976ff762-51b0-4792-a4ef-737a7f23dd89 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1738-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41633-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3; 121.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V.

B. ir I. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. B. ir I. B. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. B. ir I. B. 2013 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti tarp jų ir atsakovo AB DBN bankas 2006 m. birželio 28 d. sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, atkurti sutarties galiojimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog kreditavimo sutarties pagrindu jiems buvo suteiktas 222 400 Lt kreditas gyvenamajam namui (Å¡eimos bÅ«stui) remontuoti. Å ios sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2031 m. gegužės 31 d. Tačiau 2013 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paÅ¡tu buvo gautas atsakovo raÅ¡tas, kuriuo ieÅ¡kovai informuoti apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ bei tai, jog per 30 dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos nepaÅ¡alinus sutarties pažeidimo, t.y. nesumokėjus skolos, tarp Å¡alių sudaryta sutartis bus laikoma vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. 2013 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovai padengė visÄ Ä¯siskolinimÄ (4 266,2 Lt) įnešę į savo banko sÄ skaitÄ 4 300 Lt.

Tačiau 2013 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovai gavo notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl visos likusios paskolos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. IeÅ¡kovai 2013 m. lapkričio 15 d. iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ , nurodydami, kad skolÄ padengė dar 2013 m. spalio 18 d., ir pareikalavo, kad bankas atnaujintų kreditavimo sutarties vykdymÄ bei sustabdytų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. Tačiau atsakovas į pateiktus praÅ¡ymus neatsižvelgė, su ieÅ¡kovais nebendradarbiavo ir kreditavimo sutarties galiojimo neatnaujino.

IeÅ¡kovai mano, kad sutarties pažeidimas buvo tik formalus, atitinkantis ilgalaikę tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ . Sutarties vykdymo pažeidimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesudarė pagrindo manyti, kad dėl to kreditavimo sutarties vykdymas nebegalės bÅ«ti tęsiamas ateityje, juolab, kad kreditavimo sutarties įvykdymas buvo tinkamai užtikrintas hipoteka. Atsakovas AB DBN bankas atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog bankas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė dėl to, kad ieÅ¡kovai, kaip kredito gavėjai, iÅ¡ esmės pažeidė sutartį - nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų, o, įsiskolinimui augant, per nustatytÄ papildomÄ terminÄ prievolės neįvykdė.

Sutarties nutraukimas buvo įvykdytas laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytų procedÅ«rų. IeÅ¡kovai buvo tinkamai informuoti apie galimÄ sutarties nutraukimÄ , siunčiant jiems registruotÄ laiÅ¡kÄ ir suteikiant protingÄ terminÄ prievolei įvykdyti. Dėl Å¡ios priežasties vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, jog pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 ir 46.1 punktus bankas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 punkte numatyta, jog Å¡ių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas nurodo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog mokėjimai pagal sutartį nebuvo atliekami laiku. Kredito ir palÅ«kanų įmokų mokėjimÄ ieÅ¡kovai bankui buvo pradelsę 6 mėn. Bankas 2013 m. rugpjūčio 19 d. praneÅ¡imu „Dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo“ informavo ieÅ¡kovus apie susidariusiÄ skolÄ bei nustatė 30 d. papildomÄ terminÄ skolai padengti, įspėdamas, kad skolos nustatytu terminu nepadengus, sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

PraneÅ¡imas ieÅ¡kovams įteiktas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi skola padegta nebuvo, sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta 2013 m. rugsėjo 26 d. IeÅ¡kovų argumentai, kad sutartis nutraukta nesulaukus 30 d. termino pabaigos, neatitinka tikrovės, nes sutartis nutraukta netgi po ilgesnio negu 30 d. termino, skaičiuojant nuo praneÅ¡imo įteikimo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys duoda pagrindÄ nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

Ä®vertinus sutarties pažeidimo trukmę ir mastÄ , manytina, kad atsakovas nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieÅ¡kovas paÅ¡alins sutarties pažeidimus ir pradės tinkamai vykdyti sutartį. Dėl Å¡ių priežasčių sutarties nutraukimÄ teismas laikė teisėtu ir pagrįstu. Be to atmetė ieÅ¡kovų argumentus, jog bankas su jais nebendradarbiavo, nes iÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas ragino ieÅ¡kovus įvykdyti įsipareigojimus, nustatydamas jiems protingus terminus. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai V.

B. ir I. B. apeliaciniu skundu su sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog kreditavimo sutartyje įtvirtinta standartinė sÄ lyga, leidžianti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas nustatytu terminu nesumoka bankui bent vienos įmokos, iÅ¡ tiesų negali bÅ«ti laikoma esmine. Byloje nustatyta, kad pradelsti mokėjimai kreditavimo sutarties nutraukimo dienÄ sudarė 3 916,2 Lt negrÄ Å¾into kredito ir 250 Lt administravimo iÅ¡laidų (apie 1,9 proc. pagrindinės kredito sumos arba apie 0,5 proc. kreditavimo sutarties sumos).

Tuo tarpu teismo padaryta iÅ¡vada, jog net ir nedidelės kredito įmokos grÄ Å¾inimo termino praleidimas turėjo esminės reikÅ¡mės, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai praktikai. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, jog įsipareigojimai buvo tinkamai vykdomi jau daugiau nei 7 metus, o tris iÅ¡ jų - buvo susiformavusi kredito sutarties Å¡alių praktika, kai kredito įmokos visÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo mokamos ne kas mėnesį, tačiau visuomet reguliariai.

Ir šį kartÄ ieÅ¡kovas, gavęs banko įspėjimÄ , apmokėjo įsiskolinimÄ , nepraleisdamas paties atsakovo nustatyto 30 dienų termino, todėl vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ sprendime, konstatuodamas, kad praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ apeliantams buvo įteiktas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Jis neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki to laiko apeliantai su banku bendravo elektroniniu paÅ¡tu ir todėl terminÄ sumokėti įsiskolinimÄ taip pat skaičiavo nuo elektroniniu paÅ¡tu gautame praneÅ¡ime nurodyto 30 dienų termino.

Tai patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantai, nepasibaigus Å¡iam terminui, apmokėjo įsiskolinimÄ ir tikėjosi, jog bankas sutarties nenutrauks. Tačiau bankas jÄ nutraukė dar 2013 m. rugsėjo 27 d. Bankas, kaip stipresnioji santykių Å¡alis, ne tik galėjo, bet ir privalėjo elektroniniame laiÅ¡ke paminėti, kad atsakovams jau buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas ir kad 30 d. terminas skaičiuojamas bÅ«tent nuo jo. Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimÄ , įvertindamas registruoto laiÅ¡ko įteikimÄ kaip tinkamÄ ir nepasisakydamas dėl elektroninio laiÅ¡ko.

Teismas sprendime nepasisakė dėl visų byloje esančių argumentų ir įrodymų, taip pat neįvertino visų nurodytų aplinkybių ir neatkreipė dėmesio, jog kreditavimo sutarties pažeidimas buvo tik formalus, atitinkantis tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ Atsiliepime atsakovas AB DNB bankas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovai įmokų pagal kredito sutartį nemokėjo nuo 2013 m. balandžio 30 d., o sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta tik 2013 m. rugsėjo 26 d., todėl toks pažeidimas teisingai teismo buvo įvertintas kaip esminis.

IeÅ¡kovai buvo tinkamai informuoti apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , suteikiant jiems papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, tačiau iki 2013 m. rugsėjo 26 d. jiems to nepadarius, sutartis buvo nutraukta. Sutartis nenumatė galimybės kredito įmokas dengti kitaip nei kas mėnesį. Argumentai, jog bankas iki tol toleravo tokius pažeidimus, yra niekuo nepagrįsti, kadangi apeliantai už vėlavimÄ turėjo mokėti delspinigius. Bankas elektroninį laiÅ¡kÄ , įspėjantį apie sutarties nutraukimÄ , atsakovams iÅ¡siuntė jau po to, kai apie jį ieÅ¡kovai buvo informuoti registruotu laiÅ¡ku, todėl nebuvo jokio pagrindo skaičiuoti trisdeÅ¡imties dienų termino nuo elektroninio laiÅ¡ko gavimo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų V. B. ir I. B. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ir naujam sprendimui priimti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tarp ieÅ¡kovų V.

B. ir I. B. bei atsakovo AB DNB bankas 2006 m. birželio 28 d. sudarytos kreditavimo sutarties atsakovo vienašališko nutraukimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad toks nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Ieškovai su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantų įsiskolinimo mažareikšmiškumo kaip nepakankamo pagrindo nutraukti kredito sutartį bei neįvertino kitų bylai svarbių aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais iš esmės sutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovų V.

B. ir I. B. bei atsakovo AB DNB bankas 2006 m. birželio 28 d. sudaryta kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių.AiÅ¡kindamas CK 6.188 straipsnio taikymÄ kreditavimo ir hipotekos sutartims iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo procedÅ«roje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Todėl pareiga ex officio vertinti kreditavimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu teismui tenka ir ieÅ¡kinio teisenos procedÅ«roje, kai nagrinėjama byla pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kai sutartis nutraukiama sutartyje nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kad Å¡alių kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 ir 46.1 punktuose numatyta, jog bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 punkte numatyta, jog Å¡ių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog net nedidelės dalies įmokų nesumokėjimas nustatytais terminais turėjo esminės reikÅ¡mės tinkamam sutarties vykdymui. Apeliantai nesutinka, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas ir teisėjų kolegija tam pritaria, kadangi vien tai, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos tam tikros standartinės sÄ lygos, kurios banko laikomos esminiu sutarties pažeidimu, dar nereiÅ¡kia, kad jų pažeidimas tikrai yra pakankamas pagrindas sutarčiai nutraukti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradelsti ieÅ¡kovų mokėjimai kreditavimo sutarties nutraukimo dienÄ sudarė 3 916,20 Lt negrÄ Å¾into kredito ir 350 Lt administravimo iÅ¡laidų (maždaug 1,9 proc. pagrindinės kredito sumos arba apie 0,5 proc. bendros kreditavimo sutarties sumos).

Taigi, akivaizdu, atsižvelgiant į jau minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra pripažįstamos kaip prieÅ¡taraujančios bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžiančios Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tokia kasacinio teismo praktika nesivadovavo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, nes toks sutarties pažeidimas – kredito ir kitų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų nesumokėjimas – savo prigimtimi nelaikytinas esminiu, todėl tiesiogiai netaikytini ir esminį pažeidimÄ bei sutarties nutraukimÄ tokiam pažeidimui esant reglamentuojantys CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys bei 6.218 straipsnis, o turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis.Vertinant esminio sutarties pažeidimo faktÄ , akivaizdu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į susidariusio įsiskolinimo dydį.

Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad pradelsti ieÅ¡kovų mokėjimai kreditavimo sutarties nutraukimo dienÄ nebuvo ženklÅ«s - maždaug 1,9 proc. pagrindinės kredito sumos arba apie 0,5 proc. bendros kreditavimo sutarties sumos. Be to apeliantai tvirtina, kad kredito įmokos visÄ laikÄ buvo mokamos ne kas mėnesį ir kad tokia buvo tarp Å¡alių susiformavusi praktika. Nors atsakovas su tokiu teiginiu ir nesutinka, remdamasis tuo, kad toks (kas mėnesį) buvo mokėjimų grafikas, tačiau į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad kredito įmokas ieÅ¡kovai mokėjo ne kas mėnesį (kas 2-3 mėnesius) ir jau susidarius atitinkamam (nedideliam) įsiskolinimui, sumokėdami ir kredito įmokas ir palÅ«kanas, o atsakovas tuos mokėjimus priimdavo (tai tęsėsi apie 3 metus), nereikÅ¡damas dėl to jokių pretenzijų.

Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su tarp Å¡alių susiklosčiusia kredito įmokų mokėjimo praktika, nes aukščiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas Å¡alių kreditavimo sutartį nutraukė pasinaudodamas ne realiu, bet formaliu kredito sutarties pažeidimu, nors turėjo pakankamas ir realias prielaidas tikėtis, kad ieÅ¡kovai savo sutartinius įsipareigojimus ir toliau vykdys.Atsakovas nutraukė Å¡alių kreditavimo sutartį 2013 m. rugsėjo 26 d., iÅ¡siuntęs ieÅ¡kovams paÅ¡tu 2013 m. rugpjūčio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl prievolių įvykdymo ir galimo sutarties nutraukimo.

IeÅ¡kovai gi tvirtina apie šį praneÅ¡imÄ sužinoję tik iÅ¡ 2013 m. rugsėjo 17 d. elektroninio laiÅ¡ko, kadangi toks bendravimo su atsakovu bÅ«das buvo sulygtas Å¡alių susitarimu. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl praneÅ¡imo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo. Teisėjų kolegija su tuo iÅ¡ esmės sutinka, kadangi Å¡i aplinkybė matyti ir iÅ¡ teismo sprendimo turinio.Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovų argumentai iÅ¡ esmės yra pagrįsti, kadangi jie, gavę 2013 m. rugsėjo 17 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame buvo nurodyta, jog bankas nustato 30 dienų terminÄ prievolei įvykdyti, nepraleisdami Å¡io termino, skaičiuotino nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. elektroninio laiÅ¡ko gavimo dienos, 2013 m. spalio 18 d. prievolę įvykdė.

Pažymėtina, kad minėtame elektroniniame laiÅ¡ke atsakovas nė neužsiminė apie ieÅ¡kovams paÅ¡tu 2013 m. rugpjūčio 23 d. siųstÄ praneÅ¡imÄ , kuris, kaip tvirtina bylos duomenys, buvo įteiktas ne asmeniÅ¡kai kuriam nors iÅ¡ ieÅ¡kovų, bet administratorei. Todėl apeliantai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai skaičiavo prievolės įvykdymo terminÄ nuo elektroninio laiÅ¡ko gavimo dienos, t.y. taip, kaip ir buvo nurodyta raÅ¡te – „<...> per 30 dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos <...>“.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad atsakovas, kaip stipresnioji santykių Å¡alis, ne tik galėjo, bet ir privalėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodyti, kad praneÅ¡imas ieÅ¡kovams jau buvo siųstas 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir kad 30 dienų terminas skaičiuotinas bÅ«tent nuo Å¡ios dienos. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡alių kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ir nesilaikydamas sutarties nutraukimo tvarkos.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustačius, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieÅ¡kiniui tenkinti, teisėjų kolegija jį tenkina kaip įrodytÄ ir pagrįstÄ (CPK 178, 185 str.), t.y. nustačius, kad AB DNB bankas Å¡alių 2006 m. birželio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. 145 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, ieÅ¡kovų reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinamas.

Teisėjų kolegija, panaikinusi teismo sprendimÄ ir priėmusi naujÄ sprendimÄ , pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme bei iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.). IeÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieÅ¡kinį, buvo atleisti pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl, patenkinus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ atsakovo AB DNB banko (CPK 96 str.) ir jos sudaro 144 EUR, žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieÅ¡kinį (CPK 80 str. 1 d. 3 p.).

IÅ¡ atsakovo taip pat priteistina 5,58 EUR procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.). IeÅ¡kovams teisinės pagalbos iÅ¡laidos nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti priteistos, nes, nors toks praÅ¡ymas ir buvo pareikÅ¡tas procesiniuose dokumentuose, tačiau jų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.             Pripažinti ieÅ¡kovų V.

B. ir I. B. bei atsakovo AB DBN banko 2006 m. birželio 28 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 145 nutraukimÄ neteisėtu.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB DNB (įmonės kodas 112029270) valstybei 144 EUR (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 5,58 EUR (penkis eurus 58 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teisėjos                                                                 Romualda Janovičienė Eglė Surgailienė Alma Urbanavičienė