2019-05-15 Nr. AB-11242-3-62-3-01697-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-665-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01697-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 850 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 d. spalio 24 d. buvo kalinamas Alytaus PN kameroje Nr. 24, kurioje pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Kameroje buvo šalta, drėgna, trūko natūralaus apšvietimo. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpą Nr. 24, kurioje jam teko 3,36 kv. m ploto, todėl pareiškėjui trūko 0,2375 kv. m ploto. Atsakovo atstovo nuomone, toks pažeidimas yra nežymus. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Kameros vėdinamos per atvirus langus, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir palaiko reikiamą oro temperatūrą.

5. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Alytaus PN.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikia objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų kalėjo minėtoje kameroje, todėl pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas bendrą kameros plotą padalijus iš kameroje esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. spalio 24 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 24, kuri yra 13,45 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,3625 kv. m. ploto. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma kamerų tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrinta 53 paras (trūko 0,2375 kv. m). Teismas atsižvelgė ir į tai, jog gyvenamosios patalpos buvo apstatytos baldais, kas atitinkamai mažino kameros plotą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad kamerose buvo drėgna, šalta, trūko natūralaus apšvietimo, nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12). Šio pareiškėjo kalinimo laiku atlikto patikrinimo metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Minėtame akte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo, jog patalpoje buvo šalta, drėgna, bet nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Nors pareiškėjas teigė, kad prastas apšvietimas kenkia regėjimui, byloje esančiame Medicinos dokumentų išraše nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiškėjui nebuvo diagnozuotas joks regėjimo sutrikimas. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Teismas nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmetami.

10. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pareiškėjui 53 paras nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik metams nuo paskutinės dienos, kuomet buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam neturtinę žalą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik metus nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

12. Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį 200 Eur.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

15. Pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 24 laikotarpiu, vienam asmeniui teko 3,3625 kv. m ir pareiškėjui trūko tik 0,2575 kv. m, todėl pažeidimas yra nežymus ir užtektų pripažinti, kad pareiškėjo laikymo sąlygos yra pažeistos nežymiai. Toks nežymus gyvenamojo ploto trūkumas negalėjo pareiškėjui turėti neigiamos įtakos ar sukelti dvasines kančias.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. spalio 24 d., atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, todėl priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu (pareiškėjas buvo laikomas 53 paras kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas neatitiko nacionalinės teisės aktų reikalavimų).

21. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, kad pažeidimas buvo nežymus, todėl negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas nenutrūkstamai 53 paras kameroje Nr. 24, kurioje pareiškėjui teko 3,3625 kv. m. ploto. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

24. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; kt.), teisėjų kolegija vertina, kad nustačius kalinamam asmeniui tekusio gyvenamo ploto pažeidimą (53 dienas), teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui turi būti priteisiamas pinigais.

25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 200 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimas yra proporcinga ir adekvati kompensacija patirtai skriaudai atlyginti.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė