Legislator Case Law & Legislation
977eb2ba-47f7-4be7-bbf8-c18ea5387a68 AI generated

977eb2ba-47f7-4be7-bbf8-c18ea5387a68 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 977eb2ba-47f7-4be7-bbf8-c18ea5387a68
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos City Service SE skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

977eb2ba-47f7-4be7-bbf8-c18ea5387a68 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos City Service SE skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI3-2342-535/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03033-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.3; 12.19; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Â

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos City Service SE atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Agnei Dragūnaitei, Jūratei Dapkevičiūtei ir Mindaugui Česnauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos City Service SE skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja City Service SE Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ ir praÅ¡o: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) 2018-08-13 sprendimÄ Nr. 402-15 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo bÅ«simajam sandoriui“; 2) įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti City Service SE praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo; 3) atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 371 straipsnio nuostatomis, 2018-06-01 kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu pateikti įsipareigojimÄ dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytoms paskolų sandorių pagrindu skaičiuojamoms palÅ«kanoms. VMI 2018-08-12 sprendimu Nr. 402-15 atsisakė pateikti įsipareigojimÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad atsakovės sprendime nurodyti argumentai yra nesuderinami su 2006-11-28 Tarybos direktyvos Nr. 2006/112/EB (toliau – PVM direktyva) 174 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojama atsitiktinio sandorio sÄ vokos aiÅ¡kinimo praktika.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad prašė pritarti praÅ¡yme nurodytų iÅ¡ esmės skirtingų (iÅ¡ nuosavų lėšų ir iÅ¡ banko perskolintų lėšų) paskolos sandorių kvalifikavimui, kaip atsitiktinių sandorių PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Paskolų atveju atsitiktinio sandorio sÄ voka teisės aktuose nėra aiÅ¡kiai apibrėžta, o paskolų sandorių priskyrimas atsitiktinių sandorių kategorijai priklauso iÅ¡imtinai nuo mokesčių administratoriaus vertinimo, t. y. vertinamojo pobÅ«džio kategorija. Atsitiktinio sandorio sÄ voka nėra apibrėžta ir PVM direktyvoje, o dėl atsitiktinio sandorio sÄ vokos aiÅ¡kinimo ir įvairių faktinių aplinkybių reikÅ¡mės sandorio kvalifikavimui kaip atsitiktinio, dažnai kreipiamasi su paklausimais į ESTT.

PareiÅ¡kėja nesutinka su VMI vertinimu, jog paskolų teikimas yra bendrovės savarankiÅ¡ka ekonominė veikla, kaip ji suprantama PVM direktyvos prasme, kadangi tai yra bendrovės pasirinkta kontroliuojamų bendrovių veiklos finansavimo forma, kuri, kaip ir įnašų į įstatinį kapitalÄ atveju, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrovės teikiamos paskolos gali bÅ«ti laikomos savarankiÅ¡ka ir neatsitiktinio ir komercinio pobÅ«džio ekonomine veikla PVM direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme.

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsniu, dėl VMI 2018-08-13 sprendime Nr. 402-15 nurodytų aplinkybių galimybės naudoti kaip sandorio atsitiktinumÄ kvalifikuojančius požymius PVM direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, praÅ¡o kreiptis į ESTT, siekiant gauti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl VMI 2018-08-13 sprendime Nr. 402-15 nurodytų aplinkybių (banko paskolos perskolinimo, paskolų ir kontrahentų skaičiaus, paskolų portfelio dydžio, skolinimo kaip įprastinės veiklos) reikÅ¡mės sandorio kvalifikavimui, kaip atsitiktinio sandorio PVM direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme.

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja, remdamasi MAÄ® 371 straipsniu, 2018-06-01 kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu pritarti PVMÄ® nuostatų taikymui bÅ«simiesiems sandoriams. Bendrovė prašė priimti įpareigojantį sprendimÄ ir pritarti, kad bendrovės po 2018-07-01 gaunamos palÅ«kanos, nuo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ suteiktos 300 000 Eur paskolos ir nuo UAB „Mano aplinka plius“ suteiktos 315 000 Eur paskolos, bÅ«tų apskaitomos kaip atsitiktiniai sandoriai (Å«kinės operacijos) PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. VMI, iÅ¡nagrinėjusi bendrovės praÅ¡ymÄ ir papildomus dokumentus, 2018-08-13 sprendimu nepritarė bendrovės praÅ¡ymui, kad po 2018-07-01 gaunamos palÅ«kanos, nuo suteiktų paskolų bÅ«tų apskaitomos kaip atsitiktiniai sandoriai (Å«kinės operacijos) PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėdama bendrovės praÅ¡ymÄ leisti eliminuoti pajamas, gautas iÅ¡ paskolų teikimo, skaičiuojant PVM atskaitos procentÄ , buvo vertinama, ar bendrovės paskolų teikimo sandoriai UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ yra atsitiktinio pobÅ«džio ir ar bendrovė įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla (paskolų teikimo veikla). PraÅ¡ymo nagrinėjimo metu iÅ¡ pateiktos bendrovės informacijos buvo nustatyta, kad bendrovė Lietuvoje vykdo veiklÄ per nuolatinę buveinę, turi žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius (10 darbuotojų), patalpas ((duomenys neskelbtini)), o gautas pajamas iÅ¡ paskolų (palÅ«kanas) tiek pelno mokesčio (toliau – PM), tiek PVM prasme, deklaruoja, apskaito ir apmokestina kaip Lietuvos nuolatinės buveinės pajamas. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta iÅ¡vada, kad paskolos yra teikiamos per padalinį, esantį Lietuvoje. Kaip nurodo bendrovė, valdymo paslaugų vykdymas yra pagrindinė bendrovės vykdoma veikla, kurios vykdymui bendrovė skiria visus turimus savo žmogiÅ¡kuosius resursus, instrumentus, ilgalaikį turtÄ ir veiklai vykdyti reikalingų PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų pirkimus. Valdymo paslaugas bendrovė teikia 100 proc. kontroliuojamai UAB „Mano BÅ«stas“, kuri 100 proc. kontroliuoja UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“. Bendrovė netiesiogiai, per savo kontroliuojamÄ Ä¯monę, valdo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“, kurioms ir suteikė ilgalaikes paskolas.

Atsakovė paaiškina, kad remdamasi bendrovės pateikta papildoma informacija nustatė, kad be paskolų UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“, dar viena paskola yra suteikta Lietuvos apmokestinamajam asmeniui – UAB „Šilalės būstas“ (202 000 Eur) ir kad Lietuvoje suteiktų paskolų suma surado 0,8 mln. Eur (arba 3,6 proc. bendro bendrovės paskolų portfelio). Paskolų portfelis ne Lietuvoje sudaro 96,4 proc. viso bendrovės paskolų portfelio: Lenkijoje – 49 proc. paskolų sumos arba 11 102 661,5 Eur, Latvijoje – 24 proc. paskolų sumos arba 5,4 mln. Eur paskolų iš bendro 22,5 mln. Eur paskolų portfelio. Didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.). Bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms, o bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur. Bendrovė paskolų teikimo veikla užsiima pastoviai (kelis metus iš eilės), paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla, todėl tokių paskolų teikimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Atsakovė nurodo, kad bendrovė 2018-06-01 pateikė praÅ¡ymÄ dėl sandorių grupės vertinimo. Todėl, vadovaujantis Mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui pateikimo, praÅ¡ymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių, patvirtintų 2011-10-19 VMÄ® virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-105 (toliau – Taisyklės), 9 punktu, VMI sprendime, kurį ginčija bendrovė, pateiktas sandorių grupės, o ne dviejų skirtingų sandorių vertinimas. Atsitiktinio pobÅ«džio sandorio kvalifikavimui PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme perskolintų lėšų (paskolos) kilmės pobÅ«dis (nuosavos ar banko) įtakos neturi. Sprendime buvo konstatuota aplinkybė, kad didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos ir, kadangi bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms bei atsižvelgiant į tai, kad bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur, padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla.

Atsakovė prieÅ¡tarauja bendrovės praÅ¡ymui kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo. Šį prieÅ¡taravimÄ motyvuoja tuo, jog nagrinėjamu atveju nėra neaiÅ¡kumų dėl bendrovės nurodytų ES teisės normų, taikomų ginčo teisiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus kreipiantis į ESTT.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius priėmė sprendimÄ , kuriuo nepritarė bendrovės siÅ«lomam mokesčių teisės aktų (Å¡iuo atveju – PVMÄ®) nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui, t. y. priėmė sprendimÄ , nustatytÄ MAÄ® 371 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Mokesčių mokėtojui ginčijamas sprendimas nesukuria pasekmių, nes pagal MAÄ® 371 straipsnio 7 dalį mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis Å¡iuo mokesčių administratoriaus sprendimu. Ginčijamu sprendimu mokesčių administratorius nenustatė įpareigojimo bendrovei, nesuformulavo privalomo PVMÄ® nuostatų taikymo, nepriskaičiavo mokestinių prievolių – sprendime iÅ¡dėstyta tik mokesčių administratoriaus pozicija, t. y. nesukėlė materialaus pobÅ«džio neigiamų pasekmių. Todėl ginčijamas sprendimas negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu dėl PVMÄ® nuostatų aiÅ¡kinimo. Bendrovė dėl, jos nuomone, netinkamų PVM nuostatų taikymo savo teises galėtų ginti kitais gynimo bÅ«dais – inicijuodama mokestinį ginÄÄ â€“ jeigu po mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų bÅ«tų priskaičiuojami ir nurodomi mokėtini mokesčiai.

Atsakovė, vadovaudamasi MAÄ® 371 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad nuspręsti ar prisiimti iÅ¡ankstinį įsipareigojimÄ dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo ar neprisiimti tokio įsipareigojimo yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Atsakovės atstovai teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti vadovaudamiesi atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta pritarti mokesčių mokėtojo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja City Service SE 2018-06-01 kreipėsi į VMI su prašymu pritarti jos siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams dėl po 2018-07-01 planuojamų skaičiuoti ir gauti palūkanų, kurios bus skaičiuojamos nuo ilgalaikių sandorių, t. y. nuo bendrovės suteiktų paskolų UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka“. Bendrovė prašyme nurodė, kad palūkanas nuo nurodytų ilgalaikių skolinimo sandorių planuoja skaičiuoti ir apskaityti kaip atsitiktinius sandorius (ūkines operacijas) PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Bendrovė praÅ¡yme nurodė, kad ji vykdo PVM apmokestinamÄ jÄ kontroliuojamų įmonių grupės valdymo veiklÄ â€“ teikia PVM apmokestinamas valdymo paslaugas 100 proc. kontroliuojamai UAB „Mano BÅ«stas“. UAB „Mano BÅ«stas“ kontroliuoja 100 proc. veiklos vykdymo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ akcijų paketus. PVM apmokestinamųjų valdymo paslaugų vykdymas yra pagrindinė bendrovės vykdoma PVM apmokestinama ekonominė veikla, kurios vykdymui ji skiria visus turimus savo žmogiÅ¡kuosius resursus, instrumentus, ilgalaikį turtÄ ir veiklai vykdyti reikalingų PVM apmokestinamųjų prekių ir paslaugų pirkimus. Bendrovė nėra pasirinkusi skaičiuoti PVM nuo PVMÄ® 28 straipsnio 1-4 dalyse nurodytų finansinių paslaugų ir PVM nuo suteiktų paskolų palÅ«kanų neskaičiuoja.

Bendrovė praÅ¡yme taip pat nurodė, kad iki praÅ¡ymo pateikimo momento ji yra suteikusi paskolas UAB „Mano BÅ«stas“ kontroliuojamoms grupės bendrovėms, t. y. UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“. Bendrovė praÅ¡yme atkreipė mokesčių administratoriaus dėmesį, jog paskola UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ suteikta iÅ¡ nuosavų lėšų, paskola UAB „Mano aplinka plius“ suteikta iÅ¡ Nordea Bank AB investicinio kredito lėšų, pasiskolintų tikslu finansuoti įmonių (kapitalo dalių) įsigijimÄ . Suteiktoms paskoloms administruoti bendrovė PVM apmokestinamųjų sÄ naudų nepatiria.

Bendrovė prašyme atkreipė mokesčių administratoriaus dėmesį, kad prašyme nurodyti paskolų sandoriai gali būti išskirti į du atskirus paskolų tipus pagal paskolintų lėšų kilmę.

Bendrovė paskolÄ , sudarytÄ su UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ apibÅ«dino Å¡iais požymiais: 1) paskola suteikta bendrovės valdomos UAB „Mano BÅ«stas“ kontroliuojamoms grupės įmonėms (dukterinėms bendrovėms); 2) paskola suteikta iÅ¡ bendrovės nuosavų lėšų (iÅ¡ paskirstyto pelno gauto kapitalo perskolinimas); 3) palÅ«kanų norma atitinka minimaliÄ visos įmonių grupės naudojamÄ palÅ«kanų normÄ 4 proc.; 4) paskola suteikta su tikslu sudaryti galimybę UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ laikinai pasinaudoti laisvu kapitalu, siekiant įvairių su įmonės veikla ir jos vystymu susijusių tikslų; 5) palÅ«kanų norma ir paskolos suma nėra susijusi su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis UAB „Mano BÅ«stas“, su teikiamų valdymo paslaugų apimtimi nekoreliuoja ir nuo jos nepriklauso.

Bendrovė praÅ¡yme paskolÄ , sudarytÄ su UAB „Mano aplinka plius“ apibÅ«dino Å¡iais požymiais: 1) paskola suteikta kontroliuojamai grupės įmonei (dukterinei bendrovės valdomos UAB „Mano BÅ«stas“ bendrovei UAB „Mano aplinka plius“); 2) paskola suteikta iÅ¡ Nordea Bank AB banko suteikto tikslinio kredito lėšų, kurio paskirtis yra užtikrinti kontroliuojamųjų dukterinių bendrovių aprÅ«pinimÄ kapitalu; 3) paskola suteikta su tikslu sudaryti galimybę bendrovės visiÅ¡kai kontroliuojamos UAB „Mano BÅ«stas“ dukterinei bendrovei UAB „Mano aplinka plius“ laikinai pasinaudoti pagrindinės grupės bendrovės (pareiÅ¡kėjos) kreditingumo reitingu ir pasiskolinti iÅ¡ trečiųjų Å¡alių siekiant su dukterinių įmonių veikla ir jos vystymu susijusių tikslų; 4) palÅ«kanų norma ir paskolos sumos nėra susijusios su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis UAB „Mano BÅ«stas“, su teikiamų valdymo paslaugų apimtimi nekoreliuoja ir nuo jos nepriklauso.

Bendrovė praÅ¡yme nurodė, kad Å«kinės operacijos, dėl kurių kreipiasi, bus sudaromos (palÅ«kanos skaičiuojamos) nuo 2018-07-01 iki paskolos sutartyse nurodyto kredito grÄ Å¾inimo termino, kuris yra skirtingas kiekvienai paskolos sutarčiai: UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ palÅ«kanos bus skaičiuojamos iki 2022-12-31, UAB „Mano aplinka plius“ palÅ«kanos bus skaičiuojamos iki 2022-12-31-12-31.

VMI, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos City Service SE 2018-06-01 praÅ¡ymÄ , 2018-06-29 raÅ¡tu Nr. (18.45) RT-21 kreipėsi į bendrovę su praÅ¡ymu pateikti papildomÄ informacijÄ apie planuojamus bÅ«simuosius sandorius : 1) paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu bendrovė PVM tikslais vykdo veiklÄ Lietuvoje; 2) jei bendrovė veiklÄ Lietuvoje vykdo per padalinį, įpareigojo bendrovę nurodyti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, ar bendrovės padalinys, esantis Lietuvoje, veiklai vykdyti turi pakankamus resursus, t. y. žmogiÅ¡kuosius ir techninius iÅ¡teklius, bei tinkamÄ struktÅ«rÄ finansinėms (paskolų teikimo) paslaugoms savarankiÅ¡kai teikti (pvz., kiek padalinyje Lietuvoje dirba darbuotojų, ar darbuotojai turi įgaliojimus sudaryti padalinio vardu sutartis ir priimti administracinius sprendimus savarankiÅ¡kai ); 3) ar nagrinėjamu atveju paskolos yra teikiamos per padalinį, esantį Lietuvoje, ar skolinamos ir padalinio lėšos; 4) ar paskolos yra teikiamos ir kitiems (ne tik UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“) apmokestinamiesiems (susijusiems ar nesusijusiems) asmenims.

PareiÅ¡kėja City Service SE 2018-07-19 raÅ¡tu pateikė VMI papildomÄ informacijÄ , o taip pat ir Buhalterinę pažymÄ dėl banko paskolos likučio 2018-06-30 ir Buhalterinę pažymÄ dėl bendrovės suteiktų paskolų likučio 2018-06-30.

VMI 2018-08-13 priėmė sprendimÄ Nr. 402-15 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo bÅ«simajam sandoriui“, kuriuo nusprendė nepritarti PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymui bÅ«simiesiems sandoriams.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VMI sprendimu pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018-12-18 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021-02-24 nutartimi pareiÅ¡kėjos City Service SE apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-12-18 sprendimÄ ir administracinę bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas pažymi, kad LVAT nagrinėjamoje byloje, siekdamas formuoti administracinių teismų praktikÄ nagrinėjant ginčus dėl MAÄ® 371 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų sudarė iÅ¡plėstinę teisėjų kolegijÄ , nurodė, kad siekis užtikrinti tinkamÄ Ä¯statyme įtvirtintų mokesčių mokėtojo teisių apsaugÄ ir efektyviÄ Å¡ių teisių gynybÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektams galimai jas pažeidus – svarbus tikslas, pateisinantis teismų praktikos kaitÄ .

LVAT nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ,,Tai, jog įstatymų leidėjas Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu sprendimu nesiekė, jog mokesčių administratorius pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl sandoriui taikytinos teisės, pirmiausia aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ Å¡io straipsnio nuostatų turinio – vertinamas tik mokesčio mokėtojo nurodytas mokesčių teisės aktų nuostatų taikymas. Be to, tai, jog, skirtingai nei klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais atveju (Mokesčių administravimo įstatymo 37 str., 141 str. 1 d. 4 p. (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija), įstatymas eksplicitiÅ¡kai nenumato mokesčio mokėtojo atleidimo nuo atsakomybės (baudų, delspinigių mokėjimo), kai mokesčių įstatymų pažeidimas bÅ«tų padarytas dėl aptariamame sprendime pateikto klaidingo iÅ¡aiÅ¡kinimo, taip pat patvirtina, jog įstatymų leidėjas nesiekė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame sprendime bÅ«tų pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl mokesčių mokėtojo bÅ«simojo sandorio kvalifikavimo apmokestinimo tikslais“.

Pagal MAÄ® 371 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su praÅ¡ymu pritarti jo siÅ«lomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui. Å iame praÅ¡yme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai apibÅ«dinti bÅ«simÄ jį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitÄ informacijÄ ir įrodymus, kuriais grindžia siÅ«lomÄ mokesčių teisės aktų nuostatų taikymÄ . Å iame straipsnyje vartojama sÄ voka „bÅ«simasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po Å¡ioje dalyje nurodyto praÅ¡ymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. PraÅ¡ymas negali bÅ«ti pateiktas dėl mokesčio dydžio.

PraÅ¡ymo pritarti mokesčių mokėtojo siÅ«lomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui pateikimo ir nagrinėjimo tvarkÄ , praÅ¡ymo formÄ , mokesčių administratoriaus sprendimo dėl praÅ¡ymo priėmimo ir sprendimo pakeitimo tvarkÄ , atitinkamo sprendimo formÄ nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie praÅ¡ymo pridėtinų dokumentų sÄ raÅ¡Ä (MAÄ® 371 straipsnio 8 dalis).

Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2011-10-19 įsakymu Nr. VA-105 (VMI viršininko 2017-07-24 įsakymo Nr. VA-64 redakcija).

Pagal MAÄ® 371 straipsnio ir Mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui pateikimo, praÅ¡ymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1 papunktį bÅ«simasis sandoris – mokesčių mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po praÅ¡ymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Kai ilgalaikis sandoris sudarytas iki praÅ¡ymo pateikimo mokesčių administratoriui, bÅ«simajam sandoriui priskiriamos Å«kinės operacijos, kurios vykdomos po praÅ¡ymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. PraÅ¡ymÄ mokesčių mokėtojas gali pateikti tik dėl bÅ«simųjų sandorių ir praÅ¡ymas negali bÅ«ti pateiktas dėl mokesčio dydžio (Taisyklių 5 ir 6 punktai).

Mokesčių mokėtojo pateiktame praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytas mokesčių mokėtojo pavadinimas (jei tai fizinis asmuo – vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio paÅ¡to adresas; nurodyta, dėl kurių sandorių ir mokesčių teisės aktų taikymo kreipiamasi; tiksliai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai apibÅ«dintas bÅ«simasis sandoris, kiekvienÄ faktÄ pagrindžiant prie praÅ¡ymo pridedamais dokumentais, nurodant sandorio Å¡alis bei jų tarpusavio ryÅ¡ius, kai tai turi įtakos apmokestinimui; detaliai apraÅ¡ytos visos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ ; nurodyti kiti su bÅ«simuoju sandoriu susiję sandoriai, kurie turi įtakos sprendimo priėmimui, bei kita apmokestinimui reikÅ¡minga informacija; nurodytas laikotarpis, per kurį numatoma sudaryti ir / ar vykdyti sandorį; suformuluoti klausimai dėl neaiÅ¡kumų, susijusių su mokesčių teisės aktų taikymu, ir apraÅ¡yta problema; nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, kurios, mokesčių mokėtojo nuomone, taikytinos apraÅ¡ytam bÅ«simajam sandoriui; tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas yra kreipęsis dėl paaiÅ¡kinimų iÅ¡ mokesčių administratoriaus gavimo, pridėti Å¡iais klausimais gauti mokesčių administratoriaus paaiÅ¡kinimai; patvirtinta, kad praÅ¡yme pateikta informacija yra teisinga, ir nurodytos visos aplinkybės, reikÅ¡mingos apmokestinimui (Taisyklių 11 punktas).

Taisyklių 12 punktas nustato, kad prie prašymo turi būti pridedami dokumentai arba jų kopijos (įrodymai), patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, sudaryta sutartis, parengtas sutarties projektas, ketinimo protokolas, oficialūs raštai su būsimomis sandorio šalimis bei kiti dokumentai).

Pagal MAÄ® 371 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: 1) pritarti praÅ¡yme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui. Priėmęs šį sprendimÄ , mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar Å¡is mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti mokesčių teisės aktų nuostatas bÅ«simajam sandoriui taip, kaip nurodyta sprendime, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus; 2) nepritarti praÅ¡yme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui. Å iame sprendime mokesčių administratorius turi nurodyti nepritarimo priežastis (Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taisyklių 26 punkte taip pat nustatyta, kad mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ , įvertinęs su praÅ¡ymu pateiktÄ medžiagÄ , priima sprendimÄ , kuriuo: arba pritaria praÅ¡yme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui (26.1 papunktis); arba nepritaria praÅ¡yme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui (26.2 papunktis). Pagal Taisyklių 30 punktÄ , jeigu mokesčių administratorius nepritaria mokesčių mokėtojo pateiktam apmokestinimo variantui, sprendime turi bÅ«ti nurodomi tokio sprendimo motyvai ir priežastys. Taigi, Å¡is sprendimas sukelia tam tikras teises ir pareigas mokestinių teisinių santykių dalyviams. Tokios pat pozicijos laikosi ir LVAT.

Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad VMI detaliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, susijusias su bÅ«simaisiais sandoriais. Bendrovės praÅ¡yme nurodytus paskolų sandorius įvertino iÅ¡skirdama juos į atskirus paskolų tipus pagal paskolintų lėšų kilmę. Sprendime pažymėjo, jog 300 000 Eur paskola UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ yra suteikta iÅ¡ nuosavų lėšų, kurių pagrindas yra bendrovės dukterinių įmonių uždirbtas ir bendrovei dividendų pavidalu paskirstytas pelnas (iÅ¡ paskirstytojo pelno – dividendų) uždirbtos lėšos. Paskola suteikta su tikslu leisti dukterinei bendrovei laikinai pasinaudoti bendrovės uždirbtu (sukauptu) kapitalu, siekiant pagerinti įvairius įmonės veiklos rodiklius, apyvartinį kapitalÄ , reikalingÄ dukterinės įmonės veiklos vykdymui. Už paskolÄ skaičiuojamos fiksuotos 4 proc. palÅ«kanos. Paskolos palÅ«kanos nėra susietos su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis, teikiamomis UAB „Mano BÅ«stas“, valdymo paslaugų apimties bei kainos neįtakoja. VMI taip pat pažymėjo, jog bendrovė, kaip grupės kontroliuojanti įmonė, yra sudariusi tikslinę investicinio kredito sutartį su Nordea Bank AB (ankstesnis pavadinimas Nordea Bank Finland Plc) banku, kurios pagrindu bendrovė dalį iÅ¡ banko pasiskolintų lėšų yra perskolinusi UAB „Mano aplinka plius“ su tikslu dalinai finansuoti UAB „Mano aplinka plius“ įvykdyta UAB „Toirenta“ kapitalo dalių įsigijimÄ . Paskolos sutarties su UAB „Mano aplinka plius“ pagrindu bendrovė skaičiuoja 4 proc. dydžio fiksuotas palÅ«kanas. Paskolų palÅ«kanos nėra susietos su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis, teikiamomis UAB „Mano BÅ«stas”, valdymo paslaugų apimties bei kainos neįtakoja.

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo, VMI įvertino ir bendrovės 2018-07-19 raÅ¡tu papildomai pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad bendrovė Lietuvoje neturi įsteigusi atskiro struktÅ«rinio padalinio, filialo, ar atstovybės, Bendrovė yra laikytina turinčia Lietuvoje nuolatinę buveinę, taip kaip ji suprantama Pelno mokesčio (toliau – PM) įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje. Bendrovė Å¡iuo metu turi 10 darbuotojų, apie kuriuos informacija yra pateikta Sodros duomenų bazei. Bendrovė pajamas iÅ¡ paskolų (palÅ«kanas) tiek PM, tiek PVM prasme, deklaruoja, apskaito ir apmokestina kaip Lietuvos nuolatinės buveinės pajamas, todėl mokesčių administratorius laikė, kad Bendrovė paskolas teikia per Lietuvoje įregistruotÄ nuolatinę buveinę.

VMI ginčijamame sprendime taip pat konstatavo, kad be paskolų UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ bendrovė yra suteikusi paskolÄ Lietuvos apmokestinamajam asmeniui UAB „Šilalės bÅ«stas“ (202 000 Eur). Daugiau paskolų Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims Bendrovė suteikusi nėra. Visas paskolas asocijuotiems asmenims bendrovė yra tinkamai deklaravusi Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba Å«kinių operacijų ataskaitoje (FR0528).

VMI ginčijamame sprendime pažymėjo, kad Lietuvoje bendrovės suteiktų paskolų suma sudaro 0,8 mln. Eur (arba 3,6 proc. bendro Bendrovės paskolų portfelio), o taip pat tai, kad Bendrovės paskolų portfelis ne Lietuvoje sudaro 96,4 proc. viso bendrovės paskolų portfelio: Lenkijoje – 49 proc. paskolų sumos arba 11 102 661,5 Eur, Latvijoje – 24 proc. paskolų sumos arba 5,4 mln. Eur paskolų iÅ¡ bendro 22,5 mln. Eur paskolų portfelio ir didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.). Remdamasis Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.), bei į tai, kad bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms, o bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur, mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla ir tokių paskolų teikimas negali bÅ«ti laikomas atsitiktiniais sandoriais.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad VMI ginčijamame sprendime ne tik nurodė faktines aplinkybes, bet ir pateikė iÅ¡samius argumentus bei motyvus, kuo remdamasi padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla ir kodėl tokių paskolų teikimas negali bÅ«ti laikomas atsitiktiniais sandoriais. VMI savo apibendrintus argumentus ir praÅ¡ymo vertinimÄ iÅ¡dėstė sprendime ir taip atsakė į esminius pareiÅ¡kėjos argumentus. Teismo įsitikinimu, VMI sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡ jo aiÅ¡ku, jog sprendimas nepritarti pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui bÅ«simiems sandoriams priimtas bÅ«tent vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus atliktų sandorių visumÄ ir tikrÄ jį turinį, o ne formÄ (MAÄ® 10 straipsnis). Mokesčių administratorius sprendime nepritarti praÅ¡yme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui bÅ«simajam sandoriui nurodė nepritarimo priežastis, t. y. paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla ir tokių paskolų teikimas negali bÅ«ti laikomas atsitiktiniais sandoriais.

PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant PVM atskaitos procentÄ miÅ¡rios veiklos atveju, neatsižvelgiama į PVM mokėtojo gautas pajamas iÅ¡ PVMÄ® 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai Å¡ie sandoriai yra atsitiktinio pobÅ«džio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

Taigi PVMÄ® nustato dvi esmines sÄ lygas, kada į pajamas iÅ¡ finansinių paslaugų teikimo (bendrovės atveju - paskolų teikimo) neatsižvelgiama (galima Å¡ias pajamas eliminuoti) apskaičiuojant PVM atskaitos procentÄ miÅ¡rios veiklos atveju, t. y. kai sandoriai yra atsitiktinio pobÅ«džio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

Pažymėtina, kad ESTT sprendime byloje C-306/94 konstatavo, kad sandorių eliminavimas iÅ¡ proporcinės apskaitos vardiklio yra skirtas užtikrinti PVM atskaitos sistemos neutralumÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad tik teisingas ir pagrįstas sandorių eliminavimas iÅ¡ proporcinės apskaitos vardiklio gali užtikrinti PVM sistemos neutralumÄ . Nepagrįstas sandorių eliminavimas neužtikrina PVM sistemos neutralumo ir iÅ¡kraipo PVM atskaitos proporcijÄ .

Kaip paaiÅ¡kinta PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies komentare, „nustatant, ar minėti sandoriai yra atsitiktinio pobÅ«džio, turėtų bÅ«ti kreipiamas dėmesys į PVM mokėtojo įprastai vykdomÄ (pagrindinę) veiklÄ (kelias veiklas). Jeigu PVM mokėtojas įprastai tiekia prekes ar teikia kokias nors paslaugas (nesusijusias su sandoriais dėl vertybinių popierių, paskolų teikimu ar pan.), o laikinai laisvas lėšas investuoja į vertybinius popierius ir iÅ¡ tų operacijų gali gauti pajamų, tai tokiu atveju neturėtų bÅ«ti laikoma, kad PVM mokėtojas įprastai vykdo tokio pobÅ«džio veiklÄ , kadangi Å¡iuo atveju sudaromiems sandoriams bÅ«dingi kiti požymiai nei įprastos veiklos atveju ir paskirstant pirkimo ir (arba ) importo PVM neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ias pajamas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti atskirai nagrinėjama pajamų, gautų iÅ¡ įprastinės veiklos, pajamų, gautų iÅ¡ finansinių operacijų ir (arba) nekilnojamojo turto sandorių, struktÅ«ra, siekiant iÅ¡vengti tokių atvejų, kai formaliai bandoma atitikti įstatymo nuostatas. Tuo pačiu pažymėtina, kad sandorių atsitiktinumo kriterijumi negali bÅ«ti laikomas vien sudaromų sandorių skaičius ar gautų pajamų suma.“

Taip pat akcentuotina, kad ESTT aiÅ¡kindamas atsitiktinio sandorio sÄ vokÄ yra pažymėjęs:

finansiniai sandoriai, laikomi atsitiktiniais sandoriais, jei jie nėra apmokestinamojo asmens įprasta verslo veikla, t. y. jie - tik antraeilės svarbos atsižvelgiant į bendras veiklos pajamas. Tokie sandoriai nebūtų laikomi atsitiktiniais, jei jie yra tiesioginis, tęstinis ir būtinas apmokestinamos įmonės veiklos išplėtimas arba jeigu jie reikalauja žymaus PVM apmokestinamų prekių ar paslaugų panaudojimo (byla C-174/08 NCC Construction Danmark);

skaičiuojant PVM atskaitos procentÄ finansiniai sandoriai turi bÅ«ti laikomi atsitiktiniais tiek, kiek jie apima tik labai ribotÄ apmokestinamų PVM prekių bei paslaugų naudojimÄ ir tas faktas, jog iÅ¡ finansinių sandorių gaunamos pajamos yra didesnės už pagrindinės veiklos pajamas nėra pakankamas, kad neleistųjų klasifikuoti kaip atsitiktinių sandorių (byla C-77/01 EDM);

valdymo įmonės gautos palÅ«kanos nuo paskolų, kurias ji suteikė savo dukterinėms bendrovėms tokiu bÅ«du siekiant paskolomis užtikrinti kapitalo prieinamumÄ , sukuria ekonominę veiklÄ tik tada, kai tokia veikla yra daugiau negu tik turto valdymas ir turi tiesioginį ryšį su vykdoma ekonomine veikla (PVM apmokestinamomis valdymo paslaugomis), t. y. tik tais atvejais, kai galima konstatuoti, kad paskolų teikimo veikla yra tiesioginis, nuolatinis ir bÅ«tinas vykdomos PVM apmokestinamosios veiklos pratęsimas. Kaip pabrėžė ESU tiesioginio, nuolatinio ir bÅ«tino vykdomos PVM veiklos pratęsimo nėra tais atvejais, kai įmonės reinvestuoja iÅ¡ dukterinių įmonių uždirbtus dividendus, juos laikinai paskolindamos dukterinėms bendrovėms, Å¡ių paskolų nesiejant su PVM apmokestinamomis valdymo paslaugomis, teikiamomis dukterinėms bendrovėms (byla C-142/99 Floridienne and Berginvest).

Kaip minėta, nagrinėjant bendrovės praÅ¡ymÄ leisti eliminuoti pajamas gautas iÅ¡ paskolų teikimo, skaičiuojant PVM atskaitos procentÄ , buvo vertinama, ar bendrovės paskolų teikimo sandoriai įmonėms UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ yra atsitiktinio pobÅ«džio ir ar bendrovė įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla (paskolų teikimo veikla). PraÅ¡ymo nagrinėjimo metu iÅ¡ pateiktos bendrovės informacijos buvo nustatyta, kad bendrovė Lietuvoje vykdo veiklÄ per nuolatinę buveinę, turi žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius (10 darbuotojų), patalpas ((duomenys neskelbtini)), o gautas pajamas iÅ¡ paskolų (palÅ«kanas) tiek PM, tiek PVM prasme, deklaruoja, apskaito ir apmokestina kaip Lietuvos nuolatinės buveinės pajamas. Todėl VMI pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolos yra teikiamos per padalinį esantį Lietuvoje. Vertindama tai, kad didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.), taip pat, kad bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms, o bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur, VMI turėjo pagrindÄ teigti, kad bendrovė paskolų teikimo veikla užsiima pastoviai (kelis metus iÅ¡ eilės), paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla, o tokių paskolų teikimas negali bÅ«ti laikomas atsitiktiniais sandoriais PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Atsakovė į bylÄ pateikė 2021-04-16 raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriame informavo teismÄ , kad pareiÅ¡kėja dar 2015-12-22 VMI buvo pateikusi praÅ¡ymÄ pritarti PMÄ® nuostatų taikymui bÅ«simiesiems sandoriams. Minėtame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja be kita ko, nurodė, kad 2015-08-10 užbaigtas Lietuvos įmonės AB „City Service“ (toliau – CS LT) ir Estijos įmonės „City Service EU“ jungimasis. Po jungimo CS LT baigė veiklÄ be likvidavimo procedÅ«ros, o Estijos įmonė pertvarkyta į pareiÅ¡kėjÄ City Service SE, prie kurios prijungta CS LT. City Service SE perėmė visÄ CS LT turtÄ , darbuotojus, teises ir įsipareigojimus bei tęsia vykdytÄ ir perimtÄ veiklÄ . Minėtame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, jog planuojama, kad City Service SE (t. y. iždo valdytojas / pareiÅ¡kėja) su Grupės įmonėmis sudarys paskolų sutartis ir joms paskolins City Service SE per nuolatinę buveinę Lietuvoje uždirbtus ir į nuolatinės buveinės pelno mokesčio bazę įtrauktus dividendus. PaaiÅ¡kino, kad City Service SE iÅ¡ Å¡ios veiklos planuoja uždirbti palÅ«kanų pajamas. Atsakovė nurodytas aplinkybes vertina, kad City Service SE 2015-12-22 praÅ¡yme dėl PMÄ® nuostatų taikymo bÅ«simiesiems sandoriams savo vykdomos finansinės veiklos netraktavo kaip atsitiktinių sandorių.

Atsakovė taip pat pateikė pareiškėjos VMI pateiktų asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitų (FR0528) vėlesniais laikotarpiais (už 2018 ir 2019 metus), iš kurių matyti, kad pareiškėja ir toliau yra suteikusi paskolų keliolikai skirtingų įmonių. Taip pat iš pareiškėjos nuo 2018-07-01 VMI teikiamose PVM deklaracijose (FR0600) deklaruotų sumų matyti, kad PVM neapmokestinamos pajamos (tame tarpe palūkanos už suteiktas paskolas) yra kelis kartus didesnės už deklaruojamas PVM apmokestinamas pajamas.

Atsakovės į bylÄ pateikti papildomi įrodymai dar kartÄ patvirtina, kad VMI sprendimu pagrįstai nepritarė pareiÅ¡kėjos 2018-06-01 praÅ¡yme nurodytam PVMÄ® nuostatų taikymui bÅ«simiesiems sandoriams, bÅ«tent, kad City Service SE po 2018-07-01 gaunamos palÅ«kanos, nuo 100 proc. kontroliuojamos UAB „Mano BÅ«stas“ grupės įmonėms UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ suteiktos 300 000 Eur paskolos bei nuo UAB „Mano aplinka plius“ suteiktos 315 000 Eur paskolos, bÅ«tų apskaitomos kaip atsitiktiniai sandoriai (Å«kinės operacijos) PVMÄ® 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į ESTT su prašymu dėl prejudicinio sprendimo, suformuluojant šiame skunde nurodytus klausimus (banko paskolos perskolinimo, paskolų ir kontrahentų skaičiaus, paskolų portfelio dydžio, skolinimo kaip įprastinės veiklos) dėl PVM direktyvos 174 str. 2 dalies c punkto nuostatos aiškinimo reikšmės sandorio kvalifikavimui kaip atsitiktinio sandorio PVM Direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme.

Teismas pažymi, kad ESTT praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta dėl atsitiktinio sandorio sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo. Teismas aukščiau sprendime jau aptarė ESTT sprendimų nuostatas, kuriais priimdama ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi ir VMI.

Teismui nekyla abejonių, jog aptartas ginčo santykių vertinimas, kiek jis yra susijęs su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka SÄ jungos teisės aktų nuostatas (nėra neaiÅ¡kumo (acte clair) dėl PVM direktyvos ir SÄ jungos teisminių institucijų jurisprudencijos taikymo Å¡ioje byloje) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.). Be to, atsakymas į pareiÅ¡kėjos siÅ«lomus pateikti prejudicinįus klausimus nėra reikalingas (bÅ«tinas) ginčui iÅ¡spręsti ir sprendimui priimti. Todėl atsisakytina tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieÅ¡taravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. GinčijamÄ sprendimÄ naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-08-13 sprendimas Nr. 402-15 yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti City Service SE praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Remdamasis iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos City Service SE skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Mefodija Povilaitienė

Jolanta Vėgelienė