2021-11-24 Nr. AB-24974-3-61-3-02330-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-632-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02330-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. liepos 15 d. buvo priimtas pareiškėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame buvo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) viršininko 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolės R. P. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje pagal VMI išduotą vykdomąjį raštą iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-4248-535/2021 įsiteisėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų ne tik nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos, bet ir pažeisti teisėti pareiškėjo, kaip skolininko, interesai, parduotas pareiškėjo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Dėl to pareiškėjas patirtų didelę žalą, kurią atitaisyti būtų sunku arba neįmanoma (grąžinti pareiškėjui parduotus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus natūra nebūtų galimybės).

2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas VMI pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodydamas, kad prašymas yra nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kaip teigė pareiškėjas, vykdomojoje byloje pagal antstolės patvarkymus buvo paskirtos ekspertizės pareiškėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertei nustatyti.

Teismas pritarė VMI nuomonei, kad vien tai, jog vykdomojoje byloje yra paskirta ekspertizė, neįrodo, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Varžytynės byloje nepaskelbtos, todėl pareiškėjo turtas nėra realizuojamas. Tad prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas numato galimybę grąžinti nepagrįstai pagal mokesčio administratoriaus sprendimus išieškotas mokesčių sumas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo pagrįstumas galės būti įvertintas tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne šioje proceso stadijoje.

Be to, vykdomoji byla, kurioje vykdomą išieškojimą prašė sustabdyti pareiškėjas, buvo pradėta dar 2019 m. sausio 28 d., vykdomosios bylos stabdymas neproporcingai pažeistų VMI interesus, nes būtų stabdomas ne tik turto realizavimas iš varžytynių, bet ir visi kiti veiksmai šioje vykdomojoje byloje, įskaitant ekspertizės atlikimą ir turto vertės nustatymą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolės vykdomą išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad atlikus turto vertinimo ekspertizę bus skelbiamos varžytynės ir pareiškėjo turtas bus realizuojamas, o vėliau, skundo patenkinimo atveju, bus padaryta žala pareiškėjui, kurią atitaisyti būtų sunku arba neįmanoma (grąžinti pareiškėjui parduotus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus natūra nebūtų galimybės).

Vien tai, kad šiuo metu pareiškėjo turtas dar nėra realizuojamas, negali būti pagrindu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, priešingai – jas pritaikius būtų sustabdytas nepagrįstas vykdymo išlaidų didinimas bei užkirstas kelias dar didesnės žalos atsiradimui.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, pareiškėjo, kaip skolininko, interesai nukentėtų labiau, nei išieškotojo, pareiškėjas patirs nebūtinus nuostolius.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Atsakovo teigimu, varžytynės byloje nėra paskelbtos, o vykdymo išlaidų didėjimas negali būti laikomas neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala, dėl kurios gali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Be to, vykdomosios bylos stabdymas pažeistų VMI interesus, nes būtų stabdomas ne tik turto realizavimas iš varžytinių, bet ir visi veiksmai vykdomojoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai (šiuo atveju – kad atitinkamu administraciniu aktu vykdomas išieškojimas gali padaryti sunkiai atitaisomą didelę žalą) privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais). Šie įrodymai privalo būti tokie, kad jais remiantis būtų galima įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-602/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų pritaikyta ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas. Pareiškėjo nuomone, nesustabdžius vykdomosios bylos, ekspertizės metu įvertinus pareiškėjui priklausantį turtą, šis turtas gali būti parduotas ir pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė vykdomojo dokumento, pagal kurį vykdomą išieškojimą prašo teismo sustabdyti. Atitinkamai, teismui nėra galimybės nustatyti, ar minėtas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra pradėta pareiškėjo nurodyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), yra susijęs su administracine byla, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl VMI Sprendimo panaikinimo.

Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas išieškojimo iš jo turto neigiamas pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad vien tai, jog vykdomojoje byloje yra paskirta ekspertizė, neįrodo, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog varžytynės byloje yra paskelbtos, t. y. duomenų apie tai, jog pareiškėjo turtas yra realizuojamas.

Nors pareiškėjas nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam kils neatitaisoma didelė žala, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus ir negali būti grindžiamas prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bei bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys