2020-10-07 Nr. AB-18582-3-61-3-04388-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2562-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04388-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skundą pareiškėjui J. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 3R-483 (AG-387/04-2018) (toliau – ir Sprendimas).

2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui J. K. (toliau – ir pareiškėjas) priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) patenka į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 6 taksacinį sklypą. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S-l808-21 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) dalį, kuria pareiškėjo Žemės sklypas registruotinas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) kaip miško žemė bei įpareigojo Tarnybą išbraukti iš Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (6-2 (6b)) taksacinio žemės sklypo duomenis dėl kadastrinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kadastrą kaip mišką ar miško žemę.

3. Atsakovo nuomone, Komisija netinkamai nustatė miško žemės išbraukimo iš Kadastro turinį, o tik formaliai nurodė, kad Žemės sklype inventorizacijos metu miško nebuvo. Žemės sklype pirmą kartą miško žemė buvo inventorizuota 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (toliau – ir Institutas). Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ginčo sklypas atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Kadangi Žemės sklypas, inventorizacijos metu buvęs ne miško žemė, buvo apaugęs medžių savaiminukais, todėl buvo inventorizuotas ir apskaitytas mišku.

4. Atsakovas nurodė, kad pasikeitus Miškų įstatymo 2 ir 13 straipsnio nuostatoms (2011 m. birželio 16 d. įstatymas Nr. XI-1448) Žemės sklypas buvo pakartotinai Instituto įvertintas dėl šios teritorijos atitikimo Miškų įstatymo nuostatoms ir pripažintas atitinkantis miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, dėl to pasiūlyta jį registruoti Kadastre. Inventorizacijos duomenys Kadastre buvo įregistruoti 2013 m. lapkričio 1 d. Į Žemės sklypą patenkantis miškas 2011 m. buvo suprojektuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) Miško kvartalų žemėlapyje Nr. 6, kuriame vyraujantys medžiai – 30 m. amžiaus drebulės. Komisija padarė klaidingą išvadą, kad medynas ginčo sklype nei 2011 m., nei 2015 m. nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus. Taip pat Komisija nevertino Tarnybos 2015 m. ir 2018 m. patikrinimo aktuose nustatytų aplinkybių. Jau 2010 m. inventorizacijos metu ginčo sklype nustatytas 30 m. medyno amžius.

5. Atsakovas paaiškino, kad Institutas siūlė išbraukti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 6 taksacinį sklypą (toliau – ir 6 taksacinis sklypas) iš Kadastro, kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų, tačiau Tarnybai 2015 m. lapkričio 9 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad Žemės sklypo dalis yra iškirsta vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. A33(15)-58 (2.17) „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“. Leidimas išduotas neatsižvelgus į galiojančius Kadastro duomenis, todėl siūlymas išbraukti visą 6 taksacinį sklypą atmestas. Taip pat Tarnyba informavo Institutą, kad Kadastro duomenys Žemės sklype nebus keičiami. Tarnyba nustatė, kad Žemės sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o apie atliktą patikrinimą Tarnyba informavo pareiškėją. Tarnyba, priimdama 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-1512-25, kuriuo buvo tikslinami 6 taksacinio sklypo duomenys, tikslinant žemės naudmenas į miško aikštę, išbraukti miško žemę pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype neturėjo teisinio pagrindo, kadangi medynas sunaikintas. Pareiškėjas apie tai, kad jo sklypas įrašytas į Kadastrą žinojo jau 2015 m. gegužės 7 d. kai kreipėsi į Institutą, prašydamas patikslinti taksacijos duomenis.

6. Tarnybos direktorius sudarė komisiją įvertinti Kadastre registruotų duomenų apie miško žemės plotus 6 taksaciniame sklype atitiktį Miškų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimams bei Instituto 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-784 pateikto pasiūlymo tikslinti Kadastro duomenis 6 taksaciniame sklype pagrįstumą. 2018 m. birželio 20 d. atlikus pakartotinį Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, kad Kadastro duomenys apie miško žemės plotus 6 taksaciniame sklype yra tikslintini, t. y. išregistruojant miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų neatitinkančius plotus (iš viso 0,028 ha), įregistruojant miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius plotus (iš viso 0,043 ha), įregistruojant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6a, 6b ir 6c taksacinius sklypus.

Tarnyba sprendimu nusprendė atmesti Instituto pateiktą siūlymą išbraukti visą 6 taksacinį sklypą iš Kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų, taip pat patikslinti Kadastro duomenis apie miško žemės plotus 6 taksaciniame sklype, pagal patikrinimo vietoje nustatytus faktus, išregistruojant miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų neatitinkančius plotus (viso 0,028 ha), įregistruojant miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius plotus (viso 0,043 ha), įregistruojant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6a, 6b ir 6c taksacinius sklypus.

Tarnyba pažymėjo, kad Kadastro duomenys 6 taksaciniame sklype tikslintini pagal Komisijos 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo vietoje metu nustatytus faktus. Komisijos duomenimis, likusio 6 taksacinio sklypo medyno dalių amžius 30 m., todėl medynas Žemės sklype 2011 m. buvo mažiausiai 23 m. amžiaus. Be to, Tarnyba kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, prašydama pakartotinai išnagrinėti 6 taksacinio sklypo duomenis, archyvinę ar kitą klausimui spręsti svarbią medžiagą bei pateikti išvadą, ar šis sklypas 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu atitiko teisės aktuose miškui ir miško žemei nustatytus reikalavimus, jeigu neatitiko, kurioje miško sklypo dalyje galėjo būti padaryta inventorizacijos klaida.

VĮ Valstybinių miškų urėdija nurodė, kad nėra galimybės patikrinti, ar vykdant medyno inventorizaciją buvo padaryta klaida, šiuo metu Žemės sklypas atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus. Taip pat pareiškėjas pripažįsta, kad dėl buvusios žemės sklypo savininkės nepriežiūros ir vietinių gyventojų neteisėtos veiklos, kitaip nei labiau prižiūrimuose sklypuose, pareiškėjui įsigijus žemės sklypą nuosavybės teise, augo tik menkaverčiai medeliai ir krūmai. Pats pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu nebausti jo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 100 straipsnyje numatytą pažeidimą dėl pavėluoto žemės sklypo sutvarkymo.

Akivaizdu, kad Žemės sklypas ilgą laiką buvo apleistas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl to apaugo sumedėjusia augmenija.

7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. A33(15)-58 (2.17) „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“, ginčo sklype pareiškėjui leido kirsti želdinius (t. y. neprieštaravo valymo darbams, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens)). Pareiškėjas Žemės sklype vykdė medžių kirtimą, atliko kitą ūkinę veiklą, dėl ko buvo sunaikinta miško paklotė, išrauti kelmai, pakeistas sklypo reljefas. Jei žemės ūkio paskirties sklypas apleistas ir neprižiūrimas, miškas žemės sklype išauga savaime. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus, jame kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Tvarkant Kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Kadastro duomenys yra neteisingi. Tarnybos nuomone, pagrįstai atsisakyta tikslinti Kadastro duomenis bei siūlyti išbraukti iš Žemės sklypo teritoriją, kurioje auga miškas.

8. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti.

9. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,38 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kurio dalis patenka į 6 taksacinį sklypą, kurį sudaro trys žemės sklypai 6a, 6b, 6c. Šis žemės ūkio paskirties sklypas po 2010–2011 m. Instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija)) sklypinės inventorizacijos kaip medynas 2013 m. pateko į Tarnybos registrą dėl neobjektyviai įvertintų faktinių aplinkybių. 6 taksacinis sklypas susideda iš trijų sklypų, priklausančių nuosavybės teise 3 skirtingiems savininkams, o pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas išsidėstęs per vidurį ir Komisijos sprendime minimas kaip 6b (6-2) žemės sklypas. Pareiškėjui įsigijus Žemės sklypą jame augo tik menkaverčiai medeliai ir krūmai. Pareiškėjas, siekdamas sutvarkyti Žemės sklypą, 2015 m. kovo 4 d. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus leidimą Nr. A33(15)-58(2.17) kirsti želdinius, augančius ne miško teritorijoje, išvalant sklypą nuo menkaverčių krūmų ir savaime išaugusių medelių iki 20 cm skersmens. Leidimas išduodamas Nekilnojamo turto registro išrašų pagrindu, kuriame nebuvo ir iki šiol nėra išviešinta duomenų apie Žemės sklype egzistuojantį medyną ir / ar miško aikštę, todėl pareiškėjo sklypo negalima sulyginti ir vertinti pagal šalia esančių sklypų teisinę ir faktinę padėtį. VĮ Registrų centro išraše 2018 m. liepos 19 d. nurodyta, jog Žemės sklype miško nėra. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o ne miškas ar miško paskirties žemė, plotas 0,38 ha, žemės ūkio naudmenų plotas (iš jo ir ariamos žemės plotas) – 0,28 ha, kitos žemės plotas 0,10 ha.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-467-602/2018 konstatuota, jog Tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. S-1512-25 yra akivaizdžiai neteisingai vertinama aplinkybė, dėl to, jog ginčo sklype Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 4 d. raštu „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“ pareiškėjui išduotas leidimas valymo darbams sklype, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens) žemės ūkio paskirties žemėje, t. y. augančius ne miško žemėje, pagrindu, buvo neteisėtai iškirstas miškas.

Tarnybos vertinimas, jog minėtas leidimas negalėjo būti išduotas neatsižvelgus į Kadastro duomenis, todėl miško kirtimas yra neteisėtas, yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Jeigu tai yra institucijos klaida, tokia klaida negali būti taisoma asmens (pareiškėjo) sąskaita. Tarnyba sprendimo dalį dėl pareiškėjo sklypo iš naujo revizavo ir paneigė įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį. Todėl Komisija pagrįstai panaikino atsakovo sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjo Žemės sklypu.

Tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai siekia priversti pareiškėją auginti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties Žemės sklype mišką. Tokią išvadą suponuoja ir tai, jog Žemės sklypo duomenys įkelti į Kadastrą lapkričio 1 d., nors tai ne darbo diena. Pareiškėjas turi teisėtus lūkesčius teisinėje valstybėje naudoti Žemės sklypą pagal jo įsigytą paskirtį. Sklypinė miškų inventorizacija 2010–2011 m. nebuvo atlikta, t. y. nebuvo atliktas patikrinimas ir kokybės vertinimas, lauko darbų kokybės tikrinimas, pareiškėjui kaip Žemės sklypo savininkui nebuvo pateikta informacija apie vykstančią inventorizaciją ir jis neturėjo galimybės joje dalyvauti.

Be to, Tarnybos komisija 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo vietoje surado klaidų (netikslumų) ir kaimyniniuose sklypuose. Komisija klaidų 2010–2011 m. sklypinės miškų inventorizacijoje neištaisė, pareiškėjo Žemės sklype 6-2 paliko galioti įsiteisėjusiais teismų sprendimais panaikintą neteisėtai įregistruotą miško aikštę (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6312-811/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-467- 602/2018).

11. Pareiškėjas nurodė, kad Institutas 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-784 Tarnybai pateikė pasiūlymą išbraukti visą 6 taksacinio sklypo plotą iš Kadastro kaip žemę, neatitinkančią miško žemei keliamų reikalavimų. Tarnyba ir Institutas skirtingai vertina sutartį, pagal kurią buvo atliekama valstybinė sklypinė inventorizacija. Urėdija nurodė, kad inventorizaciją pareiškėjo sklype atliko taksatorius M. M., tačiau sąraše tarp Instituto (Urėdijos) specialistų šio specialisto nebuvo. Tarnyba nesilaikė reikalavimų ir neinformavo pareiškėjo apie atliekamą inventorizaciją.

Komisija sprendime pagrįstai sprendė, kad Tarnyba privalėjo pareiškėją įspėti dėl jo žemės naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, bet šios prievolės neįvykdė ir praleido laiką, skirtą neaiškumams pašalinti, todėl neteko galimybės įrodyti, kad po 2011 m. atliktos taksacijos pareiškėjo Žemės sklype buvo medynas, o vėlesni patikrinimai situacijos pakeisti nebegali. Taksacija pareiškėjo sklype buvo vykdoma pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. SBMŪRP10-23-vp, pagal kurią vykdytojas sutartyje numatytus 2010–2011 m. miškotvarkos darbus atlieka vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Instrukcija), tačiau Instrukcijos nebuvo laikytasi. Taip pat Tarnyba pažeidė Kadastro nuostatų 26 punktą. Jeigu atsakovo dokumentuose nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemė atitiko Instrukcijos nustatytus kriterijus, t. y. kad žemėje sklypinės inventorizacijos metu vieno hektaro plote buvo 4 000 vnt. arba daugiau ir 2 metrų arba daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių, atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

Tarnybos sudarytos komisijos išvadose Nr. 18-06-1 visi veiksmai buvo aprašomi su žodžiu „galimai“, t. y. pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiantis sprendimas priimtas vadovaujantis tik prielaidomis. Tiek Komisija, tiek teismai laikėsi pozicijos, kad Tarnyba pareigos informuoti pareiškėją neįvykdė, todėl želdinius pareiškėjas savo sklype teisėtai iškirto ir Tarnyba neteko galimybės įrodyti, kad pareiškėjo sklype buvo medynas. Buvo tikrinami gretimi žemės sklypai, o išvados daromos ir dėl pareiškėjo Žemės sklypo, kuriame tokie patikrinimai nebuvo atlikti, nes pareiškėjo Žemės sklypo augalijos duomenų, t. y. aukščio, skersmens, amžiaus nenustatyta.

Tarnyba nežino, ar pareiškėjo Žemės sklype buvo medynas. Medžių amžiaus nustatymas pagal ortofoto nuotraukas nėra patikimas, dėl to miškų inventorizacijos darbuose toks medžių amžiaus nustatymo metodas netaikomas, nėra teisiškai reglamentuotas, todėl krūmų amžius bei augalijos sumedėjimo lygis miškų inventorizacijos darbų metų ortofoto nuotraukų duomenimis negalėjo būti vertinamas. Komisija Sprendime pagrįstai vertino, kad sprendžiant 2013 m. ginčą dėl pareiškėjo Žemės sklypo įrašymo į Kadastrą, turi būti besąlygiškai vadovaujamasi norminių aktų reglamentavimu, galiojusiu 2013 metais.

Įsiteisėję teismų sprendimai bei šiuo metu priimtas Komisijos sprendimas patvirtina, kad aplaidžiai bei nesilaikant teisės aktų atlikta 2010–2011 m. sklypinė inventorizacija, negali būti tinkamu teisiniu pagrindu įtraukti pareiškėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą į Tarnybos apskaitą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu atsakovo Tarnybos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Šis Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą. Kadastro duomenys nustatyti 2008 m. liepos 1 d., sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio; žemės plotas 0,38 ha, iš jo 0,28 ha ariamos žemės, 0,10 ha kitos žemės plotas; 2008 metų duomenimis – 0,28 ha ariamos žemės, 0,10 ha – kitos žemės plotas. 2008 metų duomenimis pagal Žemės sklypo planą ginčo žemėje buvo nustatyta ariama žemė ir augmenija sklypo galinėje dalyje. Pareiškėjas 2015 m. vasario 19 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad nuo 2008 metų iš jo sklypo kasamas ir išvežamas smėlis, sandėliuojamos šiukšlės. Pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę leisti kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Žemės sklype, menkaverčius savaime užaugusius krūmus ir medelius. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. A33(15)-58 (2.17) „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje” informavo pareiškėją, kad neprieštarauja Žemės sklypo valymo darbams, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens) žemės ūkio paskirties žemėje.

14. Institutas 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-784 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus miškų urėdijoje“, įvertinęs pareiškėjo ir M. V. prašymus, Tarnybai siūlė išbraukti visą 6 taksacinį sklypą iš Kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59). Rašte nurodoma, kad 2004 metais kadastriniai sklypai priskirti prie žemės ūkio paskirties žemės, Kadastre žemė nebuvo registruota. Kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. buvo rasta 0,21 ha kitos žemės želdinių. Sklypas patenka į 2010 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu pirmą kartą miško žeme inventorizuotą 6 taksacinį sklypą. Nuo 2012 metų savininkas J. K. yra ūkininkas, savo sklype turi teisę auginti daržoves atvirame grunte. Žemės sklypas aplinkinių gyventojų nelegaliai naudojamas smėlio kasimui ir šiukšlių sandėliavimui. 2015 m. kovo 4 d. gavus leidimą, Žemės sklypas išvalytas nuo krūminės augalijos. Gretimame sklype augalija nevalyta, sklypas užšlamštintas, išlikę smėlio kasimo vietos, karklų krūmynas ir pavienės blindės, drebulės medžiai, nesudarantys medynui reikalaujamo 0,3 skalsumo.

15. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. S-1512-25, kuriuo 6 taksacinis sklypas nebuvo išbrauktas iš miško žemės ploto, tačiau buvo patikslinti Kadastro duomenys apie 6 taksacinį sklypą, nurodant, jog šiame sklype esantis 0,347 ha plotas yra miško aikštė. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl šio sprendimo panaikinimo bei Tarnybos įpareigojimo išbraukti jo Žemės sklypą iš Kadastro, kaip žemę, neatitinkančią miško žemei keliamų reikalavimų. Komisija 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 3R-61(AG-33/05-2016) pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S-1512-25 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą išbraukti pareiškėjo Žemės sklypą iš Miškų kadastro atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6312-811/2016 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/ keitimo“ Nr. S-1512-25 bei panaikino Komisijos 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 3R-6(AG-33/05-2016) dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/ keitimo“ Nr. S-1512-25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-467-602/2018 Tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, spręsdama klausimą dėl to, ar privataus žemės sklypo teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, kaip tai yra suprantama pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, negali šio klausimo spręsti neatsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į asmenų įgytas teises, į tai, ar nebus konkrečiu atveju pažeisti teisės principai ar į kitas reikšmingas aplinkybes. Tarnybos sprendime neteisingai vertinama aplinkybė, jog ginčo sklype Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. išduoto leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje pagrindu, buvo neteisėtai iškirstas miškas. Tarnybos vertinimas, jog minėtas leidimas negalėjo būti išduotas neatsižvelgus į Kadastro duomenis, todėl miško kirtimas yra neteisėtas, yra nesuderinamas su gero administravimo principu.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą bei įpareigoti sutikslinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6b taksacinio Žemės sklypo 2010–2011 metų valstybinės sklypinės miško inventorizacijos duomenis. Komisija Sprendime nurodė, kad Tarnyba pareigos informuoti pareiškėją neįvykdė, todėl želdinius iš žemės sklypo pareiškėjas teisėtai iškirto gavęs Vilniaus r. savivaldybės administracijos neprieštaravimą dėl tokios veiklos. Tarnyba laikė, kad pareiškėjo žemės sklypo dalis atitinka miškams keliamus reikalavimus, todėl siekdama, kad teisėtai būtų pakeista pareiškėjo žemės sklypo naudojimo paskirtis, gavus duomenis iš Instituto, privalėjo pareiškėją įspėti dėl jo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų. Kadangi šios prievolės neįvykdė, praleido 3 mėnesių laiką, skirtą neaiškumams pašalinti. Todėl neteko galimybės įrodyti, kad 2011 metais fiksuoti duomenys (10 drebulių virš 20 metų amžiaus) augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype, o vėlesni patikrinimai situacijos pakeisti nebegali. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo Žemės sklypas registruotas kaip žemės ūkio paskirties ir šie registro duomenys atitinka sklypo faktinę padėtį. Komisija panaikino Tarnybos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (6-2) (6b)) registruotinas Kadastre kaip miško žemė bei įpareigojo Tarnybą išbraukti iš Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (6-2 (6b)) taksacinio žemės sklypo duomenis dėl kadastrinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kadastrą kaip mišką ar miško žemę.

17. Teismas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 1 d.) medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 15.2.1 punkte nustatyta, kad kai savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą, o žemės savininkai turės patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka; 15.2.2 punkte numatyta, kad kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos šių plotų duomenis įrašo į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę ir informuoja žemės savininkus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą.

18. Teismas konstatavo, kad yra aiškiai reglamentuota tvarka, kokiais būdais ne miško žemėje išaugę savaiminukai lemia, kad ne miško žemė registruojama Kadastre kaip miško žemė.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis – 0,347 ha buvo 2013 m. įtraukta į Kadastro 6 taksacinį sklypą. Pagal Instituto duomenis, kurie buvo 2013 metais perduoti Tarnybai, 6 taksaciniame sklype (kuris iš viso sudaro 0,6 ha ir kurio sudėtyje yra ir pareiškėjo Žemės sklypas) virš 20 metų amžiaus registruota 10 drebulių, kokiame žemės plote augo drebulės pagal žemės kadastro planus, nėra nustatyta. Daugiau medžių, kurie turėtų virš 20 metų, šiame sklype nustatyta nebuvo. Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad 6 taksacinio sklypo dalyje, pažymėtoje 6-2 (t. y. pareiškėjo Žemės sklypas) yra nukirstas medynas, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė), iškastas šulinys, sandėliuojamos statybinės medžiagos. Priede Nr. 1 įvardinta, kad 0,6 ha sklype rasta 10 drebulių virš 20 m. amžiaus. Taigi pareiškėjui, gavus Vilniaus r. savivaldybės administracijos leidimą iškirsti jo sklype savaime užaugusius medžius, kurių skersmuo 1,3 metrų aukštyje nesudaro 20 cm, drebulių virš 20 metų amžiaus skaičius taksaciniame sklype liko nepakitęs. Tai leidžia daryti išvadą, kad medynas, augęs pareiškėjo sklype, nei 2011 metais, nei 2015 metais nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus. Komisija, vertindama šią aplinkybę, rėmėsi ir liudininkų R. Š. ir V. K. A. parodymais, kurie taip pat patvirtino, kad Žemės sklypo Nr. 6 centrinėje dalyje prieš 8–10 metų augo krūmai, buvo kasamas smėlis ir sandėliuojamos šiukšlės. Be to, pareiškėjas 2015 m. vasario 19 d. buvo pateikęs pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad nuo 2008 metų iš jo sklypo kasamas ir išvežamas smėlis ir sklype sandėliuojamos šiukšlės, tai patvirtina faktą, jog pareiškėjo Žemės sklypas nebuvo apaugęs ne mažesnio nei teisės aktuose nustatyto amžiaus medžių savaiminukais.

20. Teismas pažymėjo, jog Aplinkos ministerija 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (12-2)- D8-3166, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (38-18)-VR-1.7- 723 bei pati Tarnyba 2016 m. balandžio 11 d. raštu Nr. R2-451 pareiškėjui ne vieną kartą išaiškino, kad medžių amžius bei augalijos sumedėjimo lygis ortofoto nuotraukų pagalba nėra nustatomas, inventorizacijos darbuose toks medžių amžiaus nustatymo metodas netaikomas ir teisiškai nėra reglamentuotas, ortofoto nuotraukos gali būti naudojamos kaip duomenų šaltinis želdinių buvimo faktui įvertinti. Teismas sutiko su Komisijos išvada, jog Tarnybos teiktos fotonuotraukos vienareikšmiškai neleidžia daryti išvados, kad tuo metu šioje teritorijoje augo ne krūmynai, o medžiai, atitinkantys miškui keliamus reikalavimus, todėl vien fotonuotraukos negali būti pagrindu daryti išvadą, kad pareiškėjo žemės sklypas miško žemei priskirtas pagrįstai. Ortofoto nuotraukos, Miškotvarkos instituto Miškų kvartalo žemėlapio, sudaryto 2011 metais valstybinės miškų inventorizacijos metu duomenys, Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. patikrinimo pareiškėjo sklypo padėties vietoje duomenys, o taip pat Miškotvarkos instituto 2015 m. spalio 27 d. rašto Nr. S-784 duomenys patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklype, kurio paskirtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra žemės ūkio, augo medynai, tačiau šių medžių amžius neviršijo 20-ties metų. Teismas nurodė, kad Tarnyba turėjo teisę ir pareigą šiuos medynus įrašyti į kitą duomenų registrą ir informuoti apie tai pareiškėją, jog jis apsispręstų dėl tolimesnės jo Žemės sklypo paskirties. Komisija pagrįstai sprendė, kad Tarnyba pareigos informuoti pareiškėją neįvykdė, todėl želdinius iš Žemės sklypo pareiškėjas teisėtai iškirto gavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neprieštaravimą dėl tokios veiklos.

21. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, gavusi duomenis iš Instituto dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, turėjo pareigą pareiškėją įspėti dėl jo Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, tačiau šios pareigos laiku neįvykdė ir praleido 3 mėnesių laiką, skirtą neaiškumams pašalinti, todėl neteko galimybės įrodyti, kad 2011 m. fiksuoti duomenys (10 drebulių virš 20 metų amžiaus) augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype. Todėl pareiškėjui J. K. nuosavybės teise priklausanti ginčo Žemės sklypo dalis į Kadastro duomenis įrašyta nepagrįstai ir pažeidžiant norminiais teisės aktais nustatytas taisykles, o Žemės sklypas VĮ Registrų centre yra įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties, kas ir atitinka sklypo realią faktinę padėtį.

22. Teismas vertino, kad Komisijos sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje ir Komisijos byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka VAĮ 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimus, todėl Sprendimo naikinti nėra pagrindo.

III. 23. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

24. Tarnybos nuomone, Komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo Institutas. Pagal tuo metu galiojusį Miškų įstatymo 2 straipsnį ginčo žemės sklypas atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pagal 2010 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės miškų inventorizacijos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. To paties straipsnio 2 dalyje (redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, o tuo metu galiojusi Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais; teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus (žr., pvz., 2004 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-499/2004). Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 įsigaliojo 2012 m. gegužės 12 d.

25. Tarnyba nurodo, kad 2010 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys Kadastre buvo įregistruoti 2013 m. lapkričio 1 d. (tai yra atributiniai duomenys į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įkelti 2013 m. lapkričio 1 d., galutinė medžiaga registruota 2013 m. lapkričio 7 d.) vadovaujantis Instituto 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 596A „Dėl duomenų perdavimo“ ir 2013 m. rugsėjo 11 d. Miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Inventorizacijos duomenys buvo ilgai tvarkomi dėl pasikeitusių teisės aktų ir sudėtingų inventorizacijos sąlygų Vilniaus regione. Į ginčo teritoriją patenkantis miškas 2011 m. buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) Miško kvartalų žemėlapyje Nr. 6, kuriame vyraujantys medžiai drebulės, nes medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas jau buvo inventorizuotas mišku.

26. Atsakovas teigia, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog medynas ginčo sklype nei 2011 m., nei 2015 m. nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus, nors pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nebuvo nustatyta. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad Tarnyba neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie vykdomą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ir jos rezultatus. Ginčo žemę priskiriant miškui, apie vykdomą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (iki 2012 m. gegužės 13 d.) valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos specialistai neprivalėjo pranešti žemės (miško) savininkui, nes to nereglamentavo teisės aktai, kuriais vadovaujantis atsakovas turėjo šią informaciją pateikti. Tvarkos aprašo 15.2.1 punkto nuostatos, kad Tarnyba, gavusi privačios ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, kai savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą <...>, privalo būti taikomos tik nuo 2012 m. gegužės 13 d. inventorizavus nurodytus plotus. Nesant pareigos pranešti apie vykstančią inventorizaciją ir jos rezultatus, nustatytus teisės aktais, viešojo administravimo subjektui negali kilti ir teisinės pasekmės dėl šios pareigos nevykdymo.

27. Atsakovas pažymi, kad Tvarkos apraše konkrečiai nenurodyta, kokiu būdu turi būti informuojami žemės savininkai apie ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, Tarnyba žemės savininkų informavimo tikslais sukūrė ir įdiegė viešą Miškų kadastro internetinę prieigą „M-GIS“, kurioje skelbiami duomenys apie apaugusius ir beapaugančius miškų plotus. Todėl Komisijos išvada, kad Tarnyba neinformavo žemės savininko (pareiškėjo) apie ne miško žemės plotą, apaugusį savaiminukais, nepagrįsta.

28. Atsakovas nurodo, kad Komisija nevertino nei 2015 m., nei 2018 m. Tarnybos patikrinimo aktuose nustatytų aplinkybių ir nepagrįstai kvestionuoja nustatytą miško buvimo faktą, pareiškėjo Žemės sklype. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam įsigijus Žemės sklypą nuosavybės teise, jame augo tik menkaverčiai medeliai ir krūmai ir jis pats kreipėsi į NŽT su prašymu nebausti jo pagal ATPK 100 straipsnyje numatytą pažeidimą, dėl pavėluoto žemės sklypo sutvarkymo. Augmenijos buvimą taip pat patvirtina ir 2004 m. Žemės sklypo planas. Leidimas išvalyti teritoriją išduotas jau Vilniaus rajono savivaldybei turint informaciją dėl Kadastro duomenų naudojimo (Tarnybos 2014 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. R2- 3216).

29. Atsakovo nuomone, jeigu medžių savaiminukais apaugęs ginčo žemės plotas inventorizacijos metu atitiko tuo metu galiojusią Miškų įstatyme nustatytą miško sąvoką, nes atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, ir buvo inventorizuotas mišku (valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys registruoti Kadastre); miško buvimo faktą ginčo teritorijoje patvirtino 2015 m., 2018 m. patikrinimą vietoje atlikusios komisijos, laikytina nepagrįsta Komisijos sprendimo išvada, kad medynas, suaugęs pareiškėjo sklype, nei 2011 metais, nei 2015 metais nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus, t. y. ginčo žemė neatitiko miško kriterijų dėl medžių amžiaus. Tokiu atveju nepagrįstu laikytinas įpareigojimas Tarnybai išbraukti iš Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (6-2(6b)) taksacinio žemės sklypo duomenis dėl kadastrinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kadastrą kaip mišką ar miško žemę. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 30 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuomet Kadastro objektas išregistruojamas. Komisija sprendime visiškai nepasisakė kokiu teisės aktu vadovaujantis minėtas įpareigojimas turi būti įgyvendintas.

30. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Pareiškėjas nurodo, kad dėl 2011 m. atliktos inventorizacijos pagrįstumo ir teisėtumo ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-6312-811/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-467-602/2018. Bylose buvo nustatyta, kad sklypinė miškų inventorizacija 2010–2011 m. nebuvo atlikta, t. y. nebuvo padarytas patikrinimas ir kokybės vertinimas, lauko darbų kokybės tikrinimas ir pareiškėjui kaip žemės sklypo savininkui nebuvo pateikta informacija apie vykstančią inventorizaciją ir jis neturėjo galimybės joje dalyvauti.

Pats atsakovas ir jo komisija patvirtina, jog sprendimas dėl miško aikštės / galbūt sunaikinto miško yra priimamas prielaidų būdu, o ne pagrįstais įrodymais, tinkamomis priemonėmis nustatytais faktais. Tarnyba pati pripažįsta, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, jog savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų įtvirtinta jau 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Miškų įstatymo redakcijoje, o faktiniai veiksmai atlikti dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo įtraukimo į 6 taksacinį sklypą tik 2013 metais lapkričio 1 d., t. y. tiek jau galiojant naujai medžių savaiminukų sąvokai, tiek esant nustatytai tvarkai dėl savininko informavimo.

Tarnyba privalėjo vadovautis galiojančio įstatymo ir poįstatyminio akto redakcijomis, o ne 2010 metais galiojusiais teisės aktais, todėl tiek Komisija, tiek teismas taikė materialinės teisė normas tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis – 0,347 ha 2013 m. buvo įtraukta į 6 taksacinį sklypą neteisėtai ir nepagrįstai (inventorizacijos metu miško nebuvo) bei pažeidžiant tuo metu galiojančią savininko informavimo tvarką. Atsakovo nurodomas informavimo būdas apie žemės sklypų priskyrimą miško žemei vertintinas tik kaip galimas informacijos sklaidai, bet ne kaip tinkamas, įgyvendinant imperatyvias informavimo nuostatas.

Tarnyba apeliaciniu skundu siekia revizuoti bei paneigti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus. Argumentai dėl teisinio pagrindo nebuvimo išregistruoti Kadastro objektą išeina už apeliacinio skundo ribų, nes toks klausimas nebuvo keliamas skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, kilus vykdymo neaiškumams, visada yra galimybė kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo. Komisija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 3R-483 (AG-387/04-2018), kuriuo panaikinta Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S-1808-21 dalis, kuria pareiškėjo Žemės sklypas registruotinas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė ir Tarnyba įpareigota išbraukti iš Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6-2 (6b) taksacinio žemės sklypo duomenis dėl kadastrinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kadastrą kaip mišką ar miško žemę.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro duomenys nustatyti 2008 m. liepos 1 d., Žemės sklypo plotas 0,38 ha, iš jo 0,28 ha ariamos žemės, 0,10 ha kitos žemės plotas; pagal Žemės sklypo planą dalyje Žemės sklypo buvo nustatyta ariama žemė ir augmenija sklypo galinėje dalyje. Pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę leisti kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Žemės sklype, menkaverčius savaime užaugusius krūmus ir medelius. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. A33(15)-58 (2.17) „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje” (toliau – ir Leidimas) informavo pareiškėją, kad neprieštarauja Žemės sklypo valymo darbams, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens) žemės ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjas Žemės sklype, remdamasis minėtu Leidimu, iškirto menkaverčius krūmus.

34. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 7 d. raštu Instituto prašė patikslinti ginčo sklypo taksacijos duomenis, vietoje miško žemės nurodant žemės ūkio paskirtį, taip pat 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu prašė inventorizuoti miško ribų pasikeitimus ginčo sklype. Institutas 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-784 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus miškų urėdijoje“, įvertinęs pareiškėjo ir M. V. prašymus, Tarnybai siūlė išbraukti visą 6 taksacinį sklypą iš Kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59). Rašte nurodoma, kad 2004 metais kadastriniai sklypai priskirti prie žemės ūkio paskirties žemės, Kadastre žemė nebuvo registruota. Kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. buvo rasta 0,21 ha kitos žemės želdinių. Sklypas patenka į 2010 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu pirmą kartą miško žeme inventorizuotą 6 taksacinį sklypą.

35. Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. lapkričio 9 d. surašė Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą, kuriame siūlė neišbraukti ginčo sklypo iš miškų kadastro, taip pat atsisakė tikslinti kadastro duomenis, nes teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus. Atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. R6-4776 pranešė Institutui, kad ginčo sklypo duomenys nebus keičiami, nes sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tarnyba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ Nr. S-1512-25 nusprendė patikslinti Kadastro duomenis 6 taksaciniame sklype. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6312-811/2016 minėtas Tarnybos sprendimas panaikintas, kadangi jis buvo priimtas nesudarius komisijos, kaip yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 14 punkte; neįvykdytas Komisijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad duomenys apie ginčo sklypą yra prieštaringi; nebuvo vertinama sklypinės miškų inventorizacijos klaida, kurią nurodė Institutas 2015 m. spalio 27 d. rašte, siūlydamas išbraukti visą (duomenys neskelbtini) 6 taksacinį sklypą iš Kadastro; nebuvo aiškinamasi, kodėl privatus žemės ūkio paskirties žemės sklypas įtrauktas į Kadastrą; neatsižvelgta į aplinkybę, kad duomenys apie mišką nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą pažeidžiant Miškų įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1839 redakcija) 13 straipsnio 6 dalį; neatsižvelgta ir į ginčo sklype galiojančius teritorijų planavimo dokumentus – Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 13-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, be to, sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

36. Tarnyba šioje byloje skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. S-1808-21 atmetė Instituto 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-784 pateiktą siūlymą išbraukti visą 6 taksacinį sklypą iš Kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų ir nusprendė patikslinti Kadastro duomenis apie miško žemės plotus 6 taksaciniame sklype, išregistruojant miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų neatitinkančius plotus (viso 0,028 ha), įregistruojant miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius plotus (viso 0,043 ha), įregistruojant Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6a, 6b ir 6c taksacinius sklypus pagal pridedamus dokumentus.

37. Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, sudarė komisiją, kuri 2018 m. birželio 20 d. atliko Kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Tarnybos komisija padarė išvadą, kad 6 taksacinio sklypo Kadastro duomenys dėl pareiškėjui priklausančios Žemės sklypo dalies tikslintini: žemės plotas Nr. 6-2 registruotinas Kadastre kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė / galimai sunaikintas miškas, plotas – 0,334 ha).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė išvadą, kad medynas, augęs pareiškėjo sklype, nei 2011 metais, nei 2015 metais nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pareigą pareiškėją įspėti dėl jo Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, tačiau šios pareigos laiku neįvykdė ir praleido 3 mėnesių laiką, skirtą neaiškumams pašalinti, todėl neteko galimybės įrodyti, kad 2011 m. fiksuoti duomenys (10 drebulių virš 20 metų amžiaus) augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype. Todėl pareiškėjo Žemės sklypo dalis į Kadastro duomenis įrašyta nepagrįstai ir pažeidžiant norminiais teisės aktais nustatytas taisykles, o Žemės sklypas atitinka jo naudojimo paskirtį – žemės ūkio.

39. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, o tuo metu galiojusi Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė. Ginčo žemę priskiriant miškui, apie vykdomą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (iki 2012 m. gegužės 13 d.) valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos specialistai neprivalėjo pranešti žemės (miško) savininkui, o Tvarkos aprašo nuostatos, dėl kurių pažeidimo (savininkų neinformavimo) panaikintas Sprendimas, privalo būti taikomos tik nuo 2012 m. gegužės 13 d. inventorizavus nurodytus plotus.

40. Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 1 d.) nustato, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pagal Tvarkos aprašo, įsigaliojusio nuo 2012 m. gegužės 13 d. 15.2 punktą, Tarnyba, gavusi privačios ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis: kai savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą, o žemės savininkai turės patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (15.2.1 p.); kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos šių plotų duomenis įrašo į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę ir informuoja žemės savininkus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą (15.2.2 p.).

41. Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą į Kadastrą įrašyto medžių savaiminukais apaugusio ne miško žemės ploto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre turi būti patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 metus po jų įrašymo į Kadastrą.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad duomenys apie 6 taksacinį sklypą Kadastre registruoti 2013 m. lapkričio 7 d. pagal Kadastro duomenų teikėjo Instituto 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 596A „Dėl duomenų perdavimo“ pateiktus 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija pagrįstai taikė Tvarkos aprašo bei Miškų įstatymo nuostatas, galiojusias 2013 metais, tai yra duomenų Kadastre įrašymo metu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad įvykdė Tvarkos apraše nustatytą pareigą informuoti pareiškėją apie jo Žemės sklypo įrašymą į Kadastrą, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjo Žemės sklypas įrašytas į Kadastrą kaip miško žemė laikantis Tvarkos aprašo nuostatų. Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai dėl to, kad buvo sukurta vieša Kadastro internetinė prieiga „M-GIS“, kurioje skelbiami duomenys apie apaugusius ir beapaugančius miškų plotus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo informuotas tinkamai. Juo labiau, kad kaip matyti iš paties atsakovo teikiamų dokumentų, apie minėtos internetinės prieigos naudojimą Tarnyba 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. R2-3216 informavo tik NŽT, savivaldybių administracijas ir miškų urėdijas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad Tvarkos apraše nustatyta aiški savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo ir įtraukimo į apskaitą kaip miško žemės, tvarka, kurios nagrinėjamu atveju Tarnyba nesilaikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai nepatikslino pagal Instituto kreipimąsi Kadastro duomenų dėl pareiškėjo Žemės sklypo, todėl Komisija teisėtai ir pagrįstai panaikino Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S-1808-21 dalį, kuria pareiškėjo Žemės sklypas registruotinas Kadastre kaip miško žemė ir Tarnyba įpareigota išbraukti iš Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6-2 (6b) taksacinio žemės sklypo duomenis dėl kadastrinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kadastrą kaip mišką ar miško žemę.

44. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją).

45. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, proceso normų nepažeidė, o atsakovo apeliaciniame skunde keliami nauji argumentai (dėl Kadastro nuostatuose nesančio pagrindo išregistruoti Žemės sklypą), nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo dokumentas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

47. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuojama taikant koeficientą 1,3.

49. Nustatyta, kad pareiškėjas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 500 Eur (2019 m. rugsėjo 2 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. AP-2019-09/32, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/09/60 ir pinigų priėmimo kvitas). Taigi maksimali priteistina suma pareiškėjui už jam suteiktas teisines paslaugas sudaro 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur (2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3). Pareiškėjo prašoma suma – 500 Eur – neviršija maksimalios, todėl priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė