9777196f-e613-4250-a7da-3895dd0aedbc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. 2-1539/2012Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00668-2010-2         Procesinio sprendimo kategorija: 126.8(S)                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria kreditorių susirinkimo nutarimo dalis pakeista, civilinėje byloje Nr. 2-256-278/2012 pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundÄ bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Intrapakas“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania, valstybinė įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kvistija“, uždaroji akcinė bendrovė „IGK Service“, uždaroji akcinė bendrovė „MaiÅ¡elis“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumu.PareiÅ¡kėjas BUAB „Intrapakas“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau - VSDFV Panevėžio skyrius) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. balandžio 6 d. BUAB „Intrapakas“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ â€žDėl administravimo iÅ¡laidų tenkinimo iÅ¡ įkeisto turto“ (t. 2, b.l. 145-147).

Nurodė, kad 2012 m. balandžio 6 d. įvyko bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl administravimo iÅ¡laidų tenkinimo iÅ¡ įkeisto turto ir nutarta, kad AB SEB bankas, kaip įkaito turėtojas ir hipotekos kreditorius, iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, apmoka pusę bankroto administravimo iÅ¡laidų, bet ne daugiau kaip 66 646,64 Lt. Likusios bankroto administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ neįkeisto įmonės turto pardavimo, nuomos, skolų grÄ Å¾inimo ir pan.

PareiÅ¡kėjo teigimu, priimtas nutarimas yra palankus tik įkaito turėtojui ir pažeidžia kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nes įkeisto turto pardavimo dienai administravimo iÅ¡laidos sudaro 133 293,28 Lt, o viso parduoto turto gautų lėšų (940 437,98 Lt) net 92,83 proc. sudaro lėšos gautos iÅ¡ įkeisto turto. AB SEB banko reikalavimų tenkinimui bankroto procese gauta daugiausiai lėšų už jam įkeistÄ parduotÄ turtÄ , bet administravimo iÅ¡laidoms bus skirta proporcingai jų mažiau nei iÅ¡ kito turto, todėl sumažėja įkaito turėtojo prisidėjimas prie administravimo iÅ¡laidų atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kelia abejones ir nutarimo priėmimo teisėtumas procedÅ«rine prasme. 2012 m. balandžio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime ginčo nutarimas buvo priimtas pagal AB SEB bankas pateiktÄ balsavimo raÅ¡tu biuletenyje nurodytÄ formuluotę. Protokole atspindėta, kad už tokį nutarimÄ balsavo 73,11 proc., nors, pareiÅ¡kėjo teigimu, turėtų bÅ«ti 73,28 proc. Taip pat iÅ¡ pateiktų balsavimo raÅ¡tu biuletenių matyti, kad nutarimo projektas skiriasi nuo priimto nutarimo.

Jei nekiltų ginčas dėl priimto nutarimo esmės teisingumo ir teisėtumo, galima bÅ«ti laikyti, kad tai formalus skirtumas ir kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ palaikė priimtÄ ginčo nutarimÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju netikslumas balsavime keičia ir patį nutarimo priėmimÄ arba nepriėmimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ir kitų kreditorių palaikymas priimant ginčo nutarimÄ taip pat abejotinas, nes UAB „MaiÅ¡elis“ balsavimo raÅ¡tu biuletenyje visur balsuoja „už“, tačiau balsuojant už ginčo nutarimÄ nepasiraÅ¡o, UAB „Kvistija“ – pasiraÅ¡o balsavimo raÅ¡tu biuletenyje, tačiau neaiÅ¡ku kaip balsuoja - „už“ ar „prieš“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi skundÄ tenkino. Bankrutavusios UAB „Intrapakas“ kreditorių 2012 m. balandžio 6 d. susirinkimo nutarimo „Dėl administravimo iÅ¡laidų tenkinimo iÅ¡ įkeisto turto“ dalį, kuria nustatyta, kad iÅ¡ AB SEB bankas įkeisto turto pardavimo gautų lėšų kreditorius skiria ne daugiau kaip 66 646,64 Lt sumÄ turto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, pakeitė, nurodant jog kreditorius AB SEB bankas apmoka 123 736,15 Lt administravimo iÅ¡laidų.

KitÄ nutarimo dalį paliko nepakeistÄ (t. 2, b.l. 203-205). Teismas nustatė, kad įkeisto turto pardavimo dienai įmonė buvo patyrusi 133 293,28 Lt administravimo iÅ¡laidų, iÅ¡ įmonės turto pardavimo gauta 940 437,98 Lt lėšų, kurių 873 000 Lt sudarė lėšos, gautos pardavus įkeistÄ turtÄ , todėl iÅ¡ įkeisto turto gautos lėšos sudaro 92,83 proc. visų gautų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui įkeistas turtas buvo vertingas, jo administravimui skirtos iÅ¡laidos buvo žymiai didesnės, o likusi neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto dalis nėra didelė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įkeisto turto pardavimo laikotarpiu 92,83 proc. patirtų administravimo iÅ¡laidų dalį turi padengti AB SEB bankas.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas įvertino aplinkybę, jog įmonė ateityje dar patirs administravimo iÅ¡laidų ir iÅ¡ gautinų lėšų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai nebus padengti ar net dengiami. Teismo teigimu, skundžiamas nutarimas dalyje, kuria nustatyta, kiek konkrečių iÅ¡laidų atlygins įkaito turėtojas AB SEB bankas, pažeidžia kreditorių teises, nes kreditoriai, kurių reikalavimų tenkinimas nėra užtikrintas, negali bÅ«ti iÅ¡ esmės daugiau atsakingi už bendrovės administravimo iÅ¡laidų padengimÄ nei kreditorius, kurio didesnė nei pusė patvirtinto finansinio reikalavimo yra padengiama pardavus tik dalį įkeisto turto.

Todėl ginčijamu nutarimu AB SEB bankas skirta apmokėti 66 646,64 Lt suma iÅ¡ 133 293,28 Lt patirtų administravimo iÅ¡laidų yra aiÅ¡kiai per maža. Kadangi kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimÄ dalinai lemia kreditoriaus AB SEB bankas pozicija, todėl, siekiant neužvilkinti bankroto procedÅ«rų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir nutarimÄ pakeisti, nurodant, jog bankrutavusios įmonės kreditorius AB SEB bankas iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ privalo apmokėti 123 736,15 Lt administravimo iÅ¡laidų (133 293,28 x 92,83 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo nutarimo dalis keistina, dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų balsavimo raÅ¡tu biuleteniuose (paraÅ¡o nebuvimas, nutarimo formuluotės netikslumai) teismas nepasisakė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau – apeliantas) praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti (t. 3, b.l. 1-3). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas iÅ¡sprendė kreditorių kompetencijai priskirtÄ klausimÄ dėl lėšų skirstymo, nors teismas, apelianto nuomone, turėtų tik panaikinti tuos kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, ir perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

Apeliantas nurodo, kad nereikėtų preziumuoti, jog kreditorių susirinkimas, spręsdamas iÅ¡ naujo klausimÄ , ignoruos teismo argumentus ir priims tokį pat nutarimÄ kaip ir panaikintasis. Teismas pritarė abejotinai lėšų skirstymo formuluotei (kriterijams): administravimo iÅ¡laidos tenkinamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo dienai. IÅ¡ to sektų, kad jei bÅ«tų parduotas tik įkeistas turtas, Å¡imtas procentų administravimo iÅ¡laidų bÅ«tų iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ Å¡io turto vertės. Likęs turtas, kuris bus parduodamas vėliau, bei visos kitos vėliau gautos lėšos nebus „apmokestinamos“, t.y. nebus iÅ¡ jų atskaitoma administravimo iÅ¡laidoms dengti.

Teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis, nurodė, kad likusi neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto dalis nėra didelė, o įmonė ir ateityje patirs administravimo išlaidų. Apelianto teigimu, konkrečiau visa tai galėtų paskaičiuoti patys kreditoriai. Taip pat įmonėje yra likę nemažai dar neparduoto turto, kuris nėra įkeistas SEB bankui, todėl neįvertinus, neteisinga dabar kategoriškai spręsti, kad vienas hipotekos kreditorius jau dabar turi padengti 92,83 proc. visų administravimo išlaidų.

Apelianto teigimu, teismas iÅ¡sprendė klausimÄ iÅ¡ esmės neiÅ¡tyręs visumos bylos aplinkybių. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB „Intrapakas“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ (t. 3, b.l. 8-9). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-250/2012 konkrečiai nurodomas kreditoriaus įkaito turėtojo administravimo iÅ¡laidų tenkinimo proporcingumo principas.

Ta pačia nutartimi pasisakyta ir dėl teismo įsikiÅ¡imo į kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus ir jų pakeitimÄ , jei Å¡ie nutarimai neatitinka įstatyminio reglamentavimo. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas VSDFV Panevėžio skyrius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti galioti (t. 3, b.l. 11-13). Nurodo, kad proporcingumo principas apmokant administravimo iÅ¡laidas užtikrina kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

Teismo iÅ¡vada, kad įkaito turėtojas dengia administravimo iÅ¡laidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistÄ ir neįkeistÄ turtÄ , atitinka teismų praktikÄ ir Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis nustatyta, iÅ¡ kokių lėšų atlyginamos administravimo iÅ¡laidos. Teismas, pakeisdamas ginčo nutarimÄ , tinkamai ir objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, įvertino visas aplinkybes, pateiktus duomenis apie gautas lėšas ir administravimo dydį.

Teismo nutartis yra pagrįsta ir, pareiÅ¡kėjo nuomone, nevirÅ¡ijanti savo kompetencijos. Taip pat teismas nutartyje vadovavosi ne prielaidomis, o pateiktais faktais apie gautas lėšas bankroto procese ir administravimo iÅ¡laidų dydį, taigi, teismas turėjo visus tikslius duomenis nutarčiai priimti. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 3, b.l. 20-22). Nurodo, kad kreditorius AB SEB bankas yra įgijęs lygias teises kartu su visais kitais kreditoriais dalyvauti įmonės bankroto procese, todėl kartu su visais kreditoriais įgijo ir vienodas pareigas, kylančias iÅ¡ bankroto procedÅ«rų vykdymo, įskaitant ir pareigÄ atlyginti bankroto proceso metu susidariusias administravimo iÅ¡laidas.

Todėl VÄ® Turto bankas nesutinka, kad kreditorius AB SEB bankas turi atlyginti mažiau administravimo iÅ¡laidų nei kiti kreditoriai, nes tai prieÅ¡tarauja visų kreditorių lygybės ir teisėtų lÅ«kesčių principui. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl administravimo iÅ¡laidų tenkinimo iÅ¡ įkeisto turto“ dalį, kuria nustatyta, kad iÅ¡ AB SEB bankas įkeisto turto pardavimo gautų lėšų kreditorius skiria ne daugiau kaip 66 646,64 Lt sumÄ turto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, pakeitė, nurodant jog apeliantas apmoka 123‘736,15 Lt administravimo iÅ¡laidų.

Taigi, iÅ¡ esmės teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas apskųstoje jo dalyje yra neteisėtas, ir faktiÅ¡kai pasisakė, kad buvo teisėtas kitas (įmonės administratoriaus) kreditorių susirinkimui pateiktas pasiÅ«lymas. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo skundu neprašė nustatyti apelianto kokio nors konkretaus prisidėjimo administravimo iÅ¡laidų padengime, prašė tik panaikinti nutarimÄ , kuriuo kreditorių susirinkime buvo nutarta patenkinti apelianto pasiÅ«lymÄ . Byloje iÅ¡ esmės yra kilęs ginčas dėl privilegijuoto kreditoriaus (apelianto) administravimo iÅ¡laidų apimties ir jos apskaičiavimo principo realizavus įkeistÄ jam turtÄ bei teismo kompetencijos nustatyti administravimo iÅ¡laidoms konkrečiÄ privilegijuoto kreditoriaus mokėtinÄ sumÄ . Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bankroto bylose pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 36 str. 2 d.). Nagrinėjamo atskirojo skundo argumentų kontekste matyti, kad apeliantas nekvestionuoja savo pareigos prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų atlyginimo. Todėl Å¡iuo aspektu iÅ¡samiau teisėjų kolegija nepasisako. Ä®BÄ® 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai pirkėjas sumoka visÄ kainÄ už nupirktÄ Ä¯keistÄ turtÄ , įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo iÅ¡laidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintÄ sumÄ , ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Å¡ios kainos gavimo dienos turi bÅ«ti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Ä®statymas nedraudžia kreditorių susirinkimui nustatyti atskaitytinÄ iÅ¡ hipotekos kreditoriaus administravimo iÅ¡laidoms sumÄ ar jos apskaičiavimo principus ir iki turto realizavimo. Bet kuriuo atveju tiek administravimo iÅ¡laidoms kreditorių skirtinÄ sumÄ apskritai, tiek hipotekos kreditoriaus administravimo iÅ¡laidoms, realizavus įkeistÄ turtÄ , skirtinÄ sumÄ konkrečiai įstatymas paveda kreditorių susirinkimui (Ä®BÄ® 23 str. 5 d., 33 str. 6 d.). Pažymėtina, kad Ä®BÄ® 23 straipsnis nustato plačias kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises visoje eilėje bankroto procedÅ«rų metu spręstinų klausimų.

Taigi, iÅ¡ esmės sutiktina su apeliantu, kad kreditorių susirinkimas tam tikra prasme sprendžia klausimus savivaldos principu, susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti tikrinami teismine tvarka (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.). Turint galvoje plačias kreditorių susirinkimo teises kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Ä®statymas nenumato, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti savo iniciatyva teismas apskritai (iÅ¡skyrus supaprastinto bankroto procedÅ«rose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimÄ , kokiu nors klausimu konkrečiai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobÅ«džio teismo įsikiÅ¡imas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo iÅ¡sprendimas) galėtų bÅ«ti pateisinamas tik iÅ¡imtinais atvejais, t.y. kai priimami nutarimai yra aiÅ¡kiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo, kelių kreditorių nesÄ Å¾iningų susitarimų ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti.

Å iame kontekste pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantas, nors ir turintis didelį balsų skaičių, atskirajame skunde nurodo, kad jeigu Å¡iai bylai aktualus klausimas dėl jo dalies administravimo iÅ¡laidose nustatymo bÅ«tų sprendžiamas iÅ¡ naujo, teismo procesinis sprendimas nebÅ«tų ignoruojamas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tinai bus priimtas tik toks nutarimas, kuris jau buvo priimtas ir skundžiamas Å¡ioje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir paminėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo nustatant konkrečiÄ apelianto iÅ¡laidų sumÄ administravimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Tokios iÅ¡vados neÅ¡alina ir teismo motyvas, kad tai daroma siekiant bankroto procedÅ«rų operatyvumo, nes bankroto procedÅ«rų operatyvumo ir administravimo iÅ¡laidų  nedidinimo aspektais turi bÅ«ti suinteresuoti ir patys kreditoriai, be to, procedÅ«rų operatyvumas nėra savitikslis ir jis, kaip ir teismo aktyvumo pareiga bankroto bylose, negali pateisinti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimo. Todėl skundžiama nutartis ta apimtimi, kuria kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl apelianto skirtinos administravimo iÅ¡laidų sumos buvo pakeista nustatant konkrečiÄ apelianto skirtinÄ sumÄ administravimo iÅ¡laidoms, nepripažintina pagrįsta.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo skundu prašė tik panaikinti skundžiamÄ kreditorių susirinkimo dalį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkina, tačiau toliau nurodė nustatantis kitokiÄ apelianto skirtinÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ . Apeliantas savo atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl to, kad aptariama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis buvo teisėta ir pagrįsta, o neteisėtas ar nepagrįstas yra bÅ«tent teismo nesutikimas su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu ir skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies pirmojoje dalyje nurodytas procesinis sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo skundo patenkinimo.

Todėl atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria konstatuota, jog pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties dalis, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas, paliekama nepakeista, ir į tai, kad nutarties dalis dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo nustatant konkrečiÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , kaip minėta, nėra pagrįsta, skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies antroji dalis iÅ¡dėstoma pagal pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to ir tenkinto skundo reikalavimÄ .Dėl aukščiau padarytų iÅ¡vadų atskirojo skundo argumentai, susiję su administravimo iÅ¡laidų, tenkančių hipotekos kreditoriui iÅ¡ gautų lėšų realizavus įkeistÄ turtÄ , apskaičiavimo principų esminės reikÅ¡mės ginčo dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo iÅ¡sprendimui neturi.

Todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu nepasisako, tik pastebi, kad administravimo išlaidų paskirstymas proporcingai lėšoms, gautoms iš įkeisto ir neįkeisto turto realizavimo, nors ir nėra numatytas įstatyme, bet ir neatmestinas bei pripažįstamas teisminėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Šiame kontekste pastebėtina, kad iš aptariamos bankroto bylos duomenų matyti, jog dalis tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto apskritai dar nėra parduoti, todėl ir proporcingumo principo taikymo atveju nustatyti teisingas proporcijas nėra galimybes bei iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog kito turto vertė nėra didelė, administravimo išlaidos bus patiriamos ir ateityje, vadovavosi prielaidomis (anot apelianto, „iš akies“).

Kita vertus, bendrÄ ja prasme galima svarstyti ir tai, ar proporcingumo principas yra besÄ lygiÅ¡kai vienintelis visais atvejais, pavyzdžiui, tuomet, kai itin ženkli administravimo iÅ¡laidų suma patiriama dėl neįkeisto turto, o įkeistas turtas iÅ¡ esmės tiesioginių iÅ¡laidų nereikalauja. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai bet kuriuo atveju turėtų spręsti kreditorių susirinkimas, turintis galimybę betarpiÅ¡kai gauti informacijÄ iÅ¡ administratoriaus ir kontroliuoti procedÅ«rų eigÄ .

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį pakeisti iÅ¡dėstant jos rezoliucinės dalies antrÄ jÄ dalį taip: Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Intrapakas“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo iÅ¡laidų tenkinimo iÅ¡ įkeisto turto“ ir perduoti šį klausimÄ kreditorių susirinkimui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Alė Bukavinienė                                                                                                                                                                                                                 Alvydas Poškus                                                                                                                                                                                                                                                                      Dalia Vasarienė