975d19f8-e364-4dd4-8322-385b572947c8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. e2S-1416-450/2015                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15645-2015-8                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.; 122.4 (S)            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui M.

J. (M. J.) dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kreditorius UAB „Nordecum“ pareiÅ¡kimu prašė priteisti iÅ¡ skolininko M. J. 202,73 EUR skolos, 134,40 EUR palÅ«kanų, 18,25 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ .Teismas konstatavo, kad skolininkas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

Kreditoriaus praÅ¡omos priteisti 134,40 EUR dydžio palÅ«kanos ir 18,25 EUR delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, neatitinka Å¡alių pusiausvyros principo ir sudaro prielaidas kreditoriui piktnaudžiauti savo teise. Netesybų dydis siekia beveik pačios skolos dydį, todėl Å¡is reikalavimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Tuo tarpu palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, todėl iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų.

Å iuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).Remdamasis iÅ¡dėstytu bei teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-422-585/2014, 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-310/2014), teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu.III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Nordecum“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atskirojo skundo argumentai: nepagrįstas teismo vertinimas, kad pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

SÄ voka „aiÅ¡kiai nepagrįstas“ sietina su objektyvių faktinių aplinkybių buvimu, kurios per se lemia pareiÅ¡kimo tenkinimo negalimumÄ . Prie tokių aplinkybių Å¡alių susitarimai dėl taikytinų netesybų ir/ar palÅ«kanų dydžio nepriskirtini (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2S-90-262/2015). Kreditorius reikalavimÄ dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ skolininko grindė 2012 m. gruodžio 13 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. SP96109 bei vadovavosi CK 6.57 str., LR CK 6.249 str., todėl kreditoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡ esmės yra realus ir pagrįstas.

AiÅ¡kiai per didelės netesybos arba palÅ«kanos turėtų bÅ«ti nustatytos tik tais atvejais, kai palÅ«kanų arba netesybų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ija maksimalius dydžius, nustatytus Vartojimo kredito įstatyme. Å io įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Taip pat Å¡io įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau - BVKKMN) sutarties sudarymo momentu negali bÅ«ti didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju suteikto kredito BVKKMN yra 176,54 proc. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sÄ lygas, sprendžiant klausimÄ dėl teismo įsakymo priėmimo, apskritai negalėjo bÅ«ti vertinamas. Netesybų dydžio klausimas galėtų bÅ«ti spendžiamas tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus ir teismui toliau bylÄ nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2S-1684-567/2014).

Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kreditoriaus praÅ¡omas priteisti pelno (mokėjimo) palÅ«kanas (CK 6.872 str.) įvardino kompensuojamosiomis palÅ«kanomis (LR CK 6.261 str.). Netgi specialusis Vartojimo kredito įstatymas numato vartojimo kreditų pelno (mokėjimo) palÅ«kanas bei konkrečius netesybų dydžius. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus praÅ¡oma priteisti delspinigių tik už 180 d. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius suteikė skolininkui vartojimo kreditÄ su palÅ«kanomis, o skolininkas kredito laiku negrÄ Å¾ino, palÅ«kanų nemokėjo, todėl praÅ¡o priteisti nesumokėtas palÅ«kanas bei delspinigius už praleistÄ savalaikį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ .

Tai, kad skolininkas yra silpnesnioji Å¡alis, neatleidžia jo nuo prievolės įvykdyti paskolos sutartį sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Å ioje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu yra CK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiÅ¡kimas neatitinka CK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Taigi, viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, laikytinas aiÅ¡kus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas.

Å is pagrindas taikytinas tuomet, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorius ir skolininkas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ apeliantas suteikė skolininkui vartojimo kreditÄ , o skolininkas įsipareigojo apeliantui nustatytu terminu grÄ Å¾inti vartojimo kreditÄ , sumokėti sutartines palÅ«kanas bei, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už dienÄ nuo pradelstos sumokėti sumos.

Kreditoriaus skaičiavimais, negrÄ Å¾inta skolos suma sudaro 202,73 EUR, sutartinės palÅ«kanos – 134,40 EUR, delspinigiai – 18,25 EUR. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, argumentavo tuo, kad skolininkas yra fizinis asmuo – vartotojas, sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, o tai reiÅ¡kia, kad skolininkas turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, o ir praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos ir delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli.Kadangi tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog skolininko galimybės derėtis dėl vartojimo kredito sutarties sÄ lygų, įskaitant palÅ«kanų bei delspinigių dydžio, buvo ribotos.

Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita, dėl Å¡ių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).Kaip teisingai nurodo apeliantas, jo praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų ir delspinigių dydžiai yra reguliuojami ir ribojami Vartojimo kredito įstatymo, tačiau net ir Å¡iuo atveju, kai Å¡alių kredito sutartyje nustatyta metinė palÅ«kanų norma bei delspinigių dydis nevirÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje nustatytų maksimalių metinės palÅ«kanų normos (200 proc.) bei delspinigių (0,05 proc.) dydžių, kuriems esant taikoma prezumpcija, kad nustatytos palÅ«kanų bei delspinigių normos yra aiÅ¡kiai neprotingos, savaime nereiÅ¡kia, kad kreditoriaus nustatyti skolininkui palÅ«kanų normos (176,54 proc. metinė palÅ«kanų norma) bei delspinigių (0,05 proc. už dienÄ ) dydžiai buvo sÄ Å¾iningi.

Tuo labiau, kad Å¡iuo atveju praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos pagrindinei skolos sumai (202,73 EUR). Taigi, net ir nevirÅ¡ijant Vartojimo kredito įstatymo nustatytų maksimalių metinės palÅ«kanų normos ir delspinigių dydžių, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar apelianto reikalavimai dėl palÅ«kanų bei delspinigių priteisimo yra pagrįsti, atitinkantys sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia skolininko, kaip vartotojo, ir apelianto interesų pusiausvyros, bÅ«tina atlikti iÅ¡samų teisminį tyrimÄ ir Å¡io apelianto reikalavimo pagrįstumo klausimÄ iÅ¡spręsti pagal ginčo teisenos taisykles.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK 435 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o jos naikinti apeliacine tvarka nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Asta Radzevičienė