2015-09-30 Nr. AB-18843-3-61-3-03237-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-1068-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03237-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – ir atsakovas) priimti sprendimą dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso Z. Č. pripažinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė, nurodęs, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja neprašo panaikinti jai teisines pasekmes sukeliančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1V-201, kuriame nuspręsta nepripažinti jai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja su šiuo įsakymu nesutinka ir prašo priimti sprendimą dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens tremtinio teisinio statuso pareiškėjai pripažinimo. Atkreipęs dėmesį į minėto įsakymo priėmimo datą, teismas nurodė, kad informacija apie šio įsakymo priėmimą pareiškėjai buvo pateikta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 38R-n-1072. Šiame rašte pareiškėjai paaiškinta, kad, nesutikdama su sprendimu dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso nepripažinimo, per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos ji turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. AB Lietuvos paštas vidaus pašto siuntų paieškos sistemos duomenys patvirtina, kad minėtą raštą pareiškėja gavo 2014 m. gruodžio 8 d., taigi skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2015 m. sausio 8 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėja daugiau nei 5 mėnesiais praleido skundo padavimo terminą.

II. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo tenkinti atskirąjį skundą, pripažinti, kad terminas nebuvo praleistas, pripažinus, jog terminas buvo praleistas, šį terminą atnaujinti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodomas atsakovo raštas buvo pas pareiškėjos advokatę, kuri tuo metu sirgo, tačiau buvo įsipareigojusi minėtą raštą apskųsti. Pareiškėja bandė susisiekti su advokate, tačiau tik 2015 m. kovo mėnesį sužinojo, kad 2015 m. vasario 10 d. advokatė mirė. Nurodo, kad, sužinojusi šį faktą, kreipėsi į atsakovą, po to į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veika buvo tęstinė, todėl pareiškėja skundo padavimo termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, jog pareiškėja iš esmės ginčija atsakovo 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 1V-201 (toliau – ir atsakovo įsakymas), ir nurodęs, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde pareiškėja neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (jog nagrinėjamos dalyku turėtų būti laikomas atsakovo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas), tačiau nesutinka, kad praleido terminą skundui pateikti. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veika yra tęstinė, tačiau, teismui nustačius, jog terminas skundui pateikti buvo praleistas, prašo šį terminą atnaujinti ir nurodo, kad skundą teismui pateikė pavėluotai dėl advokatės ligos ir mirties.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Vadovaudamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo 2014 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 38R-n-1072 pareiškėja informuota apie atsakovo įsakymą, šis raštas pareiškėjai išsiųstas 2015 m. gruodžio 5 d. registruotu laišku. Pagal AB Lietuvos paštas vidaus pašto siuntų paieškos sistemos duomenis šį raštą pareiškėja gavo 2014 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgus į šias aplinkybes, skundas administraciniam teismu turėjo būti pateiktas iki 2015 m. sausio 9 d., tačiau šį terminą pareiškėja praleido ir skundą teismui padavė tik 2015 m. birželio 11 d.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pažymėtina ir tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėja nurodo, kad skundą teismui laiku pateikti sutrukdė teisinių žinių trūkumas (atsakovo veikos vertinimas kaip tęstinės) bei advokatės liga ir mirtis 2015 m. vasario 10 d. Patvirtindama šias aplinkybes pareiškėja pateikia advokatės mirties liudijimą.

Kaip matyti iš AB Lietuvos paštas vidaus pašto siuntų paieškos sistemos, atsakovo įsakymą pareiškėja atsiėmė pati arba tai atlikti buvo įgaliotas kitas asmuo. Byloje duomenų apie šias aplinkybes nėra, todėl teisėjų kolegija negali spręsti, kuris asmuo – pareiškėja ar jos advokatė susipažino su atsakovo įsakymu. Pastebėtina, jog pareiškėja nepateikia į bylą įrodymų apie tai, kad nagrinėjimais klausimais – dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pareiškėjai pripažinimo – ją atstovavo advokatė V. N., kuri, pareiškėjos teigimu, atsakovo įsakymo gavimo metu sirgo, o 2015 m. vasario 10 d. mirė. Pareiškėja, nurodydama advokatės ligą bei mirtį kaip svarbias termino pateikti skundą teismui praleidimo priežastis, privalo šias aplinkybes pagrįsti (pvz., pateikdama atstovavimo sutartį ir pan.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą skundui pateikti.

Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis į teismą, nurodant objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias pareiškėjai laiku kreiptis į teismą, bei pagrindžiant šias aplinkybes įrodymais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos Z. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė