Legislator Case Law & Legislation
977baf17-2c09-4ee0-bfdd-71d9e025d26f AI generated

977baf17-2c09-4ee0-bfdd-71d9e025d26f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 977baf17-2c09-4ee0-bfdd-71d9e025d26f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus; nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės iÅ¡vadai, kad atsakovas siektų paslėpti turtÄ , mėgintų savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, sÄ moningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitaip elgtųsi nesÄ Å¾iningai, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomu.

Legislator headnote

AI generated

977baf17-2c09-4ee0-bfdd-71d9e025d26f · Lietuvos apeliacinis teismas: Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas Meyer & John GmbH & Co. KG atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė už turimų įsipareigojimų sumÄ kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin bloga.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr    Civilinė byla Nr. 2-1771/2012                         Procesinio sprendimo kategorija:110.1.                                                      (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Meyer & John GmbH & Co.

KG atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4888-611/2012 pagal ieÅ¡kovo Meyer & John GmbH & Co. KG ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiam AB bankui SNORAS dėl lėšų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovas Meyer & John GmbH & Co. KG kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 27 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE 20101227V990215 ir taikyti restitucijÄ , įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigines lėšas, kurių suma 2 225 580,50 Lt bei įpareigoti atsakovo bankroto administratorių grÄ Å¾intinÄ sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos.IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – BAB banko Snoras žinioje esančių ieÅ¡kovui priklausančių piniginių lėšų 2 225 580,50 Lt sumai areÅ¡tÄ , uždraudžiant atsakovui Å¡iomis lėšomis disponuoti be atskiro teismo leidimo, tačiau leidžiant iÅ¡ Å¡ių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo atveju reikalavimas yra labai didelis, kas savaime suponuoja bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė, kurios turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė už turimų įsipareigojimų sumÄ . BAB banko SNORAS bankroto administravimo sÄ naudos yra ypač didelės ir yra kompensuojamos iÅ¡ atsakovo turto. Ä®vertinus itin dideles bankroto administravimo iÅ¡laidas, kyla grėsmė, jog patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, toks teismo sprendimas negalės bÅ«ti praktiÅ¡kai įgyvendintas, kadangi visas BAB banko SNORAS grynųjų pinigų rezervas gali bÅ«ti iÅ¡leistas bankroto administratoriaus iÅ¡laidoms padengti.

Dabartinių grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų likučio užtektų dar apytiksliai 9 mėnesių administravimo iÅ¡laidoms padengti. Atsižvelgiant į BAB banko SNORAS bankroto procedÅ«ros sudėtingumÄ , labai tikėtina, kad ji truks ilgiau nei 9 mėnesius, todėl bÅ«tina užtikrinti, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ieÅ¡kovas turėtų realiÄ galimybę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo jo žinioje esančias ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias lėšas. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog BAB bankas SNORAS niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo pagal finansinio užtikrinimo sutartį jam perduotÄ turtÄ (pinigines lėšas), todėl yra bÅ«tina rezervuoti Å¡ias lėšas, užtikrinant, jog Å¡is BAB banko SNORAS žinioje esantis ieÅ¡kovo turtas nebÅ«tų įtrauktas į BAB banko SNORAS turto masę ir nebÅ«tų apskaitomas kaip banko turtas, iÅ¡ kurio bus dengiamos administravimo iÅ¡laidos ir tenkinami banko kreditorių reikalavimai bankroto byloje Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, kad vien ieÅ¡kinio sumos dydis nėra savarankiÅ¡kas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesant kitų aplinkybių, sudarančių prielaidÄ galimam teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Teismas preliminariai įvertindamas pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia garantijos suteikimo ir finansinio užtikrinimo sutartimis, kurių pagrindu tarp Å¡alių susiklostė garantijos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas tinkamam garantijos suteikimui sudarė terminuoto indėlio sutartį ir pervedė į jÄ ginčijamÄ 2 225 580,50 Lt sumÄ .

Taigi ieÅ¡kovo terminuotame indėlyje esančios lėšos (iki 100000 EUR) priskirtinos prie apdraustųjų lėšų pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ . Dėl likusios sumos dalies, virÅ¡ijančios draudiminę sumÄ , ieÅ¡kovas, kaip banko indėlininkas, turėjo pareikÅ¡ti bankrutuojančiam AB bankui SNORAS kreditorinį reikalavimÄ . Tokie reikalavimai tenkinami ketvirtÄ ja eile (Bankų įstatymo 87 str. 4 d.). Preliminariai (prima facie) įvertinus Å¡ias aplinkybes, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybe nagrinėjamoje byloje, teismui kilo abejonių dėl ieÅ¡kinio tenkintinumo, kadangi preliminariai nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadai, jog terminuoto indėlio sutartis yra negaliojanti.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, jog jų taikymu bus užtikrintas ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas Meyer & John GmbH & Co. KG atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė už turimų įsipareigojimų sumÄ kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin bloga.

Atitinkamai nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas vadovautis teismų praktikos formuluojama prezumpcija, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikÅ¡tas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .IeÅ¡kovas kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodė ne tik tai, jog atsakovo grynoji turto vertė yra mažesnė už jo įsipareigojimus net 2755,666 mln. litų suma (kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui), bet ir tai, jog atsakovo bankroto administravimo sÄ naudos, kurios kompensuojamos iÅ¡ atsakovo turto, yra ypač didelės. Ä®vertinus itin dideles bankroto administravimo iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad kyla grėsmė, jog patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, toks teismo sprendimas negalės bÅ«ti praktiÅ¡kai įgyvendintas, kadangi visas BAB banko SNORAS grynųjų pinigų rezervas gali bÅ«ti iÅ¡leistas bankroto administratoriaus iÅ¡laidoms padengti.Teismas neįvertino ieÅ¡kovo bei atsakovo ginčo specifikos, o bÅ«tent – ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, jog BAB bankas SNORAS niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo pagal finansinio užtikrinimo sutartį atsakovui perduotÄ turtÄ , todėl yra bÅ«tina rezervuoti Å¡ias lėšas, užtikrinant, jog Å¡is BAB banko SNORAS žinioje esantis ieÅ¡kovo turtas nebÅ«tų įtrauktas į BAB banko SNORAS turto masę ir nebÅ«tų apskaitomas kaip banko turtas, iÅ¡ kurio bus dengiamos administravimo iÅ¡laidos ir tenkinami banko kreditorių reikalavimai bankroto byloje.

Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertina pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, o vertina tik ieÅ¡kinio reikalavimo bei ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«dį.Remiantis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas patvirtinančiais įrodymais bei ieÅ¡kinio motyvais galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ jog ieÅ¡kinio reikalavimas atitinka ieÅ¡kinyje dėstomų argumentų pobÅ«dį ir todėl ieÅ¡kinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme ir apimtimi.Nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ skundžiamÄ nutartį priėmusio teismo argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, neva ieÅ¡kovo terminuotame indėlyje esančios lėšos yra priskirtinos prie apdraustųjų lėšų, o dėl likusių lėšų ieÅ¡kovas turėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovo bankroto administratoriui, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, kadangi Å¡ios aplinkybės yra nagrinėtinos sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.Pasisakydamas dėl Å¡ių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jau pačioje pradinėje bylos stadijoje, t. y. spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino ne tai, ar ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ bet pasisakė dėl bylos esmės, t. y. atsakė į esminį byloje spręstinÄ klausimÄ ar ginčo Å¡alių sudaryta terminuoto indėlio sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

VienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavus, kad preliminariai įvertinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nėra pagrindo teigti, kad ginčo Å¡alių sudaryta terminuoto indėlio sutartis yra negaliojanti, teismas iÅ¡ anksto (be bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės) de fakto atmetė vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, tokiu bÅ«du pažeisdamas ne tik formuojamÄ teismų praktikÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, bet ir esminius civilinio proceso principus.Atsakovas BAB „Snoras“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo terminuotame indėlyje esančios lėšos (iki 100 000 EUR) priskirtinos prie apdraustųjų lėšų pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ . Dėl likusios sumos dalies, virÅ¡ijančios draudiminę sumÄ , ieÅ¡kovas kaip banko indėlininkas, turėjo pareikÅ¡ti BAB „Snoras kreditorinį reikalavimÄ . Tokie reikalavimai yra tenkinami ketvirtÄ ja eile. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog preliminariai nėra pagrindo teigi, jog terminuotojo indėlio sutartis yra negaliojanti.

Taip pat atsakovas pažymėjo, kad net ir patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl terminuotojo indėlio sutarties pripažinimo negaliojančia, tai neturėtų jokio poveikio ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimo tvarkai. Atsakovas neginčija fakto, kad po užtikrinamų finansinių įsipareigojimų visiÅ¡ko įvykdymo finansinis užstatas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, tačiau iÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ , toks grÄ Å¾inimas visais atvejais galimas tik Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį – atsakovui), įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui, siekdamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 27 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE 20101227V990215 ir taikyti restitucijÄ , t. y.

įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigines lėšas, kurių suma 2 225 580,50 Lt bei įpareigoti atsakovo bankroto administratorių grÄ Å¾intinÄ sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – BAB banko Snoras žinioje esančių ieÅ¡kovui priklausančių piniginių lėšų 2 225 580,50 Lt sumai areÅ¡tÄ , uždraudžiant atsakovui Å¡iomis lėšomis disponuoti be atskiro teismo leidimo, tačiau leidžiant iÅ¡ Å¡ių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju netaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra įtrauktas į atsakovo BAB banko Snoras kreditorių sÄ raÅ¡Ä , todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymui ar galimam įvykdymo apsunkinimui grėsmės nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011), tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumÄ , sprendžia, ar ieÅ¡kinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta apskritai jokių duomenų apie ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog minėta suma bÅ«tų tokia didelė atsakovui, kad ji savaime sÄ lygotų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo galimybę (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus bei prieÅ¡tarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo apelianto atskirojo skundo argumentus. Kaip minėta aukščiau, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu:

1) asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus;

2) nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės iÅ¡vadai, kad atsakovas siektų paslėpti turtÄ , mėgintų savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, sÄ moningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitaip elgtųsi nesÄ Å¾iningai, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomu.

             Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                 Algirdas Gailiūnas                      Kazys Kailiūnas                            Vytas Milius