9782ef5b-27ef-4919-b89a-2beb22e15da0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                Civilinė byla Nr. 2A-603-755/2015Ineta Baliukaitytė                                             Proceso Nr. 2-08-3-04276-2013-8                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                     3.3.1.21., 3.3.1.22.

                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                   N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU          2015 m. spalio 1 d.                   Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-223-488-2015 pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir atsakovo T. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo V. S., n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo T. K. ieÅ¡kovės naudai 30000 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad raÅ¡ytine 2003-12-01 paskolos sutartimi Nr. 12321 ji paskolino T. K. 30000 Lt. Atsakovas jai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuos pinigus panaudojo savo verslui, gautÄ iÅ¡ jos paskolÄ jis deklaravo VMI. V. S. pareikalavus grÄ Å¾inti paskolÄ , atsakovas jos sutuoktiniui grasino, paskolintų pinigų sumos negražina. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas T. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia tarp jo ir A. S. 2003-12-01 pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį Nr. 12321, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nors sutartis tarp jo ir ieškovės buvo pasirašyta, tačiau sutartis yra apsimestinė, nes šalys nesiekė sukurti paskolinių santykių. Ieškovė faktiškai pinigų jam neskolino, tai patvirtina 2003-12-01 susitarimas, kuris įrodo, kad faktiškai jo ir ieškovės nesiejo paskoliniai santykiai, pinigai nebuvo perduoti, o paskolos sutartis buvo pasirašyta dėl akių, bei Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-28-193/2013 teisiamojo posėdžio protokolas, kur ieškovė patvirtino, kad ji 30000 Lt neturėjo ir šios sumos jam neperdavė.

Nurodo, kad pati ieÅ¡kovė parengiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji tik pasirašė paskolos sutartį, kuriÄ jai atvežė V. S. ir pinigų neskolino. Teigia, kad pats sutarties tekstas savaime neįrodo pinigų perdavimo fakto.Nurodė, kad jį, atsakovÄ , ir V. S. siejo ne paskoliniai, o kitokie civiliniai (verslo) santykiai, kuriuose ieÅ¡kovė nedalyvavo, ji tik formaliai pasirašė dokumentus, o tai, nurodo, patvirtina 2003-12-01 susitarimo 3 p. Paskolos pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir vadovu, tuo metu jį ir ieÅ¡kovės sutuoktinį V.

S. siejo verslo santykiai, dėl ko tarp jų buvo sudarytas 2003-12-01 susitarimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto dalių nustatymo, kurį pasirašė ieÅ¡kovė, kaip ir prie susitarimo esantį priedÄ â€“ paskolos sutartį. Negautus pinigus jis apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, nes siekė parodyti didesnes apyvartines lėšas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančia 2003-12-01 beprocentinę paskolos sutartį Nr. 12321, sudarytÄ tarp A.

S. ir T. K., kaip tariamÄ neįvykdytÄ sandorį nuo jo sudarymo momento. Priteisė iÅ¡ A. S. T. K. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas: 144,8 Eur žyminio mokesčio ir 1279,24 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 31,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sÄ lyga, Å¡io fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui, Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovei, ir nustatęs, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog ji pati atsakovui pinigų neperdavė, o atsakovas nepripažįsta gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigus pagal paskolos sutartį, konstatavo, kad paskolos sandoris tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo laikytinas neįvykusiu, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji pagal šį sandorį savo valia atliko pinigų perdavimo atsakovui veiksmÄ ir ieÅ¡kinio priteisti jai iÅ¡ atsakovo priteisti skolÄ netenkino.

Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad ji paskolos sutartį ir susitarimÄ prie jos pasirašė tik skatinama ir įkalbinėjama sutuoktinio V. S., padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sandoriai buvo sudaryti ne ieÅ¡kovės valia. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus konstatavo, kad iÅ¡ tiesų ginčijamos paskolos sutarties Å¡alių ketinimai buvo sukurti ne paskolinius teisinius santykius, o tikslas buvo vystyti ir plėtoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomÄ verslÄ , kuriame dalyvavo T.

K., o netiesiogiai dalyvavo ieÅ¡kovės sutuoktinis T. S., gaunant iÅ¡ jo pelnÄ . Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vada, jog tarp ieÅ¡kovės A. S. ir atsakovo T. K. paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę, jų santykiai neatitiko paskolos sutarties paskirties ir esmės, nes ieÅ¡kovė patvirtino, kad pinigų pagal paskolos sutartį ji atsakovui neperdavė, todėl nėra jokio pagrindo atsakovui pagal tarp Å¡alių suraÅ¡ytÄ sutartį ieÅ¡kovei kaip neatiduotÄ paskolÄ grÄ Å¾inti pinigus.

Teismas pripažino, kad bylos įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas iÅ¡ A. S. ir V. S. Å¡eimos gavo 30 000 Lt, kuriuos jis savo vardu investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslÄ . Å ios lėšos buvo perduotos ne tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo) suraÅ¡ytos paskolos sutarties pagrindu. Nors atsakovas teismo posėdyje neigė gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. 30000 Lt, teismas, įvertindamas atsakovo parodymus baudžiamojoje byloje apie Å¡ių pinigų gavimÄ ir atsakovo nurodomÄ aplinkybę, kad jis VMÄ® deklaravo 30000 Lt kaip gautÄ paskolÄ , atsakovo neigimÄ nagrinėjant civilinę bylÄ gavus 30 000 Lt, , laikė siekimu iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. Teismas sprendė, kad T.

K. tikslas ir valia nustatytini pagal pasiektÄ teisinį tikslÄ , taigi atsakovo valia buvo nukreipta į 30000 Lt piniginių lėšų įgijimÄ , nesiekiant sukurti sau kokių nors įsipareigojimų. Kadangi apsimestiniam sandoriui reikalinga abiejų jo Å¡alių suderinta valia vienÄ sandorį pridengti kitu, o teismas Å¡iuo atveju nustatė, kad abiejų Å¡alių valia buvo skirtinga, todėl ginčijamÄ Â paskolos sandorį teismas pripažino tariamu neįvykdytu sandoriu (CK 1.86 str.) ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. S. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos sprendimo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.Teigia, kad teismas tendencingai ir prieÅ¡taringai vertino tapačius įrodymus - atsakovo T.

K. parodymus. Nors atsakovas neigia gavęs 30000 Lt paskolÄ , tačiau teismas Å¡iuos teiginius atmetė ir juos vertino kritiÅ¡kai, nes pinigų gavimo faktÄ patvirtina jo paties duoti parodymai Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje jį apklausiant liudytoju, taip pat pinigų deklaravimas VMI. Sykiu kitoje sprendimo dalyje teismas nurodo, jog remiasi atsakovo parodymais apie jos ar jos buvusio sutuoktinio ketinimÄ dalyvauti versle, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėje veikloje. Teigia, kad tokiu bÅ«du vertinti atsakovo T.

K. parodymus negalima, kadangi parodymai turi bÅ«ti atmetami visumoje, kaip pasirinktas savo turtinių interesų gynimas.Teismas pagrįstai ir teisingai laikė įrodyta, jog atsakovui buvo perduoti jos Å¡eimos pinigai 30000 Lt, kuriuos jis deklaravo VMI, tačiau atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad jis realiai pinigus investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę veiklÄ , kad buvo tokios investicijos bÅ«tinumas ir pagrįstumas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovo T. K. deklaracijos VMI, matyti, kad paskola suteikta jam asmeniÅ¡kai, kaip fiziniam asmeniui. Be to, bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iÅ¡registruota įmonė ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ proceso.

Teigia, kad ji ir V. S. nurodė, jog su atsakovu buvo draugiÅ¡ki santykiai, jis buvo jų darbdavys ir juo pasitikėjo, o atsakovas įtikino skolinti jam pinigus, nurodydamas, kad jam jų reikia komercinei veiklai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų apie tikrÄ pinigų panaudojimo faktÄ nei jai, nei V. S. nepateikė. Kalbos apie jos ar V. S. dalyvavimÄ versle nebuvo, ji neketino gauti jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto dalies, todėl jai yra nesuprantamos tokios pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados.

Jai nežinoma kokie susitarimai buvo tarp V. S. ir atsakovo T. K., tvirtina, jog skolindama pinigus atsakovui iÅ¡ trečiojo asmens V. S. gavo patikinimÄ , jog tuos pinigus ji galės atgauti iÅ¡ atsakovo įvykus tokioms aplinkybėms, kaip nutraukus santuokÄ . Apeliantė teigia, kad susitarimu, teismo nurodomu sutarties priedu, ji ir V. S. buvo suklaidinti atsakovo T. K.. Susitarime užfiksuoti duomenys visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, jį tik pasirašė ir perdavė trečiajam asmeniui V. S., jo turinio prasmės nesuprato nei ji, nei V.

S.. Susitarimo 4 punkte nurodyto turto nei ji, nei V. S. neturi ir neturėjo. Atsakovas iÅ¡vieÅ¡ino apie iÅ¡ jos gautÄ 30000 Lt paskolÄ , tačiau nevieÅ¡ino neva kaip pagrindo minėto susitarimo. Teigia, jog susitarimu buvo siekiama suklaidinti ir apgauti jÄ ir V. S., kad nesugrÄ Å¾inti gautos paskolos. Nurodo, kad ji dabar suprato, kad atsakovas, bÅ«damas patyręs verslininkas, pats ir per savo advokatÄ rengdamas paskolos sutarties ir susitarimo tekstus, siekė užvaldyti paskolintus 30000 Lt ir jų nesugrÄ Å¾inti, paskolos realinę sutartį pateikdamas kaip neva jos dalyvavimÄ versle, todėl apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino Å¡aliÅ¡kus ir prieÅ¡taringus atsakovo T.

K. parodymus, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, t.y. kad ji neperdavė pinigų atsakovui kaip paskolos, dėl ko nėra atsakovui pagrindo juos jai grÄ Å¾inti, nors kitoje sprendimo dalyje nurodoma, jog teismas atsakovo parodymus vertina kritiÅ¡kai ir laiko įrodytu, jog jis gavo 30000 Lt.Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino liudytojo R. P. parodymus, nes liudytojas savo parodymuose kalbėjo apie visiÅ¡kai kitÄ verslo Å¡akÄ , kuri nieko bendra neturėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla - jis kalbėjo apie kukurÅ«zų gamybÄ ir pan.

Liudytojas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nubaustas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už tai, kad prievartavo turtÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį akcijų įsigijusio asmens, kurį, kaip neatsiskaičiusį su T. K. už įsigytas akcijas, nurodė liudytojui R. P. bei kitiems asmenims pats T. K.. Tokiu bÅ«du atsakovas vengė turtinių įsipareigojimų įvykdymo - trečiajam asmeniui V. S. priminus apie pareigÄ sugrÄ Å¾inti paskolÄ , atsakovas jam grasino susidorojimu, įkalinimu kaip įvyko R.

P..Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ T. K. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teigia, kad naikinti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra pagrindo, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai nustatė, kad tarp jo ir ieÅ¡kovės nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas įtikino skolinti jam pinigus, teigė, kad jų jam reikia komercinei veiklai, tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė, bei, nurodo, kad ji neva buvo suklaidinta susitarimu, tačiau teismas Å¡ias aplinkybes analizavo ir dėl jų sprendime pasisakė.

Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovė neskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimo. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai ginčija teismo sprendimÄ , iÅ¡kraipo aplinkybes ir pateikia savo samprotavimus.Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu situacijos vertinimu, padarytomis išvadomis ir argumentais dalyje dėl to, kad tarp ieškovės A.

S. ir atsakovo T. K. paskoliniai santykiai nesusiklostė, jų santykiai neatitiko paskolos sutarties esmės ir paskirties, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja ir pasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų. IeÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tapačius T. K. parodymus vertino prieÅ¡taringai ir fragmentiÅ¡kai, jo parodymus dalyje dėl pinigų gavimo atmetė, o parodymais dėl jos ar jos vyro dalyvavimo versle rėmėsi. Taip pat, kad atsakovas neįrodė, kad perduotus ieÅ¡kovės Å¡eimos pinigus investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , o 2003-12-01 susitarimu atsakovas siekė iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo, be to, teismas neteisingai įvertino liudytojo R.

P. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliantės argumentų ir prieš tai pažymi, kad apeliantės nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus ir netinkamai įvertino bylos įrodymus. Taip pat teismas konstatuoja, kad nurodyti apeliantės skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad vis gi dokumentais - paskolos sutartimi ir susitarimu prie jos, ketinta įteisinti ieškovės sutuoktinio V.

S. dalyvavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ versle, suteikiant jam garantijas gauti iÅ¡ Å¡io verslo pajamų. Nors atsakovo T. K. parodymai dalyje dėl lėšų – 30000 Lt gavimo yra prieÅ¡taringi, iÅ¡ baudžiamojoje byloje duotų atsakovo T. K. parodymų matyti, kad jis pripažino gavęs pinigus po 30 000 Lt iÅ¡ J. P., R. P. ir A. S. pagal paskolų sutartis (t.1, b.l. 77), o nagrinėjamojoje byloje pagal reikalavimÄ dėl skolos priteisimo jau teigė, kad realiai jokių pinigų V. S. jam pagal paskolos sutartį neperdavė (t.2, b.l. 35-37), vien dėl Å¡ios priežasties atsakovo T.

K. parodymai kaip visuma negali bÅ«ti atmesti iÅ¡ esmės. Jo parodymais gali bÅ«ti remiamasi tiek, kiek jie patvirtinami kitais patikimais įrodymais bei sutampa su kitais bylos įrodymais dėl esminių įvykio aplinkybių. Teismas ta apimtimi T. K. parodymų, kuria jis nurodė apie ieÅ¡kovės sutuoktinio netiesioginį dalyvavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ versle, rėmėsi pagrįstai, Å¡ias iÅ¡vadas pagrįsdamas iÅ¡samia bylos įrodymų analize, iÅ¡dėstyta teismo sprendime, su kuria apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas liudytojo R. P. parodymus, duotus baudžiamojoje byloje (t.1, b.l. 70-107), vertino neteisingai. Liudytojo parodymai pilnai nėra nesusiję su ieškovės paskolos suteikimu T. K.. Nors R. P. baudžiamojoje byloje parodė, kad jiems priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kukurūzų verslas, kas anot apeliantės, reiškia, kad jis kalbėjo apie visai kitas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad liudytojas R. P. parodė, jog tiek su A.

S., tiek su jo žmona buvo pasiraÅ¡ytos paskolos sutartys, pagal jas T. K. perduoti pinigai buvo investuoti į verslo plėtimÄ , kuriame dalyvavo tiek T. K., tiek R. P., tiek V. S., teismas liudytojo parodymų esmės neiÅ¡kraipė. Pažymėtina, kad liudytojas R. P. baudžiamojoje byloje net nurodė tai, kad paskolintus pinigus - 30000 Lt T. K. jam nurodė pasiimti iÅ¡ vėlesnio bendrovės savininko A. K. ( t.1, b.l. 91), kas patvirtina, kad 30000 Lt suma buvo suteikta verslui, bet ne atsakovui asmeniÅ¡kai. Tai, kad T.

K., nepateikė jokių duomenų, kad 30000 Lt jis realiai investavo į verslÄ , kÄ pažymi apeliantė skundu, nagrinėjamos bylos įrodymų visuma bei baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo Å¡ios aplinkybės laikyti kaip patvirtinančios esant asmeninę T. K. prievolę ieÅ¡kovei. Pats 2003-12-01 susitarimo turinys rodo apie 30000 Lt sumos paskirtį verslui (t.1, b.l. 110), iÅ¡ jo matyti, kad verslo garantas yra 30000 Lt paskola, kuri yra patvirtinta paskolos sutartimi ir kurios A. S. gali pareikalauti tik likvidavus bendrovę, o iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių liudytojo V.

S. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog bendrai su sutuoktine yra paskolinęs pinigų T. K., su T. K. sutarė, kad skolina pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad vėliau bÅ«tų perraÅ¡ytos akcijos, kad taptų akcininkais (t.1, b.l. 84). Baudžiamojoje byloje apklaustas atsakovas T. K. taip pat nurodė, kad 90000 Lt sumÄ gautÄ iÅ¡ trejų asmenų, įformintÄ paskolų sutartimis, jis įnešė į bendrovės kasÄ , pinigų reikėjo verslo plėtrai, per jį kaip fizinį asmenį buvo įneÅ¡ti pinigai į įmonės kasÄ , nes jos (J.

P., A. S., R. P.) nebuvo akcininkės ir įneÅ¡ti pinigų negalėjo ( t. 1, b.l. 77-80). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad T. K. siekė 2003-12-01 susitarimu siekė ieÅ¡kovę, kaip ji teigia apeliaciniu skundu, suklaidinti, be to, apeliantė nurodyto susitarimo neginčijo, todėl teismas nevertina, kokių kitų tikslų Å¡alys siekė pasiraÅ¡ydamos nurodytÄ susitarimÄ . Sykiu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2003-12-01 paskolos sutartį Nr. 12321, kaip tariamÄ neįvykdytÄ sandorį.

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sÄ voka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) Å¡alių valia neturi defektų, nes sandorio Å¡alys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tÄ gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).

Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis sandoris vertintinas apsimestiniu (CK 1.87 str.)- A.

S. per savo vyrÄ ar jis per jÄ siekė panaudoti jos ir vyro lėšas bendrovės veikloje, jas investuoti, tuo tikslu jas perdavė T. K., pastarasis jas jau savo vardu perdavė jas į bendrovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp A. S. ir atsakovo T. K. pasiraÅ¡ytÄ 2003-12-01 sutartį bÅ«tų pagrindas vertinti tariamu sandoriu, jei nagrinėjamu atveju nebÅ«tų nustatytų ir kitų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio V. S. dalyvavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ versle ir suteikta paskola bendrovei, t.y. tik esant nustatytam paskolos sandoriui tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo T.

K. neįvykusiu, ieÅ¡kovei neįrodžius pinigų perdavimo fakto atsakovui savo valia. Nepaisant Å¡ios klaidingos iÅ¡vados dėl sandorio negaliojimo pagrindo, pats teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo yra pagrįstas, todėl pagrindo iÅ¡ esmės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra.CK 1.87 str. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini kartu, vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kai viena Å¡alis teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita Å¡alis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad paskolos sutartimi ir susitarimu prie jos ketinta įteisinti V. S. dalyvavimÄ versle, paskolos sandoriu buvo siekiama tarp Å¡alių sukurti ne paskolinius santykius, bet investicinius santykius, kÄ patvirtina 2003-12-01 susitarimas prie paskolos sutarties.

Å iuo atveju, tokios apylinkės teismo iÅ¡vados bei T. K. paaiÅ¡kinimai baudžiamoje byloje, kad jis gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės dar dviejų kitų asmenų po 30000 Lt, kuriuos įnešė į kasÄ , jo parodymai, kad tarėsi naudoti ir naudojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, neginčijo 90000 Lt įneÅ¡imo atsakovo vardu į bendrovės kasÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad ji žinojo, kad 30000 Lt sumÄ atsakovas naudos versle, ji sutartį ir susitarimÄ prie jo pasirašė tarpininkaujant jos tuometiniam sutuoktiniui V.

S., taigi juo pasitikėdama, nes žinojo, kad sutuoktinis siekia dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir gauti iÅ¡ to naudos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abi paskolos sutarties Å¡alys siekė 30000 Lt sumos investavimo į verslÄ , bet ne sukurti atskirus paskolos santykius iÅ¡imtinai tarp jų. To siekė tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, todėl jų valia Å¡ioje dalyje sutapo, o 2003-12-01 paskolos sandoris tokiu atveju laikytinas apsimestiniu. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir aplinkybės, kad sutarties sudarymo galiojęs Akcinių bendrovių įstatymas nedraudė ne akcininkams skolinti įmonėms lėšas ar į jÄ investuoti.

To imperatyviai nedraudžia ir civilinis kodeksas (CK 6.156 str. 1 d.). Taigi, kadangi atsakovas gavo pinigus pagal susitarimÄ naudoti bendrovės veikloje, sprendžiama, jog paskolos sutarties tarp Å¡alių suraÅ¡ymu buvo pridengtas kitas sandoris - sutartis tarp ieÅ¡kovės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokios rÅ«Å¡ies sandoris civiliniame kodekse tiesiogiai nėra numatytas, bet jis nėra imperatyviai draudžiamas, todėl toks susitarimas jo Å¡alims sukuria teises bei pareigas ( CK 1.136 str.1 d., 6.154, 6.156,6.2 str.).Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl neįvykdyto tariamo sandorio, kolegijos vertinimu, klaidinga, bet pati iÅ¡vada dėl sandorio negaliojimo yra pagrįsta.Sandorį pripažintam apsimestiniu, restitucijos klausimas nekyla.

Kadangi tikrieji sutarties dalyviai buvo lėšų perdavėjai A. ir V. S. ir jas gavusi BUAB „(duomenys neskelbtini)“, veikusi per atsakovÄ kaip jos vadovÄ , lėšas gavo ir naudojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausomai nuo tikrojo susitarimo tarp jų turinio ( įsipareigojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nesėkmingos investicijos atveju lėšas sugrÄ Å¾inti ar tokio susitarimo nebuvo pasiekta) galėtų bÅ«ti spręsta dėl to ar kas turi pareigÄ sugrÄ Å¾inti S. perduotas lėšas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodinėja, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo neteikė. Byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodinėja, jog atsakovas bÅ«tų prisiėmęs lėšų grÄ Å¾inimo užtikrinimo pareigÄ , kaip laiduotojas, ar prisiėmęs įsipareigojimus kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraskolis, todėl skolininkui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugrÄ Å¾inus lėšų, atsakovas neįgijo analogiÅ¡kos pareigos.Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems argumentams, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2003-12-01 paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, negaliojančia kaip apsimestinį sandorį , o apeliantės argumentai nepaneigė teismo iÅ¡vadų bei motyvų (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo motyvais ir argumentais panaikinti pakeisti skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.), bet dėl prieÅ¡ tai aptartų nustatytų aplinkybių bei iÅ¡vadų yra pagrindas patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad 2003-12-01 paskolos sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu. Nepatenkinus apeliacinio skundo, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :              apeliacinį skundÄ atmesti.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria 2003 m. gruodžio 1 d. beprocentinė paskolos sutartis Nr. 12321, sudaryta tarp A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojančia, kaip tariamas neįvykdytas sandoris nuo jo sudarymo momento, patikslinti ir iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies paÅ¡alinti teiginį, kad sandoris yra tariamas neįvykdytas, vietoje to nurodant, jog 2003 m. gruodžio 1 d. beprocentinė paskolos sutartis Nr. 12321, sudaryta tarp A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta apsimestiniu sandoriu. Teisėjai                                                     Eigirdas Činka                                                     Birutė Jonaitienė                                                     Birutė Valiulienė