97674e45-e47d-4bb7-be30-815719e44cdb · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-41-350/2015Proceso Nr. 1-45-1-00138-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.3.1; 1.1.8.7.9; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.13; 2.1.15.3.3; 2.1.8;             (S) N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui,gynėjoms advokatėms Lidijai Blinkevičienei, Dovilei Baniulei,kaltinamajam V.

T.,nukentėjusiajai D. Å .,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, be iÅ¡silavinimo, nedirbantis, iÅ¡situokęs, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

V. T. 2014 m. sausio 28 d. apie 21.00 val., Panevėžyje, gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini) , kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiÄ ja D. Å . ir pykčio, vienÄ kartÄ smogė kirviu gulinčiai lovoje nukentėjusiajai D. Å . į galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame skruoste, virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, odos nubrozdinimu kairiame skruoste, muÅ¡tine žaizda ir pogleivio kraujosruva kairio skruosto vidiniame pavirÅ¡iuje gleivinėje ir taip pasikėsino nužudyti D.

Å ., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Å¡alia buvęs R. T., gindamas D. Å ., atrėmė suduodamÄ smÅ«gį, taip suÅ¡velnindamas smÅ«gio pasekmes.Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad gyvena su broliu R. T. ir D. Å . viename kambaryje. Su pastarÄ ja nuolat konfliktuodavo, nes ji bÅ«dama neblaivi jam neleidžia žiÅ«rėti televizorių. Ä®vykio dienÄ jis grįžo iÅ¡ aludės iÅ¡gėręs 4 bokalus alaus, girtas nesijautė.

Brolis ir nukentėjusioji girti miegojo. Atsisėdęs ant sofos norėjo pažiÅ«rėti televizorių, tačiau D. Å ., kaip ir nuolat, atėmė valdymo pultelį, iÅ¡jungė televizorių ir nuėjo į savo lovÄ . Tuomet jis paėmė kirvį ir ėjo artyn nukentėjusios norėdamas pamokyti, kad ji jo daugiau nebeterorizuotų. Ji matė jį ateinantį, nes gulėjo Å¡onu ir rėkavo ant jo. Jis nestipriai sudavė jai kirviu, galvodamas kad neįkirs, o tik palies jÄ kirviu, norėdamas tik pagÄ sdinti.

Tuo metu kartu su D. Å . gulėjęs jo brolis atkiÅ¡o rankÄ , užstodamas nukentėjusiÄ jÄ , tačiau jis daugiau smÅ«gių suduoti net nesiruošė. Jei bÅ«tų norėjęs dar trenkti kirviu, bÅ«tų trenkęs ir sužalojęs broliui rankÄ . Po to nuėjęs padėjo kirvį į vietÄ , o brolis arba nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijÄ . Vėliau nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė medikai. Nuo palietimo kirviu pas D. Å . veide liko lengvas įkirtimas. IÅ¡ kur atsirado kiti jai ekspertizės akte nustatyti sužalojimai, nežino, ar ji buvo sužalota iki sužalojimo kirviu, nepastebėjo.

Anksčiau tarp jo ir nukentėjusios taip pat yra buvę žodinių konfliktų, yra jai ir sudavęs, nes jo mama yra praÅ¡iusi apginti jÄ nuo D. Å ., tačiau niekada nėra grasinęs. Gailisi dėl to, kad konflikto metu panaudojo kirvį. Posėdžio metu parodytas kirvis tas pats, kuriuo sužalojo nukentėjusiÄ . Ligonių kasos ieÅ¡kinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti. Savo parodymus V. T. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 41-47).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-01-28, 21:53:41 V.

T. buvo nustatytas 1.54 ‰ girtumas (1 t. b.l. 114).Nukentėjusioji D. Å . parodė, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėrusi ir miegojo, kada V. T. grįžo iÅ¡ aludės negirdėjo. Pabudo nuo triukÅ¡mo. Pamatė kirviu neÅ¡inÄ ir besiartinantį V. T., kuris sakydamas „ dabar gausi“, sudavė jai vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę, į žandÄ . Ji nematė, kuriuo kirvio galu jai sudavė, nes tuo metu užsimerkė, ranka dengtis veido nemėgino. Taip pat nematė, ar R. T. užkiÅ¡o savo rankÄ prieÅ¡ kirvį, bet vėliau matė, kad ant jo rankos ties alkÅ«ne buvo mėlynė. Mano, kad jei R.

T. bÅ«tų jos neužstojęs ranka, kaltinamasis bÅ«tų sudavęs kirviu kitÄ smÅ«gį. Jai buvo prakirsta žando iÅ¡orė, iÅ¡ jos bėgo kraujas. Ji nesuprato, kad sužalotas ir žando vidus, tai sužinojo tik ligoninėje, kai žandÄ iÅ¡ vidaus susiuvo, o iÅ¡orės žaizdÄ užklijavo pleistru. Kai buvo nuvykusi pas ekspertÄ , žando iÅ¡orė jau buvo beveik sugijusi. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ kaltinamojo televizoriaus pultelio neatėmė, su juo ta dienÄ nekonfliktavo. Anksčiau ji yra liepusi V.

T. iÅ¡jungti televizorių, nes jis nemokėjo už elektrÄ , taip pat konfliktuodavo ir todėl, kad jis nieko nedirbdavo, tačiau valgydavo jos ir R. T. maistÄ , nuolat dėl visko jai priekaiÅ¡taudavo. Iki tol V. T. kirviu nėra grasinęs. Civilinio ieÅ¡kinio, kurį buvo pareiÅ¡kusi ikiteisminio tyrimo metu, atsisako.             Savo parodymus nukentėjusioji D. Å . patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 52-55).             IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-01-28, 21:51:51 val.

D. Å . buvo nustatytas 2,45 ‰ girtumas (1 t., b.l. 114). Liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamasis jo brolis. Ä®vykio metu gyveno su juo ir D. Å .. Ä®vykio dienÄ su D. Å . girti nuėjo miegoti. V. T. tuo metu nebuvo, vėliau jis grįžo girtas. Tuo metu jie su nukentėjusiÄ ja nemiegojo, tik gulėjo. Praėjus apie 10 minučių po brolio grįžimo iÅ¡girdo brolį sakantį “nu aÅ¡ tave nukirsiu“ ir pamatė V. T. ateinantį link jų lovos neÅ¡inÄ kirviu, kurį jis visada laikydavo po savo lova.

Priėjęs V. T. smogė kirviu aÅ¡menimis į priekį link ant nugaros lovoje gulinčios D. Å .. Jis spėjo sulaikyti kirvio smÅ«gį atstatęs deÅ¡inę rankÄ , dėl ko jam smÅ«gis kliuvo kirvio kotu ties alkÅ«ne. SmÅ«gis buvo stiprus, nuo jo jam ant rankos liko mėlynė. Po to jis, keldamasis iÅ¡ lovos, bÅ«damas atsisėdęs ant D. Å . kojų, sugriebė kirvį tuo metu, kai V. T. antrÄ kartÄ užsimojo smogti D. Å . ir kirvį atėmė. Mano, kad V. T. D. Å . nenužudė tik dėl to, kad jis užkiÅ¡o prieÅ¡ kirvį rankÄ .

Po to jis iÅ¡kvietė policijÄ . Brolis atsisėdo ant savo lovos ir sėdėjo ten kol atvyko pareigÅ«nai. Medikai iÅ¡vežė D. Å . į ligoninę.              Savo parodymus liudytojas R. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Å io procesinio veiksmo metu name, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, rastas ir paimtas kirvis, kuris buvo apžiÅ«rėtas (1 t. b.l. 56-63, 95-100).              IÅ¡ garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2014-03-13 iÅ¡ Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo paimtas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad 2014-01-28 21.42 val. su policijos budėtoju bendravo R.

T., kuris pranešė, kad jo brolis su kirviu puolė jo draugę, kad jis kirvį atėmė, kad yra įrodymų (1 t. b.l. 103-105).             Liudytojas M. G. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t., b. l. 44-45), iÅ¡ kurių matyti, kad 2014-01-28, apie 21.30 val. jis pagal budėtojo nurodymÄ , kaip pareigÅ«nas, vyko adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, kur kilęs konfliktas tarp brolių. Nuvykus minėtu adresu jį pasitiko R. T., kuris paaiÅ¡kino, kad V.

T. kirviu sužalojo jo sugyventinę D. Å .. Namo viduje rado V. T.. Matė, kad visi trys name buvę asmenys neblaivÅ«s, sunkiai suprato, kÄ jie aiÅ¡kino. Suprato, kad V. T. kirviu smogė D. Å . į veidÄ ir jį prakirto. Jos veide matė žaizdÄ , bėgantį kraujÄ . Nustatė jiems girtumÄ , iÅ¡kvietė medikus ir informavę budėtojÄ apie situacijÄ iÅ¡vyko.              IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad  D.

Š. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva kairio skruosto vidiniame paviršiuje gleivinėje. Jai nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-01-28, ir aplinkybėmis. Sužalojimai susiformavo mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Mažai tikėtina, kad ji galėjo susižaloti pati, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija.

Dėl nustatytų sužalojimų D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 107).             Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Š. nustatyti sužalojimai padaryti smūgiavimo būdu, kuo galėjo būti kirvio pentis ar kitas panašus daiktas. ( 1 t., b. l. 109).             Teisiamajame posėdyje specialistas N. R. paaiškino, kad pagal turimus objektyvius medicininius duomenis aiški D.

Å . žalojusio daikto forma neatsispindi, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys Å¡ia prasme nėra informatyvÅ«s, tačiau užfiksuota gana masyvi kraujosruva, be to, yra užfiksuotas ir odos nubrozdinimas, kuris yra 2 cm ilgio ir juostelės formos. Nėra galimybių kategoriÅ¡kai nustatyti, kuria kirvio dalimi buvo padarytas tas sužalojimas, nes kraujosruvos matmenys, neparodo žalojančio daikto formos – kadangi buvo pažeistas skruostas, o skruostas yra kupinas purios lÄ stelienos, yra muÅ¡tinė žaizda vidiniame skruosto pavirÅ¡iuje ir ji galėjo sÄ lygoti didesnės kraujosruvos susiformavimÄ , dėl ko Å¡itos kraujosruvos matmenų negalima vertinti kaip žalojančio įrankio kontaktavimo padarinio.

Žaizda buvo vidinėje žando pusėje. Daiktas, kuriuo buvo smÅ«giuota į kairį skruostÄ , negali bÅ«ti siauresnis, mažesnis, negu, kad sužalotas plotas. Kraujosruva akies vokuose ir kairiame skruoste yra viena – apimanti minėtÄ sritį iÅ¡tisai ir nusitęsianti nuo kairės akies vokų, einanti skruostu ir pereinanti į pažandę. Ta kraujosruva galėjo iÅ¡sivystyti padarius žaizdÄ vidiniame skruosto pavirÅ¡iuje, nes ta žaizda buvo didesnė, buvo siÅ«ta ir tai sÄ lygojo didesnę uždegiminę reakcijÄ ir tuo didesnį kraujosruvos plotÄ .

Dėl sužalojimo vidiniame skruosto pavirÅ¡iuje iÅ¡orinė kraujosruvos iÅ¡raiÅ¡ka gavosi tokia didelė. Traumuojant skruosto iÅ¡orę, vidinis skruosto pavirÅ¡ius kontaktavo su dantimis ir dėl to susiformavo muÅ¡tinė žaizda – buvo tos vietos kontaktas iÅ¡ iÅ¡orės su daiktu, kuris odos vientisumo nepažeidė, įspaudė, bet pažeidė vidinį skruosto pavirÅ¡ių dėl kontakto su dantimis. Visas tas nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bukabriaunio suapvalinto daikto poveikyje, smulkiau detalizuoti įrankio formÄ nepakanka duomenų.

Skruostas buvo paveiktas tokia jėga, dėl kurios iÅ¡orinių minkÅ¡tųjų audinių vientisumas nebuvo pažeistas ir toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas, jei smÅ«giui buvo sutrukdyta kito asmens užstojant ranka, nes tada ta kliÅ«tis galėjo pakeisti pirminę kirvio trajektorijÄ ir jis galėjo pasisukti kitu kampu nei buvo pirminė jo eiga. Sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas prilietus žandÄ kirviu ir jį paspaudžiant, nes tokiu atveju neįmanoma paaiÅ¡kinti muÅ¡tinės žaizdos vidiniame skruosto pavirÅ¡iuje, kadangi nuo spaudimo toks susižalojimas negali susiformuoti.

Vidinė žaizda turėjo atsirasti smÅ«giavimo pasekoje. Nubrozdinimas padaromas slystamo kontakto poveikyje, jo vien spaudimu padaryti taip pat negalima.              IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad : V. T. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, fetiÅ¡inis transvestizmas, nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei valdyti savo veiksmus, psichikos sutrikimų, kurie bÅ«tų tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su padaryta nusikalstama veika, nenustatyta, jo individualÅ«s asmenybiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu.

Pasakodamas apie baudžiamÄ jÄ bylÄ nurodė, kad „jį terorizavo brolio sugyventinė, todėl baigėsi kantrybė ir norėjęs jÄ užmuÅ¡ti, dabar gailisi, kad to nepadarė“. (1 t. b.l. 178-181).              IÅ¡dėstytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V. T. kirviu sužalojo D. Å ., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“Â veido sumuÅ¡imÄ .              Kaltinamojo parodymai, kad jis sužalojimÄ D. Å . padarė kirvio aÅ¡menimis prilietęs jai prie veido ir paspausdamas, prieÅ¡tarauja įrodymų visetui – konkrečiai nukentėjusiosios D.

Å . bei liudytojo R. T. parodymams, kad V. T. kirviu D. Å . į veidÄ smÅ«giavo stipriai, taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoms bei paaiÅ¡kinimams, kad sužalojimas buvo padarytas ne spaudžiant pridėtÄ daiktÄ (Å¡iuo atveju – kirvį), o juo smÅ«giuojant. Esant Å¡ioms aplinkybėms kaltinamojo parodymai atmetami ir vertinami iÅ¡imtinai kaip pasirinktas gynybos bÅ«das siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.              Tuo pačiu nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo R.

T. parodymais, kad D. Å . tokiu bÅ«du nebuvo V. T. nužudyta tik dėl to, kad R. T. sugebėjo atremti V. T. smÅ«gį kirviu D. Å . į galvos sritį, užkiÅ¡damas rankÄ tarp kirvio ir D. Å ., o po to ir atėmė kirvį iÅ¡ V. T.. Tai, kad bÅ«tent dėl pastarosios priežasties D. Å . nebuvo nužudyta, R. T. nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme. Be to, aplinkybė, kad kirvio, kuriuo buvo sužalota D. Å . dydis, konkrečiai atstumas nuo kirvio koto apatinės dalies iki aÅ¡menų, nėra didesnis nei žmogaus rankos storis ties alkÅ«ne, akivaizdžiai rodo, jog pavojingo D.

Å . gyvybei sužalojimo nagrinėjamu atveju V. T. negalėjo padaryti ir nepadarė tik dėl to, kad D. Å . aktyviai gynė R. T..              Aptartas D. Å . padaryto sužalojimo mechanizmas bei jo lokalizacija – smÅ«giavimas kirvio aÅ¡menimis lovoje gulinčiai (ir negalinčiai apsiginti) nukentėjusiajai į galvÄ â€“ rodo, kad šį veiksmÄ atlikęs V. T. suvokė, kad jo atliekami veiksmai kelia realų pavojų kito žmogaus gyvybei ir numatė, kad jo atliekamų veiksmų visiÅ¡kai pakanka tam, kad atimti D.

Å . gyvybę, bei tokio konkretaus apibrėžto tikslo siekė, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo numatytos pasekmės neatsirado iÅ¡imtinai tik dėl aplinkybių, kurios visiÅ¡kai nepriklausė nuo jo valios, t.y. norimo nusikalstamo rezultato V. T. nepasiekė tik dėl to, kad Å¡alia D. Å . buvęs R. T. užkiÅ¡o savo rankÄ tarp D. Å . galvos ir kirvio, kuriuo smÅ«giavo V. T., dėl ko, kirvio kotui atsitrenkus į R. T. rankÄ , po to, jau prieÅ¡ V. T. valiÄ , kirvis D. Å . palietė jėga, kuri buvo per maža, kad smÅ«gis bÅ«tų sukėlęs D.

Å . mirtį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju V. T. aplinkybės, kad R. T., pakiÅ¡damas rankÄ prieÅ¡ kirvį, sutrukdys jam smogti D. Å . gyvybei pavojingo stiprumo smÅ«gį, t.y. sutrukdys iki galo įgyvendinti nusikalstamÄ sumanymÄ , nenumatė ir nesugebėjo Å¡ios netikėtai atsiradusios kliÅ«ties įveikti.              Tokiu bÅ«du neginčijamai įrodyta, kad V. T. pasikėsino nužudyti D. Å ., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Tokia V. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.             V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas jam nustatytas iÅ¡ karto po įvykio) ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams.Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , jo baigtumo stadijÄ ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, bei kitus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – V.

T. iÅ¡ asmeninių paskatų padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Nors V. T. BK 97 straipsnio 6 dalies prasme laikomas neteistu, tačiau jis anksčiau yra teistas už analogiÅ¡kas baigtas veikas – nužudymus. Pastaroji aplinkybė rodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad V. T. asmenybė yra pavojinga. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, jam skiriama vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje nustatytam bausmės minimumui.

Valstybinės ligonių kasos byloje pareikÅ¡tas 57,85 eurų (199,77 litų) civilinis ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai pagrįstas ir tenkinamas – iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl kaltų kaltinamojo veiksmų D. Å . atžvilgiu pastarajai buvo reikalinga medicininė pagalba ir jai buvo suteiktos ieÅ¡kinyje nurodytos vertės medicinos paslaugos. Tokiu bÅ«du kaltinamojo veiksmais civiliniam ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, kuriÄ kaltinamasis privalo atlyginti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis kaip nusikaltimo įrankis, bei lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Proceso iÅ¡laidų nėra. Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ â€“ laikotarpį nuo 2014 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V.

T. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 57,85 eurus žalos atlyginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kirvį bei lyginamuosius pavyzdžius– sunaikintini. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo - nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas                                                     Algirdas Gaputis