2021-04-14 Nr. AB-7911-3-62-3-02186-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-378-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02186-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas) 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštoje patalpoje buvo laikoma 10 nuteistųjų. Patalpos plotą mažino baldų užimamas plotas. Gyvenamieji pastatai seni ir neremontuoti, patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, ant jų susikaupęs pelėsis, vėdinimo sistema neįrengta, langai kiauri, lovos neremontuotos. Drabužių džiovinimo vietos neįrengtos, todėl asmeninius drabužius džiovino gyvenamojoje patalpoje. Oro temperatūra žiemą patalpoje buvo apie 12 Co, apšvietimas – 35 lx., todėl negalėjo rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla. Sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių (tualetų, praustuvių), dalis jų neveikė, dėl to tarp nuteistųjų kildavo nesutarimų, susidarydavo eilės. Patalpose buvo blakių ir tarakonų. Nakties metu nuteistieji užrakinami, dėl to jautėsi nesaugiai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai ir pan.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 10 nuteistųjų, įrengta 10 miegamųjų vietų, 5 gyvenamoji patalpa apšviesta kaitrinėmis 40–60 W lempomis, būrio pastatas ir patalpos neremontuotos, langai supuvę. Patalpose buvo daug blakių ir tarakonų, o dezinfekcija atliekama tik kartą per pusę metų.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atlikti buvo perkeltas į 11 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, reiškia nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Įstaiga užtikrina, kad gyvenamosios patalpos būtų aprūpintos tinkamu inventoriumi. Patalpose įrengtas apšvietimas, vėdinimas atitinka higienos normos reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos tvarkingos, neaptrupėjusios. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį. Būrio sanitariniame mazge įrengti 4 pisuarai, 6 unitazai, 8 praustuvės. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri patalpose pastebėjus kenkėjus, atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją.

6. Atsakovo atstovas vertino, jog pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. J. skundą.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte įtvirtinta minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose yra 3,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 2 d.) (toliau – ir ginčo laikotarpis), 2 gyvenamosios patalpos plotas 31,89 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,18 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas konstatavęs, jog minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, atmetė pareiškėjo argumentus, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kiti įrenginiai.

10. Teismas nustatė, jog gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK vėdinamos per atidaromus langus, jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, o tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą ir priėjo prie išvados, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, nes įvertinęs Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktą, priėjo prie išvados, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Teismas vertino, jog atsakovo atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

12. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo nepakankamas apšvietimas ir oro temperatūra, tačiau teismas vertino, jog pareiškėjas nurodytų aplinkybių nedetalizavo ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas tvirtino, kad patalpa Nr. 5 apšviesta kaitrinėmis 40–60 W lempomis, tačiau teismas nustatė, jog minėtoje patalpoje pareiškėjas nebuvo laikomas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų atitiktį nustatytiems higienos normų reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas ar oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo ir oro temperatūros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl juos atmetė.

13. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Teismas nenustatė, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi, kenkėjų naikinimo paslaugos 11 būryje buvo atliktos 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. kovo 25 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl parazitų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo ir pabrėžė, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas vertino, jog pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl parazitų plitimo ir nepakankamo jų naikinimo atmetė.

14. Dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio, teismas aptarė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, prausyklų ir klozetų kiekio tam tikram asmenų skaičiui aspektu, nustatė, kad 11 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, minėtais sanitariniais įrenginiais naudojosi iki 58 nuteistųjų. Teismas, įvertinęs būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių darė išvadą, kad klozetų ir praustuvių pakako.

15. Teismas, nenustatęs, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių, atmetė jo argumentus dėl prausykloje blogai veikusių sanitarinių įrenginių.

16. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatęs, kad 2 sektoriaus atskiroje patalpoje yra skalbimo mašinos, džiovyklos, taip pat drabužių džiovinimo vietos įrengtos pasivaikščiojimų kiemuose, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neturėjimo kur džiovinti drabužius.

17. Teismas vertino, jog pareiškėjas argumentus dėl nuteistųjų užrakinimo naktimis grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog įvykus nelaimingam atsitikimui nuteistieji turėtų šokti per langus. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie realiai pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl patalpų rakinimo naktį ir pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

18. Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamosios patalpos ir baldai neremontuoti, seni. Tačiau teismas pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas vertino, jog pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie Pravieniškių PN-AK veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

19. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

20. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nusprendė, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

III. 21. Pareiškėjas G. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsta. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje suformuotą įrodymų vertinimo taisyklę;

22.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio, masto ir intensyvumo, turbūt todėl, kad tik vieną kartą buvo kreiptasi į Pravieniškių PN-AK Medicinos sveikatos centrą. Teismas tiesiog konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie sveikatos būklę ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė;

22.3. Teismas nepripažino, kad pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeistos. Pažeidimai tęsėsi virš dviejų metų, todėl vien pažeidimo konstatavimas nebūtų laikomas tinkama ir teisinga neturtinės žalos atlyginimo forma.

23. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų (nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti kompensaciją neturtinei žalai atlyginti pagal jo reikalavimą.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos turėtų būti pripažintos neteisingomis.

31. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

32. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau nenurodo su kuriomis konkrečiomis išvadomis jis nesutinka. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, susijusius su minimalaus gyvenamojo ploto norma, gyvenamojoje patalpoje baldų užimamu plotu, vėdinimu, apšvietimu, oro temperatūra, drėgme ir pelėsiu, parazitų buvimu bei apleistomis ir neremontuotomis patalpomis, sanitarinių įrenginių kiekiu bei blogu jų veikimu, o taip pat ir neturėjimu kur džiovinti drabužių, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja.

33. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip jau buvo minėta, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

34. Tokio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo sveikatos būkle bei pareiškėjo teisių į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, nes byloje nepripažinus pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų (nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) nebuvo pagrindo vertinti jų įtakos pareiškėjo sveikatos būklei ar spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė