9773c49a-d196-412a-97de-e5414a3c9d9b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1763-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03877-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.4.2.8. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-886-598/2016/2016 pagal pareiÅ¡kėjo N. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims AB DnB bankui, AB SEB bankui, UAB „Mokilizingas“, Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialÄ , UAB „General Financing“, UAB „GELVORA“, UAB „SB lizingas“ (buv.

UAB „Ūkio banko lizingas“), BAB bankui Snoras, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BIGBANK AS filialui, „Swedbank lizingas“, UAB, PlusPlus Inkaso UAB, antstolei L. D., antstoliui V. K., antstoliui R. S., antstoliui M. L., antstolei A. A., antstolei S. V., antstoliui V. Z., antstoliui M. P., antstolei R.

G., antstolei R. S., dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas N. M. teismui pateiktu pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skirti UAB „Lexuna“. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui N. M.. Teismas nustatė, kad bendra pareiÅ¡kėjo įsiskolinimų suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, yra 86 419,86 Eur, kuri virÅ¡ija FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ sumÄ .

PareiÅ¡kėjas trijų mėnesių laikotarpiu (nuo 2008-07-28 iki 2008-11-01) su trylika kreditorių sudarė kreditavimo sutartis. PareiÅ¡kėjas pripažino, kad pagal kredito sutartis gautos lėšos ir daiktai nebuvo panaudoti pareiÅ¡kėjo bÅ«tinų poreikių tenkinimui, o buvo perduoti S. S. ir V. Č. už pažadÄ atsilyginti, t. y. pareiÅ¡kėjas tikėjosi iÅ¡ Å¡ių sandorių pasipelnyti. Paskolos ar kito turinio sutartys su S. S., V. Č. nebuvo sudarytos, jokios lėšų ir daiktų perdavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos.

Pinigai buvo perduoti pasitikėjimo pagrindu. Apie tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo apgautas, jis sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos, paaiÅ¡kėjus, jog buvo apgauti ir kiti asmenys. Tik tada jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu. Å iuo metu Kauno apskrities VPK Kriminalines policijos Ekonominių nusikaltimų valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 23-1-00715-10 dėl S. S. ir V. Č. sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriame pareiÅ¡kėjas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas minėtiems asmenims bÅ«tų pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį atlyginti jo nurodytÄ 900 090,53 Eur dydžio turtinę žalÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo įsiskolinimai kreditoriams susidarė dėl netinkamo vartojimo ir kitų paskolų sutarčių vykdymo, nes pareiÅ¡kėjas, prisiimdamas įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti ir kurių neketino vykdyti, pats sukėlė savo nemokumÄ , kas leido teismui teigti, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo sÄ Å¾iningas.2008 m. pareiÅ¡kėjo sudaryti sandoriai nebuvo bÅ«tini ir pareiÅ¡kėjas jų sudarymo metu turėjo suvokti, jog tokios apimties įsipareigojimų vykdyti jis negalės, todėl vien Å¡iuo aspektu yra konstatuotinas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas.

Å iuo atveju pažymėtina, kad nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Nagrinėjamu atveju vertinamas asmens elgesys, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus.IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo, pareiÅ¡kėjas savo finansinių įsipareigojimų nevykdė (iÅ¡skyrus vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese priverstine tvarka), dėl ko skolos ne tik nemažėjo, bet dar ir iÅ¡augo.Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo finansines galimybes vykdyti sandorius.

PareiÅ¡kėjas turėjo pagrįsti savo teiginius ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus (CPK 12 str., 178 str.). PareiÅ¡kėjas elgdamasis atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog trijų mėnesių laikotarpiu sudarydamas vienÄ po kito devyniolika skolinimosi sandorių, nepataisomai sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Svarbi ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas sudarinėjo nebÅ«tinus sandorius, nes pats jais nepasinaudojo, o gautas pinigų sumas ir daiktus perdavė kitiems asmenims.

Be to, vėliau jis nevykdė ir neketino vykdyti savo įsipareigojimų, aplaidžiai tikėdamasis, kad juos už jį įvykdys kiti asmenys. Besaikis kreditų ėmimas ir savo finansinės padėties sunkinimas buvo sÄ lygotas ne bÅ«tinųjų poreikių tenkinimu, o siekiu pasipelnyti. Todėl ir vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį per paskutinius trejus metus kartu su 2008 m. sudarytais sandoriais, jo elgesys negali bÅ«ti pripažintinas sÄ Å¾iningu.PareiÅ¡kėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis per pastaruosius trejus metus, žinodamas apie prisiimtus ir nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams, siekė pagerinti savo finansinę padėtį bei maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais.

PrieÅ¡ingai, nuo 2008 m. jo pajamos sumažėjo daugiau negu dvigubai (nuo 609,65 Eur iki 275 Eur), turto ar kitų turtinių teisių jis neįgijo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dar 2008 metais gaudavo praneÅ¡imus iÅ¡ kreditorių apie pradelstus įsipareigojimus, todėl žinojo, kad prisiimtus įsipareigojimus reikės vykdyti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, taip apribodamas kreditorių galimybes atgauti paskolintas lėšas. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokių realių priemonių jis ketina imtis, kad atkurtų savo mokumÄ , Å¡iuo atveju jis siekia tik skolų nuraÅ¡ymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas N. M. praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne kartÄ akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas septynerius metus nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį dirba ir iÅ¡ jo yra vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas nelaiko tinkamu įsipareigojimų vykdymu.

Teismui konstatuojant aplinkybes, jog įsipareigojimų vykdymas priverstinio proceso metu yra nepakankamas, teismas privalėjo Å¡i teiginį pagristi, t. y. privalėjo nurodyti iÅ¡ kokių lėšų pareiÅ¡kėjas galėtų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams didesne apimtimi nei kad iÅ¡ jo yra iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. Teismas konstatuodamas aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę gerinti savo padėtį, tačiau to sÄ moningai nedarė, privalėjo tokį teiginį argumentuoti ir konkrečiai nurodyti, kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas neatliko.

Vien abstraktūs teiginiai, kad pareiškėjas turėjo galimybę atlikti kažkokius veiksmus, kurie galėjo pagerinti jo finansinę padėtį, tačiau jų neatliko, neparemiant jų byloje esančiais įrodymais, negali būti pripažįstami kaip tinkami motyvuoto ir pagrįsto teismo sprendimo argumentai.Pagrindinė ir vienintelė pareiškėjo nemokumo priežastis buvo trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, t. y. sukčiavimo (apgaulės) būdu pareiškėjas buvo įkalbėtas prisiimti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigose, o gautas lėšas buvo įtikintas perduoti S. S. ir V.

Č., kurios žadėjo joms paskolintas lėšas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui per tris mėnesius. S. S. ir V. Č. pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kino, kad joms paskola reikalinga labai trumpam laikui, kad jos turi pinigų, tačiau jie laikomi užsienio banko sÄ skaitose ir jų iÅ¡gryninimas užtruks keletÄ mėnesių, o joms pinigų reikia labai greitai, todėl pažadėjo pareiÅ¡kėjui už jo suteiktÄ pagalbÄ papildomai sumokėti jam 100 000 Lt atlygi. Kitaip tariant pareiÅ¡kėjas prisiimdamas įsipareigojimus kreditoriams ne tik, kad nesiekė iÅ¡vengi įsipareigojimų vykdymo, tačiau jis sÄ Å¾iningai manė, kad prisiimtus įsipareigojimus jis įvykdys per 3 mėnesius ir papildomai gaus atlygį.Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat konstatavo, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų byloje nenustatyta, tačiau pažymi, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu, jeigu jis sudarė kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar yra nustatomas fizinio asmens sÄ moningas neveikimas, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo kreditoriai prašė pareiÅ¡kėjÄ laikyti nesÄ Å¾iningu, tačiau į bylÄ Ä¯rodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ nepateikė. Apie tokių įrodymų egzistavimÄ neužsimena ir pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl akivaizdu jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas pareiÅ¡kėjÄ galėjo pripažinti nesÄ Å¾iningu.PareiÅ¡kėjas posėdžio metu niekada neteigė, kad siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo, kad siekdamas iÅ¡vengti prievolių vykdymo jis sudarė kitus sandorius ar pan.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindžia neva pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakytais teiginiais, kurių jis niekada nesakė, kyla pagristų abejonių ne tik dėl teismo įsigilinimo į bylos esmę, tačiau ir dėl paties teismo Å¡aliÅ¡kumo.Vertinant teismo nutarties dalį dėl bÅ«tinųjų poreikių ir pajamų slėpimo akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir netyrė aplinkybių susijusių su pareiÅ¡kėjo bÅ«tinųjų poreikių nustatymu ir neuždavė nei vieno su tuo susijusio klausimo, todėl nėra suprantama, kodėl teismas nutartyje, kuria atsisakoma iÅ¡kelti bankroto bylÄ kelia klausimus, kurių pats nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos nagrinėjimo metu.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „PlusPlus Inkaso“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atskirajame skunde nurodoma, jog pagrindinė ir vienintelė pareiÅ¡kėjo nemokumo priežastis buvo trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai. Kreditoriaus nuomone, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, jog S. S. ir V.

Č. paprašė paskolinti pinigų, taip pat nurodė, jog minėtiems asmenims pinigų „kažkam reikėjo“. Toks pareiÅ¡kėjo pasakymas leidžia teigti, jog jam nebuvo žinoma, kokiu tikslu skolinamasi pinigų arba pareiÅ¡kėjas teismui sÄ moningai nenorėjo atskleisti tiesos. Tiek teismo posėdžių metu, tiek pareiÅ¡kime bei atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas pabrėžia, jog pinigų tretiesiems asmenims reikėjo trumpam laiko tarpui, tačiau 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, jog kredito sutartys buvo sudaromos ilgiausiam galimam laiko tarpui.

Kreditoriaus nuomone, toks pareiÅ¡kėjo teiginys, jog paskolos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos per kelių mėnesių laikotarpį, prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Visos sutartys buvo sudarytos 2008 metais liepos, rugsėjo bei spalio mėnesiais. Tinkamai nevykdant 2008 m. liepos mėnesį sudarytų sutarčių, pareiÅ¡kėjas sudarė naujas paskolos sutartis po 4 mėnesių. Kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodė teismo posėdžio metu, bankas jau po mėnesio jam pradėjo siųsti pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų.

Nepaisant Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas vis tiek sudarė naujas paskolos sutartis. Kreditoriaus nuomone, tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais. PareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie netinkamÄ sutarčių vykdymÄ , suprato, jog tretieji asmenys savo pažadų nevykdo, tačiau vis tiek prisiėmė naujus sutartinius įsipareigojimus.2008-08-14 N. M. sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-197087 su AB Sampo banku (dabar - Danske Bank A/S Lietuvos filialas) ir gavo kreditinę kortelę su kredito limito suma 4000,00 Lt.

UAB „PlusPlus Inkaso“ teises į šį reikalavimÄ Ä¯gijo 2013-02-25 (Ä®siskolinimas yra priteistas- 2015 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6760-886/2015). 2015 m. rugsėjo 17 d. kreditorius pateikė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti M. P. kontorai. Nuo kredito suteikimo dienos iki Å¡ios dienos pareiÅ¡kėjas nėra sumokėjęs nei dalies skolos. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ bylÄ veda per savo atstovÄ , t. y. advokato padėjėjÄ , kuris turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir yra susipažinęs su civiliniu procesu, žino teises ir pareigas, todėl atskirajame skunde pateikti samprotavimai, jog pareiÅ¡kėjui buvo užkirstas kelias pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, apribojo pareiÅ¡kėjo teisę į teisminę gynybÄ turėtų bÅ«ti vertinami kaip deklaratyvaus pobÅ«džio.Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai nebuvo sÄ Å¾iningi dėl minėtų kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo, taip pat negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais ir jo veiksmai (neveikimas) per pastaruosius septynerius metus visiÅ¡kai nevykdant ar iÅ¡ dalies nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditorių ar jų teisių perėmėjų atžvilgiu, dėl ko padidėjo skolinių įsipareigojimų dydis (palÅ«kanos ir delspinigiai) bei padidėjo kreditorių skaičius (antstoliai) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėjus vykdyti priverstine tvarka vykdymo procese.Pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jis žinojo, jog, esant tokiai jo turtinei padėčiai, visų įsiskolinimų negalės padengti.

Jis ir neketino vykdyti įsipareigojimų pagal sutartis, nes tikėjosi, kad įmokas mokės kiti asmenys, su kuriais jis buvo susitaręs žodžiu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, prisiimdamas įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti ir kurių neketino vykdyti, pats sukėlė savo nemokumÄ , kas leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo sÄ Å¾iningas.VMI prie FM nuomone, ginčijama nutartis yra iÅ¡sami, atskleista bylos esmė, pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko jos naikinti nėra pagrindo.

Teismas skolininko veiksmuose nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯Å¾velgė bÅ«tent skolininko žinojime, jog, esant tokiai jo turtinei padėčiai, visų įsiskolinimų negalės padengti bei neveikime atsiskaitant su kreditoriais.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DNB bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Fizinio asmens sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas ne tik per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ priėmimo, bet ir prisiimant bei vykdant kreditorinius įsipareigojimus.

Taigi pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiÅ¡kėjas septynerius metus nevykdo įsipareigojimų kreditoriams visiÅ¡kai pagrįstas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas sudarė devyniolika sandorių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantas per sÄ lyginai trumpÄ laikotarpį (trijų mėnesių), prisiimdamas vienÄ po kito didelį kiekį skolinių įsipareigojimų, nesiejo savo iÅ¡laidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mÄ sto ir savo galimybių juos įvykdyti, o tam, kad galėtų patenkinti savo nebÅ«tinus poreikius – ėmė paskolas ir kreditus.

Svarbi aplinkybė, kad apelianto sudaryti sandoriai nebuvo bÅ«tini. Akcentuoja, kad besaikis kreditų ėmimas ir savo finansinės padėties sunkinimas buvo sÄ lygotas ne bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, o siekiu pasipelnyti. Akivaizdu, jog apelianto nemokumÄ sukėlė jo paties nesÄ Å¾iningi veiksmai kreditorių atžvilgiu ir dėl to kreditoriai neturėtų nukentėti.Apeliantas nurodė, kad pareiÅ¡kimo pateikimo metu jo gaunamos pajamos buvo 275 Eur per mėnesį, Å¡iuo metu UAB „Stabro“ jo darbo užmokestis taip pat minimalus 350 Eur (priskaitoma suma).

Kartu su socialine pašalpa (15 Eur), pareiškėjo planuojamos vieno mėnesio pajamos sudaro 320 Eur, o būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 275 Eur. suma. Akcentuoja, jog dvidešimt penkių kreditorių reikalavimams patenkinti lieka 45 Eur suma. Tokiu būdu nėra aišku, kaip apeliantas, neturėdamas jokio realizuotino turto ir negaudamas didesnių pajamų galės patenkinti savo nurodytus būtinuosius poreikius ir gauti pakankamai pajamų atsiskaitymui su kreditoriais ir bankroto administratoriumi.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis per pastaruosius trejus metus, žinodamas apie prisiimtus ir nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams, siekė pagerinti savo finansinę padėtį bei maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais.

PrieÅ¡ingai, nuo 2008 m. jo pajamos sumažėjo daugiau negu dvigubai (nuo 609,65 Eur iki 275 Eur), turto ar kitų turtinių teisių jis neįgijo. Egzistuojant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bankroto byla apeliantui negali bÅ«ti keliama. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto sÄ Å¾iningumo.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

Šį procesÄ Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Ä®statyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).Nagrinėjamoje byloje apeliantas nemokumÄ sukėlusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad 2008 metais įsidarbinęs AB „Higėja“ susipažino su G. Č., kuris paprašė paslaugos – paskolinti jo sutuoktinei V. Č. ir jos draugei S. S. pinigų. Buvo pažadėta, jog už Å¡iÄ paslaugÄ apeliantui bus dosniai atsilyginta, t. y. jis ne tik per trijų mėnesių laikotarpį atgaus paskolintus pinigus, bet ir už tai jam bus sumokėta 100 000,00 Lt.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pinigų skolinimui neturėjo, todėl 2008 m. iÅ¡ įvairių kredito įstaigų paėmė eilę paskolų. IÅ¡ viso bendra pareiÅ¡kėjo įsiskolinimų suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, yra 86 419,86 Eur. Å i suma akivaizdžiai virÅ¡ija FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ sumÄ .UAB ,,Å iaulių banko lizingas“ 2015-04-15 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad 2008-07-28 tarp N. M. ir lizingo bendrovės buvo sudaryta pirkimo iÅ¡simokėtinai BIS kortelės sutartis Nr. PK-3-6498 kuri, pareiÅ¡kėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, buvo nutraukta, po to teismo keliu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteista skola, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas antstolių kontorai.

RaÅ¡to pateikimo dienÄ apeliantas kreditoriui skolingas 1640,99 Eur negrÄ Å¾into kredito, 12,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. AB SEB bankas 2015-03-30 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad apeliantas pagal 2008-09-19 Kredito sutartį Nr. 0350g1g053015-49 kreditoriui yra skolingas 7296,70 Eur.UAB „Mokilizingas“ 2015-03-26 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad pareiÅ¡kėjas 2008-09-22, 2008-10-04, 2008-10-24 sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, kurių N. M. niekada nevykdė (nebuvo gautas nė vienas mokėjimas), todėl sutartys buvo nutrauktos.

Skola iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo priteista teismo keliu, ir sprendimas perduotas vykdyti antstoliui. IÅ¡ viso apeliantas kreditoriui yra skolingas 2549,26 Eur likusių mokėjimų, 525,83 Eur delspinigių, 92,39 Eur žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 2010-01-19 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.BIGBANK AS 2015-03-25 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad su pareiÅ¡kėju 2008-08-01 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0801509/25Ia, užtikrinta laidavimu. Apeliantas netinkamai vykdė įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta ir skola iÅ¡ieÅ¡koma pagal teismo sprendimÄ .

Ä®siskolinimo likutis yra 7280,91 Eur skolos, 228,69 Eur žyminio mokesčio, 91,52 Eur bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų, bei 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo raÅ¡to priėmimo dienos (2009-01-27) iki visiÅ¡ko skolos padengimo dienos.UAB ,,General financing“ 2015-04-02 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad 2008-08-01 ir 2008-10-24 su kreditoriumi pareiÅ¡kėjas sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorius Nr. 1 ir Nr.

2. Apeliantas netinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl teismas iÅ¡davė įsakymÄ dėl 3599,87 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo, kuris perduotas antstolių kontorai priverstiniam vykdymui. UAB ,,Gelvora“ 2015-03-31 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad ji yra įgijusi reikalavimo teises į N. M. pagal reikalavimų perleidimo sutartis, sudarytas su AB „Citadelė“, AB „Swedbank“ ir AB „Nordea“. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjo skola yra 30 782,53 Eur, kuriÄ sudaro 10 688,39 Eur pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-270-214/2010, 15 617,71 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 08-085169-GV, 2041,83 Eur pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-115918-RK ir 2434,60 Eur pagal VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2561-540/2009.

Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Lindorff Oy filialÄ , 2015-04-09 raÅ¡tu informavo, kad nuo 2014-12-10 yra perėmęs reikalavimo teisę iÅ¡ AB „Citadelė“ į N. M., kurio skola kreditoriui yra 635,70 Eur.AB DNB bankas 2015-04-09 raÅ¡tu informavo, kad pareiÅ¡kėjas 2008-07-31 su AB DNB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-49081 ir 2008-09-19 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-52422. PareiÅ¡kėjui netinkamai vykdant skolinius įsipareigojimus, bankas kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuris perduotas priverstiniam vykdymui.

Skolos likutis pagal abi sutartis yra 16 455,3I Eur.AB bankui Snoras pareiÅ¡kėjo skola yra 1 903,06 Eur (duomenų apie kreditavimo sutartį byloje nėra).UAB ,,Ūkio banko lizingas“ (UAB „SB lizingas“) pareiÅ¡kėjo skola yra 5 156,18 Eur;UAB ,,Swedbank lizingas“ 2011-01-10 raÅ¡te nurodo, kad pagal pareiÅ¡kėjo su kreditoriumi 2008-09-01 sudarytÄ lizingo sutartį Nr. LT078346 skolos dydis yra 4600,35 Eur. UAB „PlusPus Inkaso“ 2015-06-15 raÅ¡tu informavo, kad pagal 2008-08-14 pareiÅ¡kėjo su Danske Bank sudarytÄ sutartį ir teismo sprendimu už akių priteistÄ sumÄ skolos dydis reikalavimo teises perėmusiam kreditoriui yra 2462,07 Eur.

Pareiškėjas savo pareiškime nurodė dar kitus įsiskolinimus: kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas 99,96 Eur, bei įsiskolinimus valstybei ir antstoliams, vykdantiems išieškojimus iš pareiškėjo pagal aukščiau minėtų kreditorių pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdymo procese.Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad 2008 m. trijų mėnesių laikotarpiu jam suteiktų kreditų pagrindu išmokėtus pinigus ir kitus daiktus, jis perdavė S. S. kartu su paskolų dokumentais, kadangi ji pažadėjo kredito įstaigoms įmokas mokėti pati.

Tik po kelių mėnesių, kai pareiÅ¡kėjas pradėjo gauti iÅ¡ kredito įstaigų praneÅ¡imus, jog jis laiku nemoka įmokų ir pradėjus aiÅ¡kintis situacijÄ , apeliantas sužinojo, jog S. S. ir V. Č. yra suimtos. Å iuos apelianto teiginius patvirtina byloje esantis Kauno apskrities VPK Kriminalines policijos Ekonominių nusikaltimų valdybos 2015-03-30 raÅ¡tas Nr. 20-S-58516, kuriame nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 23-1-00715-10 dėl S. S. ir V. Č. sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriame pareiÅ¡kėjas pripažintas nukentėjusiuoju.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016-05-18 baudžiamojoje byloje Nr. 1-361-246/2016 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį S. S. ir V. Č. atžvilgiu, tačiau Å¡is nuosprendis panaikintas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-10-25 nutartimi ir baudžiamoji byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (b. b. Nr. 1A-519-634/2016).Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto įsiskolinimai kreditoriams susidarė dėl netinkamo vartojimo ir kitų paskolų sutarčių vykdymo.

Å ios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, tačiau apelianto vertinimu, tokie jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais, nes jis prisiimdamas įsipareigojimus kreditoriams ne tik, kad nesiekė iÅ¡vengi įsipareigojimų vykdymo, tačiau jis sÄ Å¾iningai manė, kad prisiimtus įsipareigojimus įvykdys per 3 mėnesius ir papildomai gaus atlyginimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai nesuderinami su sÄ Å¾iningo asmens veiksmais.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iÅ¡ įvairių kredito įstaigų pasiskolino nemažas sumas, tačiau jis nėra įgijęs jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas pasiskolintus pinigus panaudojo ne pagal sutartyse nurodytÄ paskirtį. Teismo vertinimu, apeliantas, sudarydamas su kreditoriais sutartis, turėjo ir galėjo suprasti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Be to, byloje esantys minėti kreditorių raÅ¡tai patvirtina, kad apeliantas net nebandė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes nesumokėjo nė vienos įmokos.

Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto siekis buvo tik pasipelnyti, gaunant iÅ¡ S. S. ir V. Č. pažadėtÄ 100 000 Lt atlygį. Apeliantas suprato, kad jis, kaip ir daugelis kitų, buvo apgautas ir negaus jokio atlygio už paimtus kreditus tuomet, kai sužinojo, jog S. S. ir V. Č. atžvilgiu dėl sukčiavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto 2008 metais kelių mėnesių laikotarpiu (liepos – spalio mėnesiais) sudaryti 13 sandorių, neketinant vykdyti jais prisiimtų įsipareigojimų, vertintini kaip veiksmai, didinantis įsipareigojimus kreditoriams, todėl tokie apelianto veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Å¡ių pareiÅ¡kėjo veiksmų bÅ«tinumÄ , siekį pagerinti savo finansinę padėtį, ar skolinių įsipareigojimų vykdymo galimybes ateityje, kitaip teigiamai paveikti turtinę ir finansinę padėtį ir pan. (CPK 178 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindÄ konstatuoti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas pasiskolintas lėšas naudojo bÅ«tiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiÅ¡kėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie Å¡ių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar Å¡ių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais bÅ«dais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar Å¡iems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡vengti skolinimosi.

Be to, bÅ«tina nustatyti, kokiÄ reikÅ¡mę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiÅ¡kėjų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų D. R. ir J. R. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo B. K. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad besaikis kreditų ėmimas ir savo finansinės padėties sunkinimas buvo sÄ lygotas ne bÅ«tinųjų poreikių tenkinimo, o siekiu pasipelnyti. Kasacinis teismas kaip reikÅ¡mingÄ pareiÅ¡kėjo veiksmų sÄ Å¾iningumo vertinimo aspektu yra įvardijęs aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar prieÅ¡ingai – sÄ moningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo, vertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų D.

R.ir J. R .pareiÅ¡kimÄ dėl fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015).Nustatyta, kad apeliantas prisiėmęs įsipareigojimus, jų gera valia net neketino vykdyti. Antstolių V. K., R. S., A. A., M. P., R. G. ir R. S. pateikti duomenys patvirtina, kad Å¡ių antstolių kontorose vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 14 vykdomųjų bylų, kuriose buvo paskaičiuota ir neapmokėta 5838,37 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Å ios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningo ir aplaidaus neveikimo nevykdant finansinių įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu, padidėjo tiek kreditorių skaičius, tiek ženkliai padidėjo finansiniai įsipareigojimai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantiems antstoliams.

NesÄ Å¾iningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informacijÄ apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal I.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas sudarydamas prieÅ¡ tai minėtus sandorius, kurie nebuvo bÅ«tini ir kurių, atsižvelgiant jį jo turtinę padėtį, jis objektyviai negalėjo įvykdyti bei neketino vykdyti, elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai, aplaidžiai, o tikėjimas, kad juos už jį įvykdys kiti asmenys, neatitinka protingo ir apdairaus žmogaus standarto. Be to, per pastaruosius trejus metus iki pateikiant teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žinodamas apie prisiimtus ir nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams, nesiekė pagerinti savo finansinės padėties bei maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais, o tokiu neveikimu tik sunkino savo padėtį ir didino įsipareigojimus bei kreditorių skaičių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikytinas nesÄ Å¾iningu ir dėl prieÅ¡ tai nustatytų aplinkybių bankroto byla jam negali bÅ«ti keliama.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iÅ¡kelti N. M. bankroto bylÄ , nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                              ArÅ«nas Rudzinskas