9789ea0e-ab4f-4e98-a7fe-9c4e3e99bbb1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-288/2013 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01681-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-762-123/2011 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „VilkyÅ¡kių pieninė“ dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, tretieji asmenys S. T. ir J.

G.. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė            Byloje sprendžiamas klausimas dėl padarytos žalos gamtai (žemės pavirÅ¡iui ir gilesniems jo sluoksniams) atlyginimo klausimas. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui AB „VilkyÅ¡kių pieninė“, kuriuo prašė priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo 2 074 140 Lt padarytai žalai atlyginti (t. 1, b.l. 83-84).

Nurodė, kad 2009 m. balandžio 14 d. nustatyta, jog atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. vykdė Å«kinę veiklÄ pažeisdamas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo sÄ lygas, nevykdė nuotekų dumblo pirminės apskaitos, nevedė dumblo kokybės apskaitos ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnius, Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo taisyklių 60.1, 60.2 ir 60.6 punktus, Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 47 ir 48 punktus, Aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų (LAND 20-2005) 6, 9, 12, 13, 15 ir 16.1 punktus. Nors atsakovas nurodo, kad visÄ dumblÄ perdavė ŪKB „Šilgaliai“ laukų tręšimui, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. flotacinis dumblas iÅ¡ atsakovo nebuvo gabenamas į ŪKB „Šilgaliai“, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ 2005 m. rugsėjo mėnesį.

Taigi, atsakovas neperdavė sukaupto dumblo tvarkyti ŪKB „Šilgaliai“ ir kadangi buvo sulaikytas pilantis flotacinį dumblÄ Ä¯ laukus (nepriduodant atliekų tvarkytojui), tai ir perteklinį dumblÄ taip pat iÅ¡vežė ir iÅ¡pylė laukuose. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais aplinkai, t.y. gamtai (žemės pavirÅ¡iui ir gilesniems jo sluoksniams) padaryta 2 074 140 Lt žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog flotacinį dumblÄ atsakovas pylė į laukus (iÅ¡skyrus vienÄ atvejį), yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne konkrečiais šį faktÄ patvirtinančiais įrodymais. Atsakovo neteisėtus veiksmus privalo įrodyti ieÅ¡kovas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. flotacinį dumblÄ pylė į laukus, t. y. nenurodė, kada konkrečiai tai buvo atlikta, koks konkretus flotacinio dumblo kiekis buvo iÅ¡piltas bei kurioje konkrečioje vietoje tai buvo padaryta.

Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, kad iÅ¡vadas apie padarytÄ Å¾alÄ padarė remdamasis statistiniais duomenimis, o ne konkrečiais faktais, o teismui papraÅ¡ius pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius žalos dydį ir kitus duomenis, ieÅ¡kovas pateikė duomenis tik nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas kokiais nors veiksmais bÅ«tų sukėlęs neigiamÄ poveikį dirvožemiui. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos aplinkai padarymo fakto, kaip pasireiÅ¡kė gamtos elementų pokytis ar Å¡ių elementų pablogėjimas, t.y. kiek sumažėjo dirvožemio naudingumas, lyginant su tuo, koks buvo pradinis iki ir po atsakovo neva atliktų neteisėtų veiksmų, kokia apimtimi dirvožemis buvo užterÅ¡tas, koks dirvožemio plotas buvo užterÅ¡tas ir pan.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovas dirbo pažeisdamas TIPK leidimÄ ir nevedė pirminės nuotekų apskaitos žurnalo, tačiau, teismo nuomone, tokie įmonės veiksmai nėra susiję su žalos gamtai padarymu. Griežtos atsakomybės principas, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės, neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktÄ ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo nustatyti nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nes ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, dėl ko nėra teisinių ir faktinių galimybių objektyviai nustatyti priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

Be to, ieÅ¡kovas 2006-2008 m. m. atliko pas atsakovÄ patikrinimus, kurių metu jokių pažeidimų, dėl kurių gali kilti ar kilo grėsmė gamtai, nenustatyta. Taip pat teismas nurodė, kad žalÄ ieÅ¡kovas pradeda skaičiuoti nuo 2004 metų, o ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė 2009 m. rugsėjo 30 d. Todėl sprendė, kad ieÅ¡kinį dėl žalos, neva padarytos dar 2004–2007 m., ieÅ¡kovas pateikė praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 2, b.l. 155-157). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas neiÅ¡tyrė ir neiÅ¡nagrinėjo bylos iÅ¡samiai, nereikalavo iÅ¡ atsakovų pateikti įrodymų, kad nėra atsakovo kaltės ir žalos. Pas atsakovÄ per laikotarpį, už kurį paskaičiuota žala, susikaupė dumblas, kurį atsakovas tvarkė pažeisdamas teisės aktus, t.y. juo atsikratė neleistinu bÅ«du ir neleistinoje vietoje. Apeliantas nurodo, kad jis neturi galimybės įrodyti, į kuriÄ vietÄ buvo iÅ¡piltas dumblas, todėl žinant atvejį, kurio metu perteklinis ir flotacinis dumblas buvo iÅ¡piltas į laukus, spręstina, kad anksčiau susidaręs dumblas buvo Å¡alinamas analogiÅ¡kai. Apelianto teigimu, teismas turėjo galimybę pareikalauti iÅ¡ atsakovo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tinkamÄ dumblo sutvarkymÄ , tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta abejonių dėl žalos padarymo ar nepadarymo.

2. Teismas nevertino apelianto parodymų, jog atsakovas 2006-2008 metais patikrinimų metu nurodydavo, jog susidariusį perteklinį dumblÄ atiduoda ŪKB „Šilgaliai“. Tais pačiais metais atliekant ŪKB „Šilgaliai“ patikrinimus, įmonė pažymėdavo apie tokio dumblo priėmimÄ iÅ¡ atsakovo. Tačiau 2008 m. gruodžio 16 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. nustačius į laukus pilamo dumblo kilmę, iÅ¡aiÅ¡kėjo, jog tokį prieÅ¡ingÄ teisei veiksmÄ atlieka atsakovas, todėl suabejota ir ankstesnio dumblo tvarkymo tinkamumu bei teisėtumu.

3. Teismas neiÅ¡nagrinėjo ir neįvertino svarbaus atsakovo argumento dėl kaupiamo dumblo. Teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad dumblo kaupimo talpa yra 100 m3 ir nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. jis buvo kaupiamas įmonės talpykloje draudžiamu tvarkymo bÅ«du R3 (kompostuojant). Apelianto teigimu, didėjant atsakovo gamybos apimčiai, atitinkamai gamybos proceso metu susidariusio dumblo irgi daugėjo, todėl jis niekaip negalėjo bÅ«ti 4 metus kompostuojamas tokioje mažoje talpoje. Teismas, rinkdamas įrodymus, byloje galėjo įpareigoti atsakovÄ pateikti įrodymus, kur buvo padėtas perteklinis dumblas.

4. Teismas apklausė liudytojus, tačiau nevertino jų duotų parodymų, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, o priimtas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas.

5. Teismas netinkamai taikė Å¡ios kategorijos byloms ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo Å«kio subjektui galima pareikÅ¡ti per penkerius metus nuo nustatymo dienos. Atsakovas AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 160-170). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais bÅ«tų sukelta žala gamtai. Apeliantas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga, nepateikė teismui įrodymų, kuriais bÅ«tų grindžiamas jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nepažeidė TIPK leidimo sÄ lygų, nes apeliantui atliekant planinius ir neplaninius atsakovo patikrinimus aplinkosauginių pažeidimų nuo 2006 m. iki 2008 m. kovo mėn. nebuvo nustatyta. Atsakovo teigimu, nuo 2005 m. birželio 29 d. TIPK leidimas atsakovo veikloje susidarančio dumblo tvarkymui nereikalingas.

2. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. flotacinį dumblÄ pylė į laukus. IeÅ¡kinys grindžiamas tik nuomone, o ne įrodymais. Atsakovas neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų jo civilinę atsakomybę už gamtai padarytÄ Å¾alÄ neatliko, veiklÄ vykdė laikydamasis gamtosauginių reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje apeliantui tenka pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, o ne teismui (CPK 178 str.).

3. Apelianto atliktas žalos skaičiavimas yra netikslus, atliktas teoriniais paskaičiavimais.

4. Administracine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose nustatyta, kad atsakovo atsakingi darbuotojai jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų padaryta žala gamtai, neatliko. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo          Atsakovas praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Ä®statymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylÄ nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 str.). Sutiktina su atsakovu, kad byla yra pakankamai sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais. Tačiau paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo bÅ«ti žodinis, kai yra tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieÅ¡ Å vedijÄ ).

Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ). Atsakovas iÅ¡samiai dėl apeliacinio skundo argumentų yra pasisakęs atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Jis iÅ¡ esmės nenurodo, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes jis konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra.                   Byloje nustatyta, jog atsakovui priklausantis traktorius  2008 m. gruodžio 16, 17 d. d. Pagėgių savivaldybės VilkyÅ¡kių seniÅ«nijos pievose iÅ¡pylė apie 20 tonų skysto flotacinio dumblo. Nustačius šį faktÄ ir įvertinus atsakovo netinkamai tvarkytÄ atliekų apskaitÄ už ankstesnį laikotarpį, apeliantas padarė iÅ¡vadÄ , kad ir anksčiau atsakovas atliekomis (dumblu) atsikratydavo tokiu pat bÅ«du, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos aplinkai atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės dėl to, kad apeliantas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų: žalos padarymo fakto, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, be to, nurodė, kad už 2004 – 2007 m. m laikotarpį  apeliantas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apelianto manymu, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, netyrė faktinių bylos aplinkybių, nebuvo aktyvus. Apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties  Kadangi ieÅ¡kinio senaties institutas gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinio atmetimui, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo aspektu nepagrįstumo.

Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAÄ®) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å«kio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytus atvejus. Pagal Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetencijÄ ieÅ¡kinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkÅ«rimo priemonių vykdymÄ , atlyginimo gali pareikÅ¡ti Å«kio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realiÄ jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada Å¡ios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas Å«kio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iÅ¡ minėtų aplinkybių atsirado vėliau.

Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokios kategorijos bylose nustato AAÄ® (CK 1.124 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ tik trejų metų ribose, nepagrįstai rėmėsi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų ir jų įrodinėjimo Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Å iame kontekste pastebėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad žalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, o tokios kategorijos (dėl žalos gamtai) bylose apskritai yra taikytina griežtoji atsakomybė (be kaltės).

Todėl teisiniu Å¡io aspekto (kaltės) reglamentavimu bei teismine praktika teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako. Taigi, pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalėtų įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies grindžiamas prielaidomis, tÄ iÅ¡ esmės pripažįsta ir pats apeliantas, ieÅ¡kinyje nurodęs, kad iÅ¡vadÄ apie neteisėtÄ atsakovo atliekų tvarkymÄ 2004-2008 m. m. daro pagal 2008 m. gruodžio 16, 17 d. d. nustatytus faktus - dumblo iÅ¡pylimÄ pievose.

Taigi, apeliantas negali nurodyti konkrečių atvejų kur, kada, kiek dumblo atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, iÅ¡pylė. Todėl, vertinant vien tik formaliuoju aspektu, tokio ieÅ¡kinio pagrįstumu galima bÅ«tų abejoti. Tačiau bet kuriuo atveju darant iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumo turi bÅ«ti nagrinėjamos ir įvertintos visos ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovo nurodomos faktinės bylos aplinkybės (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad Å¡ios kategorijos bylos yra akivaizdžiai susijusios su vieÅ¡uoju interesu, kas sÄ lygoja ne tik ieÅ¡kovo pareigÄ teikti įrodymus, bet ir teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavęs vien apelianto pareigas, susijusias su įrodinėjimu, faktiÅ¡kai netyrė ir nedavė jokio įvertinimo atsakovo nurodomoms aplinkybėms apie dumblo panaudojimÄ , saugojimÄ , realizavimÄ ir pan. Pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ atsakovui buvo leista pagaminti 80 tonų dumblo per metus (t. 1, b.l. 22-26). Pažymėtina, kad pats atsakovas buvo nurodęs, jog per metus susidarydavo apie 20 tonų dumblo (t. 1, b.l. 27-28), o pagal atsakovo ir ŪKB „Šilgaliai“ 2005 m. balandžio 1 d. sutartį pastaroji bendrovė buvo įsipareigojusi priimti po 25 tonas dumblo per metus (t. 1, b.l. 29). IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas už ketverių metų laikotarpį.

Taigi, neabejotina, kad per tokį laikotarpį pas atsakovÄ turėjo susikaupti nemažas kiekis dumblo. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2004 m. balandžio 30 d.) atliekų turėtojas Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du.

Todėl atsakovo gamybos procese sukauptas dumblas galėjo bÅ«ti tvarkomas Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais, nes akivaizdu, kad pats savaime dumblas iÅ¡nykti niekaip negalėjo. Taigi, sprendžiant klausimÄ ar atsakovo veiksmai, vienaip ar kitaip elgiantis su susidariusiu dumblu, buvo teisėti, reikalinga nustatyti, 1) ar jis buvo tvarkomas paties atsakovo, 2) ar jis buvo perduodamas atliekų tvarkytojui, 3) ar sunaudojamos žemės Å«kyje <...> ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du arba kuriais nors miÅ¡riais  iÅ¡ paminėtų bÅ«dais.

Nustačius, kad visas dumblas buvo sutvarkytas būtent taip, atsakovo veiksmai laikytini teisėtais, o jei juo (jo dalimi) buvo atsikratoma kitaip, tokie atsakovo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėtų būti vertinami kaip teisėti. Byloje nėra duomenų, kad dumblas aktualiu ginčui laikotarpiu būtų perdavinėtas atliekų tvarkytojams. Kaip matyti iš atsakovo pozicijos byloje, jis teigia, kad iki 2006 m. vidurio dumblo nekaupė ir pats, jį perduodavo trešimui ir kompostavimui ŪKB „Šilgaliai“.

Nurodo, kad tik nuo 2006 m. vidurio kompostavo pas save, o susidariusį kompostÄ vežė saugoti ir į iÅ¡sinuomotÄ iÅ¡ ŪKB „Šilgaliai“ dumblo saugojimo aikÅ¡telę. Tuo tarpu ŪKB „Šilgaliai“ Å¡ioje byloje apeliantui pateikė atsakymÄ , kad dumblÄ Å¡i bendrovė buvo paėmusi tik vienÄ kartÄ , atsakovas su atsiliepimu taip pat pateikė tik vienÄ 2005 m. rugsėjo 27 d. nuotėkų valymo įrenginių dumblo perdavimo - priėmimo aktÄ (t. 1, b.l. 114). Tačiau, kita vertus, iÅ¡ 2009 m.

 balandžio 3 d. patikrinimo akto Nr. T28-27, kurį pasirašė ŪKB „Šilgalis“ vadovas matyti, kad Å¡iai bendrovei iÅ¡ atsakovo atvežama po 20 tonų perteklinio dumblo per metus (t. 1, b.l. 33-34), o iÅ¡ 2009 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. T28-28, pasiraÅ¡yto atsakovo vadovo, matyti, kad atsakovas iki 2008 m. atiduodavo dumblÄ ÅªKB „Šilgalis“ (t. 1, b.l. 38-40), t.y. Å¡ių patikrinimų metu abi bendrovės skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino faktines aplinkybes, susijusias su dumblo perdavimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtino Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimus LAND 20-2001. Jame nustatyta, kad dokumento tikslas – reguliuoti nuotėkų dumblo naudojimÄ Å¾emės Å«kyje taip, kad nebÅ«tų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvÅ«nams ir žmonėms, bei skatinti tinkamÄ nuotėkų dumblo naudojimÄ (1 p.). Å is dokumentas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kurių veikla susijusi su nuotėkų dumblo saugojimu, apdorojimu ir panaudojimu, taip pat Å¡iÄ veiklÄ kontroliuojančioms institucijoms (2 p.).

Pagal Å¡io dokumento nuostatas dumblo tiekėjas privalo užtikrinti, kad tręšimui naudojamas dumblas atitinka Å¡iame dokumente nustatytus reikalavimus, taip pat laiku atlikti dumblo tyrimus, tinkamai apdoroti bei saugoti dumblÄ (6 p.), dumblo tiekėjas yra atsakingas už numatomų tręšti dumblu plotų parinkimÄ , dumblu tręštinų plotų kokybės įvertinimÄ ir dumblo naudojimo normų nustatymÄ (7 p.)., dumblo tiekėjas privalo vykdyti apskaitÄ ir pirminės apskaitos žurnale registruoti 9 punkte nurodytus  duomenis, be to, pagal 10 punktÄ kiekvienai dumblo partijai, tiekiamai naudotojui, dumblo tiekėjas privalo iÅ¡duoti sertifikatÄ , kuriame bÅ«tų nurodoma: dumblo kiekis, dumblo apdorojimo technologijos, dumblo klasė ir kategorija, sausųjų medžiagų kiekis, organinių medžiagų kiekis, pH, bendrojo azoto ir fosforo kiekiai bei sunkiųjų metalų kiekiai (minėta, kad Å¡iuo atveju pateiktas tik vienas tokio pobÅ«džio priėmimo-perdavimo aktas).

Po 2005 m. gruodžio 4 d., pakeitus LAND 20-2001, pagal LAND 20-2005 6 punktÄ dumblo tiekėjas gali perduoti dumblÄ tik teisę jį naudoti turinčiam asmeniui (turinčiam suderintÄ tręšimo planÄ , parengtÄ pagal Å¡ių reikalavimų 7 punkto reikalavimus). Pagal LAND 20-2005 7 punktÄ asmuo, norintis naudoti dumblÄ tręšimui (žemės Å«kyje ar energetinėms kultÅ«roms), turi turėti su regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio administruojamoje teritorijoje bus vykdomas tręšimas (toliau – RAAD) suderintÄ tręšimo planÄ su atitinkama informacija.

Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki numatomo tręšimo privalo apie tai informuoti RAAD. RAAD’ui teikiamoje informacijoje turi bÅ«ti nurodyta: tręšimo vieta, laikas, dumblo tiekėjas, dumblo kiekis. Dumblo naudotojas negali virÅ¡yti dumblo tiekėjo pateiktų tręšimo dumblu normų (10 p.).  Pagal LAND 20-2005 15 punktÄ Â dumblo tiekėjas, perduodamas dumblÄ dumblo naudotojui, privalo iÅ¡duoti sertifikatÄ , kuriame bÅ«tų nurodoma: dumblo kiekis, dumblo apdorojimo technologijos, dumblo klasė (1 lentelė) ir kategorija (2 lentelė), sausųjų medžiagų kiekis, organinių medžiagų kiekis, pH, bendrojo azoto ir fosforo bei sunkiųjų metalų koncentracijos.

          Taigi, siekiant perduoti ir naudoti dumblÄ Å¾emės Å«kio tikslams tiek dumblo tiekėjui, tiek naudotojui nustatyti griežti jau paminėti dumblo tiekimo, kokybės, apskaitos, panaudojimo bei kiti reikalavimai. Todėl jei Å¡iuose procesuose ar dumblo tiekėjas, ar/ir naudotojas pažeidė Å¡iuos reikalavimus dumblo tiekimas/naudojimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Å iuo atveju byloje apskritai nebuvo tirtos faktinės aplinkybės, ar iÅ¡ tikrųjų ŪKB „Šilgalis“ dumblas buvo pristatytas tik vienÄ kartÄ , o jei taip, tai kaip buvo elgiamasi su likusiu pas atsakovÄ ; jei dumblas buvo tiekiamas UAB „Šilgalis“ ilgesnį laiko tarpÄ - ar buvo laikomasi teisės aktais nustatytų dumblo tiekimo ir naudojimo reikalavimų, o jei ne – kas, kokiais kiekiais bei bÅ«dais jį panaudojo arba atsikratė nesilaikant Å¡ių reikalavimų, t.y. neteisėtai.

Todėl be kita ko Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, teisėjų kolegijos vertinimu, svarstytinas klausimas dėl ŪKB „Šilgalis“ įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu.  Byloje taip pat nėra aiÅ¡kintasi  ir įvertinta tai, ar pats atsakovas po 2006 m. vidurio, kaip jis pats nurodo, iÅ¡ tikrųjų kompostavo dumblÄ pas save, ar tam turėjo realias galimybes (duomenų apie tai bent jau 2009 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. T28-28 nėra), kur, kam kokiais kiekiais kompostas buvo realizuojamas ar kur jis saugojamas.

           Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užterÅ¡imas, kai terÅ¡alai pasklinda žemės pavirÅ¡iuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Turint galvoje griežtas atliekų inter alia dumblo tiekimo/naudojimo/tvarkymo reglamentavimo taisykles yra pagrindas manyti, kad pats dumblo tvarkymas pažeidžiant nustatytus teisės aktais reikalavimus, t.y. jo atsikratymas neteisėtais bÅ«dais suponuoja žalos aplinkai padarymo faktÄ , nes ne apskritai bet koks dumblas neribotais kiekiais nesilaikant jokių reikalavimų gali bÅ«ti įterpiamas į žemę.

Juo labiau, kad, kaip minėta, pagal AAÄ® 32 straipsnio nuostatas Å«kio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytus atvejus. Å iame kontekste teisėjų kolegija atmeta pirmosios instancijos teismo argumentus, kad apeliantas privalėjo pateikti įrodymus kiek dėl galimai neteisėto dumblo atsikratymo sumažėjo dirvožemio naudingumas, kokia apimtimi ir koks plotas dirvožemio užterÅ¡tas ir pan., nes Å¡ie rodikliai nustatant žalos atlyginimo dydį pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d.

įsakymu Nr. 471 patvirtintÄ Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikÄ nėra bÅ«tini, žalos dydis nustatomas pagal Å¡ioje metodikoje nurodytus iÅ¡mestų atliekų kiekius ir rÅ«Å¡is taikant atitinkamus tarifus bei koeficientus.           Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas  apelianto įrodinėjimo pareigÄ , nepagrįstai nesiaiÅ¡kino faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo sukaupto dumblo saugojimu, panaudojimu, tvarkymu, tokiu bÅ«du užkertant apeliantui keliÄ Ä¯rodyti savo keliamÄ versijÄ apie neteisėtÄ dumblo tvarkymÄ .

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

           Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡spręsti ginÄÄ apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes dėl aukščiau paminėtų tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla faktiÅ¡kai bÅ«tų nagrinėjama beveik iÅ¡ naujo. Be to, kaip minėta, svarstytinas klausimas dėl ŪKB “Šilgalis” įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

                      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,            n u t a r i a :            Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.                                                                                                                                   Teisėjai                                                                         Virginija Čekanauskaitė                                                                                                            Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                                                                                                                                                 Alvydas PoÅ¡kus                                          Â