Legislator Case Law & Legislation
9769f13d-4f1d-4841-b613-11a3f86b4f2c AI generated

9769f13d-4f1d-4841-b613-11a3f86b4f2c · Regionų administracinis teismas

Case Number 9769f13d-4f1d-4841-b613-11a3f86b4f2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                                                                                         Administracinė byla Nr. I-11-58/2011Procesinio sprendimo kategorija 13.2;13.2.3;13.4;14.3; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡relės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui prokurorui Aivarui Velučiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovui Tadui BÅ«dvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PajÅ«rio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ atstovams - advokatui Valdemarui Bužinskui, advokatei Linai Zubovienei, trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovui advokatui Jonui Plateliui, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovui Vitalijui JuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ bei patikslintus praÅ¡ymus atsakovėms - Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, UAB „PajÅ«rio rezidencija“, UAB“ Vilsota“, UAB“ Gaisro saugos inžinerija“, UAB „Vitalda“, AB SEB bankui, UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, UAB „Viringas“, AS „Rietumu Banka“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Lemora“, UAB „Dauda“, UAB „Loburas“, V.

Legislator headnote

AI generated

9769f13d-4f1d-4841-b613-11a3f86b4f2c · Regionų administracinis teismas: Teisminio nagrinėjimo metu papildomai akcentuojama, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams, numatantiems nedidinti esamo užstatymo intensyvumo bei aukÅ¡tingumo.Atsakovas – Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į praÅ¡ymÄ (II t., b.l.1-2, V t., b.l.98-99) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir patikslintu praÅ¡ymu nesutinka, bei praÅ¡o jo netenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                         Administracinė byla Nr. I-11-58/2011Procesinio sprendimo kategorija 13.2;13.2.3;13.4;14.3; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡relės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui prokurorui Aivarui Velučiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovui Tadui BÅ«dvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PajÅ«rio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ atstovams - advokatui Valdemarui Bužinskui, advokatei Linai Zubovienei, trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovui advokatui Jonui Plateliui, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovui Vitalijui JuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ bei patikslintus praÅ¡ymus atsakovėms - Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, UAB „PajÅ«rio rezidencija“, UAB“ Vilsota“, UAB“ Gaisro saugos inžinerija“, UAB „Vitalda“, AB SEB bankui, UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, UAB „Viringas“, AS „Rietumu Banka“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Lemora“, UAB „Dauda“, UAB „Loburas“, V.

K., R. K., N.i V., J. V., D. Z., J. Z., S. J., M. Ž., M. S., D. M., J. D., I. D., V. G., A. N., G. N. dėl administracinių aktų panaikinimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ ,n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2008-07-29 praÅ¡ymu (I t., b.l. 5-10) bei patikslintais praÅ¡ymais (II t. b.l.16-24; IV t., b.l.176-184) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:             1. panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimÄ Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo";             2. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡duotÄ 2006-07-01 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai;             3. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-01-09 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai;

             4. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai;             5. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai;             6. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-08-08 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų v(duomenys neskelbtini), Palangoje statybai;

             7. panaikinti 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-251-(14.7)-P, kuriuo tinkamais naudoti buvo pripažinti I-ojo etapo darbai – rekonstruotas poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje ir kartu su juo pastatyti vandentiekio tinklai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.v, Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir gerbÅ«vio elementai - 1360 m2 betoninių trinkelių danga, 1850 m2 klinkerinių plytelių danga, 1200 m2 betoninių trinkelių danga, 840 m2 plautos skaldos danga, 3200 m2 dekoratyvinė veja;   8. panaikinti 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-514-(14.7)-P, kuriuo tinkamais naudoti pripažinti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuoti 129 (Å¡imtas dvideÅ¡imt devyni) nekilnojamojo turto objektai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)..PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme bei patikslintame praÅ¡yme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai.

Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis, o jei institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , tuo kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas. Nustačius faktÄ , kad valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡as interesas, todėl prokuroras ne tik turi teisę, bet ir pareigÄ Ä¯ tokį faktÄ reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis, tai yra inicijuoti administracinę bylÄ .

Teigia, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra 2008-05-29 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raÅ¡tÄ Nr. 6.1.10-364, kuriame pateikti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su ginčijamu sprendimu. Siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus patvirtinančiÄ ir pagrindžiančiÄ medžiagÄ bei spręsti klausimÄ dėl galimybės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ inicijuojant bylÄ teisme, buvo pateikti reikalavimai dėl dokumentų ir paaiÅ¡kinimų pateikimo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, KultÅ«ros paveldo apsaugos departamentui.

Nurodo, kad bÅ«tini duomenys, pakankami spręsti apie vieÅ¡o intereso pažeidimÄ buvo gauti 2008-07-09 gavus projekto autorės M.PtaÅ¡ek paaiÅ¡kinimus ir susipažinus su pateiktais Specialiojo plano brėžiniais, iÅ¡nagrinėjus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintÄ pažymÄ apie papildomai konstatuotus pažeidimus bei 2008-07-16 iÅ¡ STT Klaipėdos valdybos skyriaus gavus ginčijamo detaliojo plano bylos kopijÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimas Nr. T2-28, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje detalusis planas priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nuostatas, todėl yra neteisėtas.

Savo praÅ¡ymÄ prokuroras grindžia ir tuo, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas sklypo rekreacinis žemės naudojimo bÅ«das atitinka Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 (toliau - Generalinis planas) pagrindinį brėžinį, kuriame detaliuoju planu planuojamame žemės sklype numatyta rekreacinių objektų, veikiančių iÅ¡tisus metus, teritorija, tačiau detaliojo plano sprendiniai, numatantys naujų pastatų statybÄ , prieÅ¡tarauja Generalinio plano tekstinės dalies IV ir V skyriaus bei Pagrindinių teiginių „Kurorto architektÅ«rinės-erdvinės kompozicijos principai ir atskirų kompleksų charakteristika“ nuostatoms.

Ginčijami sprendiniai prieštarauja ir Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam 1999-07-29 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134 (toliau – Specialusis planas), nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje yra urbanistinės vertybės U-2 teritorijoje ir griežto paminklosauginio režimo zonoje ir kurortinės teritorijos rekreacinėje – poilsinių funkcinėje zonoje. Pagal paminklosauginių režimų tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksacijos brėžinį, šioje vietoje nustatytas tvarkymo režimas – restauravimo atkūrimo, teritorijos naudojimo režimas – riboto naudojimo vasarviečių teritorijos bei teritorijos naudojimo reglamentas yra rekreacinis - poilsinis.

Pagal Specialiojo plano tekstinės dalies 6.3.4 punktÄ Â nauja statyba yra galima tik atkuriant istoriÅ¡kai susiklosčiusios urbanistinės struktÅ«ros dalis ir erdves. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas 42 procentų sklypo užstatymo tankumas ir 100 procentų intensyvumo rodiklis, pastatų aukÅ¡tis – 34 metrai, o Specialiojo plano tekstinės dalies 7.5.3 punktas draudžia Å¡ioje vietoje virÅ¡yti 5 procentų užstatymo tankumÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008-05-29 įsakymo pagrindu sudaryta komisija patikrinusi minimo objekto detalųjį planÄ , projektavimo sÄ lygas bei jų iÅ¡vadÄ , statinio projekto rengimo bei statybos leidimo iÅ¡davimo dokumentus, statinio techninį projektÄ , 2008-06-20 patikrinimo akte konstatavo pažeidimus, tai yra, kad techniniame projekte nurodytas statinių iÅ¡dėstymas sklype neatitinka žemės sklypo detaliajame plane nurodytų reikalavimų, techninio projekto stogo plano brėžinyje aukščiausiosios rekonstruojamo pastato altitudės nurodytos 35,95 m ir 34.36 m, fasado tarp aÅ¡ių A1-G brėžinyje aukščiausios altitudės nurodytos 36,03 m. ir 34,44 m, todėl Å¡ie techninio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių ir projektavimo sÄ lygų sÄ vado 4.1.2 punkto reikalavimo, kad rekonstruojamo pastato leistinas aukÅ¡tis iki 34 m.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , jog 2006-12-20 bei 2008-02-06 Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies bei Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr.D-1-696, 19 dalies reikalavimams. Ko pasakoje UAB „Visotos projektai“ ir UAB „PajÅ«rio rezidencija“ buvo iÅ¡duoti neteisėti, prieÅ¡taraujantys aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams statybos leidimai.PareiÅ¡kėjas patikslintame praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008-12-18 įsakymu Nr.4-9252- (1.3) sudaryta komisija, 2009-10-10 aktu Nr. STN-251-(147), pripažino tinkamais naudoti I-ojo etapo darbus – rekonstruotÄ poilsio pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje ir kartu su juo pastatytus vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus ir gerovės elementus.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-01-07 įsakymu Nr.4-53-(1.3) paskirta komisija, 2009-07-28 aktu Nr. STN-514-(14.7)-P, tinkamais naudoti pripažino pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) Palangoje suformuotus 129 nekilnojamojo turto objektus. Teigia, jog neteisėto sprendimo pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėti administraciniai aktai, todėl minėti tinkamais naudoti pripažinimo aktai prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams.Pareiškėjo atstovas prokuroras Aivaras Velutis palaiko 2010-07-16 patikslintu prašymu formuluojamus reikalavimus bei jame išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį tenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu papildomai akcentuojama, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams, numatantiems nedidinti esamo užstatymo intensyvumo bei aukÅ¡tingumo.Atsakovas – Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į praÅ¡ymÄ (II t., b.l.1-2, V t., b.l.98-99) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir patikslintu praÅ¡ymu nesutinka, bei praÅ¡o jo netenkinti.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminÄ kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ , nes terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2008-05-29, kai Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma Nr.6-1.10-364, kurioje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti visi motyvai, kuriai prokuroras grindžia savo reikalavimus. Vertinant specialiojo paminklosauginio plano aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ir jame iÅ¡dėstytus tikslus, kvartalo, kuriame yra ginčo teritorija, esamÄ situacijÄ gatvių iÅ¡klotinę, užstatymo bÅ«klę ir vyraujantį aukÅ¡tingumÄ ginčijamo teritorijų planavimo dokumento atitikimÄ Specialiajam planui, akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu buvo tinkamai įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatyme ir galiojančiuose aukÅ¡tesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatyti teritorijų planavimo tikslai.Atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į praÅ¡ymÄ bei patikslintÄ praÅ¡ymÄ (II tomas, b.l. 178, V tomas, b.l.83-85) nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir motyvais.

Savo pozicijÄ dėl ginčijamo sprendimo iÅ¡dėstė 2008-05-23 pažymoje ir 2008-07-23 patikslintoje pažymoje. Atsakovo atstovas Tadas BÅ«dvytis palaiko pareiÅ¡kėjo reikalavimus bei pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ pateiktose 2008-05-23 pažymoje bei 2008-07-23 patikslintoje pažymoje.Tretysis suinteresuotas asmuo – KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (I t., b.l.170-171; II t., b.l.158-159) nurodo, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o juos tenkinti. Savo pozicijÄ argumentuoja tuo, kad pagal Generalinio plano pagrindinio brėžinio nuostatas, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Palangoje patenka į teritorijÄ , skirtÄ sanatorijoms, ligoninėms, gydykloms, poilsio namams, veikiantiems iÅ¡tisus metus.

Pagal Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius, Å¡is žemės sklypas patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zonÄ ir jam nustatyta rekreacinė – poilsinių funkcinė zona, kurioje griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas - iki 10 procentų, o sklype esantiems pastatams paminklosauginių sÄ lygų nėra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, minėtas žemės sklypas patenka į kvartalo Nr. U14 sklypÄ Nr.5, kuriam nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo bÅ«das, o užstatymo tankumas, intensyvumas, aukÅ¡tis nedidinamas, paliekama esama statybos linija.

Tačiau pagal užstatymo rodiklius, kurie turėjo bÅ«ti nedidinami, naujų pastatų užstatymo tankumas – apie 24 procentai, intensyvumas apie 0,76 procentų, aukÅ¡tis iki 9 aukÅ¡tų. Todėl, mano, kad ginčijamu detaliuoju planu pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir Nuolatinių statybos komisijų pavyzdinių nuostatų 16 punkto nuostatos. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Vitalijus JuÅ¡ka palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ nuomonę bei praÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslinto praÅ¡ymo reikalavimus patenkinti.Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „PajÅ«rio rezidencija“ atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ bei patikslintus praÅ¡ymus (I t., b.l.174-178, II t., b.l.188-201, V t., b.l.117-121) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti.

Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti. Teigia, jog terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo skundžiamo akto priėmimo, o ne suinteresuotos Å¡alies sužinojimo apie tokio akto neatitikimÄ imperatyvioms teisės normoms, dienos. 1997-02-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 4 punkte nustatytos statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos.

Pagal minėtų Nuostatų 17 punkto reikalavimus, teritorijų planavimo priežiÅ«ra ir kontrolė turi bÅ«ti nuolatinė ir visuotinė. Nuostatų 24.5 punkte nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisė sustabdyti statybos leidimus bei kreiptis į teismÄ dėl tokių leidimų panaikinimo, analogiÅ¡ka teisė buvo suteikta ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai. Minėtos institucijos žinojo apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-28 sprendimÄ Nr.T2-28, 2006-07-01 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 234 ir ginčijamus statybos leidimus, tačiau juos nuginčyti praleido 1 mėnesio terminÄ . Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2008-05-23 raÅ¡te Nr.6-1.10-364 pateikė visas aplinkybės dėl savo priežiÅ«ros bei kontrolės trÅ«kumų, tačiau pareiÅ¡kėjas, siekdamas nepagrįstai pridengti praleistÄ terminÄ , fiktyviai pateikė papildomÄ užklausÄ , kuria praÅ¡oma patikslinti informacijÄ .

Tačiau 2008-07-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktame raÅ¡te nėra nurodytos patikslintos aplinkybės, todėl mano, kad visa pareiÅ¡kėjui reikalinga informacija buvo pateikta 2008-05-23 raÅ¡te Nr. 6-1.10-364, kurį pareiÅ¡kėjas gavo 2008-05-29. Taipogi pažymima, kad STT Klaipėdos poskyrio Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigÅ«nas 2008-06-18 raÅ¡tu Nr.4-08-532 informavo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr.07-1-201-08 dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

RaÅ¡te nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad detaliojo plano sprendiniai dėl (duomenys neskelbtini) Palangoje galimai atlikti, suderinti, patikrinti bei patvirtinti pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Teigia, jog pareiÅ¡kėjui apie padarytus pažeidimus buvo žinome ne vėliau kaip 2008-06-18, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai susiraÅ¡inėjo su įvairiomis institucijomis ir delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nurodo, kad ir pats pareiÅ¡kėjas pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo pripažįsta, jog praleido terminÄ .

Tačiau Å¡iame praÅ¡yme nenurytos jokios priežastys, kurios jam sutrukdė laiku kreiptis į teismÄ , todėl praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti atmestas, o administracinė byla nutraukta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 dalį. Taip pat akcentuojama, kad parengtÄ ginčijamÄ detalųjį planÄ derino ir jam pritarė Palangos miesto savivaldybės architektÅ«ros-urbanistikos skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys bei kitos institucijos.

Be to, šiam planui pritarė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri yra kontroliuojanti institucija, vykdant tokio pobūdžio dokumentų priėmimo pagrįstumo kontrolę. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotiems statybos leidimams pritarė ir Palangos miesto Nuolatinė statybos komisija, sudaryta iš kvalifikuotų specialistų, kurių išvadomis atsakovas abejoti neturėjo pagrindo. Be to, teigia, jog panaikinus ginčijamus aktus ir nugriovus pastatus, galimai būtų pateiktas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės, o tai reiškia iš tos pačios visuomenės, kurios interesus, tariamai, gina prokuroras.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių daro iÅ¡vada, jog kyla abejonės ar prokuroras tinkamai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ar nebus pažeisti teisinės valstybės principo elementai - teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Dėl ginčijamo detaliojo plano atitikimo Specialiajam planui argumentuoja tuo, kad detaliojo plano tvirtinimo metu Specialusis planas neturėjo imperatyvumo, o buvo traktuojamas kaip rekomendacinis, juo labiau, kad tuo metu kai kurios nuostatos jau buvo netekusios galios.

Todėl mano, kad ginčijamu detaliuoju planu nebuvo pažeistos jokios privalomos nuostatos bei reikalavimai. Tai reiÅ¡kia, kad Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2006-02-08 sprendimas yra teisėtas. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo manymas, kad kiti praÅ¡ymo reikalavimai yra iÅ¡vestiniai yra neteisingas ir nepagrįstas, nes kiekvienas iÅ¡ ginčijamų administracinių aktų sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl turi bÅ«ti konkrečiai nurodyti kiekvieno iÅ¡ jų prieÅ¡taravimai imperatyvioms įstatymo normoms.Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Viringas“ atsiliepime į praÅ¡ymÄ ir patikslintÄ praÅ¡ymÄ (III t., b.l.76-83;

V t.,b.l.90-105) nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o jų netenkinti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminÄ skundui paduoti, o 2008-07-29 pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ panaikinti administracinius aktus nematė jokios problemos dėl termino praleidimo ir jo atnaujinti neprašė, todėl administracinė byla turi bÅ«ti nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas vėliau teikdamas praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pripažino, kad jį praleido.

Be to, nurodo, kad iÅ¡ prokuratÅ«ros veiksmų matyti, kad žinodama ir turėdama galimybę gauti visus jai reikalingus duomenis ji nepagrįstai ilgai delsė ir įstatyme numatytÄ terminÄ praleido dėl savo kaltės. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nenurodė kokie pažeidimai padaryti rengiant ir patvirtinant ginčijamÄ detalųjį planÄ . Nurodomas tik Specialiojo plano 7.5.3 punktas, kuris nustato kurortinės teritorijos rekreacinėje poilsio funkcijų zonoje žemės naudojimo reglamentÄ , kuriame griežtai draudžiama sklypo užstatymo tankumas, pagal susiklosčiusį istorinį - iki 10 procentų sklypų, didesnių kaip 20 arų – iki 5 procentų, tačiau jokiu normatyviniu aktu negali pagrįsti savo keliamas problemas dėl 34 metrų aukÅ¡tingumo.

Atkreipia dėmesį, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) Palangoje jau iki detaliojo plano patikslinimo buvo statiniai, kurie neatitiko pareiškėjo nurodomiems normatyvams. Teigia, jog Generalinio plano tekstinės dalies V skyriaus 2 dalies nuostatos, kad tolimesnė poilsio įstaigų statyba senojoje Palangoje negalima ir neleistina, o esamos poilsio įstaigos gali būti rekonstruojamos nedidinant vietų skaičiaus, šiuo atveju negali būti taikomos, nes minėtame sklype niekada nebuvo numatyta statyti, nestatomi ir nepastatyti nauji poilsio namai.

Šis ribojimas neapima naujų statinių esamų poilsio namuose statybos, nedidinant vietų skaičiaus. Dėl viešojo intereso gynimo pasisako, kad prokuratūra gina tik dalį viešojo intereso, tai yra tenkino vienos iš valdžios institucijų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos interesus ir remiasi iš esmės tik jos išvadomis, nekreipdama dėmesio, kad jos struktūrinis padalinys, tai yra, Klaipėdos apskrities viršininko administracija pritarė iš esmės visų ginčijamų aktų priėmimui ir vykdymui.

Mano, kad ginčijamų aktų panaikinimas sukeltų didelį ekonominį chaosÄ ir atitinkamų suinteresuotų asmenų interesų prieÅ¡prieÅ¡Ä , tai yra, bÅ«tų pažeista teisėtų lÅ«kesčių ir interesų pusiausvyra. Taip pat nurodo, kad be Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimu patvirtinto detalaus plano, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti ir kitus administracinius aktus, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms bei nepateikia Å¡iuos reikalavimus patvirtinančių įrodymų.Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „PajÅ«rio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ atstovai advokatas V.Bužinskas ir advokatė L.Zubovienė palaiko atsiliepimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bei praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimų netenkinti.Tretysis suinteresuotas asmuo - AB SEB bankas atsiliepimu į skundÄ (I t., b.l.161-163;

V t., b.l.107-114) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka, nes prieÅ¡ nuspręsdamas kredituoti UAB „PajÅ«rio rezidencija“, kuri skolintas lėšas investavo į ginčijamas statybas, rėmėsi vieÅ¡a informacija apie priimtÄ ir galiojantį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimÄ ir jo pagrindu priimtus kitus administracinius aktus, kuriems pritarė ir valstybės institucijos. Bankas neturi teisės revizuoti Å¡ių valdžios ir savivaldos institucijų sprendimų.

Be to, skolininkas užtikrino savo prievolių įvykdymÄ bankui įkeisdamas konkretų žemės sklypÄ ir jame statomus (rekonstruojamus) objektus. Pažymi, kad tiek bankas, tiek notarai bei Hipotekos skyrius vadovavosi ginčijamais administraciniais aktais kaip galiojančiais ir teisėtais, todėl mano, kad bankas yra sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis, kurios teisės gina įstatymas. Taip pat nurodo, kad ginčijamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų rimtus padarinius, skolininkas gali bÅ«ti priverstas įstatymų nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ valstybinės ar savivaldybės institucijų.

Taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ administracinių aktų apskundimui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas informacijÄ dėl teisės aktų pažeidimų gavo 2008-05-29, tai yra, gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-05-23 pažymÄ ir prokuroras, bÅ«damas teisininku, turėjo pakankamai duomenų ir objektyvių galimybių pats savarankiÅ¡kai vertinti ginčijamų administracinių aktų atitikimÄ aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, o manydamas, kad reikalinga kitos institucijos iÅ¡vada, jÄ galėjo pateikti vėliau ar praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovas advokatas Jonas Platelis palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ nuomonę ir praÅ¡o prokuroro patikslinto praÅ¡ymo netenkinti.Tretysis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (II tomas, b.l. 154-155) nurodo, kad Å¡ios administracinės bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms. Kadangi ji pagal savo kompetencijÄ daugiau reikÅ¡mingos informacijos susijusios su Å¡ia administracinė bylÄ neturi, todėl praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra.Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Vitalda“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ( II t., b.l.8-12) nurodė, kad su praÅ¡yme nurodytais reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti.

Argumentuoja, kad Generalinio plano tekstinės dalies IV skyriaus 6 dalies nuostata, jog perspektyvoje siÅ«loma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti yra tik rekomendacinio pobÅ«džio ir Å¡iÄ situacijÄ reikia vertinti kompleksiÅ¡kai. Nurodo, kad buvusių „Neringos“ poilsio namų pagrindinis erdvės formavimo trÅ«kumas – kompozicinės idėjos nebuvimas, nemaža netobulų konstruktyvių sprendimų, todėl siekiant pagerinti architektÅ«rinę kokybę buvo bÅ«tina parengti vieningÄ komplekso rekonstrukcijos ir perstatymo projektÄ .

Taip pat teigia, jog nors ir ginčijamame detaliajame plane numatyta naujų pastatų statyba, tačiau jų pastatymas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje nėra tapatus Generaliniame plane esančiam draudimui, kad Senojoje Palangoje tolesnė poilsio įstaigų statyba negalima. Minėtame detaliajame plane nenumatyta naujų poilsio įstaigų statyba, o numatyta jau esamos poilsinės rekonstrukcija, dalį pastatų rekonstruojant, dalį nugriaunant ir vietoj jų pastatant naujus. Poilsio namų „Neringa“ pastatas buvo disonuojantis su aplinka, neišspręstas parkavimas, poilsio srautų pasiskirstymas, maitinimas ir kiti klausimai.

O parengus ginčijamÄ planÄ , jame nustatytas reikiamas automobilių parkavimo vietų skaičius, sumažintas apgyvendinimo tankumas, tuo mažinamas ir pliažų, parkų, gatvių apkrovimas. Taip pat yra akcentuojama, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminÄ skundo padavimui, nes terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2008-05-29, kai Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005-02-23 raÅ¡tas Nr. 6-1.10-364.Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Gaisro saugos inžinerija“ atsiliepime į praÅ¡ymÄ (III tomas, b.l. 99-104) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti.

Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatyme nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ skundui paduoti. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2008-05-23 raÅ¡tu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai pateikė iÅ¡vadas dėl jos nuomone padarytų teisės pažeidimų, todėl nuo Å¡io momento turėtų bÅ«ti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas praÅ¡ymÄ terminui atnaujinti nenurodo objektyvių ir ektraordinarių priežasčių, kurios kliudė laiku pateikti teismui praÅ¡ymÄ , todėl toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintinas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyti formalÅ«s pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamus administracinius aktus ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , neatsižvelgiant į kitas valstybės saugomas vertybes bei suinteresuotų trečiųjų asmenų teisėtus lÅ«kesčius bei teisingumo principus.Tretysis suinteresuotas asmuo S.JuÅ¡kus atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ kreiptis skundu į teismÄ . Be to generalinio plano sprendiniai nedraudžia naujų statinių statybos, o specialiojo plano sprendinių nuostatos nėra imperatyvios, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių prieÅ¡taravimo Å¡iems teritorijų planavimo dokumentams nepagrįsti.

Å iais ir iÅ¡samiau skunde iÅ¡dėstytais argumentais (VI tomas, b.l.107-111) praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja:Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimoTrečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Viringas“ atstovė pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti trečiuosius suinteresuotus asmenis, apie kuriuos vieÅ¡ajame registre yra duomenų jog yra sudarytos nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartys ir teikia nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius jog 2011 m. kovo 16 d. vieÅ¡ame registre įregistruoti duomenys apie R.P. sudarytÄ sandorį dėl patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, apie UAB „Soveltas“ 2011 m. kovo 8 d. sudarytÄ sandorį dėl patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, apie R.B. 2011 m. kovo 4 d. sudarytÄ sandorį dėl patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo.

Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčija administracinius aktus, kurie yra teisinis pagrindas vieÅ¡ajame registre įregistruoti daiktinę teisę, vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 6 dalimi, priėmus pareiÅ¡kėjo patikslintÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti teisme, 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (V tomas, b.l.72-75), nutarta apie iÅ¡keltÄ Â bylÄ dėl registruojamo daikto teisinio statuso ir daiktinių teisių į jį, praneÅ¡ti vieÅ¡ojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Tokiu bÅ«du iÅ¡vieÅ¡inus duomenis apie nagrinėjamÄ administracinę bylÄ Å¡ie duomenys tapo vieÅ¡i ir duomenys apie iÅ¡keltÄ bylÄ , susijusiÄ su nekilnojamuoju daiktu buvo nurodyti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, kÄ patvirtina ir pateikti 2011 m. kovo 21 d. duomenys. Visuose teikiamuose iÅ¡raÅ¡uose, jų 7.3 punkte yra įraÅ¡as apie tai, kad iÅ¡kelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu ir įraÅ¡as galioja nuo 2010-09-14. Taigi sandorio sudarymo metu vieÅ¡ojo iÅ¡raÅ¡o duomenys sandorio Å¡alims sudarant sutartį yra pavieÅ¡inti ir preziumuojama, kad jiems žinoma apie nagrinėjamÄ bylÄ susijusiÄ su įgyjamu nekilnojamuoju daiktu.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teikiamus vieÅ¡ojo registro iÅ¡raÅ¡us nei vienu atveju daiktinė teisė nėra įregistruota praÅ¡omų įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis vardu ir daiktinė teisė priklauso UAB „PajÅ«rio rezidencija“ kuri yra bylos proceso Å¡alimi, todėl ir Å¡iuo pagrindu nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad į bylos nagrinėjimÄ Ä¯trauktini nauji tretieji suinteresuotieji asmenys. Å ių argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti naujus trečiuosius suinteresuotus asmenis, nėra.   Dėl vieÅ¡ojo interesoProkuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

ABTÄ® 56 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Å i prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančio prokurorų statusÄ , kompetencijÄ , teises ir pareigas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad vieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr.: 2008 m. liepos 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Kitoje administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ .

Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi vieÅ¡asis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, vieÅ¡uoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtÄ asmens ar grupės asmenų interesÄ , o tik tokį, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.Kaip jau minėta ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Palangos miesto centrinėje istorinėje dalyje ir priklauso paminklosauginių vertybių režimo teritorijai.

Ši teritorija Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.ĮV-190 pripažinta saugotina viešam pažinimui ir naudojimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, konstatavo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo taisyklių pažeidimų nustatymo ir pašalinimo.

Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali bÅ«ti siejamas su vieÅ¡ojo intereso gynimu.           Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalies - panaikinti: Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimÄ Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo; Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto ir iÅ¡duoto 2006-07-01 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai;

Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduoto statybos leidimo Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 išduoto statybos leidimo Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 išduoto statybos leidimo Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai, pagrįstumo.

             Šioje byloje teikiamuose trečiųjų suinteresuotų UAB „PajÅ«rio rezidencija“, UAB „Viringas“ ir kt. atsiliepimuose akcentuojama, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl aktų panaikinimo yra praleidęs jo padavimo terminÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje. Todėl, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo ginčijamų individualių aktų teisėtumÄ , bÅ«tina įvertinti Å¡iuos argumentus, nes nuo jų vertinimo priklauso, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai, juolab pačiam pareiÅ¡kėjui suabejojus dėl praÅ¡ymo padavimo termino, kadangi teikiant patikslintÄ praÅ¡ymÄ (II tomas, b.l.16-24) pareiÅ¡kėjas pateikė ir praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo (b.l.27-29).

ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Specialiuoju prokuratÅ«ros veiklÄ reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu, jei jie turi pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis), tačiau Å¡is įstatymas terminų nereglamentuoja.

Todėl prokurorui kreipiantis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo į administracinį teismÄ turi bÅ«ti laikomasi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino iriekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta nuo kokios datos turi bÅ«ti skaičiuojama Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras nėra ginčijamu administraciniu aktu sukurtų teisinių santykių dalyvis. VieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamų teisinių santykių dalyviai, iÅ¡ vienos pusės, yra aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, iÅ¡ kitos pusės, atitinkami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms Å¡is aktas turi įtakos.

Tiesioginiai administracinio akto adresatai, ar kiti subjektai, kurie kitokiu bÅ«du dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimtÄ administracinį aktÄ , kaip taisyklė, sužino ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje numatytais bÅ«dais netrukus po to, kai aktas priimtas, todėl turi galimybę nedelsdami apsispręsti, ar administracinis aktas pažeidžia jų teises, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl savo subjektinių teisių gynimo. Tuo tarpu prokuroras informacijÄ apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ gauna ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ , arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Pirminės informacijos apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ gavimas pats savaime nereiÅ¡kia, kad vieÅ¡asis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl jo gynimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–67/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–27/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882–65/2009). Jeigu vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindÄ manyti, kad priimant atitinkamÄ sprendimÄ galėjo bÅ«ti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , tuomet terminas pareiÅ¡kimui paduoti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Taigi, termino pradžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui kreiptis į teismÄ skaičiuojama nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. AnalogiÅ¡kos pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui kreiptis į teismÄ laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Tokiu bÅ«du skundo padavimo terminas bei trukmė skundui paduoti turi bÅ«ti vertinami remiantis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principu. Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių:

1) pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis;

2) ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis;

3) kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo;

4) ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009; 2011m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-231/2011). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjÄ 2008-05-29 apie patvirtintus teritorijų planavimo sprendinius ir statybos planavimo dokumentus 2008-05-23 raÅ¡tu/pažyma Nr. 6.1.-10-364 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-28 sprendimu Nr.T2-28 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano teisėtumo“ (I tomas., b.l.11-14) informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

PareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, nustačius, kad pateikta pažyma nėra iÅ¡sami ir nėra pakankama teisės aktų pažeidimams konstatuoti, siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus patvirtinančia medžiagÄ bei spręsti klausimÄ dėl galimybės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡siuntė užklausimus dėl dokumentų ir paaiÅ¡kinimų pateikimo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, KultÅ«ros paveldo departamentui.

BÅ«tini duomenys pakankami spręsti apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ buvimÄ /nebuvimÄ gauti atlikus Å¡iuos veiksmus - 2008-07-09 apklausus projekto autorę MarijÄ PtaÅ¡ek, susipažinus su pateiktais Specialiojo plano brėžiniais, iÅ¡nagrinėjus 2008-07-24 gautÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintÄ pažymÄ apie papildomai konstatuotus pažeidimus bei 2008-07-16 iÅ¡ Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos skyriaus gavus ginčijamo detaliojo plano bylÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu medžiagos rinkimas ir tyrimas dėl Palangos savivaldybės priimtų administracinių aktų teisėtumo ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvo baigtas 2008-07-16 (I tomas b.l.5A, II tomas (b.l.28)), todėl 2008-07-29 pateikdamas praÅ¡ymÄ panaikinti administracinius aktus pareiÅ¡kėjas nepraleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino, o jei teismas vertintų kitaip, praÅ¡oma terminÄ atnaujinti. 2008 m. gegužės 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos raÅ¡tu/pažyma Nr.6-1.10-364 (I tomas, b.l.11-14) Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai pateikė iÅ¡vadas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano teisėtumo.

Su šia pažyma buvo pateikti dokumentų priedai – sprendimai dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, Palangos kurorto generalinio plano tekstinės dalies ištraukų nuorašai, Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano brėžinių bei tekstinės dalies ištraukų nuorašai, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukos ir tekstinės dalies nuorašai, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje detaliojo plano pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto ištraukos nuorašai ir kiti dokumentai, kurie buvo analizuojami ir vertinamas jų turinys.

Todėl akivaizdu, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-05-23 raÅ¡to/pažymos Nr.6-1.10-364 gavimo dienÄ (2008-05-29) pareiÅ¡kėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t.y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Kaip matyti iÅ¡ pateikto praÅ¡ymo ir jo patikslinimų, bÅ«tent įvardijamoje iÅ¡vadoje nurodytieji argumentai yra esminiai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumentai, kuriais grindžiamas administracinių aktų neteisėtumas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra 2008-07-15 raÅ¡tu Nr. 3-4112 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (I tomas, b.l.15) praÅ¡ydama patikslinti 2008-05-23 pažymoje konstatuotus pažeidimus, nurodant, kurie Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies sprendiniai buvo pažeisti patvirtinus ginčijamÄ detalųjį planÄ .

Pastaroji 2008-07-23 raÅ¡tu/pažyma Nr. 6.3-2319 „Dėl pažymos patikslinimo ir patikslintų duomenų pateikimo“ (I tomas, b.l.15-16) pareiÅ¡kėjui perrašė paminklosauginio plano sprendinius ir pateikė analogiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , kurį teikė ir apklausiama projekto autorė M.PtaÅ¡ek 2008-07-09 paaiÅ¡kinime (1 t. b.l.17). Taigi įvardijama patikslinta pažyma jokių naujų faktinių duomenų nebuvo pateikta, kurių nebÅ«tų galima surinkti vertinant jau anksčiau pateiktÄ jį paminklosauginį planÄ ir jo sprendinius.

Duomenų, jog pažeistas vieÅ¡asis interesas pakankamumÄ apsprendžia tokie faktiniai duomenys (įrodymai), kuriais pateikiant teismui skundÄ (praÅ¡ymÄ ) gali bÅ«ti grindžiamas reikalavimas dėl atitinkamo administracinio akto, kuris galimai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , panaikinimo (ABTÄ® 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7,8 punktai, 24 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ABTÄ® 23, 24 straipsnių kontekste yra pažymėjęs, kad kai kurie duomenys, nors ir reikalingi tam, kad pareiÅ¡kimas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo atitiktų įstatymų reikalavimus ir bÅ«tų priimtas nagrinėti teisme, tačiau Å¡ių duomenų surinkimas nėra susijęs su nustatymu, ar gauta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas (ABTÄ® 34 straipsnio 2 dalis) (žr.

Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), P. 184-229). Kiekvienu konkrečiu atveju, nustačius, kad pareiÅ¡kėjui atitinkamu laiku pakako duomenų vieÅ¡ojo intereso pažeidimui nustatyti, ar tokie duomenys galėjo ir turėjo bÅ«ti surinkti per atitinkamÄ laikÄ , prasideda termino kreiptis į teismÄ eiga, o duomenys pareiÅ¡kimui tinkamai įforminti turi bÅ«ti surenkami per jau prasidėjusi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiÅ¡kimui į teismÄ suraÅ¡yti, prasideda termino kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ eigos pradžia, nepagrįstai iÅ¡keltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieÅ¡tarautų proceso įstatymų sistemai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).Å iame sprendime jau minėta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-05-23 raÅ¡te/pažymoje Nr. 6–1.10-364 buvo pakankamai informacijos apie padarytus pažeidimus, leidžiančios konstatuoti, jog buvo pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai, o taip pat ir vieÅ¡asis interesas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad per laikotarpį nuo 2008-05-29 iki 2008-06-29 jokios reikÅ¡mingos informacijos pareiÅ¡kėjas nesurinko, tik vyko susiraÅ¡inėjimas dėl ginčijamo detaliojo plano patvirtintos kopijos pateikimo (I tomas, b.l.93-100), kuri 2008 m. gegužės 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tu Nr. (19.4.)-D3-1532 (II tomas, b.l.5-6) jau buvo pateikta STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriui. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas 2008-05-29 gavęs visÄ medžiagÄ iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praėjus tik daugiau kaip mėnesiui (2008-07-09) apklausė Specialiojo plano projekto autorę M.PtaÅ¡ek ir 2008-07-15 kreipėsi dėl pažymos patikslinimo, nors bÅ«tent specialiojo plano autorė buvo kompetentinga teikti iÅ¡vados dėl savo autorinio darbo sprendinių ir ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikties jiems.

Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija jau 2008 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (14-3)-D8-3032 Lietuvos vyriausybei ir Lietuvos architektų rūmams (II tomas, b.l.203-204) nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje detaliojo plano teisėtumas yra patikrintas, paruoštos pažymos prokuratūrai. Inspekcija, atsižvelgdama į žodinius prokuratūros prašymus, šių pažymų kol kas neteikia, kol prokuratūra išnagrinės ir priims sprendimus dėl jau pateiktų pažymų.

Taip pat nurodyta, kad KAVA yra papraÅ¡yta patikrinti statinių, esančių inspekcijos tikrinamais detaliaisiais planais planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų iÅ¡davimo teisėtumÄ . Å is pavedimas įvykdytas 2008-06-20 teikiant KAVA komisijos aktÄ (I tomas, b.l.72-77).Taigi iÅ¡ aukščiau nurodytos pareiÅ¡kėjo atliktų veiksmų sekos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas delsė operatyviai realizuoti teisę kreiptis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu ginčijant įvardijamus administracinius aktus.

Teismas akcentuoja, kad inicijuoti kreipimÄ si dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo į atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų specialistus bei teikti papildomus įrodymus galima ir pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teismui.Tuo tarpu tik 2008-07-29 praÅ¡ymu prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas apginti pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , t.y. praleidęs ABTÄ® 33 straipsnyje numatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad surinkti pakankamai duomenų kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTÄ® 33 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino nuo praneÅ¡imo (sužinojimo) apie ginčijamÄ aktÄ , pažeidžiantį vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo nurodytų papildomų dokumentų gavimo momentÄ laikyti vieÅ¡ojo intereso pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentu ar ta diena, kai pareiÅ¡kėja surinko pakankamai duomenų patvirtinti, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas. Todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas kreipdamasis praÅ¡ymu į teismÄ 2008-07- 29 praÅ¡ymu (reg. Nr. 3-524) ginčydamas įvardijamus administracinius aktus, praleido terminÄ kreiptis praÅ¡ymu į teismÄ ir nepagrįstai nurodo, kad tik 2008 m. liepos 16 d. gauta ir baigta rinkti esminė informacija, reikalinga ginčijamų administracinių aktų teisėtumui įvertinti.

Å ių teismo argumentų pagrįstumÄ patvirtina ir pačio pareiÅ¡kėjo teikiamas praÅ¡ymas, kuriuo jis praÅ¡o atnaujinti praÅ¡ymo padavimo terminÄ . ABTÄ® 34 straipsnis numato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Å iame straipsnyje taip pat nurodyta, kad kartu su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ turi bÅ«ti pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Taigi praÅ¡yme atnaujinti terminÄ pateikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių bei praÅ¡ančio asmens pateikti Å¡iuo klausimu įrodymai kiekvienu konkrečiu atveju teismo turi bÅ«ti įvertinti jų atitikimo ABTÄ® 34 straipsnio nuostatos aspektu. Vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus, kuriais sÄ lygotas praÅ¡ymo padavimo termino praleidimas pažymėtina tai, kad prokurorui 2008 m. gegužės 29 d. pateikta 2008 m. gegužės 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pažyma (I tomas, b.l.11-14) ir ja teikiamų priedų apimtis buvo pakankama, kad prokuroras galėtų nuspręsti ar jos pakanka vieÅ¡ojo intereso gynimo proceso realizavimui ar bÅ«tina papildyti tyrimÄ .

Prokuroras pagal savo statusÄ turi turėti pakankamai žinių ir įgÅ«džių, kad galėtų savarankiÅ¡kai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas. BÅ«tent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose (žr.: Nr. A662-621/2010, Nr. A556 – 631/2010).Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr A146–335/2008 taip pat yra akcentavusi, kad už vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos.

Nors įstatymai ne visoms iÅ¡ jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau įstatymo virÅ¡enybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotų prokurorÄ ar kitÄ subjektÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių vieÅ¡ajam interesui ginti).

Å iuo atveju bÅ«tent abi institucijos, kurios buvo atsakingos už valstybinę teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ prokuratÅ«rai pateikė iÅ¡vadas. BÅ«tent Klaipėdos AVA ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo subjektai, kurie savarankiÅ¡kai turėjo teisę ginčyti administracinius aktus, kurie jų manymu buvo neteisėti ir tam nebuvo bÅ«tina kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. 2008 m. birželio 18 d.

STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus raÅ¡tu Nr. 4-08-532 ( I tomas, b.l.96) pateikta informacija, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ vykdę konkretÅ«s valstybės tarnautojai bÅ«tų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir galimai dėl jų neteisėtų veiksmų sukeltos įvardijamos teisinės pasekmės, bei apsunkintas vieÅ¡ojo intereso gynimas.

BÅ«tina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, kuri yra subjektas atsakingas už visÄ teritorijų planavimo ir statybos valstybinę strategijÄ ir politikÄ , 2008 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. (14-3)-D8-3032 (II tomas, b.l.203-204) atsakydama dėl pavedimo vykdymo, adresuotame Lietuvos vyriausybei ir Lietuvos architektų rÅ«mams (II tomas, b.l.203-204), nurodė (taip tekste) - „kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje detaliojo plano teisėtumas yra patikrintas, paruoÅ¡tos pažymos prokuratÅ«rai.

Inspekcija, atsižvelgdama į žodinius prokuratÅ«ros praÅ¡ymus, Å¡ių pažymų kol kas neteikia, kol prokuratÅ«ra iÅ¡nagrinės ir priims sprendimus dėl jau pateiktų pažymų“. Taigi Å¡iuo raÅ¡tu patvirtinam, kad pažyma dėl ginčo sklypo detaliojo plano sprendinių ir statybos norminių dokumentų teisėtumo buvo parengta jau 2008 m. balandžio 9 d., tačiau ji tikslingai nebuvo teikiama vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčiam ginti subjektui – prokuratÅ«rai. Tokie veiksmai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad institucijos, atsakingos už valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ ir statybÄ , nesiėmė veiksmų paÅ¡alinti tuos pažeidimus, kuriuos pačios įvardijo kaip galimus pažeidimus.

Teisinės valstybės principas reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo.

Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ taptų praktiÅ¡kai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartÄ yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Administracinėje byloje Nr. AS6-80/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat yra pabrėžusi, kad administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Konstatuota, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar iÅ¡imčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar iÅ¡imčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, prokuroras negali turėti daugiau teisių ir pareigų nei kiti ginčo subjektai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančių subjektų skundus (praÅ¡ymus), apibendrinimÄ , biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 6 (16), 1.6 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino pareiÅ¡kimo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytÄ laikotarpį kreiptis į teismÄ , t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismÄ , valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su subjekto teise ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant atnaujinti praleistÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ , svarbiomis aplinkybėmis pripažinta: skundžiamo administracinio akto neturėjimas (žr.nutartis administracinėje byloje Nr. AS21-93/2008); didelės apimties duomenys, sunkumai juos iÅ¡sireikalaujant (žr.: nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kaip jau paminėta nutartyje 2008 m.gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje gauta valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pažyma Nr. 6-1.10-364 ir pateikti duomenys leido prokurorui daryti pakankamas iÅ¡vadas ir pateikti teisinį vertinimÄ dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo ir teismas dėl to jau pasisakė Å¡ioje nutartyje.

PraÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ argumentai, kad buvo renkami papildomi duomenys, kurie negalėjo bÅ«ti surinkti per 1 mėnesį nuo pažymos gavimo dienos yra nepagrįsti ir dėl jų jau pasisakyta Å¡ioje teismo nutartyje, todėl negali bÅ«ti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis ABTÄ® 34 straipsnio taikymo prasme. Kaip jau minėta nutartyje pats prokuroras pagal savo statusÄ turi turėti pakankamai žinių ir įgÅ«džių, kad galėtų savarankiÅ¡kai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažintos tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004).              Kolegija vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose konstatuoja, kad teisinių prielaidų tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo paduoti praÅ¡ymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimo Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto ir iÅ¡duoto 2006-07-01 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo, nėra.

             Konstatavus, kad praÅ¡ymo dalis dėl įvardintųjų reikalavimų teisme yra priimta nagrinėti praleidus nustatytus praÅ¡ymo padavimo terminus ir teismas atmetė praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo, administracinė byla Å¡ioje dalyje vadovaujantis ABTÄ® 101 straipsnio 6 punktu nutrauktina.   Teismas pažymi, kad įstatymas (Å¡iuo atveju – ABTÄ® 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismÄ , siekiant jas apginti, tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTÄ® 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybÄ , bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , kitai teisinio santykio Å¡aliai užtikrinti apibrėžtumÄ dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, bÅ«tinas jos įgytų teisių apsaugai.

Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminÄ , kai iÅ¡tyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl savo neatidumo, nerÅ«pestingumo ar kitų subjektyvaus pobÅ«džio priežasčių, negali bÅ«ti vertinamas kaip teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010).              Dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d.

Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai teisėtumo ir pagrįstumo 2008 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kėjas teismui pateikė patikslintÄ skundÄ (II tomas, b.l.16-24), kuriuo teismÄ praÅ¡o panaikinti 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai.

Su teikiamu procesiniu dokumentu teismui pateiktas 2008 m. rugsėjo 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. specialisto paaiÅ¡kinimas apie leidimo iÅ¡davimo aplinkybes ir prokurorui pateikta statybos leidimo kopija (II tomas, b.l.25). IÅ¡ paaiÅ¡kinimo turinio ir teikiamų dokumentų nustatyta, kad apie ginčijamÄ aktÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo 2008 m. rugsėjo 9 d. ir praÅ¡ymu į teismÄ , ginčydamas statybos leidimÄ , kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino. Vertinant statybos leidimo teisėtumo klausimÄ teismas jo nevertina tuo aspektu, kiek tai yra susiję su pareiÅ¡kėjo ginčyto teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitiktimi, nes teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ ginčyti įvardijamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, o pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra bÅ«tent iÅ¡vestiniai iÅ¡ detaliojo plano sprendinių.

Tačiau teismui numatyta pareiga ex-officio pasisakyti ne tik dėl aktų teisėtumo juos vertinant įvardijamu aspektu, bet pateikti teisinį vertinimÄ ar priimti administraciniai aktai yra teisėti, ar jų priėmimo procedÅ«ros metu buvo laikytasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.  Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte (akto redakcija galiojusi nuo 2007 05 19 iki 2009 09 01) numatyta, jog siekiant gauti statybos (iÅ¡skyrus griovimÄ ) leidimÄ , statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimÄ iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija (iÅ¡skyrus statinio, skirto kraÅ¡to apsaugos reikmėms, statybos leidimÄ ), turi pateikti statinio projektÄ (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas nustatytas ir STR „Statybos leidimas“).

IÅ¡ 2008 m. rugsėjo 9 d. pateikto paaiÅ¡kinimo (II tomas, b.l.25) nustatyta, kad UAB „PajÅ«rio rezidencija“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo dėl statinio projekto korektÅ«ros. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo” 31 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 01 26 iki 2009 04 03) įtvirtinta nuostata, jog statinio techninio projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi bÅ«ti pakankamas statytojo (užsakovo) sumanymui suprasti, statinio projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (STR „Statinio projektavimas“ nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybos leidimui gauti ir statinio darbo projektui parengti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2002 “Statybos leidimas” patvirtino statybos leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ , kurios 29.1 punktas (2007 05 15 įsakymu Nr. D1-259 (nuo 2007 05 20) patvirtinta redakcija (Žin., 2007, Nr. 55-2164)) numatė, kad Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naujÄ statybos leidimÄ (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui iÅ¡duoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo iÅ¡davimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įraÅ¡as apie naujo statybos leidimo iÅ¡davimÄ ir statinio projekto sprendinių pakeitimÄ , Å¡iais atvejais:29.1.1. jei keičiami Å¡ie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukÅ¡tis; 29.1.2. jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iÅ¡ jų, iÅ¡skyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); 29.1.3. jei keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys); 29.1.4. jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtakÄ kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus Å¡iuos sprendinius bÅ«tina pakeisti; 29.2. naujo statybos leidimo nereikia nenurodytais Reglamento 29.1 papunktyje atvejais;

įraÅ¡as apie projekto keitimÄ statybos leidimų registracijos žurnale (kompiuterinėje laikmenoje) nedaromas.Ä®vardijamu atveju statytojas UAB “PajÅ«rio rezidencija” atliko esamo poilsio pastato rekonstrukcijos, poilsio apartamentų centro vandens pramogų ir sporto kompleksų statybos (duomenys neskelbtini), Palanga techninio projekto korektÅ«rÄ , statinio projektÄ 2008 m. liepos 1 d. patvirtino statytojo UAB „PajÅ«rio rezidencija“ direktorius ir kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ypatingo statinio statybai pagal atliktÄ statomo statinio techninio projekto korektÅ«rÄ .

Taigi pats statytojas kreipdamasis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo pripažino, kad atlikus įvardijamÄ techninio projekto korektÅ«rÄ pagal STR Statybos leidimas 29.1 punktÄ jis privalėjo kreiptis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo. Palangos miesto savivaldybės administracija vertindama statinio projekto korektÅ«rÄ taip pat nusprendė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29.1 punktu turi bÅ«ti iÅ¡duotas naujas statybos leidimas ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „PajÅ«rio rezidencija“ iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 281 (buvę statybos leidimai:

Nr. 7, iÅ¡duotas 2007-01-09 ir Nr. 24, iÅ¡duotas 2008-02-06) (II tomas, b.l.26). IÅ¡duotame statybos leidime nurodyta, kad projektas svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje 2008 m. vasario 6 d., nors projekto korektÅ«ra statytojo patvirtinta tik 2008 m. liepos 1 d. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡duodama statybos leidimÄ Nr.281 pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) Å¡io straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, bÅ«tent Nuolatinė statybų komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Å ios nuostatos sudaro sÄ lygas tam, kad statybos leidimas bÅ«tų iÅ¡duodamas tik tuomet, kai įsitikinama jo pagrįstumu (2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1061/2009).

Sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, priimamas sprendimas neiÅ¡duoti statytojui (užsakovui) jo praÅ¡omo statybos leidimo (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Å ia nuostata nuosekliai vadovaujamasi administracinių teismÄ praktikoje (pvz., 2009 m kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-310/2009). Ä®vardijamu atveju statybos leidimas buvo iÅ¡duotas statytojo pateiktų dokumentų neperdavus jų Nuolatinei statybos komisijai ir nepatikrinus bei nenustačius ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentus), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir kt. 2008 m. vasario 6 d.

Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisija protokolu Nr. 5/8 ( I tomas, b.l.70) pritarė projekto korektÅ«rai, pagal kuriÄ 2008 m. vasario 6 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 24 (I tomas, b.l.68) todėl Å¡is svarstymas ir pritarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip pritarimas ir techninio projekto korektÅ«rai, kuri atlikta jau po įvardijamo leidimo iÅ¡davimo ir tai patvirtina pačio statytojo statinio projekto patvirtinimo momentas – 2008-07-01 (techninio projekto korektÅ«ra, tomas A-01, 1 dalis, 4-6 lapai).

IÅ¡ to seka, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas Nr. 281 iÅ¡duotas be projekto korektÅ«ros ir kitų pateiktų dokumentų svarstymo nuolatinėje statybų komisijoje. Pateikta projekto korektÅ«ra privalėjo bÅ«ti teikiama svarstymui aukščiau nustatyta tvarka ir tik pritarus nuolatinei statybos komisijai galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas statybos leidimas. Aplinkybių, kad įvardijamų procedÅ«rų nebuvo paisoma neneigia ir statybos leidimÄ iÅ¡davęs Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas R.Armonas (II tomas, b.l. 25).

Nustačius, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡duodant statybos leidimÄ Nr. 281 buvo pažeisti imperatyvÅ«s reikalavimai, Å¡is administracinis aktas pripažintinas neteisėtu nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , todėl vadovaujantis ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu naikintinas. BÅ«tent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. vasario 24 d. pasitarime pritarė ir aprobavo teismo praktikÄ , taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (publikuota "Administracinė jurisprudencija" Nr. 18, 2009 m.) ir pirmosios instancijos Å¡iÄ teisminę praktikÄ taiko vadovaujantis ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalimi.

             Dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-251-(14.7)-P ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-514-(14.7)-P pagrįstumo ir teisėtumo Bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme metu, t.y. 2010 m. birželio 15 d. (IV tomas, b.l.127) teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pajūrio rezidencija“ atstovas advokatas V.Bužinskas nurodė, kad dalis statinių yra pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti viešajame registre.

Vertindamas Å¡ias aplinkybes kaip teisinę prielaidÄ tikslinti praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ dėl duomenų apie statinių pripažinimÄ tinkamais naudoti priėmimÄ . 2010 m. birželio 22 d. raÅ¡tu Nr. (16.24)-2D-7179 (IV tomas, b.l.185-202) buvo pateikti 2009 m. balandžio 10 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. STN-251-(147)-P ir 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-514-(14.7)-P. PareiÅ¡kėjas 2010 m. liepos 16 d. pateikė patikslintÄ skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Å¡iuos aktus.

Taigi įvertinus sužinojimo apie priimtus administracinius aktus momentÄ , akivaizdu, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas. IÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinio statuso Vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs administracinėje byloje Nr. A20-63/2008. Å ioje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ numato kaip privalomÄ jį statybos proceso baigimo dokumentÄ , kurio gavimas statytojui sukelia pareigÄ Ä¯registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, nurodė, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindÄ manyti, kad Å¡iuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-63/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-1049/2004 Vyriausiasis administracinis teismas, pabrėžęs, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimÄ statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, konstatavo, kad minėtas aktas nekeičia civilinės teisės subjektų prievolinių santykių, neapsunkina prievolių vykdymo bei nėra juridinis faktas, nulemiantis juridinių asmenų pasibaigimÄ (2004 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1049/2004), todėl nėra pagrindo teisinėms prielaidoms abejoti ar Å¡io akto teisėtumo klausimo tyrimas yra administracinio teismo kompetencija.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis nustato, kad pastatytÄ , rekonstruotÄ ar kapitaliÅ¡kai suremontuotÄ statinį (jo dalį, kuri gali bÅ«ti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) naudoti galima, kai jis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti. Detali Å¡io proceso tvarka nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr. 242 (toliau – ir STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“). Pats statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projektÄ ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams (STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.6 p.). Statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos, kurias, priklausomai nuo statinio rūšies, skiria STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 10 punkte nurodyti subjektai.

Vadovaujantis STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 punktu, statytojas (užsakovas), kreipdamasis į Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijÄ , privalo jai pateikti statybos techninę ir vykdymo dokumentacijÄ , nurodytÄ minėto Reglamento 3 priede, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektÄ . Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sÄ lygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 p.).

Nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, statinys negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu naudoti. Taigi kaip jau paminėta teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimÄ statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams. Å iuo teismo sprendimu yra konstatuota, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas Nr. 281 iÅ¡duotas nesilaikant imperatyvių Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies (akto redakcija galiojusi nuo 2007 05 19 iki 2009 09 01) reikalavimų, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

BÅ«tent pagal įvardijamÄ statybos leidimÄ buvo baigta statyba ir statybos objektai pagal 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-251-(14.7)-P ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-514-(14.7)-P pripažinti tinkamais naudoti. Kadangi iÅ¡duodant statybos leidimÄ statinio techninio projekto korektÅ«ra ir kiti norminiai statybos dokumentai nebuvo pateikti nuolatinei statybos komisijai, kuriai Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi numatyta imperatyvi pareiga patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus (2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1061/2009), ginčijami pripažinimo tinkamais naudoti aktai negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl taip pat naikintini kaip neteisėti, nes priimti pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus tai, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ nuolatinėje statybos komisijoje nebuvo patikrinta statinio projekto korektÅ«ra ir jos atitiktis pagrindiniams reikalavimams (teritorijų planavimo sprendiniams, statybos normatyvams ir kt.) kyla pagrįsta abejonė ar tinkamai įvertinta statinio korektÅ«ra bei ar galima statinio eksploatacija pagal paskirtį.Pastatas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams (2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-242/2005). 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas iÅ¡duotas ir 2009 m. balandžio 10 d. bei 2009 m. liepos 28 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktai priimti esant pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, nes 2008 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi laikinai iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla sustabdytas 2006 m. vasario 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto detaliojo plano galiojimas, 2006 m. liepos 1 d. iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 234 galiojimas (I tomas, b.l.3-4). Dėl Å¡ių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (I tomas, b.l.149-150).

BÅ«tent įvardijamas teritorijų planavimo dokumentas ir projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo teisinė prielaida statybos leidimo iÅ¡davimui, o taip pat statinių pripažinimui tinkamais naudoti. Todėl esant sustabdytiems tiek teritorijų planavimo dokumentams, tiek planavimo sÄ lygų sÄ vadui Nuolatinė statybos komisija iÅ¡ esmės negalėto atlikti jai numatytos imperatyvios Statybos įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje prievolės patikrinti ir įvertinti ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus, nes jų galiojimas buvo laikinai sustabdytas ir jais nebuvo galima vadovautis.

AnalogiÅ¡kai Klaipėdos AVA sudarydama komisijÄ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir komisijos nariai pasiraÅ¡ydami aktus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti negalėjo įvykdyti Statybos įstatymo 24 straipsnyje numatytos imperatyvios prievolės patikrinti ir nustatyti, kad statinys pastatytas pagal statinio projektÄ ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams, nes negaliojo nei detaliojo plano sprendiniai leidžiantys tokiÄ statybÄ , nei projektavimo sÄ lygų sÄ vadas pagal kurį turėjo bÅ«ti parengtas statinio techninis projektas, iÅ¡duoti statybos leidimai.

Tai, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimui taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo panaikinta, nebuvo teisinė prielaida atlikti aukščiau įvardijamų veiksmų, nes pagrindinių norminių dokumentų suteikiančių teisę į statybos leidimo iÅ¡davimÄ ir statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti galiojimas tebebuvo sustabdytas (2008-08-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartis (I tomas, b.l. 3-4) ir 2008-09-18 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (I tomas, b.l. 149-152)), juolab, kad pastatas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.Taigi iÅ¡ esmės tokie atsakovų veiksmai yra pakankamas pagrindas svarstyti klausimÄ ar nebuvo pažeidžiamos teismo reikalavimo užtikrinimo priemonės ir galimai atskirų pareigÅ«nų, iÅ¡davusių teisę suteikiančius dokumentus ar priėmusius sprendimus dėl statinio pripažinimo tinkamais naudoti, atsakomybės klausimui spręsti.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis yra konstatavęs, jog teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuriuo draudžiama tam tikrÄ laiko tarpÄ vykdyti statybos darbus, neužkerta kelio pripažinti statinį tinkamu naudoti, jei yra tenkinamos atitinkamos sÄ lygos (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007). Å ioje nagrinėjamoje byloje teisinė situacija yra kita nes įvykdyti sÄ lygų ar nėra projekto arba normų pažeidimų statant statinį kai yra sustabdytas detaliojo plano ir projektavimo sÄ lygų galiojimas neįmanoma ir kaip jau ne kartÄ minėta, pastatas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.

Todėl Å¡i teisminė praktika Å¡ios bylos kontekste netaikytina. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo. Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas atstovas advokatas J.Platelis teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti 10 360.58 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 5 dalis, kai yra patenkinamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu ginčo sprendimo metu yra apginamos ar patenkinamos teisės. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dalyje dėl pareikÅ¡tų reikalavimų yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažįstama, kad sprendimu yra apginamos ar patenkinamos trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas teisės, todėl jis negali pretenduoti į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Be to pažymėtina, kad teismas spręsdamas teismo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo klausimÄ bÅ«tent turi nustatyti už kokius konkrečiai procesinius veiksmus, procesinių dokumentų parengimÄ yra praÅ¡oma priteisti patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , ar tokie procesiniai veiksmai yra atlikti bei ar dėl Å¡ių procesinių veiksmų yra patirtos iÅ¡laidos. Teismui nebuvo pateiktas detalizuotas užmokesčio apskaičiavimas ir nenurodyta už kokius konkrečiai procesinius veiksmus, parengtus procesinius dokumentus buvo apskaičiuota ir pateikta apmokėjimui konkreti suma, t.y. nenurodoma kokios konkrečiai iÅ¡laidos patirtos už konkretaus procesinio veiksmo atlikimÄ ar procesinio dokumento parengimÄ .

Todėl neidentifikavus konkrečių procesinių veiksmų atlikimo kaÅ¡tų ir nepateikus detalizuoto paskaičiavimo su konkrečiu apmokėjimu, nėra galimybės spręsti klausimo dėl iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. LVAT savo nutartyse yra konstatavęs, kad jei trečiųjų suinteresuotų asmenų teikiami duomenys dėl patirtų teismo iÅ¡laidų nėra pakankamai tikslÅ«s, tai yra esminis trÅ«kumas, kliudantis teismui spręsti klausimÄ dėl proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡laidų atlyginimo (žr.: 2010 m. gegužės 28 d.

Lietuvos vyrautojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-621/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktikÄ dėl teismo iÅ¡laidų pagrindimo, kurioje laikomasi taisyklės, kad proceso Å¡alis, siekianti teismo iÅ¡laidų atlyginimo, turi ne tik detalizuoti, kiek kainavo kiekviena teisinė paslauga, bet ir pagrįsti savo reikalavimus atitinkamais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis Nr. AS756-155/2008, 2008 m. sausio 10 d. nutartis Nr. AS756-73/2008).

Å iuo atveju teikiamas praÅ¡ymas Å¡ių kriterijų neatitinka, todėl netenkinamas ir aukščiau nurodytų argumentų pagrindu. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 6 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir neatnaujinti termino kreiptis praÅ¡ymu į teismÄ ginčijant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimÄ Nr.T2-28;

Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2006-07-01 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 234; Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 7; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 88; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 24.Administracinę bylÄ Nr. I-11-583/2011 m. dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimo Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto ir iÅ¡duoto 2006-07-01 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai panaikinimo, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkinti. Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini), Palanga statybai. Panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-9252-(1.3) paskirtos komisijos rekonstruoto poilsio pastato, inžinierinių tinklų ir gerbÅ«vio (I etapo darbų) (duomenys neskelbtini), Palangoje, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti 2009 m. balandžio 10 d. aktÄ Nr. STN-251-(14.7)-P.Panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirtos komisijos poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Palanga, suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami Å¡ių patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. liepos 28 d. aktÄ Nr. STN -514-(14.7)-P, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis naujus kadastro objektus (poilsio patalpas) (duomenys neskelbtini), Palanga.Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Ä®siteisėjus Å¡iam Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui panaikinti 2008 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones dėl laikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimo Nr. T2-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu 2006-07-01 iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 234, 2007-01-09 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr.88, 2008-02-06 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 24, galiojimo sustabdymo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                     Remigijus Arminas                                                                             AuÅ¡relė Mažrimienė        Vida Stonkuvienė                                                                                                                                                                     Â