2017-11-08 Nr. AB-20745-3-62-3-01752-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1164-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01752-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Kauno TI) 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo punkte 2015 m. gegužės 14 d. į patalpą įėjęs pareigūnas rūkė. Jis paprašė, jog pareigūnas nerūkytų ir nurodytų savo pavardę. Pareigūnas atsisakė prisistatyti ir išmetęs cigaretę išėjo. Patalpoje buvo ir pareigūnas, kuris darė jam kratą ir matė kaip patalpoje buvo rūkoma. Nurodė, jog po šio įvykio kreipėsi į kitus pareigūnus, jog užfiksuotų šį faktą, taip pat parašė skundą Kauno TI. Atkreipė dėmesį, jog patalpa, kurioje buvo daroma krata, filmuojama. Pareiškėjas teigė, jog dėl tokio pareigūno elgesio jis turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nurodė, jog tai lėmė stresą ir negatyvias emocijas, sukėlusias neturtinę žalą kurią vertina 1 Eur.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno TI priėmimo-paskirstymo punkto patalpose rūkyti draudžiama. Tam patalpose iškabinti draudžiamieji ženklai. Pareiškėjas dėl rūkymo priėmimo-paskirstymo punkto patalpose 2015 m. gegužės 15 d. pateikė Kauno TI direktoriui skundą. Siekiant išaiškinti galimo pažeidimo faktą buvo gauti Kauno TI apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų paaiškinimai. Iš paaiškinimų darė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytas faktas neturi pagrindo. Pažymėjo, kad gavęs neigiamą Kauno TI direktoriaus atsakymą pareiškėjas tik daugiau nei po trijų mėnesių kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti neva patirtą neturtinę žalą.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno TI direktorių. Skunde nurodė, jog 2015 m. gegužės 14 d. jam buvo daroma krata ir į kratos kambarį įėjęs pareigūnas rūkė, prašė dėl šio įvykio atlikti tyrimą ir nustatyti rūkiusio pareigūno pavardę. Kauno TI 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49-143 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2015 m. gegužės 15 d. skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo teiginys dėl rūkymo nepasitvirtino. Nustatė, jog atsakovas, neigdamas rūkymo faktą priėmimo ir paskirstymo skyriaus poste, rėmėsi Kauno TI apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų M. M. ir V. S. paaiškinimais, kuriuose buvo nurodyta, jog užėjus į patalpą rūkančių nebuvo ir nesijautė dūmų kvapo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareigūnai į patalpą atėjo jau po kurio laiko ir cigaretės dūmų kvapo galėjo nepajausti.

7. Siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, teisme buvo apklaustas liudytojas M. P., kuris 2015 m. gegužės 14 d. priėmimo paskirstymo skyriaus patalpoje atliko kratą pareiškėjui. Liudytojas M. P. paaiškino, jog į kratos darymo patalpą ateina ne tik Kauno TI pareigūnai, bet ir konvojaus pareigūnai, kad kas rūkytų nematė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš karto po įvykio siekė užfiksuoti rūkymo faktą, reikalavo, jog būtų iškviesti į kratos patalpą ir kiti pareigūnai šio fakto nustatymui, pareiškėjas skundą dėl rūkymo Kauno TI pateikė sekančią dieną po įvykio – 2015 m. gegužės 15 d. Atsakovas siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes paėmė paaiškinimus tik iš pareigūnų M. M. ir V. S., kurie įvykio metu priėmimo paskirstymo patalpoje nebuvo, o į ją atėjo tik vėliau, Kauno TI nepaėmė paaiškinimo iš pareigūno M. P., kuris atliko kratą pareiškėjui ir su juo buvo patalpoje, neperžiūrėjo 2015 m. gegužės 14 d. kratų atlikimo patalpos vaizdo kamerų užfiksuotos medžiagos.

9. Teismui nebuvo pateiktas 2015 m. gegužės 14 d. kratų atlikimo patalpos vaizdo kamerų užfiksuotas įrašas, nes pagal 2014 m. rugpjūčio 10 d. Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-179 patvirtintą Kauno TI įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo 14 punktą, vaizdo įrašai kietuosiuose diskuose saugomi iki devynių parų. Todėl, teismas vertino, kad atsakovo pateiktais įrodymais nebuvo paneigtas rūkymo faktas priėmimo ir paskirstymo skyriaus poste 2015 m. gegužės 14 d., o tyrimas pagal pareiškėjo 2015 m. gegužės 15 d. skundą atliktas formaliai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, t. y. neapklausus visų asmenų galėjusių matyti įvykį ir neperžiūrėjus vaizdo įrašo, kas galėjo išsklaidyti visas abejones dėl kilusio ginčo. Teismui kilo klausimas, dėl kokių priežasčių apskritai daromi vaizdo įrašai kratos atlikimo patalpoje, jeigu kilus ginčui tarp nuteistojo ir pareigūnų, vaizdo įrašas neperžiūrimas ir nepridedamas prie skundo tyrimo medžiagos.

10. Teismas konstatavo, kad Kauno TI administracija, neužtikrinusi pareiškėjo priėmimo ir paskirstymo skyriaus poste 2015 m. gegužės 14 d. sąlygų, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkto reikalavimų vykdymo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis buvo momentinis, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, jog šioje byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 12. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1 Eur žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, teigia, kad teismas neišsireikalavo visų duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti objektyvų sprendimą. Teigia, kad sprendimas buvo priimtas nesilaikant nacionalinių teisės aktų.

14. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad dėl atsakovo pareigūno neteisėtų veiksmų buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kas kenkė jo sveikatai.

15. Kauno TI atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė Kauno TI, dėl pareigūno veiksmų, t. y. rūkymo, atliekant kratą.

18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jo prašomos neturtinės žalos atlyginimo.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Tabako kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 27 d.) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kadangi Kauno TI administracija tirdama pareiškėjo skundą neišnaudojo visų galimybių, pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms patikrinti.

22. Nerūkančio asmens buvimas vienoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis sukelia jam nepatogumų, diskomfortą, gali pakenkti sveikatai, nes nerūkantis asmuo yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme patiria neturtinę žalą.

23. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo mastą bei trukmę, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pažeidimas momentinis, negalėjęs sukelti pareiškėjui neigiamų sveikatai pasekmių, todėl vertintina, kad teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už teismo nustatytą teisių pažeidimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė