2021-03-10 Nr. DBT-52-2-69-3-18478-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-28/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18478-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekfita“ prevencinį ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl uždraudimo priimti sprendimus ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo tenkinti prevencinį ieškinį – uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, o būtent: pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pastatą – klubą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 3 punktas, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.255 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 15 dalis, 32 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 4 dalies 2 ir 4 punktai, 45 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 1 ir 2 dalys, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija), 6 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 39 dalis, 14 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodė, kad ji 2007 m. įsigijo atitinkamus statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o 2007 m. nuomos sutartimi (atitinkamas nuomos sutarties pakeitimas buvo sudarytas 2012 m.), iki 2029 m. spalio 11 d. išsinuomojo valstybinės žemės sklypą. Ieškovė tiek statinius įsigijo, tiek ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė tikslu vykdyti statybos darbus. Statybos ir verslo projekto realiam įgyvendinimui iki šiol sutrukdė objektyvios aplinkybės, tačiau iki valstybinės žemės nuomos sutarties termino pabaigos ieškovė turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį realiai atlikti statybos darbus ir įgyvendinti savo verslo koncepciją. Išsinuomotas valstybinės žemės sklypas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją.

Ieškinyje nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyrius ieškovei pateikė 2020 m. liepos 1 d. pranešimą apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, įspėjant, kad po 2 mėnesių nuo pranešimo gavimo valstybinės žemės nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta (minėtas pranešimas yra apskųstas teismui).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. T-451 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio infrastruktūros objektui (objektams)“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. T-451), kuriuo nusprendė: pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), infrastruktūros objektui (objektams) bei pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Atsakovėms atlikus šiuos veiksmus ir NŽT priėmus palankų atsakovėms sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ieškovė patirtų žalą (nuostolių), netektų nuomos teisės į žemės sklypą bei nuosavybės teisės į įsigytus statinius, o taip pat šiuo metu į statybos projektų rengimą ir statinių išsaugojimą tikslu žemės sklype vykdyti statybas ir realizuoti savo verslo projektą, jau investuotų sumų, bei negautų pajamų, kurias planavo gauti užbaigęs statybas minėtame žemės sklype; taip pat būtų pažeistas ir viešasis interesas (nenumatytas statinių vertingųjų savybių, kurios laikytinos kultūros paveldo objektais, išsaugojimas).

Valstybinės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dar nėra pradėta, tačiau anksčiau minėtas Tarybos sprendimas Nr. T-451 išreiškia aiškų ketinimą šią procedūrą pradėti įgyvendinti. Tiek Tarybos sprendimas Nr. T-451, tiek jo pagrindu atliekami ar ketinami atlikti veiksmai dėl žemės sklypo (ir jame esančių statinių) paėmimo visuomenės poreikiams, o taip pat NŽT sprendimas (jeigu toks bus priimtas) dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Visų pirma, kaip pažymėjo teismas, parengiamojo posėdžio metu buvo aiškinamasi aplinkybė, ar ieškovė ketina tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovės vertinimu, ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti tinkamai ir galutinai; šalys patikslino, kad Tarybos sprendimas Nr. T-451 nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis.

Teismo vertinimu, kilęs ginčas yra susijęs tiek su civiliniais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais. Ieškovė įrodinėja esant pažeistoms jos daiktinėms teisėms (teisė į nekilnojamųjų daiktų (pastatų) nuosavybę, teisę į žemės sklypo terminuotą nuomą pagal sutartį). Atsakovės laikosi pozicijos, kad ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme, o jeigu nagrinėtinas – tai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, ginčas kilo iš viešojo administravimo subjekto veiksmų (Tarybos sprendimas Nr. T-451) dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. NŽT sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir (ar) tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio nuostatas dar nėra priėmusi.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės (UAB „Ekfita“) ieškinį NŽT dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimo apie 2007 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą bei NŽT 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-553-955/2021).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Taryba sprendimu Nr. T-451 pritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikiui infrastruktūros objektui (objektams) (1 punktas); pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumento rengimą ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams (2 punktas); įgaliojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti visus dokumentus, susijusius su 2 punkte nurodytų pavedimų vykdymu (3 punktas).

Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės įstatymo VIII skyriuje įtvirtintos nuostatos (45–48 straipsniai), žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką – 46 straipsnis, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija), kiti teisės aktai. Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-92/2016).

Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

Kaip matyti iš ieškinyje suformuluotų ieškinio reikalavimų expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai), taip pat byloje esančių duomenų, minėtas Tarybos sprendimas Nr. T-451 teismui nėra apskųstas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų priimtas atitinkamas NŽT sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti.

Kaip nurodo ir pati ieškovė ieškinyje, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dar nėra pradėta, bet Tarybos sprendimas Nr. T-451 išreiškia aiškų ketinimą šią procedūrą pradėti įgyvendinti, atitinkamai įpareigojant Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti visus veiksmus šio ketinimo realizavimui. Kaip nurodoma ieškinyje, iš viešojoje erdvėje skelbiamų duomenų matyti, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra NŽT bus pradėta netrukus, nes jau 2021 m. yra planuojama pradėti automobilių stovėjimo aikštelės darbus.

Ieškovės teigimu, atsakovėms atlikus Tarybos sprendime Nr. T-451 nurodytus veiksmus ir NŽT priėmus palankų atsakovėms sprendimą, ieškovė patirtų žalą (nuostolių), netektų nuomos teisės į žemės sklypą bei nuosavybės teisės į įsigytus statinius, o taip pat šiuo metu į statybos projektų rengimą ir statinių išsaugojimą tikslu žemės sklype vykdyti statybas ir realizuoti savo verslo projektą, jau investuotų sumų, bei negautų pajamų, kurias planavo gauti užbaigusi statybas minėtame žemės sklype; taip pat būtų pažeistas ir viešasis interesas, nėra jokio įstatyme numatyto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagrindo.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, inicijuodama aptariamą ginčą, pagal tai, kaip yra suformuluotas prevencinio ieškinio pagrindas ir dalykas, visų pirma, siekia apginti savo daiktines – nuomos teises - į jos išsinuomotą žemės sklypą bei nuosavybės teises į žemės sklype esančius statinius, su iš to išplaukiančiomis ekonominio pobūdžio pasekmėmis.

Kaip yra nurodyta ir ankstesnėje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų nustatytų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 9 punktas, 4.67 straipsnis). Turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas nustato, atitinkamo turto savininkų teisių apsaugos klausimus taip pat reglamentuoja civilinės teisės normos (Civilinio kodekso 4.100 straipsnis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2014, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Ž. A. v. Kauno miesto savivaldybės taryba ir kiti, 2010 m. spalio 19 d. nutartį teismingumo byloje E. M. ir kiti v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kiti).

Specialiosios teisėjų vertinimu, keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Byla grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad keliamo ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas vertintas tik tuo aspektu, kiek tai reikšminga ginčo rūšinio teismingumo klausimo išsprendimui (bet ne dėl kitų ginčui išspręsti aktualių klausimų, inter alia ar ginčas yra nagrinėtinas teisme).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekfita“ prevencinį ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl uždraudimo priimti sprendimus ir kt., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys