¡Ä â€žPTZ Camera 5“. Vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inės pusės virÅ¡uje matome nuolat besikeičiantį užraÅ¡Ä 2022-05-21 17:45:03. Vaizdo įraÅ¡e matome tinklinio aikÅ¡telę, toliau matome krepÅ¡inio aikÅ¡telę, riedlenčių trasÄ ir “ tiltÄ . PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta. 18.02.00 val. vaizdo įraÅ¡as pasibaigia. ApžiÅ«rima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143757“.

Vaizdo įraÅ¡Ä paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 15.31 min. Vaizdo įraÅ¡o kairės pusės apačioje matome užraÅ¡Ä â€žPTZ Camera 5“. Vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inės pusės virÅ¡uje matome nuolat besikeičiantį užraÅ¡Ä 2022-05-21 18:15:03. Vaizdo įraÅ¡e matome tinklinio aikÅ¡telę, toliau matome krepÅ¡inio aikÅ¡telę, riedlenčių trasÄ ir „ (duomenys neskelbtini) tiltÄ â€œ. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta. 18.30.30 val.

įraÅ¡as pasibaigia (t. 1, b. l. 132). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019).

Veika Å¡iuo atveju objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad E. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent jis, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , kas pasireiÅ¡kė tuo, jog jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatÄ .

Jo kaltę patvirtina nuoseklÅ«s ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintantys nukentėjusiojo mažamečio M. D., U. Å ., V. V. parodymai, kuriuos papildo liudytojų S. D., G. D., D. Å ., I. V., J. Å . parodymai, kurie juos papildo ir susiejÄ Ä¯ vieningÄ visumÄ . IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados matyti, kad sužalojimai padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, taigi specialisto iÅ¡vadoje nurodyti nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, pagal jo pobÅ«dį, lokalizacijÄ , padarymo laikÄ ir mechanizmÄ , visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus.

Vaizdo garsų įrašų apžiÅ«ros dar labiau papildo įvykio aplinkybes. Nustatytas BK 284 straipsnio numatyto bÅ«tinojo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymis - pavojingi veikos padariniai ir kaltininko tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – prie Baltojo tilto ir smurtavo prieÅ¡ mažamečius nukentėjusiuosius kur taip pat daug pramogaujančių žmonių ir jie galėjo matyti smurtinius, vandaliÅ¡kus kaltinamojo veiksmus, bÅ«damas neblaivus jis demonstravo nepagarbÄ ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, E. M. veika, vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡ojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). Å iuo atveju kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje sukėlė kitam žmogui (mažamečiams) fizinį skausmÄ esant kvalifikuojančiam požymiui – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui.

Å io kvalifikuojančio požymio nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio sudėtis neapima, todėl kaltinamojo E. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio ir 140 straipsnio 3 dalies, sutaptį. Teismų praktikoje fizinio smurto, nesant tarpasmeninių santykių, panaudojimas vieÅ¡oje vietoje sprendžiant iÅ¡kilusias konfliktines situacijas, prilyginamas įžūliam elgesiui, ir vertinamas vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu bei laikoma, kad tokie panaudoti veiksmai automatiÅ¡kai sutrikdo vieÅ¡Ä tvarkÄ ir rimtį, kadangi kiekvienas žmogus bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje turi teisę į saugų jausmÄ , galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi, sprendžia iÅ¡kilusius konfliktus pagal įstatymus ir visuomenėje vyraujančias moralės normas. Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Spręsdamas bausmės E. M. skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus nusikaltimus pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei smurtaudamas mažamečių atžvilgiu. Kaltinamasis E. M. veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip veikti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors jis praeityje teistas 1 kartÄ , tačiau darydamas Å¡ias nusikalstamas veikas buvo dar neteistas, todėl pagal įstatymÄ jis laikomas neteistu ir kad nusikalto pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytÄ alternatyviÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . BÅ«tent tokia bausmės rÅ«Å¡is, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.  Kadangi yra Å¡ių nusikaltimų idealioji sutaptis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikytinas bausmių apėmimas.

Kadangi byla iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , vadovaujantis BK 64 1 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė E. M. mažintina vienu trečdalių. Savo ruožtu, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybėms, konkrečiu atveju E. M. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus areÅ¡to bausmės atlikimo, paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti E. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Pagal baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje byloje mažamečio M. D. įstatyminis atstovas S. D. pareiškė 700 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 34-35); I. V. pareiškė 190 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 83-84); J. Š. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 111-112). Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.

Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

Nagrinėjamu atveju, nustatant S. D. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala jo sÅ«nui M. D. padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , kadangi remiantis teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kaltinamasis E. M. pargriovė ant žemės mažametį nukentėjusįjį M.

D., sudavė jam kojomis į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau 10 kartų, sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kaktos pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos buvo kreiptÄ si į gydytojÄ , jam konstatuoti pavirÅ¡iniai odos sužalojimai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį buvo smurtaujama vieÅ¡oje vietoje. Teismo vertinimu, Å¡is sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam iÅ¡skirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikÅ¡mingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas.

Neabejotina, kad vaikas patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, baimę. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).

Pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį (asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir sveikatos sutrikdymai - nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeltas fizinis skausmas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 eurų iki 1738 eurų. Teismas mano, jog bÅ«tent praÅ¡oma 700 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo M. D. patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta, nes kaltinamasis civilinį ieÅ¡kinį pripažino.

Nukentėjusioji J. Å . pareiÅ¡kė 300 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 111-112). IÅ¡ bylos matyti, kad kaltinamasis priėjo prie nepilnamečio nukentėjusiojo U. Å ., koja spyrė į nosį, sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Vertinant teismų praktikÄ bei kaltinamojo E. M. veiksmus vertintina, kad praÅ¡oma priteisti 300 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo U. Å . patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, todėl priteistina.

I. V. pareiÅ¡kė 190 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 83-84). Å iÄ sumÄ sudaro sugadinto turto vertė. Šį suma įrodyta byloje pateiktais įrodymais, teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kaltinamasis jÄ pripažino, todėl priteistina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. M., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to. E. M.. gim.(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo bÅ«du, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimti Å¡velnesnę bausmę ir paskirti E. M. subendrintÄ bausmę - 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. M. galutinę bausmę - 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra. Nustatyti Å¡ias intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygas – areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Ä®pareigoti E. M. areÅ¡to bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu: - tęsti darbÄ , o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; - per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. V. padarytÄ turtinę žalÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti E. M. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

M. D. įstatyminio atstovo S. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo S. D. naudai 700 (septynis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. I. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo I. V. naudai 190 (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt) eurų turtinei žalai atlyginti. J. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. M. nukentėjusios J. Å . naudai 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski