976a2e29-bab9-478c-9a4c-cf42479beabb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-628/2011                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 35.4;                                         36.1; 44.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų G.

L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė nafta“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1177-372/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė nafta“ ir G. L. dėl piniginės prievolės nevykdymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovo UAB „Saurida“ atstovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G.

L. 865 285,14 Lt skolÄ , 249 966,80 Lt delspinigių, 8,05 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „Saurida“ ir UAB „Gintarinė nafta“ pagal 2003 m. vasario 14 d. pasiraÅ¡ytÄ Sutartį Nr. 7 sulygo dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo. Taip pat buvo sutarta dėl 0,2 procento dydžio netesybų (delspinigių) už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos.

Å alys sutarė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, o tik juos sumokėjus kitos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. IeÅ¡kovas, vykdydamas įsipareigojimus, parduodavo atsakovui kurÄ , o Å¡is nustatytais terminais neatsiskaitydavo už pateiktÄ kurÄ . Atsakovas G. L. su ieÅ¡kovu 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo savo turtu atsakyti už atsakovo UAB „Gintarinė nafta“ neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovui.

Atsakovas skolingas 865 285,14 Lt už kurÄ , be to, 2010 m. liepos 21 d. susikaupė 249 966,80 Lt delspinigių. IeÅ¡kovo atstovas taip pat prašė priteisti 8,05 procentų dydžio procesines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ . Nurodytas sumas privalo sumokėti tiek UAB „Gintarinė nafta“, tiek G. L., prisiėmęs laidavimo prievolę atsakyti visu savo turtu, jei UAB „Gintarinė nafta“ negalės atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu UAB „Saurida“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. 865 285,14 Lt skolÄ , 249 966,80 Lt delspinigių ir 16 363 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. 8,05 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 115 251,94 Lt skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G.

L. 22,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros patvirtina, jog prekės (naftos produktai) atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ buvo parduotos. Atsakovai pripažįsta, kad atsiskaitymo už prekes prievolės pirkėjas neįvykdė, todėl teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 865 285,14 Lt skolÄ už neapmokėtus naftos produktus.Å alių Sutarties 3.4 punkte kaip netesybos numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai. UAB „Gintarinė nafta“ laisva valia naftos produktų tiekėju pasirinko UAB „Saurida“ bei sudarė sutartį su Å¡ia įmone.

Tai rodo, jog atsakovÄ tenkino sutarties sÄ lygos, sutartyje įtvirtintų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyra. Ä®traukdamas į sutartį 3.5 punktÄ ieÅ¡kovas siekė apsisaugoti nuo galimo netesybų nesumokėjimo. Sutarties 3.5 punkte nustatyta, jog pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, o sumokėjus delspinigius kitos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Pateikta skolos ir delspinigių skaičiuotė rodo, kad atsakovas nuolat vėluodavo apmokėti ieÅ¡kovo sÄ skaitas, vykdė dalinius mokėjimus.

Spręsdamas atsakovų praÅ¡ymÄ mažinti delspinigius, teismas atsižvelgė į tai, kad jų atsiliepime į ieÅ¡kinį kaip pagrindas sumažinti delspinigių dydį nurodomas precedento neturintis ekonomikos sunkmetis liečia visus Lietuvos Respublikos Å«kio subjektus, tarp jų ir ieÅ¡kovÄ . Atsakovai nesÄ Å¾iningai vykdė savo prievoles atsiskaityti su ieÅ¡kovu jau tada, kai krizės dar nebuvo. Teismo įsitikinimu, atsakovų motyvas mažinti delspinigius dėl neprotingo jų dydžio, yra nepagrįstas.

Atsakovas UAB „Gintarinė nafta“, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas verslininkas, turėjo objektyviai įvertinti galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o ne toliau pirkti naftos produktus bei didinti skolas, jau žinant sudėtingÄ situacijÄ dėl atsiskaitymo. Teismo įsitikinimu, sutartos netesybos nepažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, nėra neprotingai didelės ir neprieÅ¡tarauja gerai moralei, sÄ Å¾iningai verslo praktikai, vieÅ¡ajai tvarkai. Teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ mažinti netesybas ir dėl to, kad prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta.

Teismas manė, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį skaičiuojant delspinigius. Tarp Å¡alių buvo susiklostę tęstinio pobÅ«džio santykiai, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieÅ¡kovu, atsakovo įmokomis pirmiausiai buvo dengiama delspinigių skola, o likusia dalimi – pagrindinė skola. Jeigu pažeidimas įvyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . UAB „Saurida“ ir UAB „Gintarinė nafta“ yra Å«kio subjektai, todėl jiems taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Å is įstatymas palÅ«kanų skaičiavimo aspektu yra specialus CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti procesines palÅ«kanas. Jis į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2010 m. antrÄ jį pusmetį. Civilinė byla buvo iÅ¡kelta 2010 m. rugpjūčio 19 d., todėl atsakovo prievolė mokėti procesines palÅ«kanas atsirado antrÄ jį 2010 m. pusmetį. TÄ pusmetį galiojusi palÅ«kanų norma nustatoma pagal pusmečio VILIBOR, buvusį 2008 m. birželio 30 d., kuris sudarė 1.05.

Dėl to bendra metinių palÅ«kanų norma, galiojanti 2010 m. antrÄ jį pusmetį, buvo 8,05 proc. (1,05 proc. + 7 proc.). IeÅ¡kovas ir atsakovas G. L. 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašė laidavimo sutartį, kurios 1.1 punktu laiduotojas įsipareigojo atsakyti visu savo kilnojamuoju (įskaitant lėšas) ir nekilnojamuoju turtu, jei naftos produktų pirkėjas UAB „Gintarinė nafta“, už kurį laiduotojas laiduoja, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su kreditoriumi. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsako ieÅ¡kovui kartu su UAB „Gintarinė nafta“ kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai.

Å ių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti skolÄ , delspinigius ir palÅ«kanas solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo, taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėms nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. bei sumažinti delspinigių dydį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, rėmėsi ieÅ¡kovo neįrodytomis aplinkybėmis. Dėl ekonomikos sunkmečio vykdyti Sutartį ir mokėti joje numatytus delspinigius atsakovui tapo sudėtingiau. Atsakovas negalėjo numatyti pasikeitusių valdžios sprendimų, paskolų teikimo sÄ lygų griežtinimo bei kitų veiksnių, todėl teismas neteisingai atsakovÄ vertino kaip neatidų ir nerÅ«pestingÄ verslininkÄ .

Sprendimo argumentai, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai vykdė savo prievoles jau tuo metu, kai krizės dar nebuvo, kad jau seniai nevykdo pagrindinės prievolės, atmestini kaip nepagrįsti.  IeÅ¡kovas nuo 2003 m. neskaičiavo ir nereikalavo delspinigių, nebuvo raginimo ar tarpusavio suderinimo akto, kuriuo ieÅ¡kovas pretenduotų į delspinigius. Apie reikalaujamus delspinigius ir taikomÄ jų skaičiavimo metodikÄ atsakovas sužinojo tik iÅ¡ 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos. IeÅ¡kovo pateikta skaičiuotė kaip tik įrodo, kad iki ekonominio sunkmečio atsakovas vykdė savo prievoles ir netgi su permokomis.

Teismas privalėjo įvertinti įrodymų visumÄ , o ne vienaÅ¡aliÅ¡kai palaikyti ieÅ¡kovo pozicijÄ . Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus teigtina, kad Å¡alies ekonominė situacija pakenkė ir atsiskaitymams su kreditoriais, kadangi sumažėjo pardavimų/paslaugų apimtys. Siekiant, kad Å«kio subjektas tęstų savo veiklÄ , o ne bÅ«tų priverstas bankrutuoti, protinga ginčijamÄ skolos sumÄ bei delspinigių dydį sumažinti. 2009 gegužės mėnesį ekonominis nuosmukis buvo toks didelis, kad net profesionalÅ«s ekonomikos analitikai negalėjo to prognozuoti.

Nuo 2009 m. lapkričio 18 d., kada paskutinį kartÄ buvo padengti visi delspinigiai pagal Sutartį, atsakovas naujai pirko produktų už 164 402 Lt sumÄ , iki 2010 m. liepos 21 d. jis sumokėjo 143 733,80 Lt, o ieÅ¡kovas už šį laikotarpį priskaičiavo net 249 966,80 Lt delspinigių. Delspinigių suma yra pusantro karto didesnė už sumÄ , kuriÄ atsakovas turi sumokėti už pirktus naftos produktus. Atsakovas nuolatos daro mokėjimus pagal savo galimybes. Kadangi delspinigiai yra neprotingai dideli, tai atsakovo pervedamos sumos pagal ieÅ¡kovo skaičiavimus dengia tik delspinigius.Sutarties 3.4. punkte nurodytas delspinigių dydis - 0,2 procento yra per didelis ir turi bÅ«ti mažinamas.

Ä®prasta delspinigių norma yra 0,02 procento. Pagal ieÅ¡kovo skaičiuotę 2010 m. liepos 21 d. sÄ skaitos suma, kuriÄ atsakovas turi sumokėti už gaunamus naftos produktus, yra 3 531 198,23 Lt, o atsakovas yra sumokėjęs 3 193 064,56 Lt. Taigi pats ieÅ¡kovas pripažįsta, jog atsakovas yra įvykdęs dalį prievolės, o tai yra pagrindas mažinti netesybas. Tai, kad tik po 2009 m. lapkričio 18 d. buvo priskaičiuoti ginčijami delspinigiai, rodo, jog atsakovas prievolę stengėsi vykdyti visomis iÅ¡galėmis.

Antras pagrindas mažinti netesybas yra neprotingas jų dydis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ 0,2 procento dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli.IeÅ¡kovas įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimuose iki 2010 m. liepos 21 d., pagal Sutartį skaičiuodamas pavėluotų atsiskaityti dienų skaičių ne visada laikėsi skaičiavimo terminų pagrindų, nustatytų CK 1.121 straipsnio 2 dalyje. Neteisinga įskaičiuoti Å¡eÅ¡tadienius ir sekmadienius, kaip pavėluotas atsiskaityti dienas, po to kai atsakovas įmoka penktadienį, nes atsakovui nėra aiÅ¡ku, kiek iÅ¡ įmokėtos sumos bus padengta už delspinigius, o juos padengus, - kokiÄ skolos dalį dengia įmokėta suma.

Gali bÅ«ti, kad įmokėta suma padengia ir skolÄ , ir delspinigius. Jeigu lieka skola, nuo kurios gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai po įmokos (kuriÄ atsakovas padarė penktadienį), tai atsakovas turi gauti informacijÄ , kokia dalis skolos yra likusi. Akivaizdu, kad tokios informacijos ne darbo dienomis nėra galimybės gauti.Atsakovai nesutinka su teismo argumentu, kad tarp Å¡alių susiklostė tęstinio pobÅ«džio sutartiniai santykiai. Atsakovui perkant prekes iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita-faktÅ«ra, kuriÄ pagal Sutarties 3.3. punktÄ atsakovas turi apmokėti per 7 kalendorines dienas.

IeÅ¡kovo skaičiuotėje yra pateikiamos atskirų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo dienos ir mokėjimo pagal sutarties 3.3. punktÄ datos. Taigi prievolei sumokėti už gautus naftos produktus yra nustatytas terminas. Remiantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi pasibaigus prievolės įvykdymo terminui prasideda ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omos atskiros sÄ skaitos-faktÅ«ros, sudaromi atskiri pirkimo-pardavimo sandoriai, todėl ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis turėtų bÅ«ti skaičiuojama kiekvienam sandoriui atskirai.

Kadangi prievolei įvykdyti yra sutartimi nustatytas terminas, teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė CK 1.127 straipsnio 5 dalį, neatsižvelgė į atsakovo nurodytÄ CK 1.127 straipsnio 2 dalį, taikytinÄ Å¡ioje situacijoje.Delspinigiams iÅ¡ieÅ¡koti yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2010 m. liepos 30 d. Remdamasis savo paskaičiavimais jis praÅ¡o priteisti delspinigius, kuriuos skaičiuoja nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 21 d.

Atsakovo praÅ¡ymu sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo taikytinas prievolėms, kurios turėjo bÅ«ti įvykdytos iki 2010 m. sausio 30 d. Paskutinė prievolė (skaičiuojant nuo 2007 m. gegužės 1 d.), kuriai taikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, yra 2009 m. lapkričio 20 d. Prievolėms, kurios yra nuo 2010 m. sausio 30 d. netaikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes jis dar nesuėjęs iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. iki 2010 m. liepos 30 d.

Kadangi prievolėms nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. yra suėjęs sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, šioms prievolėms delspinigiai neturi būti skaičiuojami.Ieškovas prievolių, kurioms taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, laikotarpiu atsakovui pardavė naftos produktų už 3 439 843,96 Lt. Atsakovas prievolių, kurioms taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, laikotarpiu yra sumokėjęs 3 083 980,74 Lt, kurie laikomi atsiskaitymu už pagrindinę prievolę, t. y. už parduotus naftos produktus, nes delspinigių skaičiavimui yra suėjęs sutrumpintas senaties terminas.

Taigi atsakovas iÅ¡ prievolių, kurioms taikomas senaties terminas, liko skolingas 355 863,22 Lt (3 439 843,96 Lt. - 3 083 980,74 Lt = 355 863,22 Lt.). Pirma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuriai nesuėjęs sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, buvo iÅ¡raÅ¡yta 2010 m. kovo 9 d. Å i prievolė turėjo bÅ«ti įvykdyta per 7 dienas, t. y. iki 2010 m. kovo 16 d. Už prievoles, kurioms netaikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už 91 354,27 Lt, o atsakovas sumokėjo 109 083,82 Lt už parduotus naftos produktus bei buvo padengti susidarantys delspinigiai.

Atsakovas mokėdamas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 17 d. iki liepos 19 d., net ir mokėdamas delspinigius, permokėjo ieÅ¡kovui 16 085,47 Lt. Atsakovas iÅ¡ prievolių, kurioms taikytinas sutrumpintas senaties terminas, liko skolingas 355 863,22 Lt, o iÅ¡ prievolių, kurioms netaikytinas senaties terminas ir prievolės vykdomos pagal sutartį, permokėjo 16 085,47 Lt. Dengiant 355 863,22 Lt skolÄ turėtų bÅ«ti įskaityta 16 085,47 Lt permoka, o tokiu atveju atsakovas liktų skolingas 339 777,75 Lt (355 863,22 Lt - 16 085,47 Lt = 339 777,75 Lt).

Atsakovas prašė taikyti senatį, todėl teismas turi pagrindÄ vadovautis CK 1.131 straipsnio 1 dalies norma, kuri nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo UAB „Saurida“ atstovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atsakovų skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad delspinigiai skaičiuojami kiekvienÄ dienÄ , todėl kiekvienai dienai ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo.

IeÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikÅ¡ti. Kreditorius turėjo teisę pradėti skaičiuoti delspinigius suėjus pagrindinės skolos vykdymo terminui. Sutartyje buvo numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai, dėl kurių susitarė sutarties Å¡alys. Delspinigių mažinimas pažeistų sutarties laisvės principÄ . UAB „Gintarinė nafta“ dėstomi pasiteisinimai, jog ekonomikos nuosmukis lėmė atsakovo negalėjimÄ Ä¯vykdyti savo įsipareigojimus, laikytini nepagrįstais, nes tai neeliminuoja atsakovo pareigos objektyviai vertinti savo finansinę situacijÄ , galėjimÄ ar negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais bei remiantis turimais įmonės finansinės bÅ«klės duomenimis koreguoti savo Å«kinę veiklÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl Å¡alių sutartyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir faktinio jos taikymo Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ nėra tinkamai įvykdęs prievolės sumokėti už pirktus iÅ¡ ieÅ¡kovo naftos produktus. Teismo sprendime pažymėtas atsakovų pripažinimas fakto, kad mokėjimo prievolės pirkėjas tinkamai neįvykdė, todėl Å¡io fakto pagrindu teismas visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 865 285,14 Lt skolÄ už neapmokėtus naftos produktus.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuodamas skolinio reikalavimo už atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ parduotus naftos produktus dydį ieÅ¡kovas vadovavosi 2003 m. vasario 14 d.

Sutarties 3.5 punktu, kuriame nurodyta, jog pavėluoto atsiskaitymo atveju pirkėjo pervedamos įmokos pirmiausia įskaitomos delspinigių apmokėjimui, o likusi įmokos dalis skiriama pagrindinės prievolės vykdymui, t. y. apmokėjimui už patiektus naftos produktus. Per ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¡alių sutartinių teisinių santykių laikotarpį - nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas pardavė atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ naftos produktų už 3 531 198,23 Lt, atsakovas už juos sumokėjo 3 193 064,56 Lt sumÄ .

Pirkėjas liko skolingas už prekes 338 133,67 Lt, be to, mokėjimus jis atlikdavo pažeisdamas Sutartyje nustatytÄ terminÄ , todėl pagrįstai pripažintas netinkamai vykdžiusiu apmokėjimo už parduotas prekes prievolę, t. y. pažeidusiu Sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovų priteista 865 285,14 Lt skolos suma. JÄ sudaro ne tik faktiÅ¡kai neapmokėta prekių kainos dalis – 338 133,67 Lt, bet ir ieÅ¡kovo apskaičiuotų delspinigių dalis, sudaranti 527 151,47 Lt sumÄ .

Kaip nurodyta ieÅ¡kovo 2010 m. liepos 21 d. pretenzijoje pirkėjui UAB „Gintarinė nafta“ (1 tomas, b. l. 9-10), pirkėjo apmokėtos sumos dalį – 527 151,47 Lt pardavėjas įskaičiavo į priskaičiuotų delspinigių sumÄ (iÅ¡ viso yra priskaičiavęs 777 118,27 Lt delspinigių). Tokiu bÅ«du, gautų įmokų dalį - 527 151,47 Lt įskaičiavus delspinigių apmokėjimui, prekių kainos apmokėjimo dalis tesudaro 2 665 913,09 Lt (3 193 064,56 – 527 151,47 Lt). Toks yra gaunamas visų atliktų įmokų likutis už prekes, ieÅ¡kovui įskaičiavus („užskaičius“) dalį delspinigių, ir taip yra apskaičiuotas ieÅ¡kovo nurodomos skolos už prekes dydis – 865 285,14 Lt (3 531 198,23 – 2 665 913,09).

Kaip minėta, apskaičiuodamas tokį skolinės prievolės už parduotus naftos produktus dydį ieškovas nurodė, jog jis vadovavosi 2003 m. vasario 14 d. Sutarties 3.5 punkte įtvirtinta nuostata dėl gaunamų įmokų paskirstymo tvarkos esant pavėluotam atsiskaitymui. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta suma yra įvardinta kaip skola pagal pirkimo-pardavimo sutarties prievoles, plačiau neanalizuojant faktinės aplinkybės, kad dalį šios sumos sudaro ieškovo apskaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kuriuos, kaip nurodyta pretenzijose atsakovams ir ieškinyje, ieškovas padengė dalimi pirkėjo atliktų mokėjimų. Konstitucinio Teismo yra pabrėžta, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.

Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sÄ lyga.

Dėl to teismų precedentai negali būti ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kita vertus, teismai turi vadovautis tokiais atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) aiškinimo ir taikymo precedentais, kokie buvo suformuoti ir kokiais buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas anksčiau spręstose analogiškose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tam, jog bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, kad visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).            Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, grindžiami tuo, kad ieÅ¡kovas per visÄ sutartinių santykių, prasidėjusių 2003 metais, laikotarpį niekada neskaičiavo ir nereikalavo mokėti delspinigių, niekada nerašė raginimų ar tarpusavio suderinimo aktų su pretenzijomis dėl delspinigių.

Apeliantų teigimu, apie ieÅ¡kovo reikalaujamus delspinigius ir jų skaičiavimo metodikÄ atsakovas sužinojo tik iÅ¡ 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos, pateiktos prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-460/2010. Å i byla pagal faktines aplinkybes yra labai panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ . Toje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ir Å¡ioje byloje sutampa ieÅ¡kovas (UAB „Saurida“), taip pat iÅ¡ esmės sutampa ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios faktinės aplinkybės (ieÅ¡kinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo grindžiamas prievolių pagal sutartį dėl suskystintųjų dujų pirkimo-pardavimo netinkamu vykdymu, ieÅ¡kovas pagal sutartyje numatytÄ sÄ lygÄ pavėluoto atsiskaitymo atveju gaunamus iÅ¡ atsakovo mokėjimus pirma eile užskaitė kaip delspinigius, o likusiÄ sumÄ skaičiavo kaip apmokėjimÄ už produktus).

Kaip ir apeliacinį skundÄ padavę atsakovai Å¡ioje byloje, taip ir atsakovas kitoje byloje nesutiko su ieÅ¡kovo atliktu lėšų paskirstymu, teigdami, jog gautas už produktus lėšas ieÅ¡kovas naudojo pagrindinei skolai dengti, delspinigių neskaičiuodavo ir jų nereikalaudavo, o juos apskaičiavo ir sumokėtas lėšas iÅ¡ naujo paskirstė pareikÅ¡damas atsakovui pretenzijÄ , o po to ieÅ¡kinį teisme. Abiejose nagrinėtose bylose buvo pateiktos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių 3.5 punktu Å¡alys aptarė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai, o likusios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už produktus.

Abiejose bylose Å¡alys kėlė klausimÄ , ar buvo faktiÅ¡kai laikomasi sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos vykdant naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartį ir pirkėjui apmokant tik dalį ieÅ¡kovo patiektų produktų kainos. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad esant tokiam paminėtų faktinių aplinkybių sutapimui arba jų panaÅ¡umui, bÅ«tina remtis kasacinio teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis (teisminiu precedentu) nagrinėjant iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bylÄ .Dėl CK 6.54 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ (taip pat ir Å¡alių susitarimu nustatytÄ kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ ), bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003).

Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatoma, buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia Å¡i tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, Å¡alių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytÄ sutartį, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis teismų praktikos. Viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, bet ir į Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo klausimo dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių apie jo pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje nurodytÄ Ä¯mokų pagal Sutartį paskirstymo tvarkÄ Å¡alių faktinio elgesio po Sutarties sudarymo, jų tarpusavio santykių praktikos vykdant Sutartį aspektais. Gi Å¡alių pozicija dėl Sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos faktinio laikymosi ir taikymo skiriasi. IeÅ¡kovo teigimu, jis iÅ¡ atsakovo UAB “Gintarinė nafta“ gautas įmokas už patiektus produktus sutartinių prievolių vykdymo laikotarpiu pirmiausia skyrė delspinigiams apmokėti, o likusiÄ Ä¯mokų dalį – pagrindinei skolai.

Apeliantai skunde teigia, kad ieÅ¡kovo pretenzijoje ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai dėl jo taikytos įmokų paskirstymo metodikos jiems buvo netikėti, nes ieÅ¡kovas savo faktiniu elgesiu niekada nedemonstravo, kad priimdamas įmokas jis griežtai ir nuosekliai laikosi Sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir jÄ realiai taiko. Apeliantų aiÅ¡kinimu, paties ieÅ¡kovo anksčiau teikti atsakovui raÅ¡ytiniai duomenys leido manyti prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas priima pirkėjo mokamas įmokas už prekes (prekių kainos apmokėjimÄ ), neskaičiuodamas ir nereikalaudamas sutartinių netesybų – delspinigių.

Šiems teiginiams patvirtinti su apeliaciniu skundu yra pateikti ieškovo parengtas 2008 m. kovo 14 d. Aktas dėl skolų suderinimo ir ieškovo finansininkės 2010 m. sausio 15 d. siųstas UAB „Gintarinė nafta“ elektroninis laiškas su Atsiskaitymų su partneriais išklotine (2 tomas, b. l. 141-149). Iš pateikto 2008 m. kovo 14 d. Akto dėl skolų suderinimo matyti, kad 2007 m. gruodžio 31 d. būklei ieškovas fiksavo skolos už prekes likutį be delspinigių skaičiavimo ir/ar jų įskaitymo (užskaitymo).

IeÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ be pagrindo teigiama, kad 2008 m. kovo 14 d. akte ir ieÅ¡kovo pateiktoje skolos bei delspinigių skaičiuotėje esantys nesutapimai esÄ nereikÅ¡minga aplinkybė. Ä®raÅ¡as minėtame akte apie tai, kad įsiskolinimo sumos nurodomos neįskaitant delspinigių, palÅ«kanų ar kitų pagal tarpusavyje pasiraÅ¡ytas sutartis, susitarimus ar teisės aktus privalomų mokėti įmokų sumų, įgalina pagrįstai manyti ir sutikti su apeliantų reiÅ¡kiama pozicija, jog ieÅ¡kovas ne tik kad faktiÅ¡kai neskaičiavo delspinigių, bet ir netaikė Sutarties 3.5 punkte numatytos tvarkos dėl gaunamų įmokų paskirstymo, jomis pirmiausia dengiant delspinigius.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ pateikta ieÅ¡kovo parengta Atsiskaitymų su partneriais detali iÅ¡klotinė, kurioje fiksuojamas tarpusavio skolų judėjimas ir jų likutis 2009 metais (2 tomas, b. l. 142-149). Å ioje tarpusavio atsiskaitymų iÅ¡klotinėje nėra jokių nuorodų apie delspinigių skaičiavimÄ ir pirkėjo mokamų įmokų įskaitymÄ Ä¯ delspinigių apmokėjimÄ . Atsiskaitymų iÅ¡klotinėje nurodytas bendras tarpusavio skolų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. – saldo ieÅ¡kovo naudai už 382 963,22 Lt sumÄ aiÅ¡kiai neatitinka ieÅ¡kovo pateiktoje į bylÄ skolos ir delspinigių skaičiuotėje fiksuojamo skolos už naftos produktus likučio tai pačiai datai – 773 930,87 Lt (1 tomas, b. l. 23 - lentelės trečios grafos septyniolikta eilutė nuo apačios).

Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad per visÄ sutartinių santykių laikotarpį iki 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos pareiÅ¡kimo Å¡alys fiksuodavo tik pagrindinę skolÄ , o delspinigiai nebuvo skaičiuojami ir jie nebuvo įskaitomi į skolų suderinimo ar kitus Å¡alių rengiamus tarpusavio Å«kinių komercinių santykių apskaitos dokumentus. Byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindÄ manyti, kad labiau tikėtinas yra faktas, jog tik prieÅ¡ pareikÅ¡damas 2010 m. liepos 21 d. pretenzijas skolininkui ir laiduotojui (1 tomas, b. l. 9-12) ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiavo delspinigius, gautus iÅ¡ UAB „Gintarinė nafta“ mokėjimus paskirstė pirmiausia delspinigiams, po to pagrindinei skolai apmokėti, Å¡iuos veiksmus užfiksuodamas 2010 m. liepos 21 d.

Ä®siskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelėje. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad kreditorius ir skolininkas tiek savo elgesiu, tiek ir veiksmais, praktikuodami ir toleruodami kitokiÄ negu nustatyta Å¡alių Sutartyje įmokų paskirstymo tvarkÄ , pakeitė Sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl Å¡ios tvarkos. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovas delspinigių sumokėjimo pareikalavo tik 2010 m. liepos 21 d. ir per visÄ sutarties vykdymo laikotarpį gautas įmokas perskirstė pirmÄ kartÄ .

Konstatuotina, kad visÄ Å¡alių sutartinių santykių buvimo laikÄ ieÅ¡kovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarkÄ mokėjimus įskaitydamas pagrindinei skolai dengti ir tik prieÅ¡ pretenzijos atsakovams pateikimÄ bei ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Toks sutarties Å¡alies elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu (CK 6.4 str., 6.200 str. 1 d.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sÄ lyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, pirkėjui laiku neapmokėjus sÄ skaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004).

Kitoje aptariamoje analogiÅ¡koje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje pabrėžta, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal Å¡io straipsnio 4 dalį apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Aptartosios įstatymo nuostatos patvirtina iÅ¡vadÄ , kad, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iÅ¡ naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis bÅ«tų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nes vertino tik ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtÄ skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelę, kurioje pateikti duomenys nesutampa su papildomai į bylÄ pateiktais duomenimis.

Turėdamas galimybę atsikirsti į apeliantų pateiktus papildomus duomenis, ieÅ¡kovas atsiliepime į skundÄ apsiribojo aukščiau paminėtais lakoniÅ¡kais teiginiais, tačiau nepateikė jokių finansinės apskaitos (vidaus operacijų) dokumentų, kuriais bÅ«tų pagrįstas ieÅ¡kovo pateiktoje skolos ir delspinigių skaičiavimo lentelėje nurodytas įmokų skaičiavimo tvarkos nuoseklus taikymas skaičiuojant UAB „Gintarinė nafta“ skolÄ . Konstatavus, kad visÄ Å¡alių sutartinių santykių buvimo laikotarpį iki pat 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarkÄ Ä¯skaitydamas mokėjimus tik pagrindinei skolai dengti, o delspinigių neskaičiuodamas, darytina iÅ¡vada, jog prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo atliktas 527 151,47 Lt delspinigių įskaitymas į atsakovo sumokėtų 3 193 064,56 Lt įmokų už naftos produktus sumÄ yra nepagrįstas, todėl laikytina, kad skolos dydis už prekes yra lygus faktiÅ¡kai neapmokėtai prekių kainos daliai, sudarančiai 338 133,67 Lt sumÄ .

Tik Å¡ios sumos apimtyje gali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos už parduotus naftos produktus priteisimo iÅ¡ atsakovų. TokiÄ pačiÄ teisinę iÅ¡vadÄ 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartyje padarė Lietuvos apeliacinis teismas analogiÅ¡koje nagrinėjamai bylai kitoje civilinėje byloje (kitos bylos apeliacinėje instancijoje Nr. 2A-1213/2011). Toje byloje taip pat nustatytos analogiÅ¡kos arba labai panaÅ¡ios nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės vertinant Å¡alių elgesį ir veiksmus visÄ sutarties, pagal kuriÄ tas pats ieÅ¡kovas UAB „Saurida“ tiekė naftos produktus, vykdymo laikotarpį.

IeÅ¡kovo elgesys, praÅ¡ant priteisti tiek skolÄ už produktus, į kuriÄ jis įskaičiavo ir delspinigius, buvo pripažintas nesÄ Å¾iningu dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir nagrinėjamoje byloje (nuo sutarties sudarymo momento per visÄ kelerius metus trukusį sutartinių santykių laikotarpį ieÅ¡kovas delspinigių neskaičiavo ir iki pretenzijos prieÅ¡ kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ pateikimo jų iÅ¡ atsakovo nereikalavo). Kaip ir Å¡ioje, taip ir toje byloje ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl įmokų skaičiavimo pagal Sutartyje numatytÄ tvarkÄ , o tuo pačiu ir jo reikalavimo, kurį sudaro ne tik pagrindinė skola, bet ir dalis pagal Sutartį pirmÄ ja eile įskaitytų delspinigių, pagrįstumÄ .

Kaip jau pažymėta, pagal konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi ne tik aukštesnės instancijos, bet ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; jie privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi tais pačiais teisiniais kriterijais, kad būtų užtikrintas vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme anksčiau buvo iÅ¡nagrinėta panaÅ¡ių esminėmis aplinkybėmis į nagrinėjamÄ bylÄ kitų bylų, kuriose priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo padarytos kitokios teisinės iÅ¡vados (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-643/2010, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2A-592/2010). Vadovaudamasi aukščiau nurodytais vėlesniais teismų procesiniais sprendimais, priimtais sprendžiant analogiÅ¡kas bylas ir turinčiais precedentinę reikÅ¡mę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo metu atitinkamÄ teisinį precedentÄ analogiÅ¡koje byloje yra sukÅ«ręs vieningÄ teismų praktikÄ formuojantis kasacinis teismas, atsižvelgia į tų precedentų sukÅ«rimo laikÄ , precedentÄ sukÅ«rusio teismo sudėtį (teisminės sistemos grandžių virÅ¡enybės principu), teisinių argumentų įtikinamumÄ , aktualios problemos teisinės analizės ir įvertinimo gilumÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios reikalavimui priteisti delspinigius Pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadas dėl atsakovų praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, be kita ko, nurodė, kad tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių santykių tęstinis pobÅ«dis reiÅ¡kė tai, jog prievolių netinkamas vykdymas, susijęs su vykdymo termino praleidimu, laikytinas kiekvienÄ dienÄ Ä¯vykstančiu prievolės pažeidimu, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nesutikdami su teismo nuostata dėl Å¡alis siejusių santykių tęstinio pobÅ«džio, atsakovai nurodė, kad atsiskaitymui už prekes Sutarties 3.3 punkte buvo nustatytas konkretus mokėjimo prievolės įvykdymo terminas - 7 kalendorinės dienos nuo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo dienos. IeÅ¡kovo pateiktoje skolos ir delspinigių skaičiuotėje yra pateikiamos atskirų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo dienos ir mokėjimo pagal Sutarties 3.3. punktÄ datos. Taigi, nors Å¡alių sutartiniai santykiai buvo nuolatinio pobÅ«džio, tačiau teigti apie jų tęstinį turinį nėra pagrindo.

Kadangi mokėjimo už gautus pagal kiekvienÄ sÄ skaitÄ naftos produktus prievolei buvo nustatytas terminas, todėl pagrindinės prievolės įvykdymo termino pabaiga laikytina ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 str. 2 d.). Nors reikalavimams dėl pirkėjo mokėjimo prievolės pagal kiekvienÄ tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo-pardavimo sandorį ieÅ¡kinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo atsiskaitymo prievolės pagal tÄ sandorį termino pabaigos, toks skaičiavimas netaikytinas delspinigiams už pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ .

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindinę prievolę ir su juo susijusiems reikalavimams pagal papildomÄ prievolę, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (pavyzdžiui, netesybų, rankpinigių, laidavimo, garantijos atvejais), pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminų eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kitų. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad skaičiuodamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigiams teismas esÄ netinkamai rėmėsi CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, neatsižvelgdamas į atsakovo motyvus dėl CK 1.127 straipsnio 2 dalies taikymo.             CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, mėnesį ir t. t.

Sutartimi Å¡alys už pirkėjo mokėjimo prievolės termino praleidimÄ aptarė netesybas delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ (Sutarties 3.4 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Delspinigių, kaip netesybų, skaičiavimas turi tęstinį pobÅ«dį, nes delspinigiai skaičiuojami ir priteisiami už tam tikrÄ termino praleidimo laikotarpį (dienÄ , savaitę, mėnesį).

Taigi delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobÅ«dį, nes delspinigiai iÅ¡ieÅ¡komi už tam tikrÄ praleistÄ laikotarpį – dienÄ , savaitę, dekadÄ ir pan. (CK 6.71 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė pinigines prievoles ieÅ¡kovui atsiskaitant už patiektus produktus. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos skolos skaičiuotės matyti, kad pirkėjas mokėjimus vykdė apskritai už prekių pateikimÄ , bet ne konkrečiai apmokėdamas kiekvienÄ atskirÄ sÄ skaitÄ (pirkėjo atliktų mokėjimų sumos paprastai nesutampa su atskirose sÄ skaitose nurodyta mokėjimo suma).

Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovas apskaičiavo tik bendrÄ Ä¯siskolinimo už prekes sumÄ per atitinkamÄ tiekimo laikotarpį (nuo 2007-05-01 iki 2010-06-01). Pirkėjui neįvykdžius pagrindinės – apmokėjimo už parduotas prekes – prievolės pagal Sutartyje numatytÄ atsiskaitymo terminÄ , dėl delspinigių skaičiavimo už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda iÅ¡ naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankiÅ¡ku pažeidimu (CK 1.127 str. 5 d.).

Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti laikomas pagrįstu argumentas, kad delspinigių gali bÅ«ti reikalaujama tik už Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pagrindinės prievolės pagal kiekvienÄ atskirÄ pirkimo-pardavimo sandorį įvykdymo termino pasibaigimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-486/2010).

Priteisti delspinigius už ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo Å¡iuo atveju nėra pagrindo, nes atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams, o priežasčių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas terminas delspinigiams iÅ¡ieÅ¡koti už laikÄ , ilgesnį kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, byloje nenustatyta. Kadangi ieÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl atsakovui praÅ¡ant jį taikyti, delspinigiai turi bÅ«ti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

Atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2010 m. liepos 30 d., todėl turi teisę į delspinigių priteisimÄ už paskutinių Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, skaičiuotinÄ nuo 2010 m. sausio 30 d. Atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėta, kad per laikotarpį, kuriam taikytinas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių, ieÅ¡kovas buvo pardavęs naftos produktų už 3 439 843,96 Lt sumÄ , o atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ už juos buvo sumokėjęs ieÅ¡kovui 3 083 980,74 Lt.

Å is atsakovo pateiktas skaičiavimas nenuginčytas. Taigi datai, nuo kurios skaičiuotinas laikotarpis, kada netaikomas ieÅ¡kinio senaties terminas delspinigiams (nuo 2010 m. sausio 30 d.), atsakovas buvo neįvykdęs mokėjimo prievolės (buvo įsiskolinęs) už 355 863,22 Lt sumÄ . Už 180 dienų laikotarpį, praėjusį nuo tos datos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento, pagal Å¡iÄ Ä¯siskolinimo sumÄ galėtų bÅ«ti skaičiuojami Sutartyje numatyto dydžio delspinigiai. Toks skaičiavimas tiktų tokiu atveju, jeigu tuo laikotarpiu Å¡alis sieję sutartiniai prievoliniai santykiai jau bÅ«tų pasibaigę.

Kadangi Å¡ie santykiai tęsėsi ir po 2010 m. sausio 30 d., o ieÅ¡kovas pirkėjo įsiskolinimÄ fiksavo iki 2010 m. liepos 21 d., bÅ«tina įvertinti Å¡alių prievolių vykdymo balansÄ per šį laikotarpį (nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. liepos 21 d.). Atsakovai nurodė, kad per šį laikotarpį ieÅ¡kovas pardavė prekių už 91 354,27 Lt, o pirkėjas apmokėjo už prekes 109 083,82 Lt sumÄ . Tokiu bÅ«du vertinant Å¡alių prievolių vykdymo 2010 m. sausio 30 d. – liepos 21 d. laikotarpiu balansÄ apskaičiuojama 16 085,47 Lt didesnė mokėjimų suma (109 083,82 – 91 354,27).

Å ia suma sumažinant 2010 m. sausio 30 d. bÅ«klei fiksuojamÄ Ä¯siskolinimÄ ieÅ¡kovui, gaunamas 339 777,75 Lt skolos likutis (355 863,22 – 16 085,47). Nuo tokios įsiskolinimo sumos skaičiuotini už 180 dienų laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo Sutartyje numatyto dydžio delspinigiai (0,2 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ). Tokiu bÅ«du yra apskaičiuojama delspinigių už 122 320 Lt sumÄ (339 777,75 x 0,2 x 180).    Dėl sutartinių netesybų dydžio             Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

Netesybos gali bÅ«ti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1-2 d.). Pirkėjo (byloje atsakovo UAB „Gintarinė nafta“) atsakomybė už prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Sutarties 3.4 punkte Å¡alių aptartas delspinigių dydis praleidus apmokėjimo terminÄ â€“ 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Kaip vienÄ iÅ¡ praÅ¡ymo mažinti priteistinus delspinigius pagrindų atsakovai nurodo sutartyje nustatytÄ aiÅ¡kiai per didelį delspinigių dydį.

Pasak atsakovų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ 0,2 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, nes įprasta delspinigių norma yra 0,02 procento.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Apeliantai be pagrindo teigia apie esÄ jau suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to konkretaus delspinigių dydžio, kuris laikytinas protingu dydžiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad yra priešingai, - kasacinis teismas nėra suformavęs teisinės pozicijos dėl konkretaus delspinigių dydžio, kuris būtų laikomas protingu ir visais atvejais atitinkančiu sutartinių teisinių santykių dalyvių interesus. Šio teismo praktikoje akcentuojama, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Sutartinių netesybų atveju nėra ir negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, jog netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl turėtų bÅ«ti mažinamos, taip pat nėra ir negali bÅ«ti konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).Atsakovų praÅ¡ymo motyvai mažinti delspinigius dėl Sutartyje nustatyto per didelio jų dydžio Å¡ioje byloje atmesti teisingai. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais atsakovų argumentų, jog Å¡alių sutartų netesybų dydis yra neprotingai didelis ir iÅ¡ esmės pažeidžiantis Sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis konstatuota, kad Å¡alių sutartos netesybos (delspinigiai) nepažeidžia Sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, nėra neprotingai didelės ar neatitinkančios sÄ Å¾iningos verslo praktikos. Sutarties Å¡alys yra verslininkai, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės Å¡alies kriterijus. Atsakovas, sudarydamas ir pasiraÅ¡ydamas aptariamÄ Sutartį, sutiko su jos sÄ lygomis, tuo pačiu ir su Sutartyje numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus Sutartį bus skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai.

Teismas teisingai sprendė, kad laisva valia prisiimdama sutartines prievoles UAB „Gintarinė nafta“, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pirkėjas UAB „Gintarinė nafta“ galėjo nevaržomai rinktis naftos produktų pirkimo-pardavimo kontrahentÄ , jis laisva valia naftos produktų tiekėju pasirinko ieÅ¡kovÄ UAB „Saurida“ bei sudarė susitarimÄ su Å¡ia įmone suderinus visas sÄ lygas, be kita ko, ir dėl sutartinės atsakomybės masto.

Tiek Sutarties apskritai, tiek jos sÄ lygų dėl netesybų atskirai atsakovai neginčijo. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ nuolat pažeidinėjo Sutartyje įtvirtintas atsiskaitymo už prekes sÄ lygas, nesilaikė mokėjimo terminų, todėl atsirado teisinė pareiga mokėti sutarto dydžio delspinigius. Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad Å¡alių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iÅ¡ esmės pažeidžia Sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , yra neprotingai didelis ar prieÅ¡tarauja gerai moralei ir sÄ Å¾iningai verslo praktikai (CK 6.156, 1.81, 6.258 str.).

Dėl netesybų mažinimo pagrindų CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi įstatyme įtvirtinti du pagrindai, kada teismas įgyvendindamas savo diskrecinę teisę konkrečiu atveju nusprendžia, ar netesybos gali būti sumažintos: sutartyje numatytas netesybų dydis ir dalinio prievolės įvykdymo faktas.

Å ia nutartimi konstatuota, kad Å¡alių sudarytoje Sutartyje nustatytas delspinigių dydis už pirkėjo piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimÄ nėra per didelis, todėl sutartinių netesybų dydis nesudaro pagrindo mažinti ieÅ¡kovui priteistinus delspinigius. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ Å¡ioje byloje lieka aktualus priteistinų delspinigių sumos ir pagrindinės prievolės įvykdymo santykio klausimas.Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusių atsakovų tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių fakto ir dydžio.

Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo, kai kreditorius nepareiÅ¡kia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o praÅ¡o tik netesybų, teismas, manydamas, jog praÅ¡omos priteisti netesybos yra pernelyg didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į visas reikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu ir siekiu užtikrinti, kad netesybų praÅ¡anti Å¡alis be pagrindo nepraturtėtų jų sÄ skaita.

Kaip jau nurodyta, įgyvendinant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ galimybę mažinti netesybas, nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste spręstina dėl delspinigių dydžio jų santykyje su pagrindinės prievolės įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis atmetė atsakovų motyvus dėl netesybų mažinimo tuo pagrindu, kad prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu negalima sutikti.Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisus delspinigius pagal Sutartyje nustatytÄ dydį, jų suma sudarytų daugiau kaip trečdalį neįvykdytos pagrindinės prievolės (neapmokėta suma už parduotus produktus – 338 133,67 Lt, o priskaičiuotų delspinigių pagal Sutartyje nustatytÄ dydį suma – 122 320 Lt).

Vargu, ar toks neįvykdytos prievolės dalies ir netesybų sumos santykis atitinka Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga yra sumažinti priteistinų netesybų sumÄ proporcingai pirkėjo įvykdytai pagrindinės prievolės daliai. Vertintina aplinkybė, kad atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ už gautus naftos produktus, nors ir pažeisdamas sutarties sÄ lygas, mokėdavo reguliariai. Per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas patiekė pirkėjui UAB „Gintarinė nafta“ naftos produktų už 3 531 198,23 Lt, o Å¡is iki 2010 m. liepos 21 d. už juos sumokėjo 3 193 064,56 Lt.

Per aptariamÄ Å¡alių sutartinių santykių laikotarpį pirkėjo UAB „Gintarinė nafta“ mokėjimo prievolės įvykdymo laipsnis siekia maždaug 90 procentų visos vykdytinos prievolės, t. y. pirkėjas per visÄ Å¡Ä¯ tiekimo laikotarpį liko nesumokėjęs apie 10 proc. visos gautų produktų kainos. Jau minėta, kad ieÅ¡kovas neteikė įrodymų, kokius jis patyrė realius nuostolius dėl pirkėjo prievolės dalinio įvykdymo arba jos pavėluoto vykdymo (vėluojančių ar nepilnų apmokėjimų už prekes).

Taigi, atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ yra įvykdęs didžiÄ jÄ dalį prievolės. Nors atsakovas ir vėluodavo atsiskaityti arba nepilnai apmokėdavo sÄ skaitas, tačiau ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių sustabdyti naftos produktų atsakovui pardavimÄ , atvirkščiai – pagal pirkėjo užsakymus reguliariai vykdė pardavimus, nors tam tikrÄ laikotarpį ir neturėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo (laidavimo sutartis su atsakovu G. L. sudaryta 2006 m. lapkričio 29 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties vykdymo laikotarpiu Å¡alių interesai sutapo: ieÅ¡kovui buvo pravartu turėti nuolatinį, nors ir vėluojantį atsiskaityti, pirkėjÄ , o atsakovui - gauti naftos produktus iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Ä®vertinant ieÅ¡kovo ir atsakovo komercinius interesus jų sutartinių santykių laikotarpiu, laikantis teisingumo principo yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovui priteistinus delspinigius. Pirkėjo įsiskolinimas už gautus produktus (338 133,67 Lt) sudaro apie 10 proc. visos vykdytinos mokėjimo prievolės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui priteistinų delspinigių sumažinimas maždaug iki 10 procentų įsiskolinimo sumos, iÅ¡ esmės nepaneigia sutartyje iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , užtikrina jų interesų pusiausvyrÄ , atitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus, bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str., CK 6.158 str. 1 dalis).

Tokiu bÅ«du, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieÅ¡kovui priteistina delspinigių suma mažinama iki 35 000 Lt sumos. Priimant procesinį sprendimÄ dėl priteisiamų delspinigių taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo, ar patyrė nuostolių dėl kitos Sutarties Å¡alies netinkamo piniginės prievolės vykdymo, kad pirkėjo prievolės iÅ¡ dalies buvo vykdomos net ir įvykus visuotinai žinomam faktui – pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, taip pat į tai, kad pagrindinis skolininkas – atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ Å¡iuo metu yra bankrutuojanti įmonė. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Dispozityvumo principas lemia tai, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalykÄ privalo nustatyti Å¡alys, o teismo pareiga yra iÅ¡nagrinėti ginÄÄ neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo Å¡alys. NurodytÄ principÄ sudaro du aspektai:

a) apeliacinės instancijos teismas tikrina teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tos sprendimo dalies, kuriÄ skundžia apeliantas;

b) apskųsto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teismas tikrina tik apelianto pateikto apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2007). Atsakovų apeliaciniame skunde nėra keliamos problemos dėl pirmosios instancijos teismo taikyto procesinių palÅ«kanų skaičiavimo bei atsakovų – pagrindinio skolininko ir laiduotojo – solidariosios atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymÄ ir netinkamÄ vykdymÄ taikymo, todėl Å¡iais klausimais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės nepasisako.

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes vertindamas Sutarties Å¡alių santykių praktikÄ vykdant mokėjimo prievolę ir paskiriant (paskirstant) gaunamas įmokas, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles, nes nenustatė ir neiÅ¡tyrė Å¡alių ginčui dėl netesybų mažinimo iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos iÅ¡ dalies neteisingam sprendimui priimti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsižvelgiama į Å¡io teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį dėl raÅ¡ymo apsirikimų sprendime iÅ¡taisymo (2 tomas, 128 b. l.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo materialiųjų reikalavimų tenkinimo masto, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Proporcingai pareikÅ¡tiems ir patenkinamiems piniginiams reikalavimams ieÅ¡kovui atlygintina 34 proc. jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

IeÅ¡kovo iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija sudarė 15 153 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinį bei 1 200 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (1 tomas, b. l. 26, 43-45 ir 48), todėl ieÅ¡kovui priteistina 34 proc. Å¡ių iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovams buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (2 tomas, 151 b. l.). Laikantis aukščiau nurodytos proporcijos Å¡io mokesčio 66 proc. priteisiama į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis turėtų bÅ«ti priteisiama 34 proc. žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , t. y. po 17 proc. iÅ¡ kiekvieno. Kadangi pasikeitė UAB „Gintarinė nafta“ teisinis statusas, t. y. įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡iam atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis iÅ¡ jo nepriteisiama (CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuostata).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :              Pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB) solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ (įmonės kodas 125482534, buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) Swedbank, AB) ir G.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 338 133,67 Lt skolÄ , 35 000 Lt delspinigių ir 5 510 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas, 266916280, buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB) solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ (įmonės kodas 125482534, buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) Swedbank, AB) ir G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 373 133,67 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 -08-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Saurida“ (įmonės kodas 266916280, buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB) 23,76 Lt ir iÅ¡ atsakovo G.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 12,24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.“Priteisti į valstybės biudžetÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme: iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Saurida“ (kodas 266916280) – 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt, iÅ¡ atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 2 576 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) Lt. Teisėjai                                                                                                                      Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis