976e0b98-aebc-4332-854e-e6453262da7c · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-783-260/2020 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00111-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-42-970/2020 pagal ieÅ¡kovo B. L. ieÅ¡kinį atsakovei V. L. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B. L. 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir 2019 m. spalio 16 d. su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) pripažinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp B. L. ir V. L. apsimestine;

2) pripažinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp B. L. ir V. L., paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria B. L. perleido atlygintinai V. L. asmeninės nuosavybės teise visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias pavelėjimo teises į jo senelės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , o V. L. priėmė visas jai perduodamas atlygintinai paveldėjimo teises ir įsipareigojo sumokėti sutartÄ kainÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės V. L. ieÅ¡kovo naudai likusiÄ nesumokėtÄ 25 834,53 Eur skolÄ pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo močiutė ir atsakovės motina M. J.. Tarp Å¡alių 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovei padovanojo visas jam, kaip senelės įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į senelės palikimÄ . Pagal ieÅ¡kovo perleistÄ paveldėjimo teisę į ½ dalį paveldėto senelės palikimo atsakovė įgijo nuosavybės teises į šį turtÄ : 0,1265 ha ploto žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha ploto žemės sklypÄ , 1,9052 ha ploto žemės sklypÄ ir 16,6500 ha ploto žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas – 4 402,22 Eur, buvusias senelės banko sÄ skaitoje, 2 940,80 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) permokÄ ir 262,05 Eur neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalį.

Bendra po senelės mirties likusio viso turto vertė buvo 94 405,07 Eur. Sudaryta dovanojimo sutartis neatspindėjo tikrosios Å¡alių valios, nes ja buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieÅ¡kovas pardavė atsakovei paveldėjimo teises į senelės palikimÄ . PrieÅ¡ sudarant dovanojimo sutartį Å¡alys žodžiu susitarė, kad atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , sumokės ieÅ¡kovui ½ dalį palikimo vertės, t. y. ieÅ¡kovas jam priklausančiÄ senelės palikimo dalį perleis atsakovei už perleisto paveldėjimo teise nekilnojamojo turto vertę, t. y. 43 400 Eur, bei pusę paveldėtų piniginių lėšų.

Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui 21 368,00 Eur, iÅ¡ kurių 1 368,00 Eur buvo kompensacija už pinigines lėšas, buvusias mirusiosios M. J. banko sÄ skaitoje, todėl likusi nesumokėta suma (kaina) ieÅ¡kovui už perleistÄ palikimo dalį sudaro 25 834,53 Eur. Nurodė, kad jis neturėjo jokio pagrindo neatlygintinai suteikti paveldėjimo teisę atsakovei, nes sandorio sudarymo metu Å¡alių santykiai buvo konfliktiÅ¡ki. 2015 m. Druskininkų miesto apylinkės teisme vyko teisminiai ginčai dėl senelės palikimo, ieÅ¡kovas tuo metu turėjo kreditorių ir visas jo turtas buvo areÅ¡tuotas, todėl, siekdamas iÅ¡vengti galimų kreditorių turto areÅ¡tų ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į jo po senelės mirties paveldėtÄ palikimo dalį bei apsunkinto paveldėto turto disponavimo kartu su kitu paveldėtoju, susitarė su atsakove, kad ieÅ¡kovas perleis atsakovei paveldėjimo teises dovanojimo sandoriu, o atsakovė už jai perleistas paveldėjimo teises, sumokės ieÅ¡kovui pagal perleistÄ paveldėjimo teisę paveldėto turto rinkos vertę, pervesdama pinigus jo įgaliotai atstovei.

Nesant dovanojimo priežasčių (motyvų), dovanojimo sutartį sudariusių Å¡alių tikroji valia neatitiko dovanojimo sutarties turinio, tikroji Å¡alių valia buvo ne neatlygintinas paveldėjimo teisių į palikimÄ dovanojimas, o paveldėjimo teisių pardavimas. Sudaryta dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovas, kaip įstatyminis įpėdinis, siekė parduoti palikimo paveldėjimo teises, o atsakovė siekė jas įgyti savo nuosavybėn, todėl laikė, jog pripažinus sandorį apsimestiniu turi likti galioti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, kuria siekta pridengti apsimestinę paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, o iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista perleistų paveldėjimo teisių nesumokėta kaina (e. b. 1 t., b. l. 1-7, 4 t., b. l. 14-19).

3. Atsakovė V. L. 2019 m. kovo 13 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovo B. L. ieÅ¡kinį atmesti. Ji atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad dovanojimo sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp dviejų pilnai savo veiksmus suvokiančių ir visiÅ¡kai veiksnių fizinių asmenų, patvirtintoje notaro, yra aiÅ¡kiai pasakyta, jog sutartis sudaryta laisva Å¡alių valia, jos tekstas suprastas ir pilnai atitinka Å¡alių valiÄ . Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad dovanojimo sutartis neatspindi tikrosios sutarties Å¡alių valios, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekė sudaryti bÅ«tent paveldėjimo teisių dovanojimo, o ne teisių pardavimo - pirkimo sutartį, nes toks buvo tikrasis ieÅ¡kovo interesas (siekis), kai buvo sudaroma dovanojimo sutartis. Atsakovė dovanojimo sutarties sudarymo metu neturėjo jokio intereso ar suinteresuotumo (ketinimų, tikslų, siekių) su ieÅ¡kovu sudaryti ieÅ¡kovui priklausančių paveldėjimo teisių pardavimo - pirkimo ar kažkokį kitokį sandorį, iÅ¡skyrus dovanojimo bÅ«du įgyti paveldėjimo teises, jei ieÅ¡kovas priima sprendimÄ jas dovanoti.

Atsakovė, žinodama ir suprasdama kokioje sunkioje finansinėje padėtyje yra ieÅ¡kovas, atsižvelgdama į tai, kad Å¡alis sieja artimi giminystės santykiai, norėdama padėti ieÅ¡kovui laisva valia ir tik savo pasirinkimu bei apsisprendimu, kai atsirasdavo pas atsakovę finansinės galimybės, įskaitant ir gautas pajamas pardavus paveldėtÄ turtÄ , paremdavo ieÅ¡kovÄ finansiÅ¡kai. Nurodė, kad finansinės paramos dydžius nustatydavo ji savo laisvu apsisprendimu, o ne vykdydama susitarimus su ieÅ¡kovu (e. b. 1 t., b. l. 76-89).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo B. L. ieškinį tenkino visiškai:

1) pripažino 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp B. L. ir V. L. apsimestine;

2) pripažino 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp B. L. ir V. L., paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria B. L. perleido atlygintinai nuosavybėn V. L. asmeninės nuosavybės teise visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias pavelėjimo teises į jo senelės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , o V. L. priėmė visas jai perduodamas atlygintinai paveldėjimo teises ir įsipareigojo sumokėti sutartÄ kainÄ ; 3) priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 25 834,53 Eur skolÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 25 834,53 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 199,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

4) priteisė iš atsakovės valstybei 25,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. J., jos turtines teises pagal įstatymÄ paveldėjo dukra – atsakovė V. L. ir anÅ«kas – ieÅ¡kovas B. L. (e. b. 4 t., b. l. 37, 38, 42-45). IeÅ¡kovas B. L. visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei V. L., sandoris patvirtintas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. L., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 10-11).

Å io sandorio pagrindu 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sÄ skaitose, neiÅ¡mokėtÄ kompensuojamÄ jÄ netekto darbingumo pensijos sumÄ - 262,05 Eur, grÄ Å¾intinÄ gyventojų pajamų mokesčio permokÄ - 2 311,17 Eur, grÄ Å¾intinÄ gyventojų pajamų mokesčio permokÄ - 629,63 Eur (e. b. 1 t., b. l. 79-89).

IeÅ¡kovas prašė pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine, motyvuodamas tai tuo, kad Å¡is sandoris neatitiko tikrosios Å¡alių valios, nes juo buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieÅ¡kovas pardavė atsakovei savo paveldėjimo teises po senelės mirties, bei priteisti iÅ¡ atsakovės likusiÄ nesumokėtÄ skolÄ . Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo jokio intereso sudaryti su ieÅ¡kovu paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad dovanojimo sutartis neatspindi tikrosios sutarties Å¡alių valios.

Taigi, byloje esminis ginčas kilo dėl tarp Å¡alių sudaryto dovanojimo sandorio apsimestinio pobÅ«džio siekiant pridengti kitÄ sandorį – pirkimo - pardavimo sutartį.

6. Spręsdamas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jo pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, kad palikimo priėmimo metu jis gyveno J. K., jo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo daug kreditorių, antstolis vykdė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimus, buvo areÅ¡tuotos jo sÄ skaitos, be to dėl močiutės palikimo sudėties tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas, sprendžiamas teisme kitoje civilinėje byloje, kurioje Å¡alys taikiai susitarė priimti palikimÄ lygiomis dalimis.

Atsakovei buvo žinoma ieÅ¡kovo sunki finansinė padėtis, turimos skolos, todėl, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovui tenkančios palikimo dalies areÅ¡to bei apsunkinto paveldėto turto administravimo, Å¡alys susitarė sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui už jam priklausančiÄ Â½ palikimo dalį. Atsakovė patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl jos motinos palikimo kitoje civilinėje byloje, kurioje Å¡alys susitarė palikimÄ , kurį sudarė žemės ir miÅ¡kai, priimti lygiomis dalimis, neginčijo, kad palikimo priėmimo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo skolų, tačiau neigė, jog apie Å¡ias skolas žinojo tvarkant palikimo priėmimo dokumentus bei teigė, kad apie ieÅ¡kovo ketinimÄ sudaryti dovanojimo sutartį sužinojo tik notarės nustatytu laiku atvykusi pas notarę.

Dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas nutarė sudaryti dovanojimo sutartį, jai nežinoma, o sumokėti pusę palikimo dalies ieÅ¡kovui ji nežadėjo. IÅ¡ prie bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-279-314/2015 teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), mirus M. J. jos palikimÄ priėmė dukra V. L. ir anÅ«kas B. L., paduodami pareiÅ¡kimus notarui dėl palikimo priėmimo. Atsakovė V. L., siekdama priimti dalį palikimo (žemes ir miÅ¡kÄ , esančius (duomenys neskelbtini)) pagal motinos sudarytÄ asmeninį testamentÄ , kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io testamento patvirtinimo, ieÅ¡kovas su Å¡iuo atsakovės praÅ¡ymu nesutiko.

Å alys, siekdamos pasiekti kuo greitesnį rezultatÄ , priimant palikimÄ po M. J. mirties, (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu susitarė mirusiosios M. J. nekilnojamÄ jį turtÄ : tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymÄ , dėl ko V. L. atsisakė savo praÅ¡ymo patvirtinti asmeninį testamentÄ ir civilinė byla buvo nutraukta (e. b. 4 t., b. l. 30-64, 176-184). Teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog po M. J. mirties, Å¡alys, padavusios pareiÅ¡kimus notarui dėl palikimo priėmimo, nesant teismo patvirtinto asmeninio testamento, lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymÄ visÄ mirusiosios M.

J. palikimÄ , kurį ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais (nesutikdamas su atsakovės praÅ¡ymu patvirtinti asmeninį testamentÄ ) siekė priimti, tačiau visas savo, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į senelės palikimÄ (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei (e. b. 1 t., b. l. 10-11). Liudytoja notarė J. L. teismo posėdyje parodė, kad ieÅ¡kovas 2015 m. birželio 15 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į notarų biurÄ , norėdamas atsisakyti paveldėjimo teisės, nes gyvendamas užsienyje fiziÅ¡kai priimti palikimo negali, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog užbaigti paveldėjimo bylÄ jis gali per įgaliotinį, tuomet 2015 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovas prašė patarti pagal kokį dokumentÄ galėtų perleisti paveldėjimo teises, ji aiÅ¡kinosi su ieÅ¡kovu, kokiu bÅ«du jis norėtų perleisti savo paveldėjimo teises, padovanoti ar parduoti, 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis.

7. Vertindamas tai, kas paskatino (kokios priežastys, motyvai) ieÅ¡kovÄ pakeisti savo valiÄ ir vietoje praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuris patvirtintų jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ , padavimo (ekonominės naudos gavimo) Å¡ias paveldėjimo teises padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį), teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nustatė, kad ieÅ¡kovas dovanojimo sutartį sudarė iÅ¡ esmės siekdamas iÅ¡vengti jam tenkančios palikimo dalies areÅ¡to ir apsunkinto paveldėto turto administravimo bei tokiu bÅ«du gauti pinigų, kuriuos turėjo sumokėti atsakovė.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas tvarkant paveldėjimo dokumentus turėjo skolų (ginčo sandorio sudarymo metu iÅ¡ ieÅ¡kovo įvairiais teismo sprendimais buvo priteista iÅ¡ viso 5 827,00 Eur suma, kreditoriams iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai, antstolė vykdė 61 684,51 Eur skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , po ginčo sandorio sudarymo iÅ¡ ieÅ¡kovo teismo sprendimais buvo priteista dar 2 745,45 Eur suma, kreditoriams iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog vieÅ¡uose registruose iÅ¡vieÅ¡inus duomenis apie jo priimtÄ palikimÄ , jo priklausančio turto dalis galėjo bÅ«ti areÅ¡tuota ir tokiu bÅ«du kitai turto bendrasavininkei (atsakovei) bÅ«tų apsunkinta Å¡io turto disponavimo, tame tarpe ir pardavimo, galimybė.

Teismas vertino, jog atsakovė, neigdama, jog žinojo apie ieÅ¡kovo skolas ir tvirtindama, kad apie dovanojimo sutartį sužinojo tik atvykusi pas notarę ir jÄ perskaičiusi, jokių dovanojimo sutarties sudarymo motyvų jos naudai nepaaiÅ¡kino, o jos nurodytas aplinkybes paneigia į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojos notarės J. L. parodymai. Byloje esantis elektroninis laiÅ¡kas patvirtina kad 2015 m. kovo 9 d. atsakovės atstovė advokatė R. K., kuri atstovavo atsakovę civilinėje byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ieÅ¡kovo atstovui advokatui D.

J., teikė atsakovės pasiÅ«lymus dėl turto pasidalinimo, kartu nurodant, jog yra žinoma apie ieÅ¡kovo esamas bylas dėl skolų (e. b. 4 t., b. l. 197), be to, pati atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį 11 punkte nurodė, kad norėdama padėti ieÅ¡kovui remdavo jį finansiÅ¡kai, nes žinojo ir suprato kokioje sunkioje finansinėje padėtyje yra ieÅ¡kovas (e. b. 1 t., b. l. 76-78). IÅ¡ į bylÄ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių bei tarp ieÅ¡kovo ir notarės teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 23 d. atsakovė ieÅ¡kovui pranešė, jog jie pas notarę turi atvykti 2015 m. rugpjūčio 3 d., žadėjo esant pasikeitimams paskambinti arba paraÅ¡yti, 2015 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovas notarei nurodė, kad atsakovė jam pranešė, jog jis turi susisiekti su notare dėl praÅ¡ymo pateikimo, klausė, kokį praÅ¡ymÄ turi paraÅ¡yti, kitu laiÅ¡ku prašė padėti sutvarkyti jo paveldėjimo teisės perleidimÄ atsakovei (e. b. 5 t., b. l. 13, 60-61).

Liudytoja notarė J. L. teismo posėdyje parodė, kad prieÅ¡ rengiant dovanojimo sutartį bendravo su Å¡alimis, atsakovei buvo žinoma ieÅ¡kovo valia, kadangi pirmiausia visas sÄ lygas derinosi Å¡alys tarpusavyje, po to buvo aiÅ¡kinamasi kiekvienos iÅ¡ Å¡alių valia ir tik tuomet ruoÅ¡iama sutartis. Be atsakovės sutikimo net nebÅ«tų pradėtas ruoÅ¡ti sandoris. Be to, kaip ieÅ¡kovo teigimu Å¡alys buvo sutarusios, po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ieÅ¡kovui iÅ¡ močiutės banko sÄ skaitų sumokėjo pusę paveldėto turto vertės, pinigus pervesdama į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ .

Teismas, įvertinęs tai, kad palikimo priėmimo metu ieÅ¡kovas turėjo skolų, apie kurias buvo žinoma ir atsakovei, Å¡alys iki dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo tarėsi tarpusavyje bei su notare dėl paveldėjimo teisių perleidimo, 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovei iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ , atsakovė po penkių dienų pervedė į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ 870 Eur iÅ¡mokÄ Ä¯pėdiniui, kitÄ dienÄ Â pervedė 498 Eur iÅ¡mokÄ Ä¯pėdiniui, vėliau jai padovanojus žemės sklypÄ su juose esančiais statiniais dukrai, tarp Å¡alių vyko nesutarimai, atsakovė nesutiko mokėti pinigų, tačiau 2016 m. vasario 15 d. perdavė ieÅ¡kovo uoÅ¡vei 10 000 Eur grynais pinigais už palikimo dalį po močiutės mirties, vėliau, pardavusi vienÄ iÅ¡ padalintų žemės sklypų, po trijų mėnesių pervedė į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ 8 000 Eur močiutės palikimo dalį, o pardavusi paskutinius paveldėtus du žemės sklypus, po Å¡eÅ¡ių dienų pervedė į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ 2 000 Eur močiutės palikimo dalį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, yra pagrindas konstatuoti labiau tikėtinÄ aplinkybę, jog atsakovė pervesdama pinigus į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ bei juos perduodama ieÅ¡kovo uoÅ¡vei grynais atsilygino ieÅ¡kovui už jai ieÅ¡kovo padovanotas paveldėjimo teises.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė aiÅ¡kindama pinigų ieÅ¡kovui davimo motyvus, vienu iÅ¡ argumentų nurodė, jog tokiu bÅ«du ji vykdė Å¡alių tarpusavio susitarimÄ , kuriuo Å¡alys buvo susitarusios žemės sklypus paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymÄ , todėl laikė, jog Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas realiai nebuvo atsisakęs savo palikimo dalies ir atsakovė taip atsilygino ieÅ¡kovui už paveldėtas žemes. Be to teismas nurodė, jog aplinkybę, kad ieÅ¡kovas vis tik siekė gauti pinigų ir neturėjo tikslo padovanoti savo paveldėjimo teisių patvirtina ir tai, jog atsakovė pinigus ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pervesdavo ne į ieÅ¡kovo sÄ skaitas, kuriose lėšos galėjo bÅ«ti areÅ¡tuotos, bet į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ .

Tuo tarpu atsakovės argumentų, kad ji savo valia, nesant tarp Å¡alių jokio susitarimo dėl pinigų mokėjimo, davė ieÅ¡kovui pakankamai dideles sumas, norėdama jam padėti, tarp Å¡alių nesant labai artimų santykių, kaip nelogiÅ¡kų ir nesuprantamų nevertino. Todėl teismas nusprendė, jog ginčo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo apsimestinė siekiant pridengti kitÄ â€“ paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo – sandorį ir taip iÅ¡vengti ieÅ¡kovui priklausančios paveldėti turto dalies areÅ¡to, iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ Å¡io turto bei apsunkinto paveldėto turto disponavimo.

8. Spręsdamas dėl perleistų paveldėjimo teisių kainos, skolos ir palÅ«kanų priteisimo teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nustatė, kad Å¡alys žodžiu susitarė, jog atsakovė už jai perleistas paveldėjimo teises sumokės ieÅ¡kovui pusę (½ dalį) paveldėto turto vertės, t. y. sumokės pusę visų gautų piniginių lėšų, iÅ¡ karto parduos visÄ paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir sumokės ieÅ¡kovui pusę sumos, gautos pardavus turtÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jokių įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes nepateikė, teismas sprendė, kad Å¡alys sudarydamos paveldėjimo teisių perleidimo sutartį buvo sutarusios sandorio kainÄ bei jos nustatymo tvarkÄ , t. y. pusę atsakovės paveldėto turto vertės, kuri nustatoma pagal atsakovės paveldėtas pingines lėšas bei atsakovės parduotÄ paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

IÅ¡davus atsakovei paveldėjimo teisės liudijimÄ , ji paveldėjo 4 402,28 Eur pinigines lėšas, buvusias jos motinos banko „Swedbank“, AB sÄ skaitose, jai iÅ¡mokėta 262,05 Eur mirusiajai priklausiusi neiÅ¡mokėta pensija bei 2 940,80 Eur gyventojų pajamų mokesčių permoka (e. b. 1 t., b. l. 124, 151, 183), iÅ¡ viso ji paveldėjo 7 605,13 Eur piniginių lėšų, kurių pusę turėjo sumokėti ieÅ¡kovui. Be piniginių lėšų atsakovė paveldėjo ir nekilnojamÄ jį turtÄ :

žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir tris žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pardavė už 8 000 Eur (e. b. 1 t., b. l. 47-53). Todėl, atsižvelgdamas į Å¡alių susitarimÄ , teismas laikė, jog atsakovė už parduotus du žemės sklypus atsakovui turėjo sumokėti 4 000 Eur (8 000 Eur / 2).

KitÄ paveldėtÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė padovanojo, o žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino į tris atskirus žemės sklypus, kurių vienÄ padovanojo, vienÄ pardavė už 20 000 Eur, trečiÄ pasiliko sau (e. b. 1 t., b. l. 13-19, 25-27, 164-172, 2 t., b. l. 26-47). IeÅ¡kovui praÅ¡ant turto kainÄ nustatyti pagal turto vertę buvusiÄ paveldėjimo teisių perleidimo metu, o atsakovei tokio paveldėto turto kainos nustatymo bÅ«do neginčijant, teismas, įvertinęs atsakovės elgesį, kuri savo rizika nevykdydama paveldėjimo teisių pirkimo - pradavimo sÄ lygų dalies paveldėto turto nepardavė, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, sprendė, jog dalis paveldėjimo teisių perleidimo kainos nustatytina pagal minėto turto rinkos vertę buvusiÄ paveldėjo teisių perleidimo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d..

Vadovaudamasis byloje pateiktomis ekspertų iÅ¡vadomis, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo perleistų paveldėjimo teisių kaina yra 47 302,57 Eur (94 605,13 Eur (7 605,13 Eur + 8 000 Eur + 53 000 Eur + 26 000 Eur) viso paveldėto turto vertė / 2), kuriÄ atsakovė privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė vykdydama Å¡alių susitarimÄ už jai perleistas paveldėjimo teises ieÅ¡kovui sumokėjo iÅ¡ viso 21 368 Eur (e. b. 1 t., b. l. 55-58), ir ieÅ¡kovui liko skolinga 25 934,57 Eur (47 302,57 Eur – 21 368 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė V. L. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai nepagrįsti bei nelogiÅ¡ki. Sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovo jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius bei interpretacijas.

IeÅ¡kovas visuose savo į bylÄ pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai dėstė ir nurodė, kad palikimo priėmimo metu jo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo daug kreditorių, antstolis vykdė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimus, buvo areÅ¡tuotos jo sÄ skaitos. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog pats ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog dovanojimo sutartį sudarė siekdamas iÅ¡vengti areÅ¡tų, pripažino, jog veikė nesÄ Å¾iningai ir siekė nesilaikyti įstatymų bei nevykdyti savo įsipareigojimų prieÅ¡ savo kreditorius.

Byla buvo pradėta vienos iÅ¡ dovanojimo sutarties Å¡alies, o ne trečiojo asmens iniciatyva. Vien jau tas faktas suteikia pagrįsto pagrindo manyti, kad pats ieÅ¡kovas, tiesiog bÅ«damas nepatenkintas savo sudarytos dovanojimo sutarties sÄ lygomis, tokiu bÅ«du bando pasiekti, kad, pasitelkiant teismÄ , dovanojimo sutartis bÅ«tų pakeista jam naudingomis sÄ lygomis ir taip dar vienÄ kartÄ ieÅ¡kovas bando tiesiog piktnaudžiauti savo teisėmis. 1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu dovanojimo sutartį pripažindamas apsimestine nesuprato arba nerado dovanojimo sutarties sudarymo motyvų.

Teismo sprendime padarytos iÅ¡vados yra neteisėtos, nepagrįstos bei nelogiÅ¡kos. PrieÅ¡ingai sprendimo argumentams, nebuvo bendros ieÅ¡kovo ir atsakovės valios apsimesti, taip pat abi ginčo Å¡alys turėjo savo motyvus sudaryti dovanojimo sutartį. Bylos ginčo Å¡alys dovanojimo sutartimi nedengė jokio kito sandorio ir nesiekė jokių kitokių teisinių pasekmių, nei kad kylančių iÅ¡ paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio. 1.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinė, ja buvo siekiama pridengti kitÄ â€“ paveldėjimo teisių pirkimo- pardavimo – sandorį nėra logiÅ¡kai pagrįstos ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas ir atsakovė bÅ«tent ir norėjo, taip pat turėjo ketinimÄ sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, o ne pardavimo - pirkimo sandorį, kadangi ieÅ¡kovas, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, turėjo savo asmeninių priežasčių sudaryti bÅ«tent paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį. Be to, atsakovei taip pat buvo priimtina sudaryti teisių dovanojimo sandorį, nes tai atitiko atsakovės interesus ir ketinimus. IeÅ¡kovas ir atsakovė dėl dovanojimo sutarties sudarymo klausimų buvo konsultuojami advokatų (teisinių patarėjų), notarės, kuri tvirtino dovanojimo sutartį, todėl pagrįstai galima manyti, kad abi ginčo Å¡alys sudarė tokį sandorį, kuris pilnai atitiko abiejų iÅ¡ jų ketinimus ir interesus.

Byloje esantys įrodymai, kurie ir buvo paminėti skundžiamame sprendime, tik patvirtina, kad tikrasis ieškovo ketinimas ir buvo padovanoti paveldėjimo teises, nes tik tokiu būdu jis galėjo išvengti savo kreditorių, o atsakovui paveldėjimo teisių dovanojimas taip pat buvo priimtinas ir naudingas, nes tokiu atveju atsakovas nesusidurtų su galimais paveldėto turto valdymo apsunkinimais, jei kuriai nors paveldėto turto daliai būtų pritaikyti kokie nors teisiniai suvaržymai dėl ieškovo veiksmų. 1.4.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, jog atsakovė, sumokėdama tam tikras pinigų sumas ieÅ¡kovo atstovams po dovanojimo sutarties sudarymo, atsilygino jam už jo padovanotas paveldėjimo teises. Ji, kai atsirasdavo finansinės galimybės, įskaitant ir tai, kai ji gaudavo kokias nors pajamas iÅ¡ paveldėto turto pardavimo, paremdavo ieÅ¡kovÄ finansiÅ¡kai, t. y. teisės aktų leidžiamais sandoriais padovanodavo ieÅ¡kovui sprendime nurodytas pinigines sumas, kurių dydžius nustatydavo pati laisvu savo apsisprendimu, o ne vykdydama kokius nors susitarimus su ieÅ¡kovu. 1.5.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs Å¡alių sudarytÄ sandorį kaip pardavimo - pirkimo sutartį ir nustatęs paveldėjimo teisių pardavimo kainÄ , net nevertino (netyrė, nesiaiÅ¡kino) kokiÄ Ä¯takÄ tokiu atveju ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiams bei jų tarpusavio finansiniams įsipareigojimams (įskaitant teisių pardavimo kainai) daro 2015 m. gegužės 14 d. tarp ieÅ¡kovo, atsakovės ir atsakovės pusbrolio A. J. sudarytas susitarimas civilinėje byloje Nr. 2-279-314/2015, pagal kurį 1/3 dalis paveldėto turto turėjo tekti A.

J., taip pat nevertino, netyrė ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė patyrė iÅ¡laidas, susijusias su turto pardavimu ir mirusio asmens laidotuvėmis. Svarstydamas klausimÄ dėl dovanojimo sutarties perkvalifikavimo bei siekdamas nustatyti teisių pardavimo kainÄ teismas net nepasiÅ«lė ginčo Å¡alims apklausti liudytoju A. J., netyrė, ar atsakovė ar ieÅ¡kovas mokėjo kokias nors sumas A. J. pagal 2015 m. gegužės 14 d. susitarimÄ . 1.6. Sprendimo iÅ¡vados dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir jos perkvalifikavimo į pardavimo - pirkimo sutartį nėra logiÅ¡kai pagrįstos ir nėra teisingos, nes dovanojimo sutartis nebuvo apsimestinė ir ji atitiko tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės vidinę valiÄ (tikruosius ketinimus).

Be to, atsakovė net teoriÅ¡kai neturėjo poreikio dovanojimo sutartimi pridengti kitÄ kokį nors sandorį.

10. IeÅ¡kovas B. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ginčo aplinkybes, tinkamai taikydamas teisės normas bei nenukrypdamas nuo vieningos teismų praktikos. 2.2.

Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra pakankamai pagrįsti ir logiški, izoliuotai cituoja pavienes teismo sprendimo išvadas, neanalizuoja visų teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių argumentų kaip visumos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo ir teisingumo bei protingumo principais, pagrįstai sprendė, kad sprendžiant dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi būti remiamasi vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas bei jos sudarymo aplinkybės, taip pat šalių elgesys po sutarties sudarymo.

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įvertinus aplinkybes, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp šalių, tarp kurių buvo kilęs ginčas dėl palikimo dalies, ieškovui turint skolų, šalims tariantis dėl dovanojimo teisių perleidimo, atsakovei negalint paaiškinti jokių dovanojimo sandorio sudarymo motyvų, kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusių šalių tikrosios valios dovanoti paveldėjimo teises turinio. Teismas, įvertinęs prijungtos civilinės bylos Nr. 2-279-314/2015 duomenis, pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus M.

J., jos palikimÄ priėmė atsakovė dukra ir ieÅ¡kovas anÅ«kas, paduodami pareiÅ¡kimus notarui dėl palikimo priėmimo. Atsakovė siekdama priimti dalį palikimo (žemes ir miÅ¡kÄ , esančius (duomenys neskelbtini)) pagal motinos sudarytÄ asmeninį testamentÄ , kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io testamento patvirtinimo, ieÅ¡kovas su Å¡iuo atsakovės praÅ¡ymu nesutiko, nes jis buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovė, siekdama taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ ir pripažindama ieÅ¡kovo argumentus pagrįstais, 2015 m. gegužės 14 d. raÅ¡tu susitarė mirusiosios M.

J. nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymÄ . Todėl, atsakovei V. L. atsisakius savo praÅ¡ymo patvirtinti asmeninį testamentÄ , civilinė byla ir buvo nutraukta. Teismas pagrįstai sprendė, kad po M. J. mirties, Å¡alys, padavusios pareiÅ¡kimus notarui dėl palikimo priėmimo, nesant teismo patvirtinto asmeninio testamento, lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymÄ visÄ mirusiosios M. J. palikimÄ , kurį ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais ir ginčydamas atsakovės praÅ¡ymÄ patvirtinti asmeninį testamentÄ , siekė priimti. 2.3.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kas paskatino (kokios priežastys, motyvai) ieÅ¡kovÄ pakeisti savo valiÄ ir vietoje praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuris patvirtintų jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ , padavimo (ekonominės naudos gavimo) Å¡ias paveldėjimo teises padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį), pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas ginčijamÄ dovanojimo sutartį iÅ¡ esmės sudarė siekdamas iÅ¡vengti jam tenkančios palikimo dalies areÅ¡to ir apsunkinto paveldėto turto administravimo bei tokiu bÅ«du gauti pinigų, kuriuos pagal susitarimÄ turėjo sumokėti atsakovė jam tiesiogiai.

Å ios teismo iÅ¡vados pagrįstos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas tvarkant paveldėjimo dokumentus turėjo skolų (ginčo sandorio sudarymo metu iÅ¡ ieÅ¡kovo įvairiais teismo sprendimais buvo priteista iÅ¡ viso 5 827 Eur, kreditoriams iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai, antstolė vykdė 61 684,51 Eur skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , po ginčo sandorio sudarymo iÅ¡ ieÅ¡kovo teismo sprendimais buvo priteista iÅ¡ viso dar 2 745,45 Eur suma, kreditoriams iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai.

Å ie faktai patvirtino ieÅ¡kovo nurodytus teiginius, kad, jam priėmus palikimÄ , priklausanti jam turto dalis galėjo bÅ«ti areÅ¡tuota ir tokiu bÅ«du kitai turto bendrasavininkei (atsakovei) bÅ«tų apsunkinta disponavimo Å¡iuo turtu, tame tarpe ir pardavimo, galimybė ir atsakovė, apie tai žinodama, pati pasiÅ«lė ieÅ¡kovui sudaryti pavedėjimo teisių dovanojimo sandorį tokiu bÅ«du siekiant pridengti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį ir apsaugoti savo interesus. 2.4. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijama dovanojimo sutartis nebuvo bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu ir Å¡alių valia nebuvo suderinta dėl sandorio atlygintinumo, yra nepagrįsti.

Å iuos teiginius paneigia taip pat teismo nustatyti faktai, kad, nors atsakovė neigė, jog žinojo apie ieÅ¡kovo skolas ir tvirtino, kad apie dovanojimo sutartį sužinojo tik atvykusi pas notarę ir jÄ perskaičiusi, tačiau jokių dovanojimo sutarties sudarymo motyvų jos naudai nepaaiÅ¡kino. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė, aiÅ¡kindama pinigų ieÅ¡kovui davimo motyvus, vienu iÅ¡ argumentų nurodė, jog tokiu bÅ«du ji vykdė Å¡alių tarpusavio susitarimÄ , kuriuo Å¡alys buvo susitarusios žemės sklypus paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymÄ , kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas realiai nebuvo atsisakęs savo palikimo dalies ir atsakovė taip atsilygino ieÅ¡kovui už paveldėtas žemes.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame spendime pagrįstai nurodė, jog aplinkybę, kad ieÅ¡kovas tikrai siekė gauti pinigų ir neturėjo tikslo padovanoti savo paveldėjimo teisių, patvirtina ir tai, jog atsakovė pinigus ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pervesdavo ne į ieÅ¡kovo sÄ skaitas, kuriose lėšos iÅ¡ karto galėjo bÅ«ti areÅ¡tuotos, bet į ieÅ¡kovo uoÅ¡vės sÄ skaitÄ . Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad ji savo valia, nesant tarp Å¡alių jokio susitarimo dėl pinigų mokėjimo, davė ieÅ¡kovui pakankamai dideles sumas, norėdama jam padėti, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nėra labai artimi santykiai ir netgi buvo konfliktiÅ¡ki, negali bÅ«ti vertinami kaip logiÅ¡ki ir suprantami. 2.5.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo argumento, kuriuo jis teigė, jog atsakovė turėjo parduoti turtÄ ir sumokėti ieÅ¡kovui pusę gautos kainos. Atsakovė piktnaudžiaudama savo teisėmis, siekdama iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo, nesilaikė Å¡alių susitarimo dėl turto pardavimo, o jį neatlygintinai perleido savo dukrai. Atsakovė piktavaliÅ¡kai vengė parduoti turtÄ ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindas atleisti jÄ nuo įsipareigojimų vykdymo. 2.6.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo šalių susitarimo su A. J. neturi jokios įtakos ginčijamam sandoriui, nes minėtas asmuo nebuvo ginčo sandorio šalis, o pati atsakovė neigė, jog su minėtu asmeniu buvo pasiektas susitarimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateiktus apeliacinio skundo argumentus.

12. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirus M. J., jos turtines teises pagal įstatymÄ paveldėjo dukra – atsakovė V. L. ir anÅ«kas – ieÅ¡kovas B. L.. IeÅ¡kovas B. L. visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei V. L., sandoris patvirtintas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. L., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Å io sandorio pagrindu (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. L. 2015 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡davė atsakovei V. L. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sÄ skaitose, neiÅ¡mokėtÄ kompensuojamÄ jÄ netekto darbingumo pensijÄ 262,05 Eur, grÄ Å¾intinÄ gyventojų pajamų mokesčio permokÄ 2 311,17 Eur bei grÄ Å¾intinÄ gyventojų pajamų mokesčio permokÄ 629,63 Eur.

IeÅ¡kovas B. L. 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir 2019 m. spalio 16 d. su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei V. L., kuriame prašė pripažinti jų 2015 m. rugpjūčio 3 d. sudarytÄ paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį apsimestine, motyvuodamas tai tuo, kad Å¡is sandoris neatitiko tikrosios Å¡alių valios, nes juo buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieÅ¡kovas pardavė atsakovei savo paveldėjimo teises po senelės mirties, bei priteisti iÅ¡ atsakovės likusiÄ nesumokėtÄ skolÄ .

A. V. L. su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp Å¡alių, tarp kurių buvo kilęs ginčas dėl palikimo dalies, ieÅ¡kovui turint skolų, Å¡alims tariantis dėl dovanojimo teisių perleidimo, atsakovei negalint paaiÅ¡kinti jokių dovanojimo sandorio sudarymo bei pinigų perdavimo ieÅ¡kovui motyvų, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, ji pateikė apeliacinį skundÄ .

13. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundÄ , nusprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, pripažindama, kad nuspręsdamas patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , jo motyvams pritaria, jų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

14. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias apsimestinius sandorius ir tokių sandorių sudarymo teisinius padarinius, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , sprendimÄ priėmė remdamasis prielaidomis, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ir netinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, kt.).

16. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).

17. Dovanojimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis iÅ¡ esmės skiriasi atlygintinumo požymiu. Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliantė teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, jog atsakovė, sumokėdama tam tikras pinigų sumas ieÅ¡kovo atstovams po dovanojimo sutarties sudarymo, atsilygino jam už jo padovanotas paveldėjimo teises, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais sutarčių aiÅ¡kinimo principais bei įvertinęs aplinkybes, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp Å¡alių, tarp kurių buvo kilęs ginčas dėl palikimo dalies, ieÅ¡kovui turint skolų, Å¡alims tariantis dėl dovanojimo teisių perleidimo, atsakovei negalint paaiÅ¡kinti jokių dovanojimo sandorio sudarymo motyvų, kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusių Å¡alių tikrosios valios turinio.

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas įvertino ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-279-314/2015 duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad mirus M. J., atsakovė, siekdama priimti dalį palikimo (žemes ir miÅ¡kÄ , esančius (duomenys neskelbtini)) pagal motinos sudarytÄ asmeninį testamentÄ , kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io testamento patvirtinimo, tačiau ieÅ¡kovui su tuo nesutikus, atsakovė su ieÅ¡kovu 2015 m. gegužės 14 d. raÅ¡tu susitarė mirusiosios M. J. nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymÄ .

Po to atsakovė V. L. atsisakė savo praÅ¡ymo patvirtinti asmeninį testamentÄ ir paminėta civilinė byla buvo nutraukta. Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad po M. J. mirties, Å¡alys padavusios pareiÅ¡kimus notarui dėl palikimo priėmimo, nesant teismo patvirtinto asmeninio testamento, lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymÄ visÄ mirusiosios M. J. palikimÄ , kurį ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais ir ginčydamas atsakovės praÅ¡ymÄ patvirtinti asmeninį testamentÄ , siekė priimti.

IeÅ¡kovas tik siekdamas iÅ¡vengti jam tenkančios palikimo dalies areÅ¡to ir apsunkinto paveldėto turto administravimo bei gauti pinigų, kuriuos pagal susitarimÄ turėjo sumokėti atsakovė jam tiesiogiai, su atsakove sudarė ginčijamÄ dovanojimo sutartį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovei iÅ¡ esmės nepaaiÅ¡kinus jokių dovanojimo sutarties sudarymo motyvų bei jos piniginių lėšų ieÅ¡kovui pervedimo iÅ¡ karto po ginčijamos sutarties sudarymo, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama dovanojimo sutartis iÅ¡ tikro buvo paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsakovei nepateiktus jokių pagrįstų argumentų, kad šalys siekė sudaryti dovanojimo sutartį, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ieškovo paaiškinimais.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

20. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡tyrė ir įvertino tiek apeliantės, tiek ir ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia Å¡alių valia buvo sudarant ginčo sutartį, kas buvo ginčo sutarties sudarymo iniciatorius, atsižvelgė į ginčo Å¡alių asmenines savybes ir tikruosius ketinimus, taip pat iÅ¡dėstė argumentus, dėl kurių sprendė, kad ieÅ¡kovas visgi siekė gauti pinigų ir neturėjo tikslo padovanoti, t. y. neatlygintinai perleisti, savo paveldėjimo teisių atsakovei.

21. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo Å¡alių susitarimo su A. J.. CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodinėjo, kad Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas galės turėti reikÅ¡mės A. J. teisėms, todėl tokiais argumentais remtis bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji negali.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė V. L. apeliaciniame skunde ir ieÅ¡kovas B. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymus priteisti teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias iÅ¡laidas, todėl jos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas