2017-10-31 Nr. AB-19793-3-62-3-01953-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1752-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01953-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (A. J.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (A. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (A. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 6–8), kurį patikslino (I t., b. l. 23–24, 28–29) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos namai, Pataisos įstaiga), 77 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Kamerose Nr. 2, 3, 4 pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors nerūkė. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta jo teisė į sveikatai saugią aplinką. Kamerose Nr. 12, 13, 2, 3, 4 buvo prastas apšvietimas, ventiliacija, jose veisėsi pelėsis ir parazitai. Pareiškėjas detalizavo, jog kamerose Nr. 12 ir 13 sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas, neturėjo atskiros ventiliacijos, taip pat šiose kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 43–47) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo „baudžiamas kankinant“, neatitinka tikrovės. Pataisos įstaiga nesiekia žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Įstaiga, atsižvelgdama į turimus resursus, siekia užtikrinti tinkamas nuteistųjų laikymo sąlygas. Dėl kamerų būklės, t. y. ventiliacijos, didelės drėgmės, pelėsio, sanitarinio mazgo, pareiškėjui buvo atsakyta 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 7-2241, minėti nusiskundimai buvo išspęsti, ir dėl jų nuteistasis pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 32–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnį, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, darė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu (I t., b. l. 185–190) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

8. Teismas pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam kamerose Nr. 12 ir 13 nebuvo užtikrinta teisė į minimalią ploto normą, taip pat šiose kamerose buvo netinkamai atskirtas sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1‑111.2 punktuose įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Iš Pataisos namų pateiktos pažymos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerose Nr. 12 ir 13 buvo 3 kartus, jose bausmę atliko vienas. Kamera Nr. 12 yra pritaikyta dviem asmenims, jos plotas 4,88 kv. m, kamera Nr. 13 pritaikyta dviem asmenims, jos plotas 5,38 kv. m, taigi ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta tinkamai. Iš į bylą pareiškėjo pateiktų visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (buvo tikrintos kameros Nr. 12 ir 13) matyti, jog pažeidimai dėl kamerų sanitarinio mazgo sienelių neatitikimo higienos normoms nustatyta nebuvo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti visuomenės sveikatos centro kompetencija ir jo patikrinimo išvadomis, todėl, teismo vertinimu, kamerų Nr. 12 ir 13 sanitarinių mazgų sienelės buvo tinkamai įrengtos.

9. Teismas nurodė, kad iš Pataisos namų pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog miegamieji yra vėdinami per langus, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 24 punkto pažeidimų nenustatyta. Patalpos yra apšviečiamos per langus natūralia dienos šviesa, tamsiu paros metu naudojami šviestuvai. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, jog kameros Nr. 13 ir 12 ginčo laikotarpiu neatitiko kai kurių higienos normų. Kameroje Nr. 12 ties lubomis buvo matomas pelėsis, nebuvo įrengta atskira ventiliacija, dirbtinis apšvietimas taip pat neatitiko normos reikalavimų. Kameroje Nr. 13 ties lubomis buvo matomas pelėsis, nebuvo įrengta tualeto ventiliacija, taip pat kameroje Nr. 13 oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kartu teismas pažymėjo, jog ši higienos norma yra susijusi su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl minėtas higienos normos neatitikimas negali būti vertinamas kaip pataisos namų pareigūnų pažeidimas. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog jis kreipėsi į gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), ir gydytojo apžiūros metu buvo užfiksuotos (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas analizuojamas aplinkybes, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams laikomos nustatytomis.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog jis ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 2, 3, 4 buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kai pats yra nerūkantis, pagal Pataisos namų pateiktus duomenis nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nurodytose kamerose buvo atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. KTP kameroje Nr. 4 (16 parų), nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. KTP kameroje Nr. 2 (25 paras), nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. birželio 16 d. KTP kameroje Nr. 2 (37 paras), nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 29 d. KTP kameroje Nr. 3 (13 parų), nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. KTP kameroje Nr. 3 (3 paras), t. y. iš viso 94 paras. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 10 d. pažymoje yra nurodęs, jog negali būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat byloje yra Pravieniškių pataisos namų 3-čiojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 29 d. KTP kameroje Nr. 3 bausmę atliko pareiškėjas, pažymoje nurodęs, jog negali būti kameroje su rūkančiais asmenimis, tačiau toje pačioje pažymoje pažymėta, kad su pareiškėju atlikinėjo bausmę V. P., kuris buvo rūkantis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo vietos administracijai tenka pareiga pateikti įrodymus apie sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimą, tačiau jai to nepadarius, laikė pareiškėjo nurodytus teiginius, jog buvo laikomas su rūkančiais, nustatytus. Nors atsiliepime Pataisos namai akcentavo, kad pareiškėjas kitu metu yra nurodęs, jog yra rūkantis, taip pat yra užfiksuota, kad pareigūnai matė jį rūkantį, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo žalingų įpročių tęstinumo, turėjo būti užtikrinta teisė atlikti nuobaudą patalpoje kartu su nerūkančiais asmenimis, kuomet jis tokią valią išreiškė raštu ir tai patvirtino savo parašu. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė būti laikomam kartu su nerūkančiais asmenimis ginčo laikotarpiu, iš viso 94 paras, buvo pažeista.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo sveikatos dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas skundėsi dėl (duomenys neskelbtini), o psichologo pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas yra 23 kartus kreipęsis į specialistus ir yra išsakęs savo nepasitenkinimą kalinimo sąlygomis.

12. Teismui, įvertinus prieš tai nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad Pataisos namuose pareiškėjas 94 paras buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė atlikti bausmę higienos normas atitinkančiomis sąlygomis, nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Kartu teismas pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 700 Eur suma, priteistina iš atsakovo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–3) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižto ir melagingų įrodymų davimo (teiginys, jog pareigūnai matė pareiškėją rūkantį, yra melagingas).

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas tik dalį jo skundo, taip pat nenagrinėdamas visų jo skundo argumentų, pažeidė jo teises, nes neatsižvelgė į visas skunde nurodytas aplinkybes.

15. Pažymi, kad kameroje Nr. 13 dėl ploto trūkumo teko melstis atsisukus veidu į tualetą, t. y. į skylę grindyse.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo skundo argumentus, jog kamerose Nr. 12 ir 13 buvo per mažai vietos, atmetė kaip neatitinkančius tikrovės. Iš tiesų jam laisvo ploto liko tik apie 1,2 kv. m, nes kamerų plotas mažas (apie 5 kv. m), kamerose stovi dvi lovos, stalas, tualetas, kriauklė, spintelė, lentynėlė, tualeto pertvara. Be to, dalį kameros ploto užimantis sanitarinis mazgas taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra tik 0,80 kv. m ploto, kai turi būti 1,42 kv. m; pertvara nesiekia 1,5 m aukščio; neturėjo atskiros ventiliacijos; nebuvo durų, skiriančių nuo lango. Taigi buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, dėl ko jis patyrė didelę žalą. Pirmosios instancijos teismas sumenkino pareiškėjo patirtą moralinę žalą, patirtus pažeminimus bei baimę. Kauno visuomenės sveikatos centras nustatė visai kitokio pobūdžio pažeidimus (oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta ir kt.), taigi buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, neįvertinta byloje esančių įrodymų visuma.

17. Teigia, kad beveik 100 dienų patyrė dideles kančias dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, taip pat dėl pelėsio, laikymo su rūkančiais asmenimis, drėgmės, blogo apšvietimo. Jis buvo kankinamas, nuodijamas bei žeminamas sąmoningai, siekiant jam sukelti kančias.

18. Pareiškėjo nuomone, jam priteista 700 Eur suma yra per maža, nes kitoje byloje kitam asmeniui buvo priteista 1 600 Eur suma.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliaciniu skundu (II t., b. l. 5–7) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes, nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, todėl sprendimas turi būti pakeistas.

21. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esantys nutarimai ir pažymos patvirtinta, jog pareiškėjas yra rūkantis arba neprieštarauja būti kalinamas su rūkančiais. Taigi pareiškėjas klaidino pirmosios instancijos teismą dėl nerūkymo.

22. Mano, kad pareiškėjo teisės būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimas (be neturtinės žalos atlyginimo pinigais) būtų pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus (II t., b. l. 16–18) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

24. Sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo teisės būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimas (be neturtinės žalos atlyginimo pinigais) būtų pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 20–22) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsakovas savo atsiliepime iš esmės pakartojo kituose savo teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

28. Įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

29. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A‑979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

30. Tikrinamoje administracinėje byloje pateikti faktiniai duomenys dėl pareiškėjui tekusio ploto bei sanitarinio mazgo įrengimo tinkamumo (šios Nutarties 8 p.), pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde liko nepaneigti. Jo tvirtinimas apie per mažą plotą – bendro pobūdžio nepagrįstas teiginys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris analizuojamus pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neužtikrinto minimalaus kalinimo ploto, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo) vertino kaip nepagrįstus. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, aptariamoje dalyje neteisėti veiksmai, kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti pagrįstai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

31. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, t. y. jis 94 paras buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

32. Tokio pažeidimo konstatavimas yra neatsiejamas nuo teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatymo – paties pareiškėjo nerūkymo aplinkybės. Tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į įkalinimo įstaigą, apklausos anketa, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2015 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015 ir kt.). Tačiau, kai byloje yra ir kitokių duomenų, turi būti atliekamas įrodymų vertinimas, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau su pastarojo pozicija šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutikti negali.

33. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad pats pareiškėjas yra nurodęs galintis būti kalinamas su rūkančiais asmenimis (b. l. 120–121), o tai reiškia, jog nebuvo pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą dėl pareiškėjo nerūkymo, kartu ir dėl teisės į saugios sveikatai gyvenimo aplinkos pažeidimą, trukusį 94 paras, todėl šioje dalyje Pataisos namų apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

34. Pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė, ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

36. Tikrinamoje administracinėje byloje, pašalinus teisės į saugios sveikatai gyvenimo aplinkos pažeidimą, liko nustatytas higienos normų pažeidimas.

37. Nėra ginčo dėl to, kad dėl higienos normų nesilaikymo, trukusių ne mažą laiko tarpą (b. l. 44), pareiškėjas kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, buvo apžiūrėtas gydytojo, fiksavusio (duomenys neskelbtini), kas paneigia galimybę apsiriboti vien teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Tačiau, atsižvelgiant į pašalintą teisės pažeidimą (žr. Nutarties 33 p.), pirmosios instancijos teismo priteista suma negali būti palikta galioti, todėl yra mažinama.

38. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju buvo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, bet ne tokio dydžio, koks nustatytas Kauno apygardos administracinio teismo sprendime. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pareiškėjo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti I. S. (A. J.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

I. S. (A. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius