977bfdb5-e002-45d8-b843-342726ce8f11 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-361/2013Teisėja L. Bukauskienė                                         Teisminio proceso 1-84-1-00019-2012-9                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2013 m. vasario 21 d.     Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Jolantai Kližentyte,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,gynėjui advokatui A.

S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal V. V. gynėjo advokato A. S. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-27 nutarties, kuria V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 str., tačiau netaikyta priverčiamųjų medicinos priemonių ir baudžiamoji byla nutraukta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė: apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad V.

V., bÅ«damas nepakaltinamas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), tėvams priklausančiame name, kur ir pats gyvena, žinodamas, kad L. V. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra mažametis, jam atliko tvirtinimo veiksmus, tai yra ant veido užsidėjęs dujokaukę, iÅ¡gÄ sdino vaikÄ , liepė jam nusimauti kelnes ir atsukti nugarÄ . L. V. taip padarius, jam lietė nuogÄ užpakalį ir į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ Ä¯kiÅ¡o pirÅ¡tÄ .V. V. gynėjas advokatas A.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį, kuria baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti neįrodžius, jog V. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Nurodo, kad ikiteisminį tyrimÄ inicijavo mažamečio L. V. motina J. J., kuri parodymuose pateikė tariamÄ jos vaiko pasakojimÄ , tačiau kuris objektyviais įrodymais nepatvirtintas, įtarimų kitiems asmenims nepareikÅ¡ta. J. J. pripažino, kad jos santykiai su anyta R. V. blogi, pastaroji priekaiÅ¡tauja dėl sÅ«naus priežiÅ«ros, taigi neatmestina prielaida, kad J.

J. siekė apriboti vaiko bendravimÄ su seneliais, be to, turėdama įtakÄ mažamečiui, įteigė vaikui nebÅ«tus dalykus apie dėdę V. V.. Teismas nurodė, kad visi vaikai gal kÄ pameluoja, todėl kritiÅ¡kai vertino liudytojų A. V., E. J., P. N., M. N. parodymus, taigi teismas lyg ir pripažino, jog L. V. galėjo fantazuoti ir meluoti, tačiau tada nebeaiÅ¡ku, kodėl kritiÅ¡kai įvertinti minėtų liudytojų parodymai. Liudytojas E. J., kaip buvęs J. J. sutuoktinis, keletÄ metų gyveno su L.

V., todėl jį pažinojo, taigi svarbu, kaip E. J. apibÅ«dina vaikÄ . Liudytojai A. V., P. N., M. N. patvirtino, jog nėra pastebėję, jog V. V. domėtųsi seksu, pornografija ir kad jį domintų seksualinis gyvenimas. Teismo nutartyje kaip įrodymų Å¡altinis suabsoliutinama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2012-05-15–06-16 ekspertizės iÅ¡vados. Tačiau eksperto iÅ¡vados turi bÅ«ti vertinamos kaip ir kiti įrodymai, vadovaujamasi BPK 20 str. reikalavimais. Teismas, suteikęs pirmenybę ekspertizės iÅ¡vadai, kažkodėl nepasisakė dėl eksperto D.

T. parodymų teisme, kuriuose ekspertas paaiÅ¡kino, jog V. V. netikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, pakankamas gydymas bendrais pagrindais, taip pat, jog abejoja, ar V. V. galėjo įvykdyti nurodomÄ uždraustÄ veikÄ , tokiÄ nuomonę susidarė atlikdamas ekspertizę Å¡ioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad taip vadinama gÄ sdinimo priemonė – dujokaukė – seniai buvo naudojama kaip žaislas ir jÄ buvo ne kartÄ užsidėję kiti Å¡eimos nariai, taip pat ir pats L.

V., J. J.. Liudytojas D. N. nurodė, jog praÅ¡ydamas jam kiÅ¡ti pirÅ¡tÄ Ä¯ užpakalį, L. V. sakė, jog tai jam patinka, nes taip jie darė su V. V.. Tik po to atsirado J. J. pasakojimais pagrįsta versija, jog vaikui dėl V. V. veiksmų skaudėjo ir vaikas verkė. V. V. pareikÅ¡ti įtarimai pagrįsti tik vaiko pasakojimu, bet nepatvirtinti jokiais tiesioginiais ir objektyviais byloje surinktais įrodymais.Teismo posėdyje V. V. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Gynėjas apeliaciniame skunde ginčija V.

V. kaltę, kelia prielaidÄ , jog J. J. vaikui galėjo įteigti nebÅ«tus dalykus apie dėdę V. V.. Kolegija, įvertinusi byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , vis dėlto atmeta galimybę, jog mažametis L. V., kieno nors veikiamas galėjo meluoti ar iÅ¡sigalvoti apie V. V. ir taip galėtų bÅ«ti siekiama pakenkti V. V. ar jo tėvams, L. V. seneliams. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kiekviena iÅ¡ pusių (V. V. giminaičiai bei su L. V. gyvenantys giminaičiai) duoda savo pusei palankius parodymus.

IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog L. V. apie tai, jog V. V. jam į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ kiÅ¡o pirÅ¡tÄ , pirmiausia papasakojo kitam vaikui D. N.. Tai, jog L. V. tokias aplinkybes paminėjo, D. N. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. IÅ¡ vaikų pokalbio, kaip teigia, apie įvykį sužinojo ir pati J. J.. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ taip pat buvo apklaustas L. V., kuris papasakojo, jog dėdė V. V. buvo užsidėjęs kaukę, todėl Å¡io iÅ¡sigando, paskui dėdė pasiÅ«lė žaisti žaidimÄ , L.

V. nusimauti kelnes, o taip padarius, V. V. bÅ«damas už nugaros kiÅ¡o pirÅ¡tÄ jam į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , taip pat L. V. apklausos metu nupiešė kaukę, su kuria jį gÄ sdino, pieÅ¡inyje pažymėjo vietas, kurias jam lietė V. V.. Svarbu ir tai, jog tokias aplinkybes svetimiems asmenims vaikas papasakojo nedalyvaujant savo motinai. L. V. teiginius apie kaukę patvirtina ir objektyvÅ«s duomenys, kadangi kratos metu namuose, kuriuose ir gyvena V. V., rasta dujokaukė. PrieÅ¡ingai nei teigiama advokato apeliaciniame skunde, nuosprendyje nėra suabsoliutinama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, atlikta L.

V.. Å i ekspertizė vertinama kartu su kitais įrodymais bei leidžia teigti, jog L. V. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Be kita ko, Å¡ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad ekspertizės metu tiriamasis L. V. iÅ¡ esmės pakartoja anksčiau duotus savo parodymus, jo parodymai realistiÅ¡ki, atitinkantys jo žodynÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. Tokios ekspertizės iÅ¡vados leidžia dar tvirčiau paneigti apeliacinio skundo prielaidas apie motinos įtakÄ L.

V. ar tai, jog kaltinimai iÅ¡galvoti siekiant kažkam pakenkti.Gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog teismas nepasisakė dėl eksperto D. T. parodymų teisme, kuriuose ekspertas paaiÅ¡kino, jog V. V. netikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, taip pat ekspertas abejojo, ar V. V. galėjo įvykdyti nurodomÄ uždraustÄ veikÄ . Tačiau su Å¡iais argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas V. V. netaikė priverčiamųjų medicinos priemonių ir tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo, apygardos teismas su Å¡iais motyvais sutinka.

Be to, V. V. ekspertizė bei eksperto parodymai nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų, kurie, kolegijos vertinimu, yra pakankamai svarÅ«s, jog leistų spręsti, kad Å¡iuo atveju vis dėlto buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dujokaukė seniai buvo naudojama kaip žaislas ir jÄ buvo ne kartÄ užsidėję kiti Å¡eimos nariai, tačiau Å¡is argumentas nesuteikia pagrindo abejoti L. V. parodymais, jog jis, pamatęs V. V. su Å¡ia kauke, iÅ¡sigando.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

V. V. gynėjo advokato A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Dalius Jocys Teisėjai                                                                 Aurelija Sadauskaitė                                                                                Stasys Valužis