9767dbf0-435d-48df-b6ef-e4b693851725 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. TS-47-1170/2022 Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58-105, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : E. S. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, E. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. vasario 26 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. lapkričio 4 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatė, kad nuteistasis 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. liepos 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d.

– 10 mėnesių 10 dienų. Nuteistasis E. S. 2021 m. gegužės 24 d. buvo teiktas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pastaroji tos pačios dienos nutarimu Nr. 93-140 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, įsidarbinti pataisos įstaigoje, dengti finansinius įsipareigojimus, nedaryti teisės aktų pažeidimų, vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsti mokslus.

Nuteistasis E. S. 2022 m. gegužės 6 d. antrÄ kartÄ buvo teiktas Komisijai, kuri tos pačios dienos nutarimu Nr. 58-105 vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Minėtame Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis E. S. rekomendacijas, numatytas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus komisijos 2021 m. gegužės 24  d. nutarime Nr. 93-140, vykdė dalinai: nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nedirbo, savanoriÅ¡kai nedengė finansinių įpareigojimų.

Remiantis 2021 m. liepos 21 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos pažyma, nuteistasis nedalyvavo jokioje veikloje, nesiregistravo į užsiėmimus arba užsiregistruodavo, tačiau į pastaruosius neatvykdavo. Nerodė iniciatyvos, neiÅ¡sakė pageidavimų ar priežasčių, dėl kurių nedalyvavo veiklose. Komisija taip pat nurodė, kad 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus pataisos namuose, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taikant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Nuteistasis teismo pripažintas recidyvistu, (duomenys neskelbtini) kartus teistas, administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartus už įvairius pažeidimus, dalis jų susiję su psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimu. Vertinimo metu nustatytos alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio sÄ sajos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo tam tikras pastangas spręsti problemas, tačiau psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys iÅ¡lieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali bÅ«ti aktyvintas.

Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nenuoseklus, jis neskatintas, ne kartÄ baustas. Å iuo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų pataisos priemonių. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė pažangos valdant nusikalstamo elgesio recidyvo rizikÄ , todėl priėmė vienbalsį sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir rekomendavo E. S. vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, o taip pat įsitraukti į psichikÄ veikiančių medžiagų prevencinę programÄ (b. l. 4-5).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 16 d. buvo gautas nuteistojo E. S. gynėjos advokatės R. M. skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2022 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 58 - 105 ir taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Advokatės teigimu, Komisija netinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, ir spręsdama klausimÄ dėl nuteistojo E. S. lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į tai, jog nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, socialinių ryÅ¡ių turėjimas ir palaikymas, jų vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikÅ¡mingos įtakos.

Nuteistasis mokosi, siekia įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Advokatė taip pat pripažino, kad Komisijos argumentai dėl nuteistojo problemos, susijusios su priklausomybe nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nuteistasis E. S. niekada nebuvo baustas dėl apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, nors nuteistasis buvo dažnai tikrinamas, nenustatytas jo apsvaigimo faktas, todėl Komisijos daromos prielaidos, kad psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys iÅ¡lieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali bÅ«ti aktyvintas, yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Be to, nuteistajam E. S. liko atlikti mažiau nei trečdalis bausmės, jis laikosi visų reikalavimų, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Išėjus iÅ¡ pataisos namų nuteistasis turi galimybę iÅ¡ karto įsidarbinti ir tik tada jam atsiras galimybė dengti finansinius įsipareigojimus. Pataisos namuose jam nesudaromos sÄ lygos dirbti kvalifikuotÄ darbÄ . Visų Å¡ių argumentų pagrindu advokatė pripažino, kad E. S. visiÅ¡kai atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikius lygtinį paleidimÄ (b. l. 1-2).

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo E. S. gynėjos skundÄ nepateikė. Nuteistojo E. S. gynėjos advokatės R. M. skundas netenkintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. S. asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ , numatytÄ BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai reiÅ¡kia, kad pastarasis yra atlikęs vienÄ trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, teismas, iÅ¡samiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistÄ jį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-91 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. atliekant nuteistojo E. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , nustatyta vidutinė pastarojo nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžtina, jog Å¡is rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi. Nuteistojo E. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. nekinta.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikus pirmÄ jį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ jo nusikalstamo elgesio rizika buvo tokia pati kaip ir paskutiniojo socialinio tyrimo metu - atitiko vidutinės rizikos kriterijų. Vertinant E. S. atitikimÄ alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindui - akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis, tiek į nuteistojo dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos priemonėse.

Nors Pravieniškių pataisos namuose 2019 m. spalio 31 d. buvo sudarytas nuteistojo E. S. individualus socialinės reabilitacijos planas, tačiau nuteistasis tik iki 2021 m. kovo 31 d. dalyvavo socialinės reabilitacijos užsiėmimuose. Vėliau jis jokioje veikloje nedalyvavo, nesiregistravo į užsiėmimus, o jeigu užsiregistruodavo, tai nedalyvaudavo. Socialinėje tyrimo išvadoje pripažinta, kad pastarasis nerodo iniciatyvos, neišsako pageidavimų ar priežasčių, dėl kurių nedalyvauja veiklose, taip pat nebendrauja su resocializacijos specialistais, organizuojančiais užsiėmimus.

Pabrėžtina ir tai, kad po pirmojo nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo, pastarasis jam paskirtas rekomendacijas vykdė dalinai. Jis nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nedirba, savanoriÅ¡kai nedengia finansinių įsipareigojimų, per paskirtų rekomendacijų laikotarpį tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, vienÄ kartÄ apsiribota svarstymu. Be anksčiau aptartų, nuteistojo asmenybę bausmės atlikimo metu charakterizuojančių aplinkybių, teismas taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo iÅ¡vados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl E. S. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčių.

Statiniais E. S. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas Å¡iame teismo procese (duomenys neskelbtini), teistumas už įsibrovimÄ , nevykdė teismo įpareigojimų – nesumokėjo baudos iki numatyto termino, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra antivisuomeninės bei kriminalinės nuostatos, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgÅ«džių stoka, narkotinių medžiagų vartojimo problemos, smurtinio elgesio istorija, apsvaigus nuo alkoholio, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, lėšų paskirstymo įgÅ«džių stoka, finansinio stabilumo trÅ«kumas bei aplinkybė dėl ankstesnio paÅ¡alinimo iÅ¡ mokyklos.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Detalizuojant anksčiau aptartus nuteistojo E. S. kriminogeninius veiksnius Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo gyvenimo bÅ«do rezultatas, o jo kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis susiję su nusikalstamumu. Nors nuteistasis supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, suvokia laisvės apribojimo prasmę bei pasekmes, tačiau sÄ moningai elgėsi destruktyviai visuomenės vertybių požiÅ«riu. Pastarojo požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ bausmės atlikimo metu yra neigiamas, sÄ moningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus kartais pritrÅ«ksta valios ir vertybinės motyvacijos.

Nuteistasis taip pat nepasižymi pakankamais problemų identifikavimo, tinkamų jų sprendimo bei savo elgesio pasekmių įvertinimo įgÅ«džiais, kas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir reikalauja tikslinių intervencinių priemonių taikymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Be to, siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgÅ«džių stiprinimas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat pripažinta, kad nuteistasis nors ir deda pastangas spręsti problemas, susijusias su psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimų, tačiau Å¡is rizikos veiksnys iÅ¡lieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali bÅ«ti aktyvintas. Nuteistajam E. S. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių ir juos apibÅ«dinančių aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesio probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos, taip pat iÅ¡ pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis, nepaisant jam taikomų rekomendacijų ir socialinės reabilitacijos plano, nesiima kryptingų, aktyvių veiksmų, skirtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarasis deda pakankamas pastangas bei daro akivaizdžiÄ pažangÄ , kurios pagrindu galima spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ . Teismas, aptardamas visas nuteistojo E. S. lygtinio paleidimo pagrįstumo įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018;

Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017). IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. S. anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Su pareigÅ«nais pirmÄ kartÄ susidÅ«rė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų – ikiteisminis tyrimas nuteistajam buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei BK 38 straipsnio pagrindais nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju.

Vėliau nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu 2012 metais, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo bÅ«das praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais bÅ«dais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryÅ¡ius su asmenimis, kuriems bÅ«dingas polinkis elgtis nusikalstamai.

Jis pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. PrieÅ¡ingai, jos buvo sÄ lygojamos siekio greitai užsidirbti pinigų, kas patvirtina, kad nusikaltimų darymas buvo nuteistojo E. S. pragyvenimo Å¡altinis. Å iuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius už penkių apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymÄ . Padarytos nusikalstamos veikos yra priskirtinos nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai.

Visas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pastarasis vykdė veikdamas bendrininkų grupėje. VienÄ iÅ¡ minėtų nusikalstamų veikų, o bÅ«tent – plėšimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, pastarasis padarė nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojęs smurtÄ bei sutrikdęs pastarojo sveikatÄ . Tai reiÅ¡kia, jog jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu, smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nenutraukė, o juos tęsė, kol nebuvo pasisavintas svetimas turtas.

Teismas kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis administracine tvarka buvo baustas (duomenys neskelbtini) kartus, o skirtų nuobaudų nevykdė. Minėtų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumÄ ir tuo pačiu pareigÄ , sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mÄ stymÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kartu teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas. Nors iš nuteistojo E. S. asmens bylos matyti, kad pastarasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų prisipažino, tačiau pastarojo socialinio tyrimo metu su juo aptariant jo padarytas nusikalstamas veikas, nuteistasis minimizuoja savo veiksmų pasekmes, atsižvelgia daugiau į savo poreikius, jam sunku realistiškai prognozuoti savo elgesio poveikį kitiems.

Pastarasis taip pat pripažįsta, kad vagiliavimas iÅ¡ didelių korporacijų nėra toks nuostolingas. Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad E. S. pakankamai kritiÅ¡kai vertina savo elgesį bei yra padaręs atitinkamas iÅ¡vadas. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, bÅ«tų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes bei aktualiÄ teismų praktikÄ ir teisinį reguliavimÄ , pripažįsta, kad nėra pagrindo pritarti nuteistojo gynėjos skunde iÅ¡dėstytiems argumentams. Negalima paneigti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu mokosi, taip pat dalinai vykdė jam paskirtas rekomendacijas. Kita vertus, prieÅ¡ingai nuteistojo gynėjos skundo turiniui, Å¡ias aplinkybes bÅ«tina vertinti visumoje su kitais, nuteistÄ jį E. S. charakterizuojančiais duomenimis.

Teismas, sugretinęs nuteistojo gynėjos skunde pateiktus argumentus su visuma Å¡ioje nutartyje aptartų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistÄ jį tiek paskirtos bausmės atlikimo metu, tiek iki nuosprendžio vykdymo, pripažįsta, kad Å¡iuo metu pagrindas E. S. taikyti lygtinį paleidimÄ nenustatytas. Atsižvelgiant į anksčiau aptartÄ , nuteistojo E. S. gynėjos advokatės R. M. skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo E. S. gynėjos advokatės R.

M. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58-105, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė